Kasčiūnas

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas vokiškai pasveikino į Lietuvą atvykusius pirmuosius Vokietijos brigados karius. Ministras tikino padarysiantis viską, kad atvykę kariai Lietuvoje jaustųsi kaip namie. „85 proc. lietuvių pritaria Vokietijos karinių pajėgų dalyvavimui ir dislokavimui Lietuvoje. Mes padarysime viską, ką turime padaryti, kad jūsų kariai Lietuvoje jaustųsi kaip namie“, – atidarydamas spaudos konferenciją Vilniaus oro uoste vokiškai prabilo L. Kasčiūnas.

Naujasis krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad svarbiausias dalykas, kurį planuoja keisti pradėjęs vadovauti krašto apsaugos sistemai, yra požiūris į investuotojus ir gynybos pramonės gamintojus. Jis sakė jau suplanavęs susitikimus su jų atstovais, o gynybos pramonę vadina integralia Lietuvos saugumo dalimi. „Su galimais užsienio investuotojais, su galimais Lietuvos gamintojais turime nusistatyti kitokį modelį – ir teisinį, ir bendravimo, ir požiūrio.

Pirmadienį į Lietuvą atvykstantys pirmieji Vokietijos brigados kariai kelia valstybę į kitą saugumo lygį, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, 20 atvykstančių karių tėra tik brigados dislokavimo pradžia. „Tai yra milžiniškas atgrasymo efektas, tai kelia mus į kitą saugumo lygį ir tai yra pavyzdys kitoms Rytų flango šalims, kad jos savo viduje irgi kurtų tokias gynybos ir atgrasymo architektūras“, – pirmadienį LRT radijui teigė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Seimo laikinosios komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, išvados yra vertos dėmesio. Tačiau dėl to, kaip galėtų toliau klostytis ši istorija, politikas nebuvo linkęs prognozuoti. „Komisija padarė savo išvadas, jos vertos dėmesio. Man reikia dar jas perskaityti, taip gavosi, kad aš truputį nuėjau nuo komisijos veiklos per pastaruosius du mėnesius.

Naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad papildomam gynybos finansavimui reikia ieškoti tinkamos kompozicijos iš Finansų ministerijos pateiktų siūlymų bei kalbėti apie susitarimą su opozicija. Jo požiūriu, vienas iš sprendimų, kuris turės būti padarytas dėl lėšų gynybai – 1 proc. didesnis pelno mokestis.

Naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo vadovaujamoje ministerijoje atsiras išskirtinai už visuotinę gynybą bei Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje atsakingi viceministrai. Politikas tikina siūlysiąs daliai dabartinės politinės vadovybės narių tęsti darbus, tačiau konkrečių viceministrų pavardžių kol kas neatskleidžia. „Gali būti, kad aš laikinai pavesiu eiti pareigas visiems dabartiniams politinės komandos nariams.

Antradienį Seime prisiekė naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Pirmadienį jo kandidatūrą patvirtino prezidentas Gitanas Nausėda. Kasčiūnas tapo naujuoju ministru L. Kasčiūnas pareigose pakeis partijos kolegą Arvydą Anušauską, apie kurio netikėtą atsistatydinimą informacija pasirodė prieš daugiau kaip savaitę.

Seime antradienį prisieks krašto apsaugos ministru paskirtas parlamentaras Laurynas Kasčiūnas. Po priesaikos naujasis ministras pradės eiti pareigas. Gitanas Nausėda pirmadienį L. Kasčiūną paskyrė krašto apsaugos ministru vietoj atsistatydinusio Arvydo Anušausko.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigiamai vertina ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės siūlomus įstatymų pakeitimus dėl biurokratijos mažinimo krašto apsaugos sistemoje, kad gynybos įmonėms būtų suteikta galimybė testuoti savo gaminius Lietuvoje. „Aš manau labai daug išmintingų pasiūlymų yra ekonomikos ir inovacijų ministrės (...) Nepaisant mūsų dabar tokio, sakykim, didžiausio medaus mėnesio.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pirmadienį kaip liudytoją apklausus kandidatą į gynybos ministrus Lauryną Kasčiūną, Prezidentūra žada pasitikslinti, ar dėl to keičiasi jo vertinimas. Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę teigė gavęs tarnybų informaciją apie kandidatą, tačiau pabrėžė norintis ją dar įvertinti. Vis tik pirmadienį STT L. Kasčiūną apklausė aiškinantis aplinkybes dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

