kaupimas

Apibendrinus praėjusius metus paaiškėjo, kad konkurencija pensijų kaupimo sistemoje yra tokia pat ar net aštresnė nei judriojo ryšio rinkoje. Statistika rodo, kad 2013 metais 47,4 tūkst. arba 4,27% visų pensijų fondų dalyvių nusprendė pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę. Palyginimui, pernai perkelta beveik 207 tūkst. judriojo ryšio numerių arba maždaug 4,18 proc. nuo bendro skaičiaus.

Rinkas pastarosiomis dienomis purto Rusijos ir Ukrainos konfliktas, be abejonės, tai kelia papildomų klausimų ir kaupiantiems pensijas. Vis dėlto, atsižvelgus tik į pastarųjų dienų pokyčius, priimti nepamatuotų sprendimų, pavyzdžiui, dėl to nuspręsti keisti investavimo krypčių, dalyvaujantiems II ar III pakopos pensijų kaupime nereikėtų – akcijų verčių kritimas šiandien reiškia galimybes gauti kur kas didesnę grąžą ilgalaikėje perspektyvoje, kuria ir yra paremtas kaupimas pensijai.

Kalbant apie nelygybę galima įžvelgti skaudų paradoksą – turtingiausi 85 planetos žmonės turi tiek pat turto kaip pusė pasaulio populiacijos – 3,5 mlrd. pačių skurdžiausiųjų planetos žmonių, pastebi naujienų portalas cnbc.com. Remiantis pranešimu, per pastaruosius metus 210 planetos žmonių tapo milijardieriais ir padidino turtuolių ratą iki 1 tūkst. 426 asmenų. Iš viso bendra jų turto vertė siekia 5,4 trln. JAV dolerių.  Pastebima, kad patys turtingiausieji sudaro tik 1 proc.

II pakopos pensijų fonduose kaupiančių gyventojų pensijų sąskaitos dėl sėkmingos fondų investicinės veiklos ir „Sodros“ įmokų per 2013 m. pasipildė 625 mln. litų. Gausėjo ir papildomai III pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų turtas. II pakopos pensijų fondų, kuriuose kaupia daugiau nei 1,117 mln. Lietuvos gyventojų, investicinių vienetų vertės padidėjo vidutiniškai 4,28 proc.

Kas penktas darbingas Lietuvos gyventojas teigia, jog rūpintis pensija dar per anksti, panašiai tiek pat mano, jog jiems pakaks pinigų, kuriuos senatvėje mokės „Sodra“. Tik kas tryliktas jau dabar papildomai atideda dalį savo atlyginimo, kas devintas investuoja, imasi verslo, pajamas nuo kurio pridės prie valdiškos pensijos kai išeis užtarnauto poilsio. Tokias tendencijas atskleidė specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atlikta apklausa.

Pasibaigus terminui, kuomet II pakopos pensijų fonduose įmokas kaupiantys šalies gyventojai galėjo pasirinkti, kaip toliau taupys senatvei, maždaug 135 tūkst. arba 31 proc. turėjusių galimybę rinktis „Swedbank“ klientų nusprendė kaupti prisidėdami savo lėšomis. 2 proc. klientų nusprendė grįžti prie „Sodros“ įmokų, likusi dalis kaupimo modelio nepakeitė.

Šalies gyventojai iki lapkričio pabaigos turi apsispręsti, kaip kaups pensijai. Likus vos kelioms dienoms iki apsisprendimo termino pabaigos, Lietuvos paštas pastebi, kad mažesnių miestų gyventojai daug aktyviau domisi papildomu pensijos kaupimu. „Šiuo metu Lietuvos pašto finansinių paslaugų tinkle „PayPost“ galima pasirašyti II pakopos „Finastos“ pensijų kaupimo sutartis. Pastebime, kad tokia galimybė itin aktuali mažesnių miestų gyventojams.

