kariuomenė

Varšuvoje ketvirtadienį besilankantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva su Lenkija dar neišnaudojo visų visų karinio bendradarbiavimo galimybių, ypač kalbant apie Suvalkų koridoriaus saugumą. „Tikrai dar visų bendradarbiavimo galimybių – bendradarbiavimo karine prasme, karinio mobilumo prasme – mes turbūt dar nesame išnaudoję.

Jungtinėms Valstijoms leidus Lietuvai už numanomą beveik pusės milijardo eurų sumą įsigyti aštuonias raketinės artilerijos HIMARS sistemas su raketomis, BNS apžvelgia dešimt didžiausių ginkluotės ir karinės technikos pirkinių per pastarąjį dešimtmetį. Įsigijimai pateikiami to meto kainomis. Kariuomenės pirkiniai pateikiami, remiantis viešais šaltiniais. HIMARS sistemos.

Karo ekspertas Aleksandras Kovalenka sako, kad Rusija susiduria su artilerijos trūkumu, todėl į karo frontą Ukrainoje pradėjo siųsti D-1 haubicas, kurios, UNIAN portalo teigimu, yra senesnės už patį diktatorių Vladimirą Putiną.  Teigiama, kad haubicos, kurias Rusija pradėjo siųsti į frontą, buvo pagamintos 1943–1949 metais. Karo ekspertas A. Kovalenka svarsto, kad šios artilerijos nusidėvėjimas turėtų būti itin didelis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiekvieną kartą po Pentagono paskelbiamo pranešimo apie suteikiamą karinę pagalbą Kyjivui įprastai telefonu kalbasi su JAV prezidentu Joe Bidenu. Tačiau vieno pokalbio metu J. Bidenas pratrūko.  Kaip rašo „NBC News“, remdamasi 4 asmenų, girdėjusių Ukrainos ir JAV lyderių pokalbį, teigė, kad skambutis, įvykęs birželio mėnesį, buvo kiek kitoks.  Po to, kai J. Bidenas telefonu pranešė V. Zelenskiui apie tai, kad JAV skirs 1 mlrd.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad šalies gynėjai per pastarąją parą nukovė 600 rusų karius, o bendras nukautų okupantų skaičius pasiekė 75 440.  UNIAN skelbia, kad šis nukautų karių skaičius žymi naują psichologinę ribą.

Jungtinės Karalystės (JK) žvalgyba teigia, kad Rusija susiduria su iššūkiu tinkamai paruošti 300 tūkst. mobilizuotų rusų, kadangi patyrę karininkai ir instruktoriai jau mirę, rašo „The Guardian“. JK žvalgybos duomenimis, po Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino paskelbtos mobilizacijos mobilizuotus rusus pradėjus siųsti į karo frontą Ukrainoje, paaiškėjo, kad jie sukuria itin menką kovinį pajėgumą, kadangi Rusija susiduria su sunkumais – pašaukti asmenys nėra tinkamai paruošiami ...

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį teigė, kad jeigu Kremlius panaudos branduolinį ginklą, Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui ir pačiai tautai tai turėtų pražūtingų pasekmių, rašo CNN. Šį pareiškimą A. Blinkenas išsakė G-7 viršūnių susitikimo metu. „Kartu su G-7 ir kitomis pasaulio valstybėmis stengiamės paaiškinti, kad bet koks branduolinio ginklo panaudojimas prezidentui V. Putinui ir Rusijai atneštų katastrofinių pasekmių“, – kalbėjo jis.

Tarnybą Malyje pradėjo 12-asis pajėgų apsaugos būrys, suformuotas iš Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos karių. Po iškilmingos rikiuotės 8-osios rinktinės kariai karinėje bazėje iškėlė KASP vado įteiktą Lietuvos vėliavą. Anot kariuomenės pranešimo, šios rotacijos kariai Malyje kartu su Vokietijos karių kontingentu pakeitė šešių mėnesių tarnybą baigusius KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės (Kaunas) karius.