Į krašto apsaugos ministrus pretenduojančiam Laurynui Kasčiūnui nebus lengva surasti kalbą su opozicinėmis partijomis, sako centro kairei priklausantys politikai. Nepaisant aktyvumo ir išsakytos ambicijos, ministru tapęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas neturėtų puoselėti vilčių nei dėl šauktinių reformos, nei dėl galimybės opoziciją įtikinti, kad Vyriausybės pasiūlymai finansuoti gynybą yra tinkami.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje pirmadienį liudijęs kandidatas į gynybos ministrus Laurynas Kasčiūnas sako pareigūnams papasakojęs apie Krašto apsaugos ministerijos uždarumą užsienio investuotojams. „Pateikiau šiek tiek iš savo pusės informacijos apie kelis atvejus, kai top 30 esančios gynybos pramonės kompanijos, ieškodamos galimybių, variantų ir partnerių, kaip investuoti Lietuvoje į gynybos pramonę, į gamybą, (...) susidūrė su Krašto apsaugos ministerijos uždarumu ir nesikalbėjimu.

Kandidatas į krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas nesureikšmina nevyriausybinių organizacijų reiškiamos kritikos dėl jo politinių pažiūrų. Todėl parlamentaras abejoja, ar aktyvistų kreipimasis į prezidentą Gitaną Nausėdą gali kaip nors paveikti šalies vadovo sprendimą dėl jo skyrimo naujuoju ministru. „Tai yra kairiųjų organizacijos. Aš nesu kairysis – tą tikrai galiu pripažinti. Bet nepaisant to – aš einu ne į žmogaus teisių ministeriją ir ministrus, aš einu į gynybos ministrus.

Pasitraukus Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, bene iš karto buvo linksniuojama vieno politiko, galinčio jį pakeisti, pavardė. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas minimas kaip pagrindinis kandidatas – antradienį premjerė Ingrida Šimonytė pateikė Lauryno Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus.

Kandidatu į krašto apsaugos ministro poziciją pateiktas Laurynas Kasčiūnas mano, kad jį Nacionalinio saugumo ir gynybos pareigose pakeisti galėtų konservatorių frakcijos kolega, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius. „Mano kolegos, kurie dirba kartu su manimi, dabar yra tie, kurie tikrai galėtų vadovauti. Ir pirmiausia, aišku, Arvydas Pocius kaip buvęs kariuomenės vadas ir ypač, kai šaukimo reforma vyksta, jo patirtis yra neįkainojama“, – antradienį Seime žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo, kad visi viešojo sektoriaus darbuotojai privalėtų būti išklausę pilietinio pasipriešinimo kursą. Kaip numatyta praėjusios savaitės pabaigoje registruotoje Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pataisoje, šį kursą turėtų išklausyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.

Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjusio JAV atsargos generolo Beno Hodgeso įspėjimai, kad Lietuvai gali tekti dvi savaites gintis vienai, susilaukė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kritikos, esą šie pareiškimai yra „laužti iš piršto“. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas su A. Anušausku nesutinka ir akcentuoja, kad ministrui reikėtų ne „atmetinėti“ pastabas, o oriai išmokti reaguoti į kritiką.

