Kasčiūnas

Krašto apsaugos ministerija sako, kad pasienį su Rusija ir Baltarusija padarys sunkiai įveikiamą. Statys įvairias kliūtis, betono blokus, pirks ir daug minų, kurias, prireikus, greitai pasienyje išdėstys. Visa tai tam, kad jeigu rusai sugalvotų pulti Lietuvą, jiems tai padaryti būtų sunkiau.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pakvietė Nyderlandus reguliariai organizuoti pratybas Lietuvoje, dislokuojant gynybos sistemą „Patriot“. „Šiuo metu Nyderlandai Lietuvoje pratyboms yra dislokavę „Patriot“ oro gynybos sistemą. Tai yra tvirtas pagrindas kuo skubiau pradėti Lietuvoje įgyvendinti NATO oro gynybos rotacinį modelį ir siunčia stiprią žinutę sąjungininkams prie jo prisijungti.

NATO kai kuriose srityse reikia ne evoliucijos, o revoliucijos, pirmiausia – kalbant apie gynybos pramonę, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, Aljanso narėms būtina užpildyti trūkstamus pajėgumus, o tam reikia didesnio finansavimo gynybai ir ilgalaikių kontraktų gynybos pramonės įmonėms. „Kai kuriose srityse mums reikia revoliucijos, rimto pokyčio.

Anot krašto apsaugos ministro Kasčiūno, sienos Lietuvos su Baltarusija stiprinimui reikėtų 600 mln. eurų per dešimtmetį. O štai kaimyninė Lenkija, kovojanti Lukašenkos hibridiniame kare, kasdien tvindoma nelegalų. Dėl vieno iš jų kaltės neseniai prarado sieną ginantį karį, kurį migrantas mirtinai padūrė per barjerą peiliu. Lietuvos ir Lenkijos ministrai – Laurynas Kasčiūnas ir Wladyslaw Kosiniak-Kamysz Padvarionių aptarė, kaip vieni kitiems padės gintis nuo bendrų priešų.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad per pastarąjį laikotarpį kritinės infrastruktūros apsauga šalyje itin pagerėjo. Taip pat, anot jo, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ir Energetikos ministerijos dirba dėl to, kad minėta infrastruktūra būtų saugoma dar stipriau – radioelektroninėmis, antidroninėmis, kinetinėmis bei kitomis priemonėmis. „Judame sistemiškai.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog iki rugsėjo ketinama pasirašyti kontraktą dėl papildomos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimo. Anot jo, planuojama, kad ši sistema pasieks Lietuvą per maždaug tris-keturis metus. Taip pat iki rudens ketinama sudaryti papildomą kontraktą dėl artimojo nuotolio oro gynybos sistemos pirkimo. „Papildomos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimas – dabar negaliu ir nenoriu pasakyti, kurios sistemos, nes vyksta derybos.

Lietuva antruoju pėstininkų kovos mašinų įsigijimu etapu įsigis vikšrinių kovos mašinų. Kaip Alytuje sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, praėjusią savaitę nuspręsta ir dėl antro pėstininkų kovos mašinų įsigijimo etapo. „Judame su vikšru, nes kursime tankų batalioną“, – teigė jis. Už papildomas Vyriausybės skirtas lėšas gynybai taip pat ketinama įsigyti vidutinio ir artimo nuotolio oro gynybos sistemų bei užbaigti pirmąjį pėstininkų kovos mašinų įsigijimų etapą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį lankysis Alytuje. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), savo vizitą Vyriausybės atstovai pradės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione. Čia jie apžiūrės naujai pastatytas pėstininkų kovos mašinų remonto dirbtuves ir rekonstruotas bataliono kareivines.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pirmadienį pateikė keturias priemones, kuriomis bus plėtojama dronų (bepiločių orlaivių) sistema Lietuvoje. Tarp šių priemonių – dronų kompetencijos centras (pramintas dronų „Regitra“), dronų pramonės skatinimas, papildomas finansavimo skyrimas Šaulių sąjungai, bei kitos priemonės.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad būtų už bankų solidarumo įnašo pratęsimą dar mažiausiai vieneriems metams. „Manau, kad galima tęsti bankų solidarumo mokestį bent dar metams“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Taip jis kalbėjo Vyriausybei rengiantis pateikti pasiūlymus dėl lėšų šaltinių padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Per 2023-2024 metus iš bankų solidarumo įnašo tikimasi surinkti apie 400 mln.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas mano, kad prezidento rinkimuose laimę bandžiusio ir prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus tikslas gali būti sukurti atvirai prorusišką politinę jėgą. „Aš manau, kad tikslas gali būti turėti realiai pirmą kartą istorijoje jau pirmą atvirai prorusišką jėgą“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė L. Kasčiūnas. Ministras atkreipia dėmesį, kad iki šiol atvirai prorusiškų politinių jėgų Seime nebuvo.