Artėjant galutiniam terminui, iki kurio gyventojai turi apsispręsti dėl senatvės pensijos kaupimo, fiksuojamas pensijų sistemos dalyvių, pasirenkančių galimybę papildomai kaupti senatvei savo lėšomis, suaktyvėjimas. Vien per pirmąsias lapkričio savaites šį būdą pasirinko daugiau nei 30 tūkst. pensijų sistemos dalyvių, tiek pat, kiek per visą spalio mėnesį. Nuo balandžio mėn., kuomet buvo suteikta galimybė rinktis papildomo kaupimo galimybę, ją pasirinko jau daugiau nei 319,4 tūkst.

Komentarą parengė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius Pastaruosius mėnesius nepaliaujamai liejasi įvairiausi pasiūlymai, kaip vėl ir vėl reformuoti II pakopos pensijų sistemą, žeriama pikta kritika pensijų fondams, nekreipiant jokio dėmesio į tai, kad būtent dabar žmonėms reikia konkrečių patarimų ir pavyzdžių, ką rinktis, o ne gąsdinimų ar klaidinimų.

Nemažai gyventojų dar neapsisprendė, kaip pensiją kaups ateityje. Tačiau vis daugiau jų pasinaudoja galimybe sužinoti, kiek mažės jų „Sodros“ senatvės pensija kaupiant privačiuose fonduose. Spalio pabaigoje „Sodros“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 44 proc. dirbančiųjų nėra apsisprendę, kaip kaups pensiją. Neapsisprendusiųjų daugiausia yra tarp jaunesnių, mažesnes pajamas gaunančių ir mažesniuose miestuose ar gyvenvietėse gyvenančių respondentų.

Zenonas Gipiškis, LRT radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Gyventojams liko beveik mėnuo apsispręsti, kaip toliau kaupti pensiją. Dalyvaujantieji papildomame pensijų kaupime iki lapkričio 30 d. turi apsispręsti dėl pensijos kaupimo privačiuose pensijų fonduose ir pasirinkti vieną iš trijų variantų. Gyventojai turi pasirinkti vieną iš trijų variantų. Pirmas pasirinkimas – nekeisti esamos situacijos.

Per devynis 2013 metų mėnesius, antros pakopos pensijų fondai su gyventojais pasirašė daugiau kaip 39,1 tūkst. naujų sutarčių, nors per tą patį laikotarpį praėjusiais metais šis skaičius buvo perpus mažesnis – 18,6 tūkst. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija, vis didėjantį žmonių pasitikėjimą antros pakopos pensijų fondais įvardija kaip gero visos pensijų kaupimo sistemos funkcionavimo požymį.

Rugsėjo mėnesį savanoriškai apsisprendusiųjų kaupti pensijai papildomomis įmokomis gyventojų skaičius jau viršijo 273 tūkst. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija pastebi, kad kartu didėja ir būsimos gyventojų savanoriškos investicijos į asmenines sąskaitas fonduose, iš kurių ir bus mokama dalis ateities pensijos. Skaičiuojant pagal dabartines papildomai kaupti apsisprendusių gyventojų metines pajamas, ši suma viršija 63 mln. Lt.

Dėl mažų senatvės pensijų Lietuvoje prieš 10 metų nuspręsta įsteigti privačius pensijų fondus. Taip tikėtasi paskatinti gyventojus sukaupti papildomą pensiją senatvei. Buvo priimtas sprendimas dalį „Sodros“ įmokų pervesti į minėtus fondus, kad socialiniu draudimu apdrausti gyventojai kauptų lėšas oresniam gyvenimui išėjus į pensiją. Bankai veikė aktyviai ir daugiau kaip 1 mln.

 II pakopos pensijų fondams Lietuvoje – jau beveik 10 metų, tačiau kartais vis dar bandoma dvejoti dėl jų reikalingumo. Tokių dvejonių pasekmė – pakankamai pesimistiškos Europos Komisijos prognozės pensinio aprūpinimo klausimu ateityje, susijusios su Lietuvoje pensijoms tenkančia viešųjų išlaidų dalimi. Lietuvoje kaupiančiųjų II pakopos pensiją dalis tarp visų gyventojų yra mažiausia, lyginant su Latvija ar Estija.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Pensijų kaupimo būdo pasirinkimo laikui artėjant į pabaigą, bankai tikisi sulaukti skubančių įšokti į traukinį bangos. Ekonomistės Aušros Maldeikienės manymu, jaunimas, einantis į privačius pensijų kaupimo fondus, tikisi didesnio saugumo ir gerokai išlošti, bet savo žingsnio neįvertina kritiškai. „Jaunimas nesupranta, kad ir „Sodra“, ir privatūs fondai yra susiję su šalies ekonomikos būkle.