Vyriausybei nusprendus Pociūnų aerodromą Prienų rajone pripažinti svarbiu nacionaliniam saugumui, o Alytaus aerodromo nutarus neįtraukti į tokių objektų sąrašą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išklausys tokio sprendimo motyvus.  „Išklausysime Vyriausybės išvadą, kokie sprendimai dėl vieno ir kito aerodromo, ką tai reiškia, kokie kriterijai buvo taikomi, kad vienas yra svarbus, o kitas nesvarbus“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu vyksta konsultacijos tarp institucijų dėl galimybės Lietuvai trauktis iš kasetinių šaudmenų konvencijos ir jos „nuteikia pozityviai“. „Konsultacijos tarp institucijų vyksta ir daugiau informacijos bus pateikta pavasario sesijos pradžioj. Visos institucijos dirba vardan to, kad Lietuva būtų stipresnė ir gynybiškai geriau pasirengusi“, – po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jau dabar egzistuoja potencialas smarkiai plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą Lietuvoje. Taip pat, anot jo, jau yra sutarta, kad kitame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje bus apsvarstoma dronų gamybos plėtra ir integracija į kariuomenę ne tik žvalgybinėje rolėje. „Ir dabar yra įmonių, kurios gamina dronus, jos tai daro savo iniciatyva.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad siekiant sustiprinti šalies saugumą galima apsvarstyti galimybę pasienio su Rusija ir Baltarusija srityje įrengti bunkerių infrastruktūrą. „Tam tikri kontrmobilumo priemonių sprendimai jau yra padaryti – kaip, pavyzdžiui, minų įsigijimai, nuotolinių minų įsigijimai. Tačiau, manau, kad reikia eiti toliau. Estai kalba apie pasienio bunkerizaciją, kalba apie 600 bunkerių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas prognozuoja, kad Švedija jau pavasarį taps pilnateise NATO nare, po Turkijos parlamento sprendimo dėl ratifikavimo. „Manau, kad įvyko lūžis. (...) Ir lieka (Vengrijos premjeras – BNS) Orbanas, kuris pasiuntė signalą švedams, kad jis nori pasikalbėt, manau, kad tai simbolinis momentas, kai reikės kažkokio pareiškimo, tezės, pasisakymo į Vengrijos pusę, ir tada jau Vengrijos parlamento ratifikavimas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį planuoja aptarti galimybę trauktis iš konvencijos dėl kasetinių šaudmenų draudimo. „Esame gavę Krašto apsaugos ministerijos argumentuotą pasiūlymą, kodėl reikia apsvarstyti traukimąsi iš konvencijos, kuri mus riboja. Argumentai stiprūs, kodėl mes turime susirišti rankas, kai rusai tų rankų sau nesusiriša“, – BNS sakė NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) parengė ir Valstybės gynimo tarybai (VGT) išsiuntė bepiločių orlaivių sistemų stiprinimo Lietuvos kariuomenėje koncepciją. „Mes labai tikimės, kad VGT svarstys, matome, kad bepiločių orlaivių pajėgumų stiprinimas Lietuvoje yra strateginė kryptis, kurią reikia vystyti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas registravo Aviacijos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) naudojamus bepiločius orlaivius priskirti Lietuvos kariuomenei. Pasak politiko, tai sudarytų sąlygas LŠS turimus droninius pajėgumus geriau integruoti į krašto apsaugos sistemą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį diskutuos apie bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvos kariuomenėje. „Mums bus pristatyta, kaip bepiločių orlaivių pajėgumą kariuomenė integruoja į savo architektūrą, kokie yra artimiausi pirkiniai, kaip vyksta pilotų rengimas, kokia yra bepiločių svarba, kokia Lietuvoje situacija su radijo-elektroninėmis kovos priemonėmis“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Blogėjant saugumo situacijai regione, Lietuvoje į mokymus siūloma pradėti kviesti parengtojo rezervo karius iki 60 metų. Paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis parlamentarai po pateikimo pritarė atitinkamai įstatymo pataisai. Už ją balsavo 98 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, vienas susilaikė. Toliau projektą svarstys parlamentiniai komitetai. Jo iniciatoriaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, Lietuvoje yra apie 38 tūkst.

Konservatorių krikdemų lyderiai užsimojo įvesti daugiau tvarkos imigrantams iš trečiųjų šalių: 5 metus Lietuvoje pradirbusiems ir pragyvenusiems atvykėliams, norint likti Lietuvoje, būtų privaloma išmokti lietuvių kalbą. Taip pat siūlo įtraukti saugumo departamentą, kad šis įvertintų, kuriose šalyse Lietuva nori atidaryti vizų išdavimo centrus. Užsimenama, kad netrukus sugriežtinimų sulauks ir baltarusiai.

