kauno vandenys

Šiuo metu gyventojai atskirai moka tik už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tačiau už tvarkymą vandens, kuris lietaus ar sniego pavidalu iškrinta iš dangaus, moka tik įmonės. Kai kurių vandens tiekimo bendrovių atstovai tikina, kad to neužtenka. Ypač turint galvoje, kad dėl klimato atšilimo ateityje stichinių reiškinių gali būti vis daugiau.

Domeikavos kaimo gyventojai teigia, kad tenka pastoviai nusivilti įmonės „Kaunas vandenys“ teikiamomis paslaugomis. Gyventojų „Facebook“ grupėse taip pat galima rasti ne vieną įrašą, kuriame matomos visiškai purvino vandens nuotraukos. Be to, įmonė klientams siunčia prašymus kuriuose reikalauja nereikšti pretenzijų dėl vandens kokybės, neatsako į laiškus. Įmonės „Kauno vandenys“ teigimu, prastos vandens kokybės atvejus nulemia pasenęs, nuosėdas kaupiantis vamzdynas.

Ilgus dešimtmečius Marvelės gyventojus kamuoja iš nuotekų valyklos vis atsklindantis siaubingas dvokas. Įmonė „Kauno vandenys“ sako nustačiusi nemalonių kvapų šaltinius ir šiemet pradėjo jų mažinimą, žada investuoti net pusę milijono eurų. Jau įdiegtas specialus anglies filtras, tačiau gyventojai tikina kol kas pokyčių nepajutę. Nuotekų valykla, veikianti visai Marvelės gyventojų namų pašonėje, per metus išvalo 26 milijonus kubinių metrų buitinių nuotekų.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį išteisino nevalytų nuotekų leidimu į Nemuną kaltintus du bendrovės „Kauno vandenų“ darbuotojus. Kaip pranešė teismas, konstatuota, kad kaltinamieji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šioje byloje buvęs valyklos viršininkas Petras Maruniakas ir bendrovėje vyriausiuoju technologu dirbęs Bronius Strumskis kaltinti dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo.

Vis daugiau savivaldybių savo teritorijose dėl sausros skelbia ekstremalią padėtį. Didėja gaisrų pavojus, toliau nyksta ūkininkų derlius. Miestiečiai savo želdynus mėgina gelbėti gausiai liedami vandenį, dėl ko ima strigti vandentiekis. Tačiau Nacionalinis Krizių centras visoje šalyje ekstremalią situaciją skelbti ir toliau atsisako. Esą ūkininkų ir miškininkų bėdos – dar per menkos. O ekspertai jau prognozuoja, kad dėl sausros šoktels ir maisto kainos.

Šių metų gruodžio 29 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė naujas UAB ,,Kauno vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kurios įsigalios nuo 2023 m. vasario mėn. 1 d, rašoma pranešime spaudai. Nors vidutinė bazinė kaina už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą kauniečiams vidutiniškai didėja 1,20 Eur už kubinį metrą, tačiau ji ir toliau išlieka viena žemiausių Lietuvoje ir Kauno regione.

Nuo kitų metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokės daugiau. Įmonės tvirtina, kad kainos būtų augusios ir daugiau, tačiau to pavyko išvengti, nes pačios gaminasi dalį reikalingos elektros. Didmiesčių vandentvarkininkus vienijanti asociacija ramina ir tikina, kad, net ir padidėjusios, Lietuvoje vandens ir nuotekų kainos – vienos mažiausių Europoje.

Trečiadienį pristatyta didžiųjų Lietuvos miestų vandentvarkos įmonių įkurta asociacija „Vandens jėga“: ji sieks mažinti vandens kainų skirtumus miestuose ar regionuose, spręsti brangstančių energetikos resursų keliamas problemas.

Kauno įmonė „Autokausta“ ir toliau neišbrenda iš skandalų. Gerą dešimtmetį už neaiškų atlygį ji naudojosi valstybinės žemės dalimi, kurios šeimininkė kita bendrovė „Kauno vandenys“. Dabar ir šiai gresia nemalonumai. TV3 Žinios pabandė suskaičiuoti ir korupcijos skandalo epicentre atsidūrusios „Autokaustos“ laimėtus milijoninius projektus. Korupcijos skandale linksniuojama bendrovė „Autokausta“ turi ir daugiau neskaidrių sandorių.

Buvusio Kauno savivaldybės administracijos vadovo galimos korupcijos tyrime figūruojanti statybų bendrovė „Autokausta“ daugiau nei dešimtmetį be jokio teisinio pagrindo naudojosi 2 ha „Kauno vandenų“ sklypu. Kaip ketvirtadienį skelbia naujienų portalas delfi.lt, vėliau bandyta santykius įteisinti, sudaryta sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis.