Trečiadienį Kauno mieste prasidės Lietuvos kariuomenės pratybos. Jų metu kariai turės ginklus, naudos civilines transporto priemones, pranešė savivaldybė. Vykdomų užduočių metu nebus naudojamos mokomosios imitacijos priemonės, imitaciniai šaudmenys ir ginklai, pranešė savivaldybė. Pratybos vyks iki lapkričio 4-osios vidurnakčio.

Ukrainos pareigūnai šeštadienį pranešė apie naują raketų ataką Zaporižioje. Teigiama, kad smūgiai buvo paleisti į itin didelės svarbos infrastruktūros objektus. Visgi kol kas nėra žinoma, į kur tiksliai buvo paleisti smūgiai Zaporižioje. Zaporižios regiono administracijos vadovas Aleksandras Starukas civilius įspėjo likti slėptuvėse, nes rusų okupantai gali surengti naujas atakas. Rusijos ir Ukrainos atstovai kaltina vieni kitą dėl įvykdytų atakų.

Nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje pradžios iš viso buvo naukauta apie 70 tūkst. 250 rusų karių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Skaičiuojama, kad vien per pastarąją parą buvo nukauta 550 rusų okupantų.  Iš viso nuo invazijos pradžios buvo sunaikinti 2 tūkst. 659 rusų tankai, 5 tūkst. 401 šarvuotoji technikos priemonė, 1 tūkst. 708 artilerijos sistemos, 252 kariniai sraigtasparniai ir daugelis kitos karinės technikos.

Ukrainos saugumo tarnybos atstovai Dnipropetrovsko srityje sulaikė vyrą, kuris sekė ir Rusijai perdavė informaciją, kur yra dislokuojamos raketų paleidimo sistemos HIMARS ir haubicos M777 pietinėje Ukrainos dalyje. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, rusų pakalikas, informavęs rusus, yra Ukrainos vietos gyventojas. Priduriama, kad šį asmenį užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai.

Ukrainos žvalgybos perimtas rusų karių pokalbis atskleidė, kokioje apgailėtinoje situacijoje šiuo metu atsidūrė rusų karinis dalinys. Rusų karys, kalbėdamas su artimaisiais, teigė, kad jų kariniam daliniui nepavyko pabėgti iš fronto linijos, kariuomenės vadai alkoholikai, o dėl vandens trūkumo jiems reikia gerti iš balų.  „Susimovėm, trumpai tariant, susimovėm. Prieš tankus naudojame kulkosvaidžius. Tai yra bepotybė. Vadai girti, jie iškart bėga, su jais nėra jokio ryšio ir tiek.

Tarnybos kariuomenėje vengusiam Utenos rajono gyventojui policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Spalio 18 dieną Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra gavo Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos pareiškimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos – dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo. Utenos apskrities policija BNS informavo, kad penktadienį policija pradėjo  ikiteisminį tyrimą dėl 22 metų jaunuolio veiksmų.

Kinija kelia „svarbiausią“ iššūkį Jungtinėms Valstijoms, tačiau Rusija irgi sudaro „rimtų grėsmių“, teigiama ketvirtadienį paskelbtame kariuomenės strateginiame dokumente. Rusijai kalbant apie galimybę kare Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą, Pentagonas taip pat aiškiai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ketina savo branduoliniu arsenalu atgrasyti „visų formų strategines atakas“, įskaitant konvencinius ginklus.

Mobilizacijos vaizdai iš Rusijos kelia ir juoką dėl apgailėtinos padėties kariuomenėje, kurią Kremliaus propagandistai mėgo vadinti antra stipriausia pasaulyje. Surūdiję automatai, prašymai reikalinga ekipuote pasirūpinti patiems mobilizuojamiems ir net girtų vyrų vaizdai pakeliui į frontą jau apskriejo pasaulį.