Lenkijoje prabilta apie pensijų sistemos reformos poreikį. Čia, kaip ir Lietuvoje, veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri buvo įdiegta 1999 metais. Pirmosios pakopos lėšas esamiems pensininkams perskirsto vietos socialinės apsaugos fondas „ZUS“, o dalis lėšų nukreipiama į II pakopos pensijų fondus. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje privačiai kaupti yra privaloma, o įmokos dalis nuo atlyginimo reformos pradžioje buvo nustatyta gerokai didesnė – daugiau kaip 7 proc.

Baimės dėl Kinijos ekonomikos lėtėjimo nusmukdė žaliavinių prekių rinką, tačiau vienas metalas turi potencialo auginti savo vertę būtent dėl problemų antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje, rašo CNBC. „Barclays research“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad aukso paklausa Kinijoje turėtų augti. Manoma, kad ekonomikos lėtėjimas iš esmės pakeistų aukso pirkimo priežastį Kinijoje – šis taptų ne aksesuaru, o turto kaupimo priemone.

Diskusija, pribrendo ar ne Lietuva pensijų kaupimui, nerimsta. Antros pakopos pensijų dalyviams pasirinkti, kaip toliau kaupti pensiją, liko nedaug laiko. Todėl įvairios nuomonės dėl pensijų ateities kursto aistras ir toliau. Skirtingos pozicijos yra gerai – jos sukuria erdvę diskusijai, kas yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės požymių. Vienas iš būdų pagrįsti savo nuomonės tvirtumą – apeliuoti į tarptautinio garso ekonomistus.

Vieno didžiausių Danijos pensijų fondo „PenSam“ vyriausiojo ekonomisto Soreno Dijohno teigimu, efektyvios pensijų sistemos bruožas – pasitikėjimas sistema ir tiesioginės įtakos pojūčio nebūvimas. ISM vadybos ir ekonomikos universitete vykusios konferencijos metu, pristatytas Danijos pensijų sistemos modelis, kurios esminis tikslas – valstybės kontroliuojamas skurdo mažinimas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį antrosios pakopos pensijų fonduose kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems išmokėta suma siekė 8,2 mln. litų. Iš viso nuo pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios jau išmokėta 103,2 mln. litų. Išmokas gavo 21,8 tūkst. kaupusiųjų ir jų artimųjų. Vien per pastaruosius 12 mėnesių išmokų padaugėjo per pusę, arba 53 proc. daugiau – nuo 67,42 mln. litų.

Per pirmąjį mėnesį, kuomet žmonės jau gali pareikšti savo apsisprendimą, kaip kaups pensijai ateityje, tai padarė daugiau kaip 80 tūkst. gyventojų, rašoma Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos pranešime spaudai.

SEB banko duomenimis, sprendimo dėl pensijų kaupimo būdo gyventojai priimti neskuba – praėjus mėnesiui nuo pensijų įstatymo pakeitimo datos tik 1 proc. iš daugiau kaip 255 tūkst. antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių SEB banko klientų jau pakeitė pasirinktą senatvės pensijos kaupimo būdą. Keturi iš penkių (83 proc.

Lenkija, kaip ir dauguma Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių, susiduria su demografiniais iššūkiais. Be to, Lenkija kartu su Lietuva ir kitomis Vidurio bei Rytų Europos šalimis patenka į probleminių Europos Sąjungos (ES) šalių sąrašą. Remiantis Europos Komisijos (EK) prognozėmis, Lenkijoje vadinamasis senyvo amžiaus gyventojų priklausomybės santykis išaugs nuo 19 proc. 2010 m. iki beveik 70 proc.

