karštis

Pirmadienio orai daugelyje Lietuvos vietų buvo skirtingi – vienur pradėjo lyti lietus, o kitur kaitino vasariška saulė. Sinoptikai sako, kad netrukus sulauksime orų pokyčių. Šiaurinėje ir net centrinėje Europos dalyje orus lemti susiruošė nemažas ciklonas. Jo apimtuose plotuose, taip pat ir Lietuvoje, vyraus debesuoti orai, bus ir lietaus. Be to, šis ciklonas trūktelės šiltų orų bangą į šiaurę, taip pat ir Lietuvos link. Jos paplitimą puikiai parodys Europos miestų žemėlapis.

Sinoptikai žada, kad penktadienio orai bus kur kas jaukesnis nei ketvirtadienio. Tiesa, kai kur vis dar glime sulaukti perkūnijos, tačiau šiluma sugrįš. Penktadienį dieną šiaurės vakarinėje šalies pusėje bus debesuota, pietrytinėje – nepastoviai debesuota. Vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose palis. Vėjas pietvakarių, pietų, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra 17–22, pietiniuose rajonuose vietomis iki 24 laipsnių šilumos. „Kitaip tariant, orai bus jaukesni nei ketvirtadienį.

2020-ųjų birželis tapo antruoju karščiausiu per visą orų stebėjimo ir fiksavimo istoriją. Vidutinė oro temperatūra virš vandenynų ir sausumos 0,53°С viršijo pastarųjų trijų dešimtmečių birželio mėnesio vidurkį. Šis rodiklis yra vos 0,01°С mažesnis už 2019-aisiais užfiksuotą šio mėnesio rekordą. Europos Žemės stebėjimo programos „Kopernik“ mokslininkai nustatė, kad vidutinė temperatūra buvo gerokai didesnė Skandinavijoje ir didžiojoje Rytų Europos dalyje.

Termometrų stulpeliams kylant aukštyn vis labiau kaista ir tautiečių galvos. Tačiau ieškodami atgaivos prie vandens telkinių ar kur gamtoje, parkuose žmonės gali prisidaryti ir bėdų. Gydytojai primygtinai įspėja karščių pasisaugoti ne tik pramogų gamtoje be alkoholio neįsivaizduojantiems asmenims, bet ir lėtinių ligų turinčiuosius.

Nors liepos mėnesio orai ir nedžiugino, panašu, kad šis savaitgalis atpirks viską. Sinoptikai sako, kad termometro stulpeliai kai kur pasieks ir 30 laipsnių šilumą. Europoje orus dabar lems nepaprastai išsiplėtusi aukšto slėgio sritis. Vienintelį cikloną ji nugrūdo Islandijos link, o savo apimtuose plotuose stengiasi nuslopinti lietaus debesis. Jų kai kur bus, bet mažai.

Su kiekvienu metų sezonu iš gamtos gaunamo maisto pasiūla kinta, todėl žmogaus organizmas taip pat pagal visus dėsnius privalo prie to prisitaikyti. Kaip ir 4 metų laikai, taip ir žmogaus organizmo 4 skirtingi bioritmų cikliškumai turi savo išskirtinių bruožų, kuriais jis privalo pasinaudoti. Maistas tampa ne tik malonumo bei gerų emocijų šaltiniu, bet ir įgauna „funkcinio maisto” apibūdinimą.

Sekmadienį orai Lietuvoje karščių nepasiūlė. Vėl sulaukėme apie 20-ies laipsnių šilumos, be kritulių. Sinoptikai tikina, kad panašūs orai vyraus ir artimiausiomis dienomis. Karščių vis dar teks palaukti, o lietus pasirodyti tikrai gali. Pirmadienį Lietuvoje orus lems anticiklono šiaurės rytinis pakraštys. Daug kur (daugiausia vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose) trumpai palis. Ryte temperatūra pakils iki 19, o įdienojus daugiau nei dvidešimt kelių laipsnių nesulauksim.

Kai lauke yra ypač karšta, naktį ramiai išsimiegoti gali tapti tikru iššūkiu. Ne visi turi kondicionierius, todėl palieka plačiai pravertus langus, naudoja plonesnę antklodę arba miega nuogi. Tačiau miego ekspertas Julius Patrick to daryti nerekomenduoja. Nors miegojimas be drabužių gali pasirodyti kaip geriausia išeitis ir atgaiva, tai iš tiesų gali pabloginti miego kokybę. „Kai jūs miegate nuogi, prakaitas kaupiasi ant jūsų kūno ir ten lieka.

