kauno tiltai

Bendrovė „Kauno tiltai“ už 14,4 mln. eurų statys tiltą Kaune tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos – įmonė su Kauno miesto savivaldybe šią savaitę pasirašė tai numatančią sutartį.  Pagal ją per kiek daugiau nei dvejus metus bendrovė pastatys 258 metrų ilgio ir šešių metrų pločio pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą. Statybas numatoma pradėti gegužę, pranešė savivaldybė. „Naujasis tiltas neabejotinai pagerins susisiekimą tarp istorinio Kauno centro ir Žemosios Fredos, Aleksoto.

Kauno gatves dar trejus metus tvarkys tos pačios įmonės, kaip ir iki šiol, – Vilniaus „Autokausta“, „Kauno keliai“ ir „Kauno tiltai“ – jos laimėjo savivaldybės skelbus konkursus dėl dalies miesto gatvių tvarkymo. Bendra su jomis birželio pabaigoje pasirašytų sutarčių vertė – apie 226 mln. eurų, tačiau realiai bus išleista gerokai mažiau, sako savivaldybės atstovė.

Darbai demontuojant Alfonso Meškinio tilto konstrukcijas Kaune vyko pagal projektą, sako generalinė rangovė bendrovė „Kauno tiltai“. Antradienio vakarą atitrūkus daliai ardomo tilto konstrukcijos, bendrovė teigia, jog bus peržiūrima technologija. „Vakar vakare demontuojant viduriniojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto konstrukcijas, nuo atramos atitrūko ir persisvėrė perdangos dalis.

Tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožą tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos už 66,7 mln. eurų (su PVM) rekonstruos viena didžiausių šalyje infrastruktūros statybos bendrovių „Kauno tiltai“. Sutartis su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusia įmone pasirašyta gruodžio 2-ąją, įmonė laimėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) skelbtą magistralės nuo 79 iki 85 kilometro rangovo konkursą, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale (cvpp.

Viena didžiausių Lietuvoje kelių, tiltų ir kitos infrastruktūros statybos bendrovių „Kauno tiltai“ už 4 mln. eurų Kruonyje statys laikiną elektros perdavimo linijų jungtį.

Kleboniškio, arba A. Meškinio tiltą per Nerį Kaune, magistraliniame kelyje Vilnius–Klaipėda, už 68,4 mln. eurų rekonstruos kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“, antradienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pagal sutartį tilto atnaujinimo darbai prasidės dar šiais metais ir bus baigti iki 2024 metų pabaigos. Tai yra vidurinis iš trijų šalia esančių tiltų, iš kurių vienas – šių metų pavasarį baigtas statyti naujas tiltas (šiaurinis) su viaduku ir jungiamuoju keliu.

Viena didžiausių Lietuvoje kelių, tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovių „Kauno tiltai“ pernai uždirbo 1,658 mln. eurų pelno, kai užpernai ji patyrė 1,548 mln. eurų nuostolių. „Kauno tiltams“ tai buvo pirmieji pelningi metai nuo 2017-ųjų. Bendrovės pajamos 2020 metais paaugo 30 proc. iki 131,739 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per metus padidėjo 5,5 karto iki 4,7 mln.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) bendrovei „Kauno tiltai“ turi grąžinti per 80 tūkst. eurų skolą su palūkanomis už žvyrkelių kapitalinį remontą Tauragės ir Raseinių rajonuose. Taip balandžio 29 dieną nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, pakeitęs Vilniaus apygardos teismo 2020 metų rugsėjo sprendimą ir iš dalies patenkinęs kelininkų ieškinį.

Korupcijos byloje sulaikytas kelių ir tiltų statybos bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius sako negalėjęs daryti įtakos nei buvusiam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui, nei kitiems politikams. Taip jis kalbėjo po to, kai kitam byloje sulaikytam asmeniui, buvusiam Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentui Valdui Sutkui buvo mesti kaltinimai dėl siekio sumenkinti R. Masiulio reputaciją.

Specialiųjų tyrimų tarnyba antradienį apsilankė ir transporto infrastruktūros statybos bendrovėje „Kauno tiltai“. Pareigūnams įmonės vadovas pateikė prašytus dokumentus. „Šįryt akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ pagrindiniame biure, Kaune, apsilankė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, susitiko su mūsų vadovu Aldu Rusevičiumi. Buvo pateikti visi prašyti dokumentai“, – naujienų portalui LRT.lt sakė bendrovės atstovė žiniasklaidai Giedrė Samulionytė-Lekavičienė.

Vilniaus oro uosto aerodromą už 34 mln. eurų atnaujins kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“. Darbai turėtų būti baigti iki kitų metų pabaigos, neuždarant oro uosto. Tai numato Lietuvos oro uostų ir konkursą laimėjusių „Kauno tiltų“ sutartis – ji bus pasirašyta netrukus.  „Pagal sutartį bus rekonstruojama dauguma Vilniaus oro uoste esančių riedėjimo takų, peronas, įrengiamas naujas riedėjimo takas“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų Komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius.