Lietuva keičia savo migrantų politikos strategiją – politikai ketina griežtinti darbo migrantų priėmimą į mūsų šalį. Migrantams teks mokytis lietuvių kalbos, o įmonėms nebus taip paprasta juos atsivežti. Ką apie tai mano verslas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Karo Ukrainoje pamokos išmoktos, jau kitais metais Lietuvos gynybos sistemoje atsiras droninių pajėgumų, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas. „Jaučiu, kad yra išmoktų pamokų Ukrainos kare, droniniai pajėgumai modeliuojami, perkami. Kitais metais jau turėsime aiškius droninius pajėgumus mūsų gynybos sistemoje“, – po uždaro komiteto posėdžio, skirto kariuomenės įsigijimams apžvelgti, trečiadienį žurnalistams Seime sakė Laurynas Kasčiūnas.

Rusijos baleto legendai Ilzei Liepai dėl Putino šlovinimo ir karo Ukrainoje palaikymo gresia netekti Lietuvos pilietybės. Garsi balerina Lietuvos pilietybę gavo išimties tvarka prieš dvidešimt metų. Rusijos žiniasklaidoje moteris aukština Putiną, taip pat atvirai ir neslėpdama remia karą Ukrainoje, žeria kritiką Lietuvai už sovietinių paminklų griovimą, o Lietuvos pilietybę naudoja keliaudama po Europą.

Rengiantis regionų ir miestų gynybos scenarijams karo atveju, reikšmingą vaidmenį turėtų karo komendantūros, tačiau tam jas būtina kurti dar taikos metu, sako Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Parlamentaras pabrėžė, kad Seimui pradėjus svarstyti šią jo ir bendraminčių iniciatyvą bei tarp Krašto apsaugos ministerijos ir NSGK vykstant diskusijai, kada reikėtų kurti komendantūras, vertėtų prisiminti ir Ukrainos pavyzdį.

NATO gynybos planuose yra Lietuvos strateginių objektų, kurie būtų saugomi karo atveju, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas.  Pasak Lauryno Kaščiūno, šalies kritinės infrastruktūros „apsaugos raumenys stiprėja“.   „Esminė naujiena, kad NATO gynybos planuose yra numatyti Lietuvos strateginiai objektai, kurie būtų saugomi ir NATO skirtų resursus tą padaryti.

Dėl rengimosi šnipinėti Rusijai kalintis Algirdas Paleckis bus teisiamas už tai, kad šmeižė Seimo narį, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną, niekino partizanus. Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, praėjusių metų rugsėjo mėnesį A. Paleckis vieno socialinio tinklo kanale, manoma, turėdamas tikslą paniekinti ir pažeminti Seimo narį, viešai išsakė apie jį melagingus, tikrovės neatitinkančius bei jį žeminančius teiginius.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kaščiūnas sako, kad siekiant geriau apsaugoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą jau perkamos sistemos, leisiančios geriau kontroliuoti galimas grėsmes po vandeniu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK)  penktadienį aptars kritinės infrastruktūros apsaugą.   Komiteto vadovo Lauryno Kaščiūno teigimu, bus aiškinamasi, kaip planuojama stiprinti svarbiausių objektų apsaugą. „Pakvietėm visas institucijas, atsakingas už mūsų kritinės infrastruktūros apsaugą. (...) Norime išgirsti, ko trūksta tarnyboms, jeigu trūksta. Kokių apsaugos priemonių. Įsivertinsime dabartinę apsaugos būklę, įsivertinsime savo silpnybes ir stipriąsias puses.

Kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte nenumatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje (VGT) patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją, teigia Prezidentūros ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš Prezidentūros reikėtų ne raginimo skolintis ir moralizavimo dėl gynybos finansavimo, o konkrečių pasiūlymų, kur gauti lėšų, kitų metų biudžeto deficitui „atsirėmus į lubas“. „Deficitas yra atsirėmęs į lubas ir natūralu, kad mes kaip valstybė darome viską, kas įmanoma, kad mūsų gynybos finansavimas būtų adekvatus poreikiams.

