karinė invazija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po svarbaus susitikimo su ginkluotųjų pajėgų atstovais pasidalijo informacija apie tai, kokių veiksmų žadama griebtis prieš agresorę Rusiją.  V. Zelenskis šia informacija pasidalijo iškart po antradienį įvykusio pasitarimo su ginkluotųjų pajėgų atstovais. „Mes aptarėme keletą pagrindinių klausimų. Pirmiausiai, kalbėjome apie situaciją fronte, apie mūsų puolamuosius veiksmus, gynybines operacijas.

Rusijoje, Kursko srityje, trys rusų kariškiai su pėstininkų kovos mašina BMD-4 rėžėsi į elektros linijos atramą. Pasak „Osnorozhno Novosti“, trys rusų kariškiai vyko su BMD-4 iš Kozino kaimo apylinkių pasienio link, kai staiga kelyje operatorius-mechanikas prarado šios pėstininkų kovos mašinos kontrolę ir rėžėsi į elektros linijos atramą. Skelbiama, kad vienas kariškis žuvo iškart, dar du nugabenti į ligoninę.

Nors Rusijos vadovybė anksčiau skelbė apie Ukrainos sostinės Kyjivo okupavimą per dvi arba tris dienas, šalies agresorės gynybos ministras Sergejus Šoigu pateikė naują prognozę, kiek gali užsitęsti pradėta karinė invazija Ukrainos teritorijoje. UNIAN rašo, kad rugsėjo 26 d. vykusiame rusų generolų valdybos posėdyje Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino patikėtinis S. Šoigu teigė, kad tam, jog būtų pasiekti visi numatyti kariniai tiksliai, karas Ukrainoje gali užsitęsti iki pat 2025 metų.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino atstovas spaudai pareiškė, kad Rusija, esą, yra „Europos vertybė“.  V. Putino marionetė Dmitrijus Peskovas sukritikavo „paneigimą visko, kas yra rusiška“ ir teigė, kad karą Ukrainoje pradėjusi Rusija neva yra „Europos vertybė“, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi išsakytais D. Peskovo teiginiais Kremliaus propagandinėje žiniasklaidoje. „Tai didelis nesusipratimas, kadangi Rusija yra Europos vertybė.

Buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad karas Ukrainoje gali užsitęsti, o mobilizacija šalyje suintensyvės, rašo UNIAN. O. Arestovyčius teigė, kad kare prieš agresorę Rusiją gali tekti dalyvauti daugeliui šalies vyrų, o tam, pasak jo, didelį dėmesį skirs šalies valdžios atstovai. „Daugelis, jei ne visi, turės eiti [kariauti]. Vienintelis klausimas susijęs su laiku – tai įvyks dabar ar po šešių mėnesių. Nėra žinoma, kiek ilgai truks karas.

Pastarosiomis dienomis Ukrainos kariuomenės technika buvo pastebėta fronte už kelių rusų okupantų gynybinių sutvirtinimų, kuriuos jie pietų Ukrainoje pastatė praėjusią žiemą. Nors tai nereiškia, kad artėja visų laukiamas proveržis mūšio lauke, tačiau tokie ženklai rodo, kad Ukrainos kontrpuolimas, vyksta sklandžiau, nei buvo kalbama anksčiau. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikas George`as Barrosas „News Week“ papasakojo apie teigiamus ženklus mūšio lauke.

Pirmadienį Rusijoje, Brianske, nugriaudėjo galingas sprogimas, skelbia „Obozrevatel“. Socialinio tinklo „Telegram“ rusiškuose kanaluose taip pat paviešino nuotrauka, kurioje matyti į dangų kylantys dūmai. Rašoma, kad, esą, ukrainietiški dronai smogė dyzelino gamyklai. Rusų propagandinė žiniasklaida taip pat skelbia, kad šis regionas buvo atakuotas per dieną keturis kartus.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen abejoja, ar Rusijos Federacija galėtų tapti labiau demokratiška, jei dabartinio šalies vadovo Vladimiro Putino kėdę užimtų kitas asmuo. „The Washington Post“ E. Valtonen teigė, kad jei V. Putinas prarastų valdžią, situacija Rusijoje gali būti „dar blogesnė“. Pasak jos, vargu, ar naujasis lyderis galėtų įtvirtinti demokratinius principus Rusijos Federacijoje.