Rašidas yra vienas iš šimtų tūkstančių Tadžikistano piliečių, kurie pastaraisiais metais įgijo antrą – Rusijos – pilietybę. Kaip ir dauguma kovoti tinkamo amžiaus dvigubą pilietybę turinčių vyrų, Rusijai tęsiant savo invaziją Ukrainoje ir paskelbus apie mobilizaciją, jis susidūrė su dilema. Rašidas gali arba likti Rusijoje ir rizikuoti būti išsiųstas kovoti į Ukrainą, arba grįžti į savo gimtąjį Tadžikistaną, kur jo laukia slegiantis skurdas, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Ukraina trečiadienį po šią savaitę įvykdytų rusų atakų, per kurias buvo naudojami vadinamieji dronai kamikadzės, pranešė, kad jos kariuomenė per kiek daugiau nei mėnesį numušė daugiau nei 220 Irane pagamintų dronų. „Nuo rugsėjo 13 dienos, kai Ukrainos teritorijoje pirmą kartą buvo numuštas Irano gamybos dronas kamikadzė „Shahed-136“,.. oro pajėgos ir kiti Ukrainos gynybos pajėgų komponentai sunaikino 223 tokio tipo bepiločius orlaivius“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

Spalio 18 d. 11.05 val. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą iš laivo, plaukiančio iš Klaipėdos uosto link Estijos. Tanklaivio „Uikku“ (Suomija) variklių skyriuje įvyko nelaimingas atsitikimas – įgulos narys chemiškai apsidegino akis, tad reikalinga skubi evakuacija į ligoninę, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.  Gelbėjimo operacijai nedelsiant buvo aktyvuotas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS-365 iš KOP Paieškos ir gelbėjimo posto Nemirsetoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakarą teigė, kad Rusija neturi šansų laimėti karo, o diktatorius pasiekė asmeninį „laimėjimą“ – pirmadienį po surengtų atakų Kyjive pražudė dar vieną nėščia moterį.  Pasak V. Zelenskio, po Rusijos įvykdytų atakų visą dieną miesto teritorijose valomi griuvėsiai, o tarp žuvusių asmenų ir šeima – vyras bei moteris, kuri 6 mėnesius buvo nėščia.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis pirmadienį teigė, kad Kyjivo saugumo pajėgoms pavyko numušti 36 iš 42 dronų, su kuriais Rusija paleido raketas, rašo CNN. „Tai tik parodo, kad atakos nepasiekė savo pirminio tikslo. Manau, kad tikslas buvo pranokti praeitą pirmadienį paleistus raketų smūgius. Tačiau taip šiandien neįvyko“, – teigė jis.

Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka karo Ukrainoje metu kruopščiai bandė išlaikyti pusiausvyrą. Vasario 24 d. Baltarusijos teritorijoje dislokuoti Rusijos kariai kirto šalies sieną ir įsiveržė į Ukrainą. Šia šalimi buvo pasinaudota kaip placdarmu planuojant didžiausią invaziją Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, rašo „The Guardian“. Bet Baltarusijos lyderis tiesiogiai prie karo neprisijungė ir savo karių į kovą neišsiuntė.

Pirmadienį Lietuvoje prasideda vienos didžiausių tarptautinių karinių pratybų Lietuvoje „Geležinis vilkas 2022-II“, pranešė kariuomenė. Dvi savaites Generolo Silvestro Žukausko poligone Švenčionių rajone ir jo apylinkėse treniruosis kariai iš Lietuvos, Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų ir Australijos.

Britų žvalgyba skelbia, kad Rusija yra nepajėgi gaminti amunicijos tokiu tempu, koks yra poreikis karo fronte. Teigiama, kad ateityje tai apsunkins galimybę Kremliui suduoti naujus smūgius skirtingiems taikiniams, rašo UNIAN. Pirmadienį, spalio 10 d., Rusija į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 80 raketų, tačiau šalies agresorės gynybos pramonė nespėja gaminti amunicijos, todėl Kremliaus karinės atsargos mažėja, o tai gali užkirsti kelia ateityje pasiekti karinius tikslus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad šiuo metu „sudėtingiausia“ padėtis yra prie Bachmuto, praėjus kelioms dienoms po to, kai prorusiškos pajėgos paskelbė artėjančios prie šio rytinio miesto. „Donecko ir Luhansko regionuose išlieka labai sudėtinga padėtis, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi. – Sudėtingiausia padėtis, kaip ir ankstesnėmis dienomis, yra prie Bachmuto. Mes vis dar laikomės savo pozicijų.

