karštai su tv3.lt

JAV ir Europos šalių žvalgybos sutartinai pabrėžia, kad Vladimiras Putinas jau nusprendė ryžtis tikrai beprotystei – smogti Ukrainai iš visų jėgų, o tai reiškia didžiausią karą Europoje nuo 1945-ųjų ir aukas, kurios gali siekti dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Veržtis į tokią teritoriją su tokiomis pajėgomis, kur priešas gali būti bet kur, nes tai yra jų namai.

Paskelbęs praktiškai neįgyvendinamus reikalavimus Vakarams Vladimiras Putinas liepė NATO valstybėms sunešioti geležines kurpaites. Atmetę V. Putinos reikalavimus Vakarai šį kartą ketina taikyti nepakeliamas sankcijas ne tik Rusijos valstybei, bet ir jos oligarchams. Britai jau įvedė sankcijas Rusijos prezidento Vladimiro Putino „iždininkams“ – milijardieriams broliams Rotenbergams ir Timčenkai. Skelbiama, kad milijardierių turtas yra įšaldomas, o jiems patiems yra draudžiamas atvykimas į šalį.

Ar po 80 metų pasaulis ir vėl stovi ant didžiulio karo slenksčio? Rusija jau yra sutelkusi 200 tūkst. kareivių, kurie rengiasi okupuoti Ukrainą. Vakarai baiminasi, kad po Ukrainos ateis ir Baltijos šalių eilė, o kėslų atkurti Rusijos galią neslepia ir pats Vladimiras Putinas. Apie tai, kas mūsų laukia, šiandien diskutuoja ir TV3 aktualijų laidos „Karštai su tv3.lt“ svečiai.

Negavę leidimo surengti mitingo Šeimų sąjūdžio ir kitų organizacijų atstovai vis tiek ketina rinktis Vilniuje ir per valstybinę šventę išreikšti nepasitenkinimą valdžia kaip jau tą darė Sausio 13-ąją. Tik šįkart jie turi konkretų tikslą – nušvilpti Vytautą Landsbergį. Valdžia sako, kad tokių žmonių Lietuvoje nėra daug ir nereikia į juos kreipti dėmesio, tačiau politologai tikina, kad palaikančiųjų prie televizoriaus ekranų yra daug didesnė minia, todėl tartis yra būtina.

Vasario 16-ąją ir vėl į Vilnių suvažiuos penktąja kolona, visuomenės vėžiu per Sausio 13-osios mitingą išvadinti „gėda“ valdžia šaukę ir švilpę Šeimų sąjūdžio nariai. Tiesa, jie tikina, ką šį kartą nori tiesiog ramaus protesto. Bet ar tikrai? Ko iš tiesų yra siekiama tokiais protestais? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Mes norėjome padaryti būtent mitingą su minimaliu protestu, minimaliu.

Nors didžioji dalis žmonių smerkia Sausio 13-ąją valdžią nušvilpusius Šeimų sąjūdžio atstovus, politologai tikina, kad ir valdžia turi prisiimti kaltę dėl mitingų ar riaušių po Seimo langais. Esą valdžia dabar yra arogantiška ir taip atitrūkusi nuo paprastų žmonių, kad jau nebesupranta jų problemų. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Nors šiandien pasaulis švenčia Valentino dieną, Lietuvoje dalis žmonių visai apie meilę negalvoja. Valdžia nepatenkinti žmonės Vasario 16-ąją ketina rinktis prie Signatarų namų balkono ir nušvilpti Vytautą Landsbergį. Policija žada protestuotojus akylai prižiūrėti, o jei reikės – ir bausti.