Per porą savaičių į karo komendantūras taikos metu užsiregistravo per 3,2 tūkst. piliečių, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. „Pirmadienio duomenimis, turėjome 3 070. Tai galiu drąsiai sakyti, kad šiai minutei turime 3,2 tūkst. mūsų Lietuvos Respublikos patriotų, kurie registravosi į komendantūras“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė L. Kasčiūnas. „Mano požiūriu, tai tikrai viršijimo lūkestį, kurį aš turėjau. Džiugu“, – pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį su oficialiu vizitu lankysis Berlyne, kur susitiks su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi. Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), susitikimo metu ministrai aptars Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje pasiruošimą, Lietuvos nacionalinės divizijos steigimo planus bei planuojamus įsigijimus. Be kita ko, dėmesio bus skirta ir paramos Ukrainai bei kitiems bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje klausimams.

Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė jau birželį pateiks gynybos plėtros planus, kurių būtų galima imtis 2025 m. skyrus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, teigia ministras Laurynas Kasčiūnas. „Jeigu mes kalbame apie 3 proc.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad gyventojų aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius. „Esu nustebęs ir laimingas, kad mūsų pasiūlyta užnugario sistema įdomi ir žmonės, kurie ieškojo savo vietos, dabar žino, kur kreiptis. Net ir prie geriausių scenarijų neįsivaizdavau tokių skaičių“, – BNS sakė ministras. „Dabar reikia tą valią įstruktūrinti, suteikti tiems žmonėms įgūdžius“, – pridūrė jis.

Jungtinėse Valstijose viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad su amerikiečių gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ deramasi dėl amunicijos gamybos linijos Lietuvoje atidarymo, rengiamas ketinimų protokolas, skelbia LNK žinios. „Sutarėme ne tik kalbėtis, bet galima sakyti ir derėtis dėl dar vienos galimos amunicijos gamybos linijos Lietuvoje atidarymo.

Vašingtone viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina gavęs tvirtą ir aiškų patvirtinimą, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pajėgų buvimas Lietuvoje yra neterminuotas. „Vizito Vašingtone metu gavau tvirtą ir aiškų JAV Nacionalinio saugumo tarybos ir Pentagono patvirtinimą, kad JAV buvimas Lietuvoje yra neterminuotas, o pajėgų išdėstymas regione nesikeis“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas išvyksta oficialaus vizito į Jungtines Valstijas. Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM), čia ministras susitiks su JAV sausumos pajėgų sekretore Christine Wormuth, taip pat su JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoju įsigijimams dr. Williamu A. LaPlante ir Kongreso nariais.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį su darbo vizitu vieši Švedijoje. Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, Stokholme yra suplanuoti L. Kasčiūno susitikimai su Švedijos gynybos ir civilinės apsaugos ministrais, Užsienio reikalų komitetu ir jo pirmininku, Švedijos gynybos pramonės atstovais. Susitikimuose planuojama aptarti aktualius saugumo ir gynybos klausimus, gynybos pramonės aktualijas ir bendradarbiavimo galimybes.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlo persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą, tačiau laukia karinio patarimo, skelbia LNK žinios. Vietoje ratuotų kovos mašinų L. Kasčiūnas svarsto vikšrinių kovos mašinų įsigijimą. „Patirtis karų rodo, kad tankai, kurie yra vikšriniai, geriau turėti ir vikšrines kovos mašinas.