Norvegija šeštadienį pranešė sulaikiusi droną ir foto įrangą turėjusį Rusijos pilietį, kuris buvo pastebėtas daręs tolimoje šiaurėje esančio oro uosto nuotraukas. Tai jau antras toks sulaikymas per vieną savaitę. Tokios priemonės buvo imtasi tuo metu, kai Norvegija yra padidinusi budrumo lygį, nes buvo gauti keli pranešimai apie paslaptingus dronus, pastebėtus netoli jūrinių naftos ir dujų gręžimo platformų, kurias eksploatuoja didelė energetikos bendrovė.

Krašto apsaugos ministras, sveikindamas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kūrėjus ir dėkodamas už jų indėlį, kviečia juos tapti „kariuomenės ambasadoriais“. Šeštadienį Krašto apsaugos ministerijoje vykstant karių, kūrusių Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, konferencijai „Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 30“, ministras pabrėžė, kad jų indėlis leido per trisdešimtmetį šiai sistemai išaugti į „tvirtą ir patikimą instituciją“, turinčią didelį pasitikėjimą visuomenėje.

Kokias karo Ukrainoje pamokas gali išmokti Lietuva? Ukrainiečiai ragina lietuvius ruošti visuomenę kovai, kad nebūtume užklupti netikėtai. O visuomenės pasipriešinimas gali būti lemiamas veiksnys tiek ir atgrasant, tiek ir atremiant okupantą. Ukrainiečių savanoriai dalinasi patarimais, ką ir kaip reikėtų daryti lietuviams. Kad ir kaip elgtis su įsiveržusiais girtais rusais. Sugriauti namai ir net ištisi miestai lieka po rusų okupantų, kai jie įsiveržia į kitą šalį.

Internete pasklido pokalbio įrašas, kaip rusų karys, judantis Chersono kryptimi, atsiliepia apie kariuomenės darbą. Vyras grubiai keikiasi ir peikia chaosą rusų gretose. Pasirodo, rusų kariai net nesupranta, į ką šaudo – neretai pataiko į savus. Pokalbio įrašu iš priešo stovyklos „Telegram“ paskyroje dalinasi ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

Rusijos karinę agresiją patiriančios Ukrainos pagalbai kitąmet prireiks 37 mlrd. JAV dolerių tarptautinių donorų paramos, jos gairės jau aiškios, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Vašingtone dalyvavusi Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko susitikime dalyvavusi finansų ministrė lrt radijui teigė, kad bus užtikrinama trumpalaikė pagalba, tačiau tariamasi ir dėl ilgalaikės finansinės paramos, kuri būtų skiriama Ukrainos atstatymui po karo.

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba atsako į penkis dažniausiai užduodamus klausimus apie tarnybą ir primena, kad atlikti konstitucinę pareigą visada paprasčiau ir lanksčiau pasirinkus tarnybą savo noru, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Tokiu atveju net 15–30 proc. didėja išmokos, galima pasirinkti tarnybos vietą ir tarnauti kariuomenėje kartu su artimiausiais draugais ar bendraklasiais.

Baltarusijos kariuomenė nesijungs prie Rusijos karo Ukrainoje ir šalies autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka rizikuos dar labiau nuteikti visuomenę prieš save, jei pamėgins liepti pajėgoms tai daryti, ketvirtadienį pareiškė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. „Negaliu įsivaizduoti, kad Baltarusijos kariuomenė dabar dalyvautų šiame kare, ypač dabar, kai visas pasaulis yra susivienijęs su ukrainiečiais“, – pareiškė ji žurnalistams Briuselyje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas aiškindamasis dėl vokiečių brigados savo klaida įvardijo kalbėjimą apie karinius techninius dalykus „žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo“. „Ko gero, karinių techninių dalykų minėjimas žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo, tikrai buvo klaida“, – ketvirtadienį interviu Lietuvos radijui atsakydamas į klausimą, ar padarė klaidą paminėdamas dešimt dienų kaip pakankamą terminą brigados atvykimui, teigė A. Anušauskas.