Atėjus karščio bangai namuose būti taip pat karšta, kaip ir lauke. Specialistė pasidalino keletu patarimų, kaip namus paversti vėsia atgaiva. Lucy Askew iš užuolaidų ir žaliuzių kompanijos pasidalino keletu patarimų, kaip kitą savaitę padaryti labiau pakenčiamą.

Karštosios birželio savaitės pasiuntė gyventojus į parduotuves. Žmonės ieško būdu, kaip atsivėsinti, ir nuo lentynų šluoja ir ventiliatorius, ir kondicionierius. Medikai aiškina, pastatomas ventiliatorius didelės žalos sveikatai nepadarys, tačiau netinkamai naudojamas kondicionierius gali sukelti peršalimą. Mat, tyrimai rodo, kad daugiau nei trečdalis šalies gyventojų vasarą sunegaluoja.

Nedidelis Sibiro miestelis Verchojanskas, įsikūręs už Poliarinio rato, pasaulyje išgarsėjęs kaip viena šalčiausių nuolat gyvenamų vietų. 1892-aisiais temperatūra šiame mieste siekė -67,7°C. Tačiau birželį šiame Jakutijos mieste buvo galima išbūti tik pavėsyje: temperatūra šoktelėjo iki neregėtų šiose platumose 38°C karščio.

Vasarą, kai oro temperatūra pakyla virš 25 laipsnių Celsijaus, Lietuvoje net ir sveiki žmonės pradeda negaluoti -   jaučia oro trūkumą,  spaudimą krūtinėje ir kitus širdies nepankamumo simptomus, juos pradeda kamuoti dusulys.  Turinčių problemų su širdimi tyko dar daugiau pavojų.    „Alinančių karščių metu žmogaus širdis dirba padidinta apkrova, padažnėja pulsas.

Karštomis dienomis suaugusieji jaučiasi vangesni, dažniau skundžiasi galvos skausmu ar apetito stoka, tačiau kūdikiams karštis yra dar didesnis iššūkis.

Pirmadienį vakare Vilniaus specialiosios tarnybos sukeltos ant kojų dėl rūkstančio autoserviso stogo. Paaiškėjo, kad užsidegė perkaitęs kondicionierius. Apie prieš 23 val. buvo pranešta, kad J.Kubiliaus gatvėje virš pastato kyla dūmai. Atsiųstos dvi ugniagesių autocisternos, kopėčių automobilis – keltuvas. Atvažiavo ir policija, taip pat ir medikai. Paaiškėjo, kad gaisras kilo ant autoserviso stogo. Užsidegė kondicionierius. Per incidentą žmonės nenukentėjo, gaisras buvo greitai užgesintas.

Visiems būna – naktį vartomės lovoje ir negalime užmigti, nes karšta ir prakaitas sunkiasi į paklodes. Tai tikrai labai nemalonus jausmas. Vienas labiausiai sekinančių dalykų yra niekaip negalėti užmigti ar net atsipalaiduoti per karštame kambaryje. Malonus gūsis vėsaus oro gali padėti kambaryje palaikyti miegui tinkamiausią 15–20 C temperatūrą. Bet oro kondicionierius sunaudoja visą galybę energijos ir mėnesio pabaigoje gavus sąskaitą už elektrą gali ištikti šokas.

Anglijos pajūrio kurortas mieste paskelbė „rimtą incidentą“ dėl neregėto lankytojų antplūdžio ketvirtadienį, tūkstančiams poilsiautojų suvažiavus į paplūdimį pasidžiaugti pakilusia oro temperatūra, nepaisant koronaviruso keliamos grėsmės. Praėjus dienai po to, kai Didžiojoje Britanijoje termometro stulpelis pakilo iki 32,6 Celsijaus laipsnio ir buvo užregistruota karščiausia metų diena, Bornmuto valdžia sako „pasibaisėjusi“ vaizdais miesto paplūdimiuose.

Žemo slėgio sritis, kurios centras penktadienį bus ties Škotija, ir aukšto slėgio sritis, kurios centras rytoj bus į pietryčius nuo Lietuvos, bendromis jėgomis plukdo labai šiltus orus į Europą. Atmosferos frontas penktadienį bus gerokai šiauriau Lietuvos, todėl vėl bus karšta, ir vėl be lietaus. Europa įkaitusi. Romoje rytoj saulė ir 31, Barselonoje 27 laipsniai. Visoje Prancūzijoje rytoj irgi labai karšta, o Paryžiuje bus 29 laipsniai.