Vos gausiau ir ilgiau palyja, dalies pakaunės gyventojų namai ir aplinka skęsta. Žmonės saugodami savo turtą ir nepaisydami baudų daro pažeidimus. Jie lietaus vandenį leidžia į buitinių nuotekų tinklus, mat tokių paviršinių sparčiai besiplečiančiame Kauno rajone daug kur tiesiog nėra. Pažliugę pievos ir apsemtos namų prieigos – tokie vaizdai pakaunėje kartojasi kone po kiekvieno ilgo ir gausaus lietaus. Deja, paviršinių nuotekų tinklų čia daug kur nėra.

Daugiabučio namo Kaune gyventojams karštos dienos dar labiau apsunko. Jo gyventojai pasakoja, kad namuose jau kelias dienas nėra vandens – neįmanoma ne tik nusiprausti, bet ir gamintis maisto ar tiesiog nusiplauti rankų. Tuo metu „Kauno vandenys“ vyriškiui žada atvežti geriamojo vandens. Nors vanduo mieste esančiame daugiabutyje dingsta ne pirmą kartą, savivaldybės įmonė esą neskuba spręsti problemos, su kuria susiduria ir šeimos su mažais vaikais ir vyresni gyventojai.

Kauno Romainių mikrorajono gyventojų kantrybės taurė perpildyta. Čia jau ne vienerius metus jiems tenka susidurti su problema – lyg niekur nieko iš kanalizacijos vamzdžių ima veržtis vanduo. Žmonės pasakoja nebežinantys, ką daryti, mat vandens pribėga tiek daug, kad užpilami ne tik jų, bet ir kaimynų namai. Už nuotekas atsakinga įmonė atkerta, kad dėl to kalti kai kurie rajono gyventojai – jie savavališkai į buitinių nuotekų vamzdžius prijungia lietaus nuotekas.

Bendrovės „Kauno vandenys“ specialistai gyventojams primena, kad sniego ir šalčio akivaizdoje būtina pasirūpinti vandens apskaitos mazgais. Spustelėjus šalčiui nešildomose, nesandariose patalpose gali užšalti vandentiekio bei nuotekų vidaus tinklai ar vandens apskaitos prietaisai. Deja, bet tokia realybė, kad juos šaltis dažniausiai sugadina nepataisomai, tuomet patalpų savininkams tenka skaičiuoti ir nemenkus nuostolius.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dokumentų klastojimu yra pateikti buvusiai Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) skyriaus pataisos namuose pirmininkei Ilonai Jankunienei, trečiadienį pranešė Vilniaus apygardos prokuratūra.  Jai inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu Ilona Jankunienė dar turėjo Lankelytės pavardę.

Artimiausiu metu Kaune didės geriamojo vandens kaina. Tokiam Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) įpareigojimui antradienį vykusiame nuotoliniame posėdyje pritarė Kauno miesto taryba. Savivaldybės išplatintame pranešime teigiama, kad pokytis kauniečius palies beveik nejuntamai, mat praėjusiais metais vanduo Kaune buvo atpigintas 6 centais už kubinį metrą ir iki šiol išlieka vienas pigiausių šalyje.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį atvertė bylą dėl nevalytų nuotekų leidimo į Nemuną. Šioje byloje kaltinimai dėl aplinkosaugos priežiūros taisyklių pažeidimų, kai padaryta didelė žala gamtai, pareikšti dviem buvusiems „Kauno vandenų“ darbuotojams, o civiliniu atsakovu patraukta ir pati bendrovė.   Aplinkos apsaugos departamentas šioje byloje yra pateikęs daugiau nei 4,6 mln. eurų civilinį ieškinį.

Kaune, Perlojos gatvėje „Kauno vandenims" tiesiant vandentiekio ir nuotekų tinklus, tyrimus vykdę archeologai aptiko keturiolikos asmenų palaikus, skelbia „Kauno diena“. Aptikti septynių suaugusių ir septynių vaikų palaikai – pagal rastą ovalo formos diržo sagtelę ir kitas įkapes, archeologai preliminariai spėja, jog palaikai galėjo būti palaidoti XVIII-XIX amžiuje, kai šioje teritorijoje stovėjo koplytėlė.

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės bendrovė „Kauno vandenys“ turi atlyginti 133,7 tūkst. eurų siekiančią žalą gamtai už išleistas nevalytas nuotekas. Šį Kauno apygardos teismo prieš metus priimtą sprendimą buvo apskundę ir Aplinkos apsaugos departamentas, ir „Kauno vandenys“. Departamentas siekė, kad iš bendrovės būtų priteista visa jo suskaičiuota žala – 250 tūkst. eurų.