Šis rekordinių kainų šildymo sezonas keičia per amžių amžius nusistovėjusias mandagumo tradicijas Lietuvoje. Susitikę kaimynai kolegos ar giminaičiai vietoje „laba diena“ taria: kokią sąskaitą gavai už šildymą? Nes jau pas daugelį centralizuotą šilumą naudojančių Lietuvos gyventojų ėmė skristi naujos ir visus gąsdinančios sąskaitos už sausio mėnesį. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Mūsų kaimynai lenkai dar prieš šildymo sezoną paskelbė, kad padės žmonėms ir sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Tuo tarpu mūsų valdžia sukruto pasiūlymus svarstyti tik įpusėjus šildymo sezonui. Tačiau ir planuojamos lengvatos vienus žmones juokina, kitus siutina – mat per mažos, o didelė dalis visai negaus, nes galvoja tik apie gyvenančius daugiabučiuose. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Lietuvius šokiruoja ne tik šildymo sąskaitos. Gyventojai nesupranta, kaip per vieną mėnesį elektros sąskaita gali pašokti net ne dvigubai, o trigubai. Žmonės piktinasi, kad valstybė kainų augimo nekompensuoja, nors yra iš ko. Štai „Ignitis“ grupė uždirba milijonus eurų pelno. Tai gal čia ir yra rezervas mažinti kainas? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Šių metų šildymo kainos ir už tai gautos sąskaitos Lietuvoje šokiruoja ne vieną – ypač tuos, kurie uždirba mažiau ir sunkiau pragyvena. Lietuvos valdžia tuo susirūpino tik dabar, tačiau net ir siūlomos kompensacijos ar išmokos gyventojams atrodo per menkos.

Kaistanti situacija prie Ukrainos sienų ima rodyti, kokia gi yra tikroji NATO šalių vienybė. Deja, matyti, kad silpnų vietų dar yra. Bene labiausiai nustebino Vokietija, kuri yra visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų, todėl ne tik atsisakė suteikti Ukrainai ginklų, bet ir neleido jų skraidinti britams per Vokietijos teritoriją. Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Visas pasaulis laukia, ką toliau darys Vladimiras Putinas, kai Vakarai atmetė jo ultimatumą dėl Ukrainos ir naujųjų NATO narių saugumo. Ar V. Putinas praris karčią piliulę ir susitaikys su NATO atsaku, ar bandys išlaikyti savo orumą prieš liaudį ir puls Ukrainą? O grėsmė dėl to kyla ir Baltijos šalims, nes tiek Rusijos kariuomenės Baltarusijoje dar nebuvo. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Sutelkdamas dešimtis tūkstančių karių, tankų, lėktuvų prie Ukrainos ir NATO valstybių sienų Vladimiras Putinas supranta, kad gali sulaukti Vakarų atsako ar sankcijų. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas grasina, kad sankcijos būtų sunkios ir nepakeliamos. Tik viena bėda – Europa šiuo klausimu nėra tokia vieninga ir ryžtinga kaip Amerika. Tad kas gresia V. Putino režimui? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Rusijai iškėlus ultimatumą Vakarams, pasaulis ir vėl stovi ant didžiulio karo slenksčio – XXI amžiuje tokios įtampos dėl karo Europa dar niekuomet nebuvo patyrusi.

Matydami didžiulius kainų skirtumus į Lenkiją patraukia būriai lietuvių, tad didžioji dalis automobilių lenkiškų prekybos centrų aikštelėse puikuojasi su lietuviškais numeriais. Kodėl tautiečiai taip plūsta pas kaimynus, aiškinosi laidos „Karštai su tv3.lt“ komanda. Kaimyninės Lenkijos maisto prekių parduotuvėse – pirkėjų iš Lietuvos apgultis. Tautiečiai šluoja lenkiškas prekes ir džiaugiasi sutaupę įspūdingas pinigų sumas.

Lietuviai šią žiemą į lenkus gali žiūrėti su pavydu, nes jų valdžia nusprendė reaguoti į kylančias kainas ir sumažino mokesčius už šildymą, dujas ir degalus. Tad vietiniai lenkai sako, kad jiems šildymas nebrangsta, o degalai gali net atpigti. Tačiau mūsų valdžia kaimynų pavyzdžiu sekti neketina. Plačiau apie šildymo, elektros, kuro ir kitas kainas Lenkijoje domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Lietuviai turi daug pinigų ir yra turtingi, todėl patys ir sukelia kainų augimą, ypač statybų sektoriuje, laidoje „Karštai su tv3.lt“ sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu Lenkijoje statybų prekėmis prekiaujantys lietuviai džiūgauja, kad sulaukia labai daug pirkėjų iš Lietuvos, norinčių už tą pačią prekię mokėti daug mažiau.