Ispanai 500 eurų banknotą praminė binladenu, nes visi apie tokį yra girdėję, tačiau niekas savo akimis nematė. „Bank of America“ analitiko Athanasios Vamvakidi teigimu Europos centrinis bankas (ECB) turėtų išimti iš apyvartos šiuos banknotus, kurie yra didžiausios vertės kupiūros tarp svarbiausių dešimties pasaulio valiutų, rašo „The Wall Street Journal“. Anot jo, šis sprendimas susilpnintų eurą ir suteiktų postūmį euro zonos ekonomikai.

 SEB bankas, išanalizavęs pensijų fondo „SEB pensija“ apie 260 tūkst. dalyvių 2011 metų ataskaitų, kartu su jomis klientams pateikė beveik 23 tūkst. Individualių rekomendacijų pakeisti pensijų fondą. Tik kiek daugiau negu 1 proc. klientų į banko rekomendacijas atsižvelgė ir 2012 metais perėjo į rizikingesnį ar konservatyvesnį fondą už tą, kuriame kaupė lėšas iki tol. Keisti pasirinktą fondą į konservatyvesnį buvo rekomenduota 5 tūkst.

Komentarą parengė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius Kol lietuviai iš naujo galvoja, kaupti II pakopos pensijų fonduose ar ne, užsienio šalyse žmonės sėkmingai papildomai taupo savo senatvei, nekeldami klausimų dėl II pakopos reikalingumo.

 Mąstantieji apie garbią senatvę renkasi vieną iš galimų būdų jai užtikrinti – pasitikėti valstybine pensija ir kaupti tik „Sodroje“ ar investuoti į II pakopos privačius pensijų fondus ir uždarbiu prisidėti prie didesnės senatvės pensijos. Nuo balandžio gyventojai pasveria galimybes sutaupyti, tiesa, neaišku, ar geriausias pensijų skaičiuoklės scenarijus nėra surežisuotas. Nors plačiai aptarinėjami privačių pensijų kaupimo fondų privalumai, „Ekonomika.

Antros pakopos pensijų sistema neišgydys nuo visų ligų, bet padės išlaikyti pensijų dydį panašiame lygyje, koks yra dabar,  rodo Lietuvos banko (LB) atliktas tyrimas apie Antros pakopos pensijų sistemos įtaka valstybės finansams ir gyventojų pajamoms. Lietuvos visuomenė senėja, todėl antros pakopos pensijų sistema yra būtina, norint išvengti kritinės situacijos, teigia analitikai.

Per dešimtmetį privačiuose pensijų fonduose „uždirbtas“ pensijas, be „Sodros“ gaunamos pensijos, kiekvieną mėnesį gauna tik 109 piliečiai. Anksčiau konservatorių, o dabar socialdemokratų skambiai išreklamuota pensijų kaupimo reforma, regis, patiria fiasko. Praėjusį trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) pristatyta nauja pensijų skaičiuoklė jau demonstruojama „nulūžo“. Tačiau aiškėja, kad privatūs pensijų fondai yra tapę tik pertekline sistemos grandimi.

 Dėl pensijų reformos viešojoje erdvėje vėl įsiplieskė karas. Komentatoriai pasidaliję į dvi stovyklas pateikia argumentus, kodėl reikėjo ar nereikėjo stabdyti, o gal visgi tęsti pensijų reformą. Dar 2000 m. Lietuvoje pradėta pensijų reforma siekta padidinti būsimas senatvės pensijas ir sumažinti valstybinei socialinės apsaugos sistemai tenkančią naštą, ypač didėsiančią dėl neigiamų demografinių pokyčių.

Nuo balandžio turėsime apsispręsti, kur norime kaupti pensiją, teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas. "Nuo balandžio 1 d. žmonės, dalyvaujantys antroje pensinių fondų sistemoje, galės pasirinkti, ką jiems daryti toliau", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistus informavo jis. A. Bitino teigimu, žmonės galės grįžti į "Sodrą", kaupti daugiau ir dalyvauti naujoje "2+1+1" sistemoje, kuri Vyriausybėje bus pristatyta trečiadienį, arba nieko nekeisti.

Valstybės įmonė „Regitra“ sudarė sąlygas šalies vairavimo mokymo įstaigoms kaupti duomenis apie mokymo efektyvumą ir pagal juos gerinti mokymo kokybę – jau trečius metus veikia „Regitros“ ir vairavimo mokymo įstaigų apsikeitimo duomenimis elektroninė sistema.

