karolis stasiukynas

Šį savaitgalį Lenkijos „Tor Poznan“ lenktynių trasoje vyks paskutinis Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionatas, kuriame spręsis šių populiarių pirmenybių laureatai.  Lemiamai šio sezono kovai pasiruošę lenktynininkai šiandien jaukinosi „Tor Poznan“ trasos posūkius ir ieškojo pačių geriausių sportinių bolidų nustatymų, nes tinkamai parinkti pakabos ar aerodinaminių elementų nustatymai įskaitinių važiavimų metu gali padėti susikurti norimą pranašumą arba atvirkščiai – jį ištirpinti.

Tradiciškai, sezono pradžioje kiekvienos lenktynės, kiekvienas etapas įneša daug intrigos. Sezoną pradėjusios lenktynės Estijoje, panašu, užkūrė daug aistrų ir intrigų trasoje, tad „DeWALT Grand Prix” Rygoje pasižymės gausybe kovų ir lenkimų, siekiant išsaugoti kiekvieną čempionato tašką.   Andis Meilandas, BaTCC serijos organizatorius, sakė: „Rygos lenktynės visuomet užima ypatingą vietą tiek sezono renginių kalendoriuje, tiek mūsų širdyse: tai – namų lenktynės mums.

Daugiau nei 100 dalyvių, besivaržančių skirtingose automobilių klasėse, savaitgalį startavo pirmame šių metų Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionate.  Penktadienį dalyviams atradus jiems labiausiai patinkančias trasos trajektorijas ir suradus tinkamus automobilio nustatymus, sekančią dieną trasoje užvirė kova iki paskutinių metrų.

2024 metų Baltijos šalių automobilių čempionato sezonas startas Estijos trasoje - jau visai šalia. Diena, kurią reiktų apsibraukti kaip pirmųjų šiais metais vykstančių lenktynių - gegužės 4-oji. Šalia Baltijos šalis jungiančio bendro čempionato, apimančio skirtingus lenktynių formatus bei skirtingas klases, čia įvyks ir pirmasis nacionalinių Estijos, Latvijos bei Lietuvos čempionatų etapas.

Ar norėtumėte per metus sutaupyti 1000 eurų? Ir viskas, ką jums reikia padaryti, tai nuimti koją nuo akseleratoriaus pedalo, sumažinti kondicionieriaus temperatūrą mašinoje, o kartais išvis į automobilį nelipti. Tokiais patarimais ir skaičiavimais dalijasi Lietuvos energetikos agentūra ir pastebi – nepaisant rekordinių degalų kainų, jų vartojimas nemažėja.

Brangstant maistui ir artėjant bado grėsmei, vien mūsų šalyje kasdien į automobilių bakus išpilama 200 tūkstančių litrų aliejaus, kurį galėtume panaudoti maistui. Taip aiškina nevyriausybinės organizacijos. Pasak jų, nebepilant į automobilius aliejaus, atpigtų ir pats aliejus parduotuvėse, ir visas maistas, o svarbiausia – jo netrūktų. Degalinių atstovai tokiam siūlymui pritartų ir priduria: dėl biodegalų vairuotojams dažniau tenka važiuoti piltis kuro.

Degalų kainos sukilo kone dvigubai, auga ir degalų vagysčių skaičius. Vagišiai veikia ir vieni, ir gaujomis, vagia ir iš kitų vairuotojų, sunkvežimių ir degalinių, o policijai prireikia laiko, kad išsiaiškintų, kas konkrečiai įvykdė nusikaltimą. Degalinių atstovai sako: vagysčių daugėja ne iš gero gyvenimo, tad siūlo pagalvoti apie degalų akcizų mažinimą. Kylančios degalų kainos tampa vis didesniu galvos skausmu vairuotojams.

Liūdnos ekonomistų prognozės. Tautiečių mėgstamas dyzelinas greitai gali gerokai pabrangti ir jo kaina net gali viršyti benzino. Šie pokyčiai paliestų beveik 800 tūkstančių vairuotojų. Specialistai aiškina, jog kainos gali šoktelėti dėl reikalavimo pasaulinėje laivyboje naudoti švaresnius degalus. Tautiečiai tokias žinias vertina ir skeptiškai, ir su baime – esą teks keisti automobilius.

Pasaulyje pingant naftai, Lietuvos vairuotojai pradėjo dairytis pigesnių degalų. Tačiau jiems tenka nusvilti, anot ekonomistų, dyzelinas bei benzinas pinga lėčiau nei nafta. Kol specialistai ragina vairuotojus apsišarvuoti kantrybe, degalinių savininkai aiškina, kad valdžia galėtų pati mažinti degalų kainas. Esą mokesčiai už benziną ar dyzeliną šiuo metu sudaro pusę degalų vertės. Laisvai samdoma menininkė Iveta, degalinėje lankosi retai. Per mėnesį degalams išleidžia apie keliasdešimt eurų.

Nuo kitų metų degalinėse uždraudus prekiauti alkoholiniais gėrimais, gali tekti atleisti iki 30 proc. darbuotojų, o degalines automatizuoti ir uždaryti parduotuves, tikina lietuviško kapitalo degalinių atstovai. Degalinių atstovai teigia, kad bendro alkoholio vartojimo šis draudimas nesumažins, mat degalinėse parduodami gėrimai sudaro tik apie 2 proc. viso alkoholio. „1,5 tūkst. žmonių dirba sąjungos narių degalinėse, automatizuoti degalines yra dideli pinigai.