Nuo kitos savaitės kaimynystėje esanti Lenkija taps svajonių šalimi – būtent taip ją jau dabar tituluoja čia plūstantys lietuviai. Lenkija smarkiai mažina ne tik maisto ar statybinių medžiagų kainas, bet ir kainas už šildymą, dujas, PVM tarifą degalams. Lenkijoje apsilankę TV3 žurnalistai atliko išsamų kainų tyrimą, todėl šį vakarą žiūrovui dėmesiui – speciali „Karštai su tv3.lt“ laida apie Lenkiją ir jos kainų politiką.

Pastaraisiais metais Lietuvoje galime stebėti unikalų reiškinį, kokio Lietuva nematė per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Kaip du Lietuvos užsienio politikos strategiją formuoti ir vykdyti turintys vyrai, Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis, formuoja kitą strategiją – tarpusavio kovą. Kodėl tai vyksta, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Sausio 13-oji šį kartą buvo kitokia. Atrodo, kad vėl grįžome 30 metų atgal, mat minėjimui prie Seimo buvo ruošiamasi taip, lyg vėl reikėtų ginti parlamentą. Iš provincijos į sostinę suvažiavę šeimų gynimo maršo dalyviai švilpė ir šaukė „gėda“ premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, o plojimų sulaukė vienintelis prezidentas Gitanas Nausėda. Kodėl taip nutiko plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Tokio Sausio 13-osios minėjimo dar nebuvo, o kalbos ir diskusijos apie jį nenutyla iki šiol. Kai kuriems užkliuvo ir prezidento Gitano Nausėdos poelgis Sausio 13-osios minėjimo metu nesudrausminti įsiaudrinusių protestuotojų ir neatsistoti, kai tai padarė žuvusiųjų artimieji. Apie tai laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbėjo Seimo narys Matas Maldeikis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Suterštas Sausio 13-osios minėjimas prie Seimo parodė, kad susipriešinusi ne tik tauta, bet ir aukščiausio rango politikai. Bene didžiausias ambicijų karas vyksta tarp prezidento Gitano Nausėdos ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos bei jos lyderio Gabrieliaus Landsbergio.

Suterštas sausio 13-osios minėjimas prie Seimo parodė, kad susipriešinusi ne tik tauta, bet ir aukščiausio rango politikai – bene didžiausias ambicijų karas vyksta tarp prezidento Gitano Nausėdos ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD)  lyderio Gabrieliaus Landsbergio.

Tris mokyklinio amžiaus vaikus auginanti vilnietė Inga Krasuckienė pašiurpo išgirdusi žinią apie dar vieno karantino tikimybę. Nes dar vienas jos ir kitų Lietuvos vaikų uždarymas į namus prilygtų katastrofai.  Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Mano aplinkoje yra ne vienas atvejis, kada vaikai, jau yra maitinami antidepresantais. Buvo atvejai, kai vaikai save žaloja. Na, įvairiausi atvejai – tokie, kurių anksčiau nebuvo.

Kai daugeliui trečio skiepo dar negavusių Lietuvos gyventojų įsigaliojo draudimas gauti galimybių pasą, į vakcinų atsisakančių žmonių gretas stojo medicina bei skiepais pasitikintys asmenys. Kodėl taip nutiko, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Aš nesiskiepysiu, kol mano antikūnai kyla. Tai yra absurdas, absurdas“, – sakė žinomas atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.

Lietuva ėmėsi griežtesnių priemonių suvaldyti koronaviruso pandemiją – nebepripažįsta nuo koronaviruso saugančių antikūnų ir pagal jų kiekį nebeišduoda galimybių paso, nors iki šio sprendimo ekspertai tikino, jog antikūnų kiekis yra svarbu. Anot biomedicinos mokslų daktaro, imunologo Ado Darinsko, antikūnų kiekis yra svarbus, bet dar svarbiau yra tai, kokie tai antikūnai.

Daug klausimų kelia ne tik sprendimas dėl antikūnų, bet ir galimybių paso tolimesnė nauda. Sveikatos specialistai sako, kad tai buvo gera priemonė pandemijos pradžioje, tačiau kritikai esą tikina, kad dabar pasas nebepadeda sustabdyti pandemijos plitimo. Bet kaip yra iš tiesų? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Skiepytis raginantys politikai žadėjo, kad po dviejų vakcinos dozių galėsime gyventi laisvai ir nevaržomai, tačiau atrodo, kad net ir trečia vakcinos dozė mūsų gali neišgelbėti nuo karantino. Sakoma, kad, jei karantinas bus, jis bus griežtas ir visiems. Tačiau laidoje „Karštai su tv3.lt“ apsilankęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys sako, kad visiems reikia palaukti bent 10 dienų, o tada paaiškės, ar išvis bus reikalingi bent kokie ribojimai.