Žvalgybiniai duomenys rodo, kad rusų okupantai bandė vykdyti kontrpuolimo operacijas, tačiau jiems to padaryti nepavyksta. Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis, socialiniame tinkle „X“ teigė, kad nors rusų okupantai aktyviai ginasi, tačiau nėra pajėgūs atlikti sėkmingų puolamųjų operacijų Ukrainos teritorijoje.

Rusijos publicistas ir politologas Andrejus Piontkovskis sako, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje neturėtų ilgai užsitęsti, rašo UNIAN. Publicisto įsitikinimu, kai kurie diktatoriaus Vladimiro Putino aplinkos žmonės yra pasirengę jį nuversti iš valdžios. „Espresso“ televizijos kanale jis taip pat teigė, kad karas Ukrainoje neturėtų užsitęsti. „Negali būti jokio ilgo karo sąvokos. Pažiūrėkite, šiandieną situacija fronte klostosi pakankamai sėkmingai, Ukrainos naudai.

Rusijoje sekmadienį nugriaudėjo galingas sprogimas viename iš miestų, rašo „The Guardian“, remdamasi NEXTA pranešimu. Rusijos Federacijos Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pranešė, kad Kurske, kur šiandien yra minima miesto šventė, nugriaudėjo sprogimas. Rusų statytinis dėl šio išpuolio iškart apkaltino Ukrainą. Teigiama, kad dronas sudavė smūgį vienam iš administracinių pastatų. Apie aukas ar sužeistus asmenis neskelbiama.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas paliudijo, kad Krymo tiltas taps reguliariu Ukrainos pajėgų taikiniu. Kaip rašo UNIAN, interviu „The Drive“, K. Budavonas teigė, kad suduodami smūgiai Krymo tiltui tęsis iki to laiko, kol jis bus visiškai sunaikintas. jo sunaikinimu. „Klausimas nėra, ar mes smogsime [Krymo tiltui], ar ne. Mes tai darysime reguliariai iki to laiko, kol visiškai sunaikinsime. Tai tik laiko klausimas“, kalbėjo Ukrainos atstovas.

Pavieniai privačios karinės kompanijos „Wagner“ daliniai tikriausiai grįš į frontą kariauti prieš Ukraina Rusijos okupacinės armijos gretose, rašo UNIAN, remdamasis Karo studijų institutu (ISW). ISW analitikų nuomone, šie samdiniai neįstengs padėti įsibrovėliams reikšmingai pakreipti situaciją savo naudai mūšio lauke. Jie neparodys tokio efektyvumo, kokį buvo pasiekę vadovaujant Jevgenijui Prigožinui ir Dmitrijui Utkinui.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 390 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 275 850 kareivių.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva neketina svarstyti jokių pasiūlymų dėl paliaubų, siekiant nutraukti ugnį fronto linijose Ukrainoje. Agresorės užsienio reikalų minsitras S. Lavrovas, viešėdamas Niujorke, kur vyko Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, pareiškė, kad Rusija neketina užmegzti derybų su Ukraina, siekiant nutraukti ugnį, kadangi Maskva, esą, yra apgaudinėjama, rašo UNIAN.

Britanijos pareigūnai rengė slaptas diplomatines diskusijas su Kremliaus pareigūnais dėl saugumo užtikrinimo pasauliniu mastu. Pastebima, kad derybos tęsėsi 18 mėnesių, vykstant karui Ukrainoje, rašo UNIAN. Teigiama, kad Britanijos pareigūnų susitikimai su Kremliaus atstovais vykdavo skirtinguose miestuose, pavyzdžiui, Vienoje ar Niujorke. Diskusijų metu buvo aptariami pagrindiniai saugumo klausimai, kurie tiesiogiai svarbūs ne tik Didžiajai Britanijai, bet ir kitoms valstybėms.