Estakadą nuolat potvynių užliejamame kelyje Šilutė–Rusnė už 9,46 mln. eurų statys įmonių „Kauno tiltai“ ir Tiltų ekspertų centras konsorciumas. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad jau po metų potvyniai netrikdys susisiekimo su Rusne. Automobilių kelių direkcija ir konkurso laimėtoja sutartį pasirašė trečiadienį – pagal ją iki 2018-ųjų pabaigos bus pastatyta 750 metrų ilgio dviejų eismo juostų estakada bei rekonstruota keturių kilometrų ilgio kelio atkarpa, pranešė ministerija.

Vis nesibaigianti oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ epopėja pasipildo vis naujais faktais, susirašinėjimais, sutartimis. Šį kartą tv3.lt gavo duomenis apie šios avialinijų bendrovės smulkiuosius akcininkus. Nors šis smulkiųjų akcininkų sąrašas skelbtas prieš keletą metų ir sudaro vos apie 10 proc. „Air Lituanica“ kapitalo, tačiau jis gana ženkliai pasikeitęs ir jame galima įžvelgti ir korupcinius ryšius.

Naujuoju Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo rėmėju oficialiai tapo viena didžiausių šalies statybos bendrovių „Kauno tiltai“. Pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas ir bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Giedrius Cvilikas pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį. „Noriu pabrėžti, kad bendradarbiaujame su miestu ir ieškome būdų, kaip pagerinti finansinę situaciją. Džiugu pranešti, kad turime naują rėmėją.

Kauno gatves remontuojanti didžiausia Baltijos šalyse transporto infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai” per kelis mėnesius iš pagrindų sutvarkė 7 miesto gatves, o šį mėnesį tvarko dar vieną itin svarbią miesto susisiekimui – Jonavos gatvę, kuri jungia Kleboniškį ir P.Vileišio tiltą. „Vykdomi daugiau kaip 4 km ilgio Jonavos gatvės rekonstrukcijos parengiamieji darbai.

Ministrų kabinetas ketina padidinti Kauno valdžios skolinimosi limitą 10 punktų iki 50 proc. Pasak Kauno mero Andriaus Kupčinsko, jis didinamas, siekiant finansuoti stringančią Panemunės tilto statybą. "Informavau Vyriausybę, kad dabar "Kauno tiltai" yra atlikę darbų už 32 mln. litų, jie varo į priekį, bet atitinkamai reikia didesnės injekcijos 2014 ir 2015 metais.

Maždaug po metų dalies vakarinio Vilniaus pakraščio nebedarkys aukštos įtampos elektros linijos. Jos bus nutiestos po žeme. Tačiau, anot energetikų, požeminiai kabeliai yra tokie brangūs, kad juos sau leisti gali tik vienas kitas didmiestis. O įsivaizduoti Lietuvą be įprastų elektros stulpų ir linijų dar tikrai per anksti. Vilniaus vakarinio aplinkkelio trasa – viena iš nedaugelio atkarpų, kurioje visai netrukus nebeliks elektros stulpų ir laidų.

Pirmadienį sustabdytas pėsčiųjų ir transporto eismas Panemunės tiltu. Tai žadėta padaryti keliomis savaitėmis anksčiau, tačiau sprendimas buvo atidėtas, savivaldybei sutarus su statybininkais, kad derėtų leisti Panemunėje ar prie jos gyvenantiems moksleiviams baigti mokslo metus, nekeičiant įprastinio kelionės į mokyklą maršruto.

Baigiantis šaltajam metų periodui, Kauno miesto savivaldybės specialistai rengiasi netrukus prasidėsiantiems miesto gatvių atnaujinimo darbams. Didžiausias dėmesys bus skiriamas ne pavienių duobių lopymui, o vientisų atkarpų sutvarkymui. Remontuoti gatves, tiesti naują asfalto dangą galima tuomet, kai vidutinė paros oro temperatūra siekia bent 5 laipsnius šilumos. Tuomet savo veiklą atnaujins asfaltbetonio gamyklos. „Gatvių rekonstrukcijos darbai bus pradėti iškart, kai tik leis oro sąlygos.

Už Kauno mero Rimanto Mikaičio nuvertimo kyšo bendrovės „Kauno tiltai“ ausys, – įsitikinęs Darbo partijai priklausantis Kauno tarybos narys, Miesto ūkio komiteto pirmininkas Rytis Šatkauskas. Tai iš dalies patvirtintų R. Mikaičio užuominas, kad jo kėdę išklibino asmeniniai kolegų interesai.

Pavasario pradžioje dar tikėjusi, kad iki balandžio 25 dienos, kaip planuota, iš Nemuno salos kanalo (senvagės) bus išvežtas sunkiaisiais metalais ir naftos produktais užterštas dumblas bei gruntas, Kauno miesto savivaldybė naujos šių darbų pabaigtuvių datos dabar nežino. Kanalo išvalymo projekto rangovė „Kauno tiltų“ bendrovė tos datos irgi viešai neįvardina.