„Aviva Lietuva“ naujų pensijų fondų klientų statistika rodo, kad pensijų sistemos pakeitimus gyventojai vertina teigiamai. Šiais metais jau beveik du tūkstančiai naujų klientų išreiškė valią ne tik kaupti pensijai, bet ir gauti valstybės paramą. Nuo metų pradžios „Aviva Lietuva“ sulaukė 1980 naujų pensijų fondų klientų, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 1336 naujomis sutartimis, tai yra net 67 proc.

Nors ir smarkiai vėluodama, tačiau sulaukusi plataus visuomenės, ekonomistų ir politikų pritarimo, prieš aštuonerius metus Lietuvoje buvo pradėta pensijų sistemos reforma. Jos esmė – atsisakyti praėjusį šimtmetį pasaulyje dominavusios einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos ir pereiti prie individualaus lėšų kaupimo pensijų fonduose. Šią savaitę viešojoje erdvėje buvo pažerta argumentų, neva ši reforma yra plataus masto apgavystė.

Nevienareikšmiškai vertinamais pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimais norima nebepalikti antrosios pensijų pakopos esminės nuostatos, leidžiančios likti prie dabartinės pensijų kaupimo tvarkos, kai į antros pakopos pensijų fondus pervedama kaupiančio gyventojo socialinio draudimo mokesčio dalis.

Orą transformavus į skystį būtų galima įveikti vieną sudėtingiausių inžinerinių problemų – sandėliuoti elektros energiją. Kaip praneša BBC, Londone įsikūrusios nepriklausomos Mechaninių inžinierių institucijos (angl. Institution of Mechanical Engineers, IMechE) mokslininkai įsitikinę, kad skystame ore būtų galima kaupti elektros energiją. Jie įsitikinę, kad skystas oras galėtų konkuruoti su baterijomis ir vandeniliu.

Prieš keletą dešimtmečių Vakaruose ir Sovietinio bloko valstybėse gyventojai pernelyg negalvojo apie laukiančią senatvę, nes žinojo, kad jų ateitimi pasirūpins valstybinė socialinio draudimo sistema arba privatūs pensijų fondai. Šiandien išsivysčiusį pasaulį kamuoja demografinė krizė ir ekonominiai sukrėtimai. Senstant visuomenei dirbantys gyventojai nebepajėgia užtikrinti pakankamų pensijų vyresnės kartos atstovams.

Vyriausybė pirmadienį aptarė įstatymo projektą, kuriame numatomos konkrečios priemonės kaupti valstybės rezervą. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, toks įstatymas būtinas, kad naujos ekonominės krizės neužkluptų Lietuvos nepasirengusios. Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, į valstybės rezervą bus pervedamos tos lėšos, kurios atsiras valstybės biudžete dėl ūkio augimo. Esą nebus taupoma socialinės gerovės sąskaita.

Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Jos duomenimis, būsimos pensijos dydžiu domisi tik 15 proc. Baltijos šalių gyventojų. Daugiau negu pusė (55 proc.) jų mano, kad iki pensijos dar toli, todėl šis klausimas neaktualus. Pastebėtina, kad net penktadalis (20 proc.) latvių mano, jog jie apskritai nesulauks pensinio amžiaus. Tyrimas taip pat parodė, kad nemaža dalis Baltijos šalių gyventojų nepasitikti pensijų sistema.

„Danske Capital investicijų valdymas“ valdomų antros pakopos pensijų fondų turtas birželio pabaigoje buvo 13 proc. didesnis nei 2012 metų pradžioje. Per tą patį laikotarpį pensijų fondų klientų skaičius padidėjo 7 proc. „Pensijų fondų turto ir klientų skaičiaus augimas fiksuojamas jau ne pirmus metus iš eilės. Nors praėjusiais metais rinka buvo prislopusi, tačiau šiemet matyti pagyvėjimas.