Europoje tvyro itin karšti orai. Temperatūra išaugo dėl itin karšto Afrikos oro. Sinoptikai tikina, kad netrukus bus pasiektas „karščio pikas“, tokie orai nesilaikys ilgai. Vėsesnius orus sinoptikai žada jau savaitgalį, o kol kas europiečiai kenčia nuo karščių. Ispanijoje termometras siekia +40°C, o Palensijoje trečiadienį buvo užfiksuotas net 47,9°C karštis.

Tokio  oro per Jonines Lietuvoje senai nebuvo ir tas gėris dar nesibaigs. Smagu ir kaimynams, mat orus senajame žemyne dabar lemia aukšto slėgio sritis, kurios centras yra visai greta Lietuvos – kažkur ties Rygos įlanka.  Apie 30 laipsnių karščio ketvirtadienį bus ne tik Italijos sostinėje ar Paryžiuje, bet ir Londone bei Stokholme. Berlyne šils iki 28, kaimynystėje –  Lenkijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje – 26 laipsnių šilumos.

Dauguma Europos regiono gyventojų turi pasiruošti ilgai ir karštai vasarai. Remiantis Europos meteorologinių tarnybų prognozėmis, ši vasara bus šiltesnė ir sausesnė nei įprasta. Visuomenė, sveikatos priežiūros darbuotojai ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijos turi būti pasirengusios dideliam karščiui ir pasiruošusios imtis priemonių apsaugoti žmones nuo galimo karščio poveikio sveikatai.

Atėjus karščiams, žmonės plūsta į paplūdimius mėgautis saulės voniomis ir po ilgesnio buvimo namie pamerkti kojas į šylantį vandenį. Specialistai sako, šiluma lepins ir toliau, tad vandens temperatūra greičiau kils ne tik tvenkiniuose, ežeruose, bet ir jūroje. Tačiau perspėja, kad maudytis galime ne visur. Apie vandens kokybę po liūčių ir kur bristi nereikėtų, atsakymai tiesiai iš maudynių vietų. Baltijos bangos jau kviečia prie jūros. Vandens temperatūra 13 laipsnių, oro – 27 laipsniai.

Užklupus vasariškiems karščiams reikia spręsti ne vieną dilemą: karštis darbe, karštis namuose, fizinio krūvio metu, sporto salėje. Sportuojančių ir karščiausiomis dienomis tikrai netrūksta, tačiau specialistai įspėja – kai kuriems žmonėms karštis gali būti labai pavojingas. TV3 televizijos laidoje „Būk sveikas“ Jūratė Bomblauskaitė, „Fitnsweet.lt“ įkūrėja įvardijo, ką svarbiausia žinoti sportuojant atėjus karščiams ir į ką atkreipti dėmesį.

Trečiadienį Lietuvoje buvo itin karšta, keliose vietose kaip reikiant palijo. Dieną išaugę debesys neskubėjo tirpti ir naktį, todėl vietomis, daugiausia vakarinėje šalies dalyje kurį laiką lijo, dažnai tas lietus buvo smarkus, su perkūnija, vėjo gūsiais. Sinoptikai tikina, kad artimiausiomis dienomis orai bus panašūs. Vis kai kur palis, tačiau alinantys karščiai iš Lietuvos nesitrauks.  Rytas bus menkai debesuotas, saulėtas ir iš karto labai šiltas.

Orus Europoje ir toliau lemia labai vangūs ciklonai ir aukštesnio slėgio sritys. Dėl jų įtakos pietinėje ir centrinėje žemyno dalyse yra lietinga, vėsus oras iš šiaurės plaukia į vakarinę žemyno dalį, o Baltijos link ir toliau plauks karšti orai iš pietryčių. Šio srauto kelyje bus ir Lietuva, todėl karšta bus ir čia. Šiandien Lietuvoje buvo karšta, keliose vietose kaip reikiant palijo.

Karštą vasaros dieną, kaip niekada pajuntame troškulį. Tiesa, kartais atsigaivinimui griebiamės gaiviųjų gėrimų arba šalta vandens. Visi specialistai vienbalsiu kartoja, kad karštomis vasaros dienomis ypač svarbu suvartoti pakankamai skysčių, nes kūnui gausiau prakaituojant organizmas praranda nemažai skysčių.