Ukrainos kariuomenė pralaužė Rusijos linijas šalies pietuose, šį savaitgalį JAV žiniasklaidai sakė kontrpuolimui vadovaujantis generolas. Birželį Kyjivas pradėjo kontrpuolimą, siekdamas susigrąžinti teritoriją iš Maskvos pajėgų. Pažanga yra lėtesnė nei tikėtasi, nes teritorija buvo smarkiai užminuota, tačiau pastarosiomis savaitėmis Kyjivas pranešė apie strateginius pasiekimus Zaporižios regione.

Nuo 2022 m. vasario mėnesio trys iš eilės vieno prestižiškiausių Rusijos oro desantininkų pulko vadai atsistatydino arba žuvo, tai rodo itin didelį Rusijos dislokuotų karinių pajėgų išsekimą ir didelę net gana aukštų karininkų kaitą, sakoma „X“ platformoje paskelbtoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos suvestinėje.

Lenkijos premjeras griežtai įspėjo Ukrainos prezidentą, kad šis daugiau neišsakytų įžeidžiančių pastabų apie lenkus, rašo „SkyNews“. Teigiama, kad ši pastaba, skirta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, pasirodė po to, kai Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda bandė sumažinti įtampą tarp Lenkijos ir Ukrainos dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį susitiko su artimu sąjungininku Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, kuris pažadėjo karo nuniokotai šaliai suteikti papildomą pagalbą. Ketvirtadienį vakare Otavoje nusileidęs V. Zelenskis anksčiau šią savaitę kreipėsi į Jungtines Tautas, o Vašingtone susitiko su JAV kongresmenais ir prezidentu Joe Bidenu, pažadėjusiu, kad netrukus į Ukrainą bus atgabenti amerikiečių tankai. Kanadoje gyvena antra pagal dydį – apie 1,36 mln.

Per pastaruosius mėnesius ukrainiečių kariuomenės pajėgos tęsią kontrpuolimą. Tuo metu Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas prakalbo apie tai, kokio masto nuostolius patyrė ne tik Rusija, bet ir Ukraina. Pasak jo, rusai turi daugiau žmogiškųjų išteklių, tad Ukrainos kariuomenė negali nuolat vykdyti tiesioginių kovų prieš okupantus. Interviu „Karo zona“ metu K. Budanovas patvirtino, kad rusų kariuomenės nuostoliai karo fronte didesni nei Ukrainos.

Šeštadienį 9 val. ryto Rusija koviniais tikslais dislokavo Juodojoje jūroje keturis laivus, įskaitant vieną sparnuotųjų raketų „Kalibr“ vežėją su aštuoniomis raketomis, feisbuke pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas. Vienas priešo laivas buvo Azovo jūroje ir dar vienas Viduržemio jūroje.

Didžiausias Ukrainos proveržis vykstančiame kontrpuolime dar priešaky, CNN sakė generolas Oleksandras Tarnavskis, operatyvinės ir strateginės kariuomenės Taurijos grupės vadas, pranešė „Ukrinform“. „Oras gali būti rimta kliūtis žengiant į priekį, bet atsižvelgiant į tai, kaip judame pirmyn, daugiausia be transporto priemonių, nemanau, kad (oras) turės didelės įtakos kontrpuolimui“, – sakė jis.

Ukraina penktadienį prisiėmė atsakomybę už smūgį Maskvos Juodosios jūros laivyno būstinei Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Pranešama, kad per šios atakos metu buvo smarkiai sužeisti aukšto rango rusų generolai. Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas teigė, kad po suduoto smūgio rusų jūros laivyno būstinei, žuvo mažiausiai 9 asmenys, taip pat sužeista 16 žmonių, tarp kurių buvo ir aukšto rango Rusijos generolų.