Kas trečias Lietuvos gyventojas taupo, kaupia pensijų fonde, investuoja ar imasi kitų priemonių, kurios palengvintų materialinę padėtį senatvėje. Mažiausiai taupo žemiausias pajamas turintys gyventojai, tad senatvėje jų finansinė priklausomybė nuo „Sodros“ bus didesnė lyginant su kitais gyventojais. Tyrimo rezultatai nurodo būtinybę tęsti pensijų reformą, pažymi Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Lietuvos gyventojų tyrimas Omnibus metodu parodė, kad 32,9 proc.

Statistika rodo, jog Europoje demografinės svarstyklės jau ne pirmus metus krypsta vyresnių gyventojų pusėn, todėl ne veltui Europos komisija 2012–uosius paskelbė aktyvaus senėjimo metais. Nepaisant to, jog apie senjorus viešojoje erdvėje kalbama daug, ne visi gyventojai žino iš pirmo žvilgsnio paprastus, bet svarbius dalykus – kelių pakopų pensijų sistema veikia Lietuvoje, kaip galima sukaupti papildomų lėšų senatvei ir pan.

Lietuvoje per 2011 metus gyvybės draudimo bendrovių pasirašytų įmokų suma siekė 560,8 mln. litų ir, palyginti su 2010 metais, padidėjo 3,9 proc. Šiemet, atsižvelgusi į Lietuvos ūkio augimo prognozes bei pasaulines gyvybės draudimo rinkos tendencijas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) prognozuoja apie 4-6 proc. rinkos augimą. LGDĮA duomenimis, išsivysčiusiose ekonomikose gyvybės draudimo rinkos dalis užima apie 60 proc.

Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad šeimai finansinę apsaugą suteikia nuolatinio darbo turėjimas ar į namus reguliariai parnešamos pajamos. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Tuo metu santaupas ar gyvybės draudimo paslaugas, kaip pagalbą šeimai nelaimės atveju, nurodė po mažiau nei trečdalį (atitinkamai 29 ir 27 proc.) apklaustų žmonių. „Populiaru manyti, kad neterminuota darbo sutartis garantuoja ramybę šeimai.

Vienas iš konservatorių siūlymų, kaip padengti biudžeto minusą – sustabdyti pervedimus į antrosios pakopos pensijų fondus.Privatūs pensijų fondai dėl mažinamų pervedimų jau yra nukentėję du kartus. Jeigu pervedimus pavyks sustabdyti išvis, ekspertų teigimu, tai reikš fondų žlugimą. Tiesa, Vyriausybė buvo parengusi planą, ką daryti su pensijų fondais, permetant daugiau rizikos patiems jų dalyviams. Vis dėlto iki svarstymo prieita nebuvo.

„Danske“ bankas sukūrė paslaugų rinkinį jaunimui, į kurį įeina ir mokėjimo kortelė, skirta 7-18 metų amžiaus vaikams. Banko teigimu, rinkinys padės tėvams mokyti vaikus finansinio raštingumo ir atsakomybės. Rinkinį jaunimui sudaro mokėjimo kortelė, banko sąskaita ir Danske eBankas, o vyresni negu 14 metų vaikai turės ir galimybę dėti indėlius. Stebėti, kaip vaikai valdo savo finansus, tėvai galės per savo Danske eBanką arba SMS žinutėmis.

Europos lyderiams susitarus dėl euro zonos skolų krizės sprendimo būsimieji Lietuvos pensininkai per dieną uždirbo 30 mln. litų, teigia Investicijų ir pensijų fondų asociacija. Per vieną dieną – spalio 26-ąją – Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas išaugo 30 mln. litų. Tai vienas didžiausių vienos dienos Lietuvos pensijų fondų uždarbių per visą jų veiklos istoriją nuo 2004 m. pradžios, pažymima Investicijų ir pensijų fondų asociacijos pranešime.

Nacionalinio standartų ir technologijos instituto (JAV) mokslininkai sugalvojo naują būdą, kaip išspręsti didžiausią ateities kuro elementais varomų automobilių problemą – vandenilio laikymą. Fizikai idėją pasiskolino iš biologų: molekulinės geležies gyslos, išvagojančios magnio grūdelius, suformuoja tikrą kapiliarų tinklą. Tokios geležies gyslos magnį iš perspektyvaus kandidato gali paversti tikru vandenilio saugojimo pasaulio čempionu.