Internete apstu istorijų ir vaizdo įrašų, kuomet žmonės neapgalvoję gerai situacijos, palieka vienus vaikus ar augintinius automobilyje, be pradarytų langų ir užrakina. Deja, kartais tai yra pasibaigę ir baisiomis tragedijomis. Tačiau šiame įraše nufilmuota, kaip vyras ir aplinkiniai net nesiruošia palikti gyvūno, kuris vienas automobilyje per nežmonišką karštį. Vyras išdaužė automobilio langą ir padėjo keturkojui gauti gryno oro gūsį.

Vasarą vyraujant karštiems ir tvankiems orams, vis daugiau žmonių patiria vadinamąsias karščio bangas. TV3 laida „Būk sveikas“ domėjosi, kas yra karščio banga ir kada tai jau yra požymis, signalizuojantis apie sveikatos problemas.   Sporto klinikos šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė teigia, kad karščio bangos – tai toks pojūtis, kai staiga atsiranda intensyvus šilumos, karščio pojūtis, o žmogus pasijunta tarsi būdamas saunoje ar pirtyje.

Ketvirtadienį per Lietuvą į šiaurę keliavo lietaus debesys. Vietomis pylė išties smarkiai, bet po lietaus nušvito saulė. Šiąnakt per visą šalį nukeliaus kiti audros židiniai, todėl vėl daug kur lis, vietomis pils smarkiai, su perkūnija, galimi ir smarkaus vėjo gūsiai, ir krušos ledai. Rytoj palis nedaug. Sąlygos bus palankios jau tiktai pavieniams lietaus debesims atsirasti, tad ir lietus pasirodys tik kai kur.

Kaip ir buvo prognozuota, dalį Lietuvos sekmadienį prausė nemenkos liūtys, intensyvios perkūnijos, vėjas buvo sustiprėjęs iki 17 m/s. Įspėjama, kad perkūnijos rims tik antroje nakties pusėje. Permainingi orai šalyje vyraus ir kitą savaitę. Birželio 8-os naktį daug kur trumpi lietūs, kai kur smarkūs. Vietomis, daugiausia pietrytiniuose rajonuose perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, per perkūniją gūsiai iki 16 m/s. Žemiausia temperatūra 11–16 laipsnių šilumos.

Penktadienį orai Lietuvoje buvo gražūs, saulėti ir šilti orai, tik vėjas nerimo. Vakare ir naktį Lietuvą apgaubė tamsūs lietaus debesys, kurie slinko per visą šalį. Naktis buvo lietinga, kai kur buvo galima išgirsti ir perkūniją. Sinoptikai tikina, kad panašūs orai vyraus ir šį savaitgalį, tačiau nepaisant to, šilumos nepritrūks.

Kol Lietuvoje oro temperatūra siekia vos trylika laipsnių, Izraelio ir Graikijos gyventojai negali atsidžiaugti gegužei neįprasta šiluma – temperatūra šalyse viršijo net 40 laipsnių karščio. Tad saulės ir šilumos išsiilgę gyventojai numojo ranka į karantino suvaržymus ir išskubėjo į paplūdimius, kur ne tik maudėsi, bet ir kepėsi kiaušinienę. Išgyventi didesnį nei 40-ies laipsnių karštį nelengva ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.

JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) mokslininkai skelbia, kad egzistuoja net 75 proc. tikimybė, kad 2020-ieji bus karščiausi metai per visą stebėjimų istoriją. Maža to, net ekspertai taip pat nustatė, kad net 99,9 proc. šie metai pateks į karščiausiųjų penketuką.

2019-ieji buvo karščiausi metai Europoje per visą stebėjimų istoriją, žemyne per virtinę karščio bangų buvo užfiksuota temperatūros rekordų, trečiadienį paskelbė Europos Sąjungos Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S). Savo metinėje ataskaitoje apie klimato būklę C3S nurodo, kad 11 iš 12 šilčiausių žemyno metų užregistruoti nuo 2000-ųjų, toliau didėjant taršai šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytojai renka šviežiausias naujienas šiuo metu vykstančiame Berlyno kino festivalyje. Jos papildys šiandien pristatomą „Kino pavasario“ programą „Festivalių favoritai“, kurioje jau yra 33 ilgametražiai ir 7 trumpametražiai didžiausių pasaulio kino festivalių laureatai ir žiūrovų mėgstamiausieji. Kelis jų, atsakingai ieškotus, pristatome išsamiau, rašo pranešime spaudai.