Ketvirtadienį Jungtinė Karalystė pareiškė, kad tieks Ukrainai priešlėktuvinės gynybos raketų, skirtų apsiginti nuo Rusijos išpuolių, ir pirmą kartą suteiks raketų, galinčių numušti sparnuotąsias raketas. Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Vakarų sąjungininkai trečiadienį pažadėjo skubiai tiekti Ukrainai naujas oro gynybos priemones, kad sustiprintų apsaugą nuo Rusijos oro atakų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad kitų metų gynybos išlaidos buvo planuojamos orientuojantis į 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį, tačiau planus teko koreguoti dėl ištikusios energetinės krizės. „Tiesą sakant, mes netgi buvome sudarę planą dėl 3 proc.

Pasipiktinimą sukėlusiais žodžiais apie Vokietijos kariuomenę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako neturėjęs jokių seksistinių intencijų. Anot šalies vadovo, audra po jo pasisakymo kilo dėl kai kurių politikų siekio „iš diskusijos išplauti turinį“ ir leistis į ginčus. G. Nausėdos palyginimas, kad Vokietijos kariuomenė „nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi“ trečiadienį viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimo laviną.

Kanada antradienį pranešė, kad netrukus į NATO sąjungininkę Lenkiją atsiųs karo inžinierių, padėsiančių apmokyti Ukrainos pajėgas, jau daugiau nei septynis mėnesius besipriešinančias Rusijos invazijai. „Artimiausiomis savaitėmis Kanada atsiųs apie 40 kovos inžinierių į Lenkiją, kad padėtų lenkų pajėgoms apmokyti ukrainiečius inžinerinių žvalgybos, sprogmenų, kasybos ir išminavimo paslapčių“, – Varšuvoje pranešė Kanados gynybos ministrė Anita Anand.

Planuodamos savo gynybinius pajėgumus Lietuvos ginkluotosios pajėgos niekada negalės būti skaitlingos, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Anot jo, Lietuvos pajėgos turi koncentruotis į kokybę. „Mes niekada negalėsime būti skaitlingi. Turėsime žiūrėti į kokybę. Visur yra balansas ir ribos tarp kiekybės ir kokybės.

Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados pėstininkai jau dalyvauja pratybose „Greitas grifonas“ Gaižiūnų poligone. Ten jie treniruojasi drauge su lietuviais. Šiandien karius aplankė Lietuvos Respublikos prezidentas, kuris ne tik džiaugiasi įgyvendinimais Vokietijos pažadais, bet ir Lietuvos politikus ragina skirti daugiau lėšų krašto gynybai nei vyriausybė numatė biudžeto projekte.

Europos Sąjunga (ES) nori ateinančią žiemą apmokyti iki 15 tūkst. ukrainiečių karių, sekmadienį rašo vokiečių savaitraštis „Welt am Sonntag“, remdamasis ES aukšto rango diplomatais ir atitinkamomis rezoliucijomis. Pasak leidinio, kurį cituoja „Deutsche Welle“, mokymo centrai veiks Vokietijoje ir Lenkijoje, o mokymo misijos įgaliojimai iš pradžių galios dvejus metus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ tinkle pasidalijo vaizdais iš Zaporižios, kur naktį rusų kariuomenė įvykdė kraupias atakas. Po įkeltomis nuotraukomis ir vaizdo įrašu V. Zelenskis parašė: „Pasaulis turi pamatyti tikrąją tiesą. Raketų ataka prieš Zaporižios gyventojus sunaikino gyvenamuosius, privačius namus, kur žmonės naktį miegojo, tiesiog gyveno, prieš nieką nekovojo. Ukraina niekada nenorėjo šio karo. Ukraina nepadarė nieko, kad karas būtų išprovokuotas.