Lietuvos kariuomenė teigia, kad krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas atitinka Valstybės gynimo taryboje (VGT) priimtus sprendimus. „Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymas palaipsniui steigti tankų vienetą ir stiprinti oro gynybą atitinka anksčiau priimtus Valstybės gynimo tarybos sprendimus“, – rašoma Lietuvos kariuomenės Eltai pateiktame atsakyme.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) posėdyje svarstė daugybę šalies gynybos ir saugumo klausimų – Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trumpai pristatė ir karo komendantūrų viziją, bei kokius įstatymų pakeitimus reikėtų priimti, norint organizuoti karo komendantūras dar taikos metu.

Likus mažiau nei mėnesiui iki prezidento rinkimų, G. Nausėda savo besibaigiančią kadenciją laiko nelengva, bet sėkminga. Atkerta į Seimo komisijos kaltinimus pažeidus Konstituciją, įvertindamas institucijos darbą bei sudėtį. Taip pat pasidalina nuomone apie krašto apsaugos ministrą, apibūdindamas jį kaip energijos užtaisą.  Apie visa tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt vyr. redaktoriaus Artūro Anužio interviu su prezidentu Gitanu Nausėda.

Švietimo sistemai išgyvenant krizę prezidentas Gitanas Nausėda aptaria, kokias klaidas savo darbo laikotarpiu padarė pasitraukęs švietimo ministras Gintautas Jakštas. Pasak prezidento, dažnai pasirinkimo į šios srities ministro postą paprasčiausiai nebūna. Tiek šio bepasitraukiančio ministro atveju, tiek ir anksčiau. Pasak G. Nausėdos, būna pateikiama tik viena pavardė, todėl lieka tik vienintelis sprendimas. Apie visa tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt vyr.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas Kyjive susitiko su Lietuvos krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu, kurio pirmasis užsienio vizitas einant naujas pareigas surengtas į Ukrainos sostinę. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. Pasak R. Umerovo, Lietuvos žmonės labai gerai pažįsta priešą, kuris kariauja su Ukraina. „Esu dėkingas Laurynui ir jo šaliai už paramą, kuri mums ypač vertinga“, – pabrėžė Ukrainos gynybos ministras.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad ginklus ir šaudmenis gaminanti vokiečių bendrovė „Rheinmetall“ Lietuvoje pradės veikti jau kitų metų pabaigoje. „Tikimės, jeigu viskas gerai, jeigu pavyks visi procesai, kad kitų metų pabaigoje (gamykla – ELTA) jau gali pradėti veikti. Gal nėra dar visiškų garantijų, bet planas toks“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas. Ministras teigia, kad dalis šios gamyklos produkcijos atiteks ir Lietuvai.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva ir Vokietija dar derasi dėl to, kaip bus padalinti brigados priėmimui skiriami 800 mln. eurų. Visgi, pasak L. Kasčiūno, jau nuspręsta, kad pirmieji atvykę vokiečių kariai būstą Lietuvoje nuomosis savo lėšomis, tuo metu Vilnius bus atsakingas už jų biuro kaštų padengimą. „800 mln. eurų suma yra tokia kryptis, kurią matome, kaip galimą sumą, kurios reikės visam šitam dideliam projektui.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas vokiškai pasveikino į Lietuvą atvykusius pirmuosius Vokietijos brigados karius. Ministras tikino padarysiantis viską, kad atvykę kariai Lietuvoje jaustųsi kaip namie. „85 proc. lietuvių pritaria Vokietijos karinių pajėgų dalyvavimui ir dislokavimui Lietuvoje. Mes padarysime viską, ką turime padaryti, kad jūsų kariai Lietuvoje jaustųsi kaip namie“, – atidarydamas spaudos konferenciją Vilniaus oro uoste vokiškai prabilo L. Kasčiūnas.

Naujasis krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad svarbiausias dalykas, kurį planuoja keisti pradėjęs vadovauti krašto apsaugos sistemai, yra požiūris į investuotojus ir gynybos pramonės gamintojus. Jis sakė jau suplanavęs susitikimus su jų atstovais, o gynybos pramonę vadina integralia Lietuvos saugumo dalimi. „Su galimais užsienio investuotojais, su galimais Lietuvos gamintojais turime nusistatyti kitokį modelį – ir teisinį, ir bendravimo, ir požiūrio.