Kaune, Panerių gatvėje, įvyko mišrių nuotekų tinklo avarija, rekomenduojama nesimaudyti Neryje ir Nemune ties šių upių santaka, ketvirtadienį pranešė „Kauno vandenys“. Bendrovės duomenimis, trisdešimties metų senumo vamzdis greičiausiai neatlaikė gausaus kritulių kiekio trečiadienį. Šalinti avarijos padarinius planuojama baigti ketvirtadienio pavakarę. Pasak „Kauno vandenų“, dėl avarijos galėjo padidėti tarša Neries upėje ir Nemune ties santaka, todėl rekomenduojama čia nesimaudyti.

„Kauno vandenų“ ketvirtadienio duomenimis, kai kuriuose rajonuose, kur buvo fiksuojami vandens sutrikimai, padidėjo vandens slėgis. Tačiau tikslių duomenų, kiek žmonių vis dar neturi vandens, bendrovė neturi. Anksčiau skelbta, jog vandens neturi apie tūkstantį gyventojų, nuo trečiadienio į bendrovę dėl to kreipėsi dar kelios dešimtys kauniečių. Tačiau, pasak „Kauno vandenų“ laikinojo vadovo Ramūno Šulskaus, situacija mieste tikrai neblogėja.

  Per karščius Lietuvoje smarkiai išaugus vandens suvartojimui, didmiesčiuose susiduriama su jo tiekimo problemomis: Vilniuje ir Kaune kai kur nukrito vandens slėgis, Kaune kai kurie gyventojai vandens neturi visai.   Kaip BNS perduotame komentare teigia laikinasis „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus, mieste su vandens tiekimo sutrikimais susiduria apie tūkstantis kauniečių.

Sekmadienį mirė Kauno savivaldybės bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Vilius Burokas (63 m.).  Apie tai pranešė pati bendrovė. „Vilius Burokas – aukšto profesionalumo, ištikimas profesijai vandentvarkos ūkio darbuotojas bei vadovas, įnešęs reikšmingą indėlį į vandentvarkos ūkį“, – rašo „Kauno vandenys“. „Kauno vandenų" generalinis direktorius V. Burokas savo veiklą vandentvarkos srityje pradėjo 1982 m. Nuo 2015 metų ėjo bendrovės technikos direktoriaus pareigas, o 2017 metai...

Jau pusmetį tūkstančiai Kauno centrinės dalies gyventojų ir biurų darbuotojų kas dieną mato tą patį vaizdą – iš čiaupo bėga juodas vanduo. Savivaldybė ir „Kauno vandenys“ turi užtikrinti kokybiško vandens tiekimą, tačiau teisinasi negalinčios to padaryti dėl vandentiekio rekonstrukcijos. Dar daugiau, už juodą vandenį prašo mokėti kaip už kokybišką. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi kaunietė Aušra (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), gyvenanti pačioje Kauno širdyje – Vilniaus gatvės 11 name.

Programišiai kovo pradžioje surengė kibernetinį išpuolį prieš Kauno savivaldybės įmonę „Kauno vandenys“ – virusas sutrikdė įmonės interneto svetainės veiklą ir užšifravo dalį klientų duomenų.

 Kauno apygardos teismas už nevalytas nuotekas Kauno savivaldybės įmonei „Kauno vandenys“ priteisė sumokėti 133,7 tūkst. eurų. Kauno apygardos teismas BNS pirmadienį informavo, kad Aplinkos apsaugos departamentas teismo prašė priteisti iš „Kauno vandenų“ 250 tūkst. eurų už žalą gamtai. Ieškinyje nurodyta, kad 2016 metais birželio 10 – 11 dienomis „Kauno vandenys“ dėl nuotekų kanalizacijos trasos vamzdžio trūkimo ir jo remonto į Neries upę išleido 16,3 tūkst. kubinių metrų nevalytų nuotekų.

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą dėl „Kauno vandenų“ padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Už žalą, kurią padarė prieš kelerius metus į Neries upę patekusios nevalytos nuotekos reikalaujama 250 tūkst. eurų. 2016 metų birželį trūkus metro skersmens vamzdžiui komunalinių nuotekų trasoje Kaune į Neries upę ištekėjo nevalytos nuotekos. Ieškinyje nurodoma, jog dėl avarijos į Neries upę išleista 16,3 tūkst. kubinių metrų nevalytų nuotekų.

Prireikė beveik trejų metų teisme išnagrinėti „Kauno vandenų“ korupcijos bylą – spalio pabaigoje Kauno apygardos teismas paskelbs nuosprendį šioje byloje, rašo „Kauno diena“. Didelės apimties ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad kyšiai „Kauno vandenų“ vadovams buvo mokami nuolat. Skelbta, kad vien per 2012 ir 2013 metus kai kurios verslo įmonės už kyšius laimėjo 70 viešųjų pirkimų konkursų. Kyšio dydis priklausydavo nuo darbų sumos: svyruodavo nuo 3 iki 10 proc.