Klimato aktyvistai siunčia sausrų, gaisrų ir karščio kamuojamiems australams palaikymą iš Madrido. Ten surengtas vaizdingas performansas. Tuo tarpu dalyje Australijos – išsiilgtas lietus, kuris visų džiaugsmui leis atsikvėpti ugniagesiams ir sumažins gaisrų plitimą. Madrido centre – įspūdingas performansas. Čia sklinda dūmai, o raudonais drabužiai apsirengę aktyvistai sakosi esantys liepsnų simboliai. Šalis kosėja ir dūsta respiratoriais veidus dengiantys žmonės. Girdėti ir jų verksmas.

Perto gyventojas nustebino visą pasaulį. Vyras iškepė kiaulienos kepsnį savo automobilyje, kuomet temperatūra siekė 39 laipsnius šilumos. Jis kiaulieną įdėjo į skardą ir paliko ją ant į vakarus nukreiptos automobilio sėdynės maždaug 10-čiai valandų. Vyras teigė, kad kepimo metu transporto priemonė pasiekė 80 laipsnių karščio. Vaizdo įrašas internautus sužavėjo ir sulaukė itin daug dėmesio. Įrodymas – vaizdo siužete.

Mirties slėnis (orig. Death valley) – tai rytų Kalifornijoje, JAV, esantis dykumos slėnis. 1913 metais čia užfiksuota 56,7 °C temperatūra iki šiol yra rekordinė. Bet kaip ši netoli Las Vegaso esanti vieta gali taip įkaisti? Tas 56,7 laipsnių rodiklis yra laikomas oficialiu rekordu, nors šiandien jau abejojama tuometinių matavimų tikslumu. Bet nesvarbu – Mirties slėnis vis tiek yra bent jau viena iš karščiausių vietų Žemėje. Ir būtent dėl to jį kasmet aplanko tūkstančiai žmonių.

Gaisrų ir rekordinių karščių alinamoje Australijoje per savaitgalį supleškėjo visas miestelis. Pragaru virtusioje šalyje, visa laimė – bent šiandien kiek atlyžo milžiniškas karštis, tiesa vis dar dega maždaug 100 gaisrų, o laukiniai gyvūnai mielai priima žmonių pagalbą, socialiniuose tinkluose plinta vandenim girdomų koalų vaizdai. Su miškų gaisrais kovojantis Australijos ugniagesys vandeniu malšina ir koalos troškulį.

Karščio ir ugnies siaubas Australijoje tęsiasi. Dabar, naikindamas viską savo kelyje, milžiniškas gaisras artėja Sidnėjaus link. O vos užvakar pasiektas šalies temperatūros rekordas jau sumuštas –  sinoptikai užfiksavo dar didesnį karštį. Tai – vienas iš trijų Sidnėjų supančių ir prie jo artėjančių gaisrų, kurie skandina miestą dusinančiame smoge. O iš kitų dviejų į vieną besiformuojantis mega gaisras juda Sidnėjaus link naikindamas viską savo kelyje.

Australijoje užfiksuotas visų laikų karščio rekordas. Vidutinė temperatūra šalyje perkopė 40 laipsnių. Sinoptikai sako, kad tai – ne pabaiga. Artėjant savaitgaliui, prognozuojama dar didesnė kaitra. Australijoje karšta taip, kaip niekada iki šiol. Vidutinė visos šalies temperatūra pasiekė rekordą – 41-ną laipsnį be vienos dešimtosios (40.9C). O centrinėje šalies dalyje termometro stulpelis šoktelėjo net iki 45-ių laipsnių.

Įvertinus medikų rekomendacijas, šiltuoju sezonu temperatūra ugdymo įstaigose turės būti ne aukštesnė nei 26 laipsniai. Pasak Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovės Linos Bušinskaitės, tokiu būdu bus užtikrinama, kad vyraujant karščiams, nebūtų rizikuojama darželinukų, mokinių ir studentų sveikata.

Gražus, saulėtas savaitgalis baigėsi ir prasideda nauja savaitė. Pirmadienio rytas giedras, debesys netrukdo kilti bundančiai saulei. Sinoptikai prognozuoja, kad tokia bus visa diena, o įdienojus ta saulė kepins vasarišku karščiu. Lietaus sulauksime jau netrukus, tačiau šiandien apie jį galvoti nereikėtų. Pirmadienį vyraus saulėti orai, lietaus nenumatoma. Lietaus debesys nutols į šiaurę ir vietoj lietaus gausim dar vieną sausą, vasariško karščio dieną.