Pirmadienį į Lietuvą atvykstantys pirmieji Vokietijos brigados kariai kelia valstybę į kitą saugumo lygį, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, 20 atvykstančių karių tėra tik brigados dislokavimo pradžia. „Tai yra milžiniškas atgrasymo efektas, tai kelia mus į kitą saugumo lygį ir tai yra pavyzdys kitoms Rytų flango šalims, kad jos savo viduje irgi kurtų tokias gynybos ir atgrasymo architektūras“, – pirmadienį LRT radijui teigė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Seimo laikinosios komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, išvados yra vertos dėmesio. Tačiau dėl to, kaip galėtų toliau klostytis ši istorija, politikas nebuvo linkęs prognozuoti. „Komisija padarė savo išvadas, jos vertos dėmesio. Man reikia dar jas perskaityti, taip gavosi, kad aš truputį nuėjau nuo komisijos veiklos per pastaruosius du mėnesius.

Naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad papildomam gynybos finansavimui reikia ieškoti tinkamos kompozicijos iš Finansų ministerijos pateiktų siūlymų bei kalbėti apie susitarimą su opozicija. Jo požiūriu, vienas iš sprendimų, kuris turės būti padarytas dėl lėšų gynybai – 1 proc. didesnis pelno mokestis.

Naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo vadovaujamoje ministerijoje atsiras išskirtinai už visuotinę gynybą bei Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje atsakingi viceministrai. Politikas tikina siūlysiąs daliai dabartinės politinės vadovybės narių tęsti darbus, tačiau konkrečių viceministrų pavardžių kol kas neatskleidžia. „Gali būti, kad aš laikinai pavesiu eiti pareigas visiems dabartiniams politinės komandos nariams.

Antradienį Seime prisiekė naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Pirmadienį jo kandidatūrą patvirtino prezidentas Gitanas Nausėda. Kasčiūnas tapo naujuoju ministru L. Kasčiūnas pareigose pakeis partijos kolegą Arvydą Anušauską, apie kurio netikėtą atsistatydinimą informacija pasirodė prieš daugiau kaip savaitę.

Seime antradienį prisieks krašto apsaugos ministru paskirtas parlamentaras Laurynas Kasčiūnas. Po priesaikos naujasis ministras pradės eiti pareigas. Gitanas Nausėda pirmadienį L. Kasčiūną paskyrė krašto apsaugos ministru vietoj atsistatydinusio Arvydo Anušausko.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigiamai vertina ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės siūlomus įstatymų pakeitimus dėl biurokratijos mažinimo krašto apsaugos sistemoje, kad gynybos įmonėms būtų suteikta galimybė testuoti savo gaminius Lietuvoje. „Aš manau labai daug išmintingų pasiūlymų yra ekonomikos ir inovacijų ministrės (...) Nepaisant mūsų dabar tokio, sakykim, didžiausio medaus mėnesio.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pirmadienį kaip liudytoją apklausus kandidatą į gynybos ministrus Lauryną Kasčiūną, Prezidentūra žada pasitikslinti, ar dėl to keičiasi jo vertinimas. Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę teigė gavęs tarnybų informaciją apie kandidatą, tačiau pabrėžė norintis ją dar įvertinti. Vis tik pirmadienį STT L. Kasčiūną apklausė aiškinantis aplinkybes dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

Į krašto apsaugos ministrus pretenduojančiam Laurynui Kasčiūnui nebus lengva surasti kalbą su opozicinėmis partijomis, sako centro kairei priklausantys politikai. Nepaisant aktyvumo ir išsakytos ambicijos, ministru tapęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas neturėtų puoselėti vilčių nei dėl šauktinių reformos, nei dėl galimybės opoziciją įtikinti, kad Vyriausybės pasiūlymai finansuoti gynybą yra tinkami.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje pirmadienį liudijęs kandidatas į gynybos ministrus Laurynas Kasčiūnas sako pareigūnams papasakojęs apie Krašto apsaugos ministerijos uždarumą užsienio investuotojams. „Pateikiau šiek tiek iš savo pusės informacijos apie kelis atvejus, kai top 30 esančios gynybos pramonės kompanijos, ieškodamos galimybių, variantų ir partnerių, kaip investuoti Lietuvoje į gynybos pramonę, į gamybą, (...) susidūrė su Krašto apsaugos ministerijos uždarumu ir nesikalbėjimu.