 Nors interesų konflikto regimybę galima įžvelgti, dėl kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio nereikėtų skubėti daryti drastiškų sprendimų, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Nemanau, kad šią minutę reikėtų kokių nors drastiškų sprendimų imtis.

Į strateginę reikšmę turinčią infrastruktūrą siūloma įtraukti Pociūnų, Alytaus, Mažeikių bei Marijampolės Sasnavos aerodromus.  Kaip sako iniciatyvos autoriai, to reikia pasikeitus geopolitinei situacijai dėl karo Ukrainoje ir padidėjus visų Lietuvos aerodromų svarbai užtikrinant tinkamą karinių oro pajėgų parengtį. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kaščiūno teigimu, dėl to svarbu gauti gynybos politiką formuojančių institucijų išvadą.

Daugiau nei pusšimtis pasipiktinusiųjų nauja Gyvenimo įgūdžių programa, o tiksliau, jos lytiškumo ugdymo dalimi, susirinko prie Seimo į protestą ir reikalauja stabdyti visą programą. Protestuojantys vadina ją pasikėsinimu į vaikus, noru jų protus išplauti LGBT ideologija.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui suteiktas Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo III laipsnio ordiną, praneša Seimas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo plėsti laisvės gynėjų sąrašą, į jį atraukiant nepriklausomybės pradžioje prokuratūroje ir Valstybės kontrolėje dirbusius pareigūnus. „Yra idėja laisvės gynėjų statusą papildyti dviem institucijomis, kurios irgi tuo metu, lemiamais metais, atliko labai svarbias funkcijas.

Seimas svarstys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Lauryno Kasčiūno siūlymą, kad pilietinio pasipriešinimo kursas valstybės tarnautojams būtų privalomas. „Atsparūs ir stiprūs būsime tiek, kiek turėsime valios priešintis, įgūdžių ir vietą gynybos planuose. Kuo daugiau žmonių visuomenėje žinos, ką daryti karo padėties, krizės atveju, tuo būsime stipresni“, – sakė L. Kasčiūnas, šią savaitę pristatydamas projektą Seime.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei nelengvos dienos – šiandien ji Seime bandė parlamentarus įtikinti, kad būtina Viešojo saugumo tarnybą prijungti prie policijos. Bet ministrei to padaryti nepavyko. Opozicija ir toliau tam priešinasi, skeptiški išliko net ir jos bendrapartiečiai konservatoriai. Konservatorius Kasčiūnas sako, kad tarnybą stiprinti galima ir be reformos, nors Bilotaitė jos itin nori.

Seimas svarstys įstatymo pataisas, siūlančias Laisvės gynėjų statusą suteikti ir 1990–1991 m. dirbusiems prokuratūros ir Valstybės kontrolės pareigūnams. Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančioms Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno pateiktoms įstatymo pataisoms.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį domėsis, kaip Lietuva užtikrina Rusijoje už akių nuteistų Sausio 13-osios bylos teisėjų apsaugą. „Žinau, kad valstybė daro veiksmus, turi tam tikrus algoritmus, bet pažiūrėsime, kaip jie veikia, kokie jie ir paraginsime šiai temai telkti visą reikiamą dėmesį“, – BNS sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Seimas svarstys visuotinei gynybai skirtas Karo padėties įstatymo pataisas, reglamentuojančias karo komendantūros veiklą, ginkluotąsias pajėgas sudarančių subjektų sąrašą. Pasak projektą Seimui pateikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, įstatymo projekte kalbama apie visuomenės įsitraukimą į gynybą. “Tai yra apie visuotinę gynybą, visuomenės įsitraukimą į gynybą, komendantūrų kūrimą. Siūlomas reglamentavimas iš principo tam ir skirtas.

Vidiniai iššūkiai, su kuriais „Wagner“ susidurs po lėktuvo, kuriuo, kaip spėjama, skrido samdinių grupės vadovas Jevgenijus Prigožinas, katastrofos, nukreips karinės bendrovės dėmesį nuo Lietuvos, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Sakyčiau, kad kai atsiranda vidiniai iššūkiai – natūralu, jog jau mažiau minčių apie išorinius reikalus“, – ketvirtadienį BNS sakė parlamentaras.