Vyraujant karščiams, kai kurie kauniečiai negali vartoti geriamojo vandens iš čiaupo. Jis esą rudas ir su nuosėdomis. Žmonės ne tik negali jo gerti, bet ir naudoti maisto ruošimui ar drabužiams skalbti. Tėvai baiminasi net maudyti mažus vaikus. „Kauno vandenys“ tikina, kad sveikatai toks vanduo nekenkia, tačiau naudoti maisto ruošimui – nerekomenduoja. Į www.tv3.lt kreipėsi kaunietė. Moteris viliasi, jog viešumas padės išspręsti jau ilgą laiką kamuojančią problemą.

Kauno savivaldybės valdoma vandens tiekimo ir nuotekų valymo įmonė „Kauno vandenys“ ketina atleisti 50 darbuotojų. Įmonė apie būsimą darbuotojų atleidimą informavo Kauno darbo biržą, BNS pranešė Lietuvos darbo birža. „Numatomas 50 darbuotojų atleidimas susijęs su įmonės struktūros pakeitimais, siekiant optimizuoti ir efektyviau panaudoti darbo resursus“, – BNS atsiųstame komentare teigė įmonės personalo skyriaus viršininkė Virginija Petrutienė. Šiuo metu įmonėje dirba 434 darbuotojai.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad jam juokingos kalbos apie galimą milžinišką žalą, kurią padarė į Nemuną iš „Kauno vandenų“ valymo įrenginių leistos nevalytos nuotekos. Meras BNS sakė, kad kalba eina apie 15 centimetrų diametro vamzdį, o tai, jo teigimu, yra „juokingas diametras“. „Man juokinga, nes čia nei taršos sumažinime, nei padidinime 15 centimetrų diametro vamzdis įtakos neturi, palyginus su visu Kauno miestu.

  Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai ištyrė korupcinę viešųjų pirkimų konkursų bendrovėje „Kauno vandenys“ organizavimo sistemą.   Pareigūnai surinko pakankamai duomenų, kad viešieji pirkimai, kurių bendra vertė daugiau kaip milijonas (1 300 000) eurų, organizuoti kyšininkaujant, papirkinėjant, piktnaudžiaujant, sukčiaujant, savinantis turtą ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą.

Kauno apygardos prokuratūra trečiadienį į laisvę paleis tris anksčiau sulaikytus "Kauno vandenų" darbuotojus. "Bus imtasi priemonių nušalinti juos nuo pareigų ir skirti nesusijusias su laisvės apribojumu kardomąsias priemones", - BNS sakė prokuratūros atstovė spaudai Vaida Kibirkštytė. Kaip skelbta, pirmadienį sulaikytą korupcija įtariamą Kauno miesto tarybos socialdemokratų frakcijos seniūną Valį Venslovą Kauno apylinkės teismas antradienį leido suimti 10 parų.

Pirmadienį sulaikytą korupcija įtariamą Kauno miesto tarybos socialdemokratų frakcijos seniūną Valį Venslovą Kauno apylinkės teismas antradienį leido suimti 10 parų. Tai žurnalistams patvirtino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna. „Įtariamajam buvo paprašyta kardomoji priemonė suėmimas, teismas prašymą tenkino iš dalies - paskyrė suėmimą įtariamajam dešimčiai parų.

Kauno miesto taryba, kaip numatoma, ketvirtadienį patvirtins naujas bendrovės „Kauno vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainas. Ir tuomet po kelių savaičių vandens tiekimas bei nuotekų tvarkymas kauniečiams kainuos brangiau nei dabar.

Kauno miesto taryba, kaip numatoma, ketvirtadienį patvirtins naujas bendrovės „Kauno vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainas. Ir tuomet po kelių savaičių vandens tiekimas bei nuotekų tvarkymas kauniečiams kainuos brangiau nei dabar.

Šį pavasarį niekas neprognozuoja tokio potvynio, dėl kurio Kaunas, prie trijų upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – esantis miestas, buvo priverstas prieš dvejus metus išgyventi pavojų kupiną laikotarpį. Tačiau įvairios tarybos intensyviai ruošiasi galimam Neries (ji dažniausiai ir daugiausiai nemalonių staigmenų pateikia šalia upės gyvenantiems žmonėms) vandens lygio pakilimui.

Nors siekdamas išvengti pašalinimo iš partijos kaunietis socialdemokratas Artūras Orlauskas bandė pagalbos ieškoti Vilniaus skyriuje, tačiau sostinėje vykusiame Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumo posėdyje priimtas sprendimas jam nebuvo palankus. Pirmadienio vakarą Socialdemokratų partijos prezidiumas Kauno tarybos narį Artūrą Orlauską pašalino iš partijos.