Kandidatas į krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas nesureikšmina nevyriausybinių organizacijų reiškiamos kritikos dėl jo politinių pažiūrų. Todėl parlamentaras abejoja, ar aktyvistų kreipimasis į prezidentą Gitaną Nausėdą gali kaip nors paveikti šalies vadovo sprendimą dėl jo skyrimo naujuoju ministru. „Tai yra kairiųjų organizacijos. Aš nesu kairysis – tą tikrai galiu pripažinti. Bet nepaisant to – aš einu ne į žmogaus teisių ministeriją ir ministrus, aš einu į gynybos ministrus.

Pasitraukus Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, bene iš karto buvo linksniuojama vieno politiko, galinčio jį pakeisti, pavardė. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas minimas kaip pagrindinis kandidatas – antradienį premjerė Ingrida Šimonytė pateikė Lauryno Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus.

Kandidatu į krašto apsaugos ministro poziciją pateiktas Laurynas Kasčiūnas mano, kad jį Nacionalinio saugumo ir gynybos pareigose pakeisti galėtų konservatorių frakcijos kolega, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius. „Mano kolegos, kurie dirba kartu su manimi, dabar yra tie, kurie tikrai galėtų vadovauti. Ir pirmiausia, aišku, Arvydas Pocius kaip buvęs kariuomenės vadas ir ypač, kai šaukimo reforma vyksta, jo patirtis yra neįkainojama“, – antradienį Seime žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo, kad visi viešojo sektoriaus darbuotojai privalėtų būti išklausę pilietinio pasipriešinimo kursą. Kaip numatyta praėjusios savaitės pabaigoje registruotoje Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pataisoje, šį kursą turėtų išklausyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.

Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjusio JAV atsargos generolo Beno Hodgeso įspėjimai, kad Lietuvai gali tekti dvi savaites gintis vienai, susilaukė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kritikos, esą šie pareiškimai yra „laužti iš piršto“. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas su A. Anušausku nesutinka ir akcentuoja, kad ministrui reikėtų ne „atmetinėti“ pastabas, o oriai išmokti reaguoti į kritiką.

Vyriausybei nusprendus Pociūnų aerodromą Prienų rajone pripažinti svarbiu nacionaliniam saugumui, o Alytaus aerodromo nutarus neįtraukti į tokių objektų sąrašą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išklausys tokio sprendimo motyvus.  „Išklausysime Vyriausybės išvadą, kokie sprendimai dėl vieno ir kito aerodromo, ką tai reiškia, kokie kriterijai buvo taikomi, kad vienas yra svarbus, o kitas nesvarbus“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu vyksta konsultacijos tarp institucijų dėl galimybės Lietuvai trauktis iš kasetinių šaudmenų konvencijos ir jos „nuteikia pozityviai“. „Konsultacijos tarp institucijų vyksta ir daugiau informacijos bus pateikta pavasario sesijos pradžioj. Visos institucijos dirba vardan to, kad Lietuva būtų stipresnė ir gynybiškai geriau pasirengusi“, – po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jau dabar egzistuoja potencialas smarkiai plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą Lietuvoje. Taip pat, anot jo, jau yra sutarta, kad kitame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje bus apsvarstoma dronų gamybos plėtra ir integracija į kariuomenę ne tik žvalgybinėje rolėje. „Ir dabar yra įmonių, kurios gamina dronus, jos tai daro savo iniciatyva.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad siekiant sustiprinti šalies saugumą galima apsvarstyti galimybę pasienio su Rusija ir Baltarusija srityje įrengti bunkerių infrastruktūrą. „Tam tikri kontrmobilumo priemonių sprendimai jau yra padaryti – kaip, pavyzdžiui, minų įsigijimai, nuotolinių minų įsigijimai. Tačiau, manau, kad reikia eiti toliau. Estai kalba apie pasienio bunkerizaciją, kalba apie 600 bunkerių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas prognozuoja, kad Švedija jau pavasarį taps pilnateise NATO nare, po Turkijos parlamento sprendimo dėl ratifikavimo. „Manau, kad įvyko lūžis. (...) Ir lieka (Vengrijos premjeras – BNS) Orbanas, kuris pasiuntė signalą švedams, kad jis nori pasikalbėt, manau, kad tai simbolinis momentas, kai reikės kažkokio pareiškimo, tezės, pasisakymo į Vengrijos pusę, ir tada jau Vengrijos parlamento ratifikavimas.