kauno lez

Airijos skrydžių bendrovės „Ryanair“ netiesiogiai kontroliuojamos orlaivių remonto ir techninės priežiūros antrinė įmonė „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ plečia veiklą Kauno oro uoste ir ieško 250 darbuotojų.  Bendrovės vadovas Karolis Čepukas BNS sakė, kad labiausiai reikalingi mechanikai ir šaltkalviai. Sutrukdė karas Ukrainoje „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ šiuo metu veiklą vykdo keturiuose angaruose Kauno oro uoste.

Pirmadienio popietę baterijos įkrovos ties Kauno LEZ pritrūkęs vairuotojas rado išeitį. Elektromobiliui gyvybės jis pūstelėjo mobiliu generatoriumi. „Išradingi žmonės“, – juokėsi vaizdo įrašo autorius. „Kas vyksta Kaune“ pranešė, kad jo apie 15 val. siųstoje medžiagoje matyti, kaip prie Kauno LEZ viaduko sustojęs vairuotojas ketina įkrauti „Nissan Leaf“ čia pat užkurtu generatoriumi. Visą situaciją pamatykite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.

Siekiant į Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ) pritraukti daugiau investuotojų bei paruošti jiems daugiau teritorijos, Seimas linksta pritarti jos plėtrai – LEZ būtų padidinta 520 hektarų, o investicijos į infrastruktūrą siektų apie 115 mln. eurų.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančias Kauno LE įstatymo pataisoms, kuriomis LEZ plotas būtų atkurtas iki 1054 hektarų – tiek, kiek jis siekė 1996 metais įkūrus šią zoną.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Kauno laisvosios ekonominės zoną (LEZ) padidinti iki 1054 hektarų (ha), prie dabartinės 534 ha teritorijos prijungiant dar 520 ha.  Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis sako, kad LEZ teritorijos išplėtimu siekiama pritraukti naujų investuotojų.  „Pirmas žingsnis yra atstatyti plotą teisiškai, bet akivaizdu, kad žemės greitai surasti nepavyks.

Lenkijos stiklo gamybos bendrovė „Press Glass“ pradėjo gamybą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pastatytoje naujoje gamykloje, antradienį pranešė portalas vz.lt. Gamykla, kurios plotas siekia 27 tūkst. kvadratinių metrų, pastatyta per pusantrų metų, joje pagaminta produkcija bus tiekiama Skandinavijoje ir Baltijos šalyse esančioms įmonėms. Tai viena iš labiausiai automatizuotų „Press Glass“ gamykla. Anksčiau bendrovė skelbė, kad per trejus metus įdarbins 240 žmonių.

Viena didžiausių investuotojų Lietuvoje, Vokietijos kapitalo automobilių elektronikos komponentų gamintoja „Continental“ 2021 metais – antraisiais ištisais veiklos metais šalyje – gavo ir beveik 6 kartus  daugiau pajamų – 48,6 mln. eurų, ir patyrė 59 proc. didesnių nuostolių – 33,3 mln. eurų.

Pernai lapkritį komercinę veiklą pradėjusi Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ) svarsto padidinti deginamų  atliekų kiekį nuo 200 tūkst. iki 255 tūkst. tonų per metus. Jau pradėta rengti ir derinti nauja poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa, pranešė viena bendrovės akcininkių, valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“.  Pasak jos, 2013 metais patvirtintas PAV leido jėgainei sutvarkyti iki 300 tūkst.

Praėję keleri metai nemažų investicijų pritraukusiai Lietuvai  buvo auksiniai, tačiau mažesni miestai gali niekada nepritraukti didelių investuotojų, sako užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas. Anot Manto Katino, mokyklose, ypač mažesnių miestų, mokiniai neskatinami rinktis tiksliųjų mokslų studijų, o vietos švietimo įstaigos neparuošia pakankamai inžinierių.

Penktadienį apskaitos prietaisų kūrėja ir gamintoja, bendrovė „Axioma Metering“, Kauno LEZ‘e atidarė daugiau nei 15 mln. eurų kainavusį fabriką. Bendrovė robotizuotoje gamykloje iš karto po atidarymo pradeda masinę išmaniųjų ultragarsinių vandens ir šilumos apskaitos prietaisų gamybą. Jau šiais metais skaitiklių gamybos apimtis ketinama auginti dešimteriopai – iki 0,5 mln. skaitiklių per metus. „2021 metais planuojame gaminti jau per 2 milijonų skaitiklių.

„Lietuvos geležinkeliai“ ir Kauno rajono savivaldybė sutarė dėl geležinkelio atšakos iki Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) tiesimo. Nauja geležinkelio linija atvers naujas mobilumo ir logistikos galimybes čia besikuriančioms gamybos įmonėms, rašoma pranešime spaudai.

  Kauno baldų gamybos bendrovės „Freda“ akcininkai statys baldų gamyklą ir logistikos sandėlį Kauno LEZ. Investicijos į projektą pirmuoju etapu sieks 42 mln. eurų, ketinama sukurti 240 darbo vietų.   32 tūkst. kv. metrų ploto kietų korpusinių baldų gamyklą bei sandėlį statys bendrovė Geras baldų fabrikas (GBF), jos akcininkai yra ir „Fredos“ akcininkai, turintys ilgametę patirtį baldų pramonėje, skelbiama GBF direktoriaus Virginijaus Brundzos pranešime.