Praėjusios savaitės pabaigoje Europos Komisija pateikė išaiškinimą, pagal kurį į Europos Sąjungą (ES) negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai, išskyrus tranzito į ar iš Kaliningrado atvejus. Muitinės departamentas informuoja, kad automobiliai su rusiškais registracijos numeriais, įvažiavę į Lietuvą iki 2023 metų rugsėjo 11 dienos, turi išvykti iš Lietuvos ir visos Europos Sąjungos teritorijos per 6 mėnesius nuo atvykimo dienos.

Suomijos Prezidentas Sauli Niinistö perspėjo Europos vadovus ir gyventojus neatsipalaiduoti ir neatmesti galimos rizikos, kad Rusija gali ir toliau stengtis eskaluoti karinę padėtį Ukrainoje. Interviu „The New York Times“, Suomijos prezidentas teigė, kad karas Ukrainoje tęsis ilgą laiką, o įvykiai mūšio lauke gali pakrypti netikėta linkme, be to, rizika, kad agresorė Rusija panaudos branduolinius ginklus, vis dar išlieka. „Mes esame labai keblioje situacijoje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas artėja prie galutinio taško, o abi kovojančios pusės mūšio lauke dislokavo strategiškai svarbias rezervines pajėgas. UNIAN, remdamasi  karinio analitiko Michaelo Kofmano teiginiais, išsakytais „Spiegel“ žurnalistams, rašo, kad dabartinėje situacijoje tolimesnę karo eigą turėtų lemti tai, kurios iš pusių rezervai pasibaigs pirmiausiai. „[Ukrainos kontrpuolimas] įžengia į lemiamą etapą.

Rusija sekmadienį antrą naktį iš eilės atakavo Charkivą, pranešė pareigūnai.  Apie ataką socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinehubovas.  „Okupantai smogia Charkivui. Būkite slėptuvėse“, – nurodė jis.  Tuo tarpu miesto meras Ihoris Terechovas nurodė, kad Maskvos pajėgos Charkivą apšaudė jau antrą naktį iš eilės. Teigiama, kad mieste nugriaudėjo mažiausiai keturi sprogimai.

Pasirodžius pranešimams apie čečėnų lyderio Ramzano Kadyrovo kritinę būklę ar netgi mirtį, sociliniame tinkle sekmadienį paviešintas naujas vaizdo įrašas, kuriame matyti ir pats Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikas. Kaip rašo UNIAN, socialinio tinklo „Telegram“ kanale paskelbta vaizdinė medžiaga, kurioje R. Kadyrovas pataria „visiems, kurie neatskiria tiesos nuo melo“, pasivaikščioti gryname ore.

Sekmadienį paskelbtame interviu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigė, kad karas Ukrainoje greitai nesibaigs. „Dauguma karų trunka ilgiau, nei tikėtasi jiems prasidėjus“, – interviu Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ teigė jis.  „Todėl turime ruoštis ilgam karui Ukrainoje“, – pridūrė J. Stoltenbergas.  Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo praėjusių metų vasarį, kai Maskva į šalį pasiuntė savo karius ir pirmą kartą per kelis dešimtmečius į Europą sugrąžino karą.

Rusijos Federacijoje sukurta naują privati karinė bendrovė, kuri, manoma, turėtų būti tiesiogiai pavaldi generolui Sergejui Surovikinui, rašo UNIAN. Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, Rusijos gynybos ministerija siunčia savo atstovus į Baltarusiją ir Afrikos šalis – Alžyrą, Malį bei Sudaną. Teigiama, kad tokiu būdu rusai siekia, kad „Wagner“ karinės bendrovės smogikai pasirašytų naują kontraktą su Rusijos Federacija.