Koronavirusui ir toliau krečiant pasaulį, Lietuvos valdžia nusprendė, kad nuo šiandien, sausio 10-osios, didelis antikūnų kiekis – ne rodiklis. Norint gauti galimybių pasą, reikia pasiskiepyti trečiąja doze arba persirgti koronavirusu. Toks sprendimas kelia pasipiktinimą net ir pasiskiepijusiems, o kur dar kalbos apie papildomas vakcinos dozes ir griežtą karantiną visiems.

Koronavirusui ir toliau krečiant pasaulį, Lietuvos valdžia nusprendė, kad nuo šiandien, sausio 10-osios, didelis antikūnų kiekis – ne rodiklis. Norint gauti galimybių pasą, reikia pasiskiepyti trečiąja doze arba virusu jau būti persirgusiam. Toks sprendimas kelia pasipiktinimą net ir pasiskiepijusiems, o kur dar kalbos apie papildomas vakcinos dozes ir griežtą karantiną visiems.

Lietuva jau jaučia COVID-19 omikron atmainos bangą , tačiau šiandien apie šią mutaciją vis dar yra daugiau klausimų nei atsakymų. Kas tai per viruso atmaina ir kas mūsų laukia, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Mes galime tik žiūrėti dabar į kitas šalis, o ten yra mušami atvejų rekordai, tai pas mus irgi matysime atvejų rekordą“, – teigė duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Šie metai bus ne Tigro, o augančių kainų. Nors atlyginimai auga ir turėtume būti vis turtingesni, dauguma šiemet gyvens blogiau, mat iš piniginių reikės traukti vis didesnes kupiūras. Metinė infliacija lapkritį Lietuvoje buvo didžiausia Europos Sąjungoje ir siekė beveik 10 proc. Maisto produktai pernai jau ir taip gerokai brango, bet šiemet laukia dar ne viena nemaloni staigmena. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Pernykščiai metai buvo sunkūs visam pasauliui, tačiau mums, atrodo, jie buvo ypač sudėtingi. Nors juokaujama, kad krizės ateina tik tada, kai konservatoriai yra valdžioje, jiems išties pernai kliuvo didžiuliai išbandymai. Be to, jie ir patys sugebėjo prisivirti košės.

Aistros 2021-aisiais Lietuvoje virė ne tik dėl skiepų. Pirmieji mitingai prasidėjo visai dėl kitų valdžios sprendimų. Laisvės partijos noras įteisinti homoseksualų teises priėmus Partnerystės įstatymą vėl suskaldė visuomenę ir „pagimdė“ šeimų maršą, kuris sukvietė tūkstančius šalininkų protestuoti prieš lygias gėjų ir lesbiečių teises. Deja, patyčios ir grasinimai tęsiasi iki šiol. Kodėl? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Šiemet susiskaldė ne tik žmonės, bet ir valdžios elitas, kuris pritrūkęs žodžių vienas kitą ima tildyti vadindamas asilais, o santykius aiškinasi „kumščiais“. O Seime ne vienas klausimas rimtai sukiršino ne tik visuomenę, bet ir pačius Seimo narius. Kodėl taip nutiko? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Bene daugiausia aistrų 2021-aisiais sukėlė skiepai nuo koronaviruso, o įvedus galimybių pasą ir suskirsčius žmones į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius kilo didžiulis visuomenės nepasitenkinimas iš abiejų pusių. Paskiepyti žmonės nenorinčius vakcinuotis kritikavo ir toliau kritikuoja, o neskiepyti dar aršiau puolė ginti savo teisių kai kur įžvelgdami net ir nebūtas sąmokslo teorijas.