Šiauliuose pradėtos trečiojo – paskutinio – karinio miestelio statybos. Dar šiais metais tokie kariniai objektai pradėti statyti šalia Vilniaus ir Šilalėje. Dabar kariams tenka glaustis laikinuose, konteinerių tipo nameliuose. Statybininkai žada, kad miesteliai bus pastatyti per vos daugiau nei metus, tačiau jau dabar sprendžia galvosūkius, kaip apsidrausti, kad rekordiškai augančios kainos nesutrukdytų statybų.

Šiauliuose penktadienį pradėtos trečiojo karinio miestelio statybos, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Naujųjų karinių miestelių dėka mūsų kariai turės tokias sąlygas, kokias būtina turėti NATO kariuomenei“, – ministerijos pranešime cituojamas krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. Jis drauge su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadu brigados generolu Artūru Radvilu bei „Eika“ valdybos pirmininku Robertu Dargiu įbetonavo simbolinę laiko kapsulę su laišku ateities kartoms.

NATO narės Norvegijos vyriausybė ketvirtadienį pasiūlė beveik 10 proc. padidinti kitų metų gynybos biudžetą kaimyninės Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje. Skandinavijos šalis, turinti 198 km sieną su Rusija Arktyje, planuoja papildomus išteklius panaudoti karinės žvalgybos tarnyboms stiprinti, šaudmenų atsargoms papildyti ir nacionalinei gvardijai stiprinti. 2023 metų biudžeto projekte centro kairiųjų vyriausybė pasiūlė išleisti 75,8 mlrd. Norvegijos kronų (7,3 mlrd.

Vienas aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas trečiadienį paragino kariuomenės pareigūnus pasiaiškinti po kelių triuškinančių pralaimėjimų Ukrainoje. „Privalome nustoti meluoti. Gynybos ministerijos ataskaitos nesikeičia. Žmonės žino. Mūsų žmonės nėra kvaili. Tai gali lemti pasitikėjimo praradimą“, – valstybinės žiniasklaidos žurnalistui kalbėjo parlamento žemųjų rūmų Gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas.

Po Rusijos paskelbtos Ukrainos teritorijų aneksijos žmogaus teisių pažeidimų problema tik paaštrės, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba, išdėsčiusi faktus apie „neapsakomas kančias“, kurių patyrė ukrainiečiai, ir apie „nuniokojimą“, su kuriuo jie susidūrė.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskambinęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui informavo jį, kad Vašingtonas Kyjivui atsiųs dar 625 mln. JAV dolerių (640 mln. eurų) vertės karinės pagalbos, įskaitant keturias raketų sistemas HIMARS, pranešė Baltieji rūmai. J. Bidenas pažadėjo „naują 625 mln.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) iš kariuomenės perima 500 automatinių šautuvų G-36. VSAT antradienį išplatintame pranešime teigiama, jog 2022-aisiais iš kariuomenės pasieniečiai planuoja gauti dar beveik 1,7 tūkst. šių ginklų. Anot tarnybos, G-36 pakeis NATO standartų neatitinkančius pasieniečių turimus ginklus. VSAT vadas Rustamas Liubajevas yra teigęs, jog iki metų pabaigos gauti ginklai patenkins kiek daugiau nei pusę pasieniečių poreikio.

Tūkstančiams žmonių per klaidą gavus šaukimą kariauti Ukrainoje, Tolimųjų Rytų Rusijos regione buvo laikinai nuo pareigų nušalintas už šaukimą atsakingas karininkas, pirmadienį pranešė vienas vietos pareigūnas. „Chabarovsko srities karinis komisaras Jurijus Laiko nušalintas nuo pareigų. Tai neturės jokios įtakos užduočių, kurias mums iškėlė prezidentas, įgyvendinimui“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė regiono gubernatorius Michailas Degtiariovas.