 Nyderlandų veterinarinių vaistų gamintoja „Interchemie werken „De Adelaar“ investuoja į 10-15 mln. eurų kainuosiančią gamyklą Lietuvoje – planuojama, kad bendrovė „Interchemie werken „De Adelaar“ LT“ gamybą Kauno LEZ paleis 2018 metų antrojoje pusėje, bus sukurta 150-200 darbo vietų, praneša „Verslo žinios“. Pasak dienraščio, įmonei neteks statytis naujo pastato, ji įsigijo ką tik baigtą statyti gamyklą, kuri, investuotojui (Šveicarijoje registruotai įmonei „Light Technology“, kuri LEZ p...

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) infrastruktūrai numatyta skirti dar beveik 29 mln. litų investicijų. Iki 2015 m. vidurio Kauno LEZ bus išplėsta logistikos ir gamybos zona ir oro parko teritorija. Kelių ir inžinerinių tinklų įrengimui lėšas skirs Kauno rajono savivaldybė iš ES struktūrinių fondų paramos. Iki šiol 40 ha ploto Kauno LEZ teritorijoje verslas jau investavo beveik 210 mln. litų, sukūrė apie 600 darbo vietų. Kauno LEZ vykdančios veiklą įmonės planuoja investuoti dar 980 mln.

Šveicarijos šviesos diodų (LED) sistemų gamintojas „Almipex GmbH“ pradeda veiklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Šiais metais bendrovė planuoja investuoti 5 mln. litų ir sukurti apie 30 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams.

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) vykdo aktyvią plėtrą. Keturi investuotojai – ŽŪK „Pienas LT“, UAB „Ryterna“, UAB „Rokor“ ir UAB „Raguvos baldai“ – atlieka statybų darbus, kurių bendras plotas sudaro 31 tūkst. kv. metrų Kauno LEZ teritorijos. Tai – didžiausia šiuo metu vykdoma teritorinė plėtra Kauno regione. „Plėtra rodo, kad investuotojai jau įvertino Kauno LEZ teikiamus privalumus verslui – patogią infrastruktūrą, susisiekimą bei mokestines lengvatas.

Kauno laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) valdymo bendrovė pasirašė sutartis su 16 Lietuvos ir užsienio kompanijų, kurių investicijų Lietuvoje suma sieks 1,3 mlrd. litų. Planuojama, kad Kauno LEZ įsikūrusios įmonės įsteigs daugiau nei 1000 darbo vietų ir sudarys sąlygas darbo vietų kūrimui už Kauno LEZ ribų. „Tarptautinė patirtis rodo, kad viena darbo vieta laisvojoje ekonominėje zonoje sukuria tris darbo vietas už LEZ ribų.

Karmėlavos, Ramučių ir Narėpų gyventojai baiminasi, kad bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ planuojama atliekų deginimo gamykla Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pavers šalia įsikūrusias bendruomenes sunkiosios pramonės įkaitais. „Nors Kauno LEZ teritorija buvo planuojama logistikos objektams, ji tampa sunkiosios pramonės zona. Šalia gyvenviečių jau turime „ViaCon Baltic Pipe“ poplipropileno vamzdžių gamyklą, „Finnfoam“ izoliacinių plokščių fabriką.

Šalyje pamažu iš krizės gniaužtų vaduojasi statybų sektorius ir kyla nauji pramonės objektai. Kaip praneša Statistikos departamentas,  palyginti 2011 metus su 2010-aisiais, statybos darbų apimtys šalyje išaugo maždaug penktadaliu (22,7 proc.). Nors rinkoje jaučiami atsigavimo ženklai, statybų mastai vis dar sudaro vos pusę 2008 metų lygio. Statistikai skaičiuoja, kad pernai statybos darbų apimčių padidėjimą daugiausia lėmė inžinerinių statinių statybos darbų plėtra.

Kauno apygardos administracinis teismas, priėmęs nagrinėti trijų Seimo narių pareiškimą, numato spręsti Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijos specialiojo plano teisėtumo klausimą. Pirmasis teismo posėdis numatytas sausio 19-ąją. Seimo narių pareiškimas buvo adresuotas Kauno rajono savivaldybės tarybai ir administracijai dėl rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo patvirtintas Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialusis planas, teisėtumo.

Sužinoję apie valstybės rengiamus projektus verteivos dažniausiai skubiai superka numatytose projektų teritorijose žemę, o paskui iš valstybės reikalauja 10–20 kartų didesnių sumų. Valstybei nusprendus įgyvendinti svarbius projektus neretai kildavo sunkiai išsprendžiamų ginčų dėl žemės paėmimo.

Ketvirtadienį Kauno rajono savivaldybės taryba jau antrą kartą šiais metais patikslino 2009 metų biudžeto planą. Numatyta, kad savivaldybės biudžeto pajamas sudarys 160,79 mln. Lt. Pasak Kauno rajono savivaldybės tarybos nario, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Antano Nesteckio, tai - nežymios biudžeto korekcijos. Ne visos jos priklauso nuo pačios savivaldybės veiklos. Biudžeto asignavimai netgi didinami tiems, kas gavo daugiau pajamų, nei planavo.

Prezidente Dalia Grybauskaite vienam didžiausių šalies miestų - Kaunui - ypatingų privilegijų nežada. "Negaliu pažadėti, kad Kaunas gaus kokių nors ypatingų privilegijų ar geresnių sąlygų nei kiti miestai. Daug kas priklauso nuo jūsų pačių, nuo jūsų gebėjimo spręsti problemas, atkreipti dėmesį į naujo biudžeto formavimą, mokėti užsidirbti, daryti verslą ir neišlaidauti.