Pastaruoju metu visuomenė Lietuvoje susiskaldžiusi. Tarpusavyje pykstamės dėl visko – skiepų, galimybių paso, šeimos sąvokos, emigrantų ir daugybės kitų dalykų. Laida „Karštai su tv3.lt“ jau šiandien kviečia ieškoti atsakymų – kas atsitiko Lietuvai, kad pradėjome vienas kitą šitaip engti? Apie tai, kodėl Lietuva yra tokia susiskaldžiusi, šiandien laidoje diskutuoja politikos komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis.

Lietuvos politinėje padangėje įsitvirtina naujas politinės kultūros standartas – laikytis savo poste nepaisant to, ar esi kaltas, ar ne, o jei kaltas – pasitaisysi. Plačiai per visą Lietuvą nuskambėjęs trąšų skandalas taip ir neišjudino nei vieno ministro kėdės, o posto neteko tik „Lietuvos geležinkelių“ direktorius. Plačiau visą situaciją apžvelgė laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Kol užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis maudosi Vakarų žiniasklaidos šlovės spinduliuose gavęs „drakonų skerdiko“ pravardę, Lietuvos verslas sugeria Kinijos įsiūčio smūgius po Vyriausybės sprendimo Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę. Ką tai reiškia Lietuvos verslui ir Lietuvos gyventojams? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Lietuva – nedidelė šalis, tačiau mūsų konfliktai su Kinija ir Baltarusija pastaruoju metu yra dėmesio centre. Kinija ne tik paslapčia mums taiko ekonomines sankcijas, kurios vis auga, bet ir nori padaryti mūsų šalį tarsi raupsuota kitų šalių akyse.

Jeigu Lietuvoje atsirastų vakcinacija, tai visu 100 procentų paskiepyti visos mūsų šalies žmonių greičiausiai nepavyktų. Prieš COVID-19 vakcinas nusistatę asmenys jau geriau mokės baudas ir sėdės namuose, tačiau į skiepų kabinetus kojos nekels. Bet kodėl? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Europos Komisijos pirmininkei prabilus apie visuotinę privalomų skiepų galimybę, ši mintis persikėlė ir į Lietuvos Seimą. Politikai vis garsiau kalba, kad jei ir toliau augs susirgimai, mirtys ir žmonės nesivakcinuos, tai juos gali būti bandoma prie skiepų kabinetų pakviesti privalomai. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Diskusija apie privalomus skiepus vyksta „Nematau čia problemos.

Lietuvoje nuo koronaviruso jau mirė daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Tai beveik tiek pat, kiek dabar gyvena Kaišiadoryse ar Naujoje Akmenėje, o omikron atmaina jau nevaldomai plinta Europoje ir nežinia, kiek gyvybių nusineš. Visa tai verčia vis labiau svarstyti apie privalomus skiepus nuo COVID-19. Bet ar to tikrai reikia? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Pastaruoju metu naujoji koronaviruso atmaina omikron gąsdina pasaulį, o Europos valstybės viena po kitos skelbia apie privalomą skiepijimą ir baudas to nedarantiems.

Pastaruoju metu naujoji koronaviruso atmaina omikron gąsdina pasaulį, o Europos valstybės viena po kitos skelbia apie privalomą skiepijimą ir baudas to nedarantiems.

Dėl būsimo automobilių taršos mokesčio ietis kryžiuojant politikams ir automobilistams visus taškus ant „i“ sudėti nutarė šios srities ekspertai ir profesionalai. Jie tvirtina, kad mokesčio įgyvendinime palikta daugybė klaidų ir kurioziškų apskaičiavimo metodikų. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Tų automobilių utilizuoti tas mokestis neprivers“, – sakė VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas.

Aplinkos ministerijai paskelbus apie planuojamą keisti automobilių taršos mokestį visuomenėje iškart kilo pasipiktinimas ir pradėta skaičiuoti, kam jis bus skaudžiausias. Pasiskaičiavę žmonės piktinasi, kad labiausiai nukentės vargingiausi provincijoje gyvenantys vairuotojai, kurie neišgali nusipirkti naujesnių ir mažiau taršių automobilių. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Pasauliui išgirdus apie naują viruso atmainą omikron, naftos kainos staigiai smarkiai krito žemyn. Tačiau turbūt tik laikinai, kai tik paaiškės, kad viruso atmaina ne tokia ir baisi, šiandienines kuro kainas prisiminsime su ilgesiu, nes degalai brangs dar labiau. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.