Karščiu alsuojantis Donguanas jau priėmė visas pasaulio krepšinio čempionato H grupės rinktines. Komandas šis pramonės galybe pasižymintis miestas pasitiko dideliu karščiu. Jutiminė temperatūra čia siekia 37 laipsnius karščio, o drėgmė – net 80 procentų. Tiesa, pasiekus Guangdongo provinciją, gatvėse ženklų apie netrukus startuosiančias oranžinio kamuolio batalijas nėra daug, o gatvėse tik retas vietinis bendrauja anglų kalba.

Mokiniai į mokyklą galės neiti ne tik per šalčius, bet ir esant karštam orui. Tokius pakeitimus po pasitarimų su Sveikatos apsaugos ministerija įsakymu įtvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Nustatyta, kad oro temperatūrai esant 30°C ar aukštesnei ir mokyklai negalint užtikrinti ugdymo vėsesnėse mokyklos aplinkose, į mokyklą gali neiti visų klasių mokiniai. Mokiniams, kurie tą dieną į mokyklą ateina, ugdymo procesas organizuojamas mokyklos pasirinktu būdu.

Ketvirtadienį Lietuvą uždengė lietaus debesys. Kritulių daugiausiai krito vakariniuose, pietiniuose šalies rajonuose. Rytinė pusė prognozuotos audros taip ir nesulaukė, nors naktį ir trankėsi žaibai, lijo nesmarkus lietus. Sinoptikai pasakoja, kad artėjanti diena – penktadienis – bus panaši. Kritulių sulaukti turėtume, tačiau jų bus nedaug. Savaitgalį lietaus tikimybė vis mažės, o sekmadienį jos visai neliks. Penktadienį Lietuvoje bus labai šilta ir drėgna.

Ketvirtadienį daugelyje Lietuvos vietų buvo neramu – pūtė stiprus vėjas, taip pat iškrito nemažai kritulių. Tačiau vasara atsisveikinti dar nežada. Penktadienį Lietuvoje bus labai šilta ir drėgna. Daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs su perkūnija. Naktis tebebus šilta – nuo 16 iki 18 laipsnių. Dieną lietus daugiau telksis rytinėje šalies dalyje. Visgi, šiluma iš Lietuvos niekur nesitrauks – pajūrio ruože dieną šils iki 23, Kaune 27, Vilniuje – iki 28 laipsnių šilumos.

Trečiadienio karštis aplankys ir ketvirtadienio dieną. Oro temperatūra nemažės, termometrų stulepliai rodys apie 30 laipsnių šilumos. Sinoptikai prognozuoja, kad vasarišką karštį pabandys užgožti lietus. Gali pasirodyti ir perkūnija. Baiginėjantis savaitei oro temperatūra kris ir 30-ies laipsnių šilumos turbūt nebesulauksime. Ketvirtadienio dieną numatomi nepastoviai debesuoti orai. Nors ryte debesų matysime nedaug, dieną jų vis daugės. Vakariniuose rajonuose daug kur trumpai palis.

Lietuvoje paskutinės vasaros dienos bus labai šiltos. Kaip ir pirmadienį, antradienį, taip ir antroje savaitės pusėje termometrų stulpeliai sieks 30-ies laipsnių ribą. Vėjas nebus šaltas, todėl jausimės it liepos mėnesį. Kritulių šiandien sulaukti neturėtume, tačiau ketvirtadienį ar penktadienį tikimybė bus. Sinoptikai teigia, kad karščiai nesitrauks iki pat savaitgalio. Trečiadienio dieną Lietuvoje bus šilta – kai kam net karšta – it patį vidurvasarį. Dangus nebus vien saulėtas, tačiau nelis.

 Meteorologai ketvirtadienį patvirtino, kad šių metų liepa buvo karščiausias mėnuo pasaulyje nuo matavimų pradžios 1880 metais. JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) nurodė, kad 2019-ųjų liepa buvo 0,95 Celsijaus laipsnio šiltesnė negu šio mėnesio vidurkis per XX amžių. Tokia išvada buvo jau iš anksto prognozuojama, kelioms Europos šalims liepą užregistravus naujų nacionalinių kaitros rekordų.