Sekmadienio naktį Rusijoje kilo didelis gaisras už 400 kilometrų nuo Maskvos, skelbia „Obozrevatel“. Rusų propagandistai teigė, kad didelis gaisras naftos saugykloje, kilęs Orelio mieste, esą galėjo įvykti dėl dronų atakos. Tai pat įvykį girdėję rusai socialiniame tinkle „Telegram“ teigė, kad iš pradžių jie išgirdo panašų garsą į drono, o vėliau nugriaudėjo galingas sprogimas.

Kyjivas pirmadienį pranešė, kad ukrainiečių pajėgos iš rusų atkovojo žemių pietų ir rytų Ukrainoje. Ukraina birželį pradėjo kontrpuolimą prieš įsitvirtinusias Rusijos pozicijas, tačiau pažanga buvo ribota, o tai pakurstė politines diskusijas Vakaruose dėl paramos Kyjivui. Gynybos viceministrė Hana Maliar sakė, kad Ukrainos pajėgos stumiasi į priekį aplink karo nuniokotą Bachmuto miestą rytuose, kurį gegužę užėmė Rusija.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų rugsėjo 11 dienos Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo apie 269 210 Rusijos karių, iš jų 580 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį netikėtai apsilankė Kyjive ir pažadėjo neabejotiną paramą Ukrainai bei gyrė jos pažangą siekiant narystės ES. „Su didžiule drąsa ir ryžtu Ukraina gina ir mūsų visų laisvę“, – sakė A. Baerbock pareiškime, kurį Užsienio reikalų ministerija išplatino jai atvykus. Ir Ukraina savo ruožtu gali „pasikliauti mumis“, pridūrė ji.

Rusijos pajėgos pirmadienio naktį bepiločiais orlaiviais ir sparnuotosiomis raketomis smogė Ukrainos centriniam Kryvyj Riho miestui, socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė ukrainiečių oro pajėgos.  Apie 3 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Dnipropetrovsko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo srityse buvo paskelbtas oro pavojus dėl galimos dronų grėsmės. Vėliau – Kirovohrado srityje.

Rusija paskelbė pirmadienį sunaikinusi du ukrainiečių dronus netoli sienos su Ukraina, Belgorodo srityje. Gynybos ministerija nurodė, kad incidentas įvyko maždaug 1 val. 20 min. (ir Lietuvos laiku). „Oro gynybos sistemos (...) sunaikino du bepiločius orlaivius virš Belgorodo srities teritorijos“, – sakoma per „Telegram“ paskelbtame ministerijos pranešime.

Britų Karališkųjų oro pajėgų lėktuvai pradėjo patruliuoti virš Juodosios jūros. Pasak Britanijos vyriausybės, tai turėtų atgrasyti Rusiją nuo galimo laivų, gabenančių ukrainietiškus grūdus, užpuolimo, rašo UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį įvardijo, kokių veiksmų gali griebtis Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas artėjančios žiemos laikotarpiu. Pasak V. Zelenskio, šią žiemą V. Putinas, neturėdamas kitų svarių argumentų, gali ir vėl pradėti grasinti visam pasauliui apie branduolinių ginklų panaudojimą. „Mano nuomone, V. Putinas teturi vieną variantą – įbauginti pasaulį, kad branduoliniai ginklai gali būti panaudoti“, – teigė prezidentas.

Penktadienį Rusijoje, Briansko srityje, ir vėl nugriaudėjo galingas sprogimas. Ukrainiečių žiniasklaida skelbia, kad smūgis suduotas vienai didžiausių Rusijos mikroelektronikos gamyklų „Kremniy El“. Pastebima, kad drono smūgiai buvo užfiksuoti ir anksčiau, dar praėjusią naktį. Skaičiuojama, kad iš viso smogta tris kartus per pastarąsias dienas. Dėl sprogimo Briansko srityje kurį laiką buvo užblokuoti keliai. Tuo metu Rusijos atstovai tikina, esą, situcija kontroliuojama.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas galėtų būti greitesnis, jeigu Kyjivui būtų perduodami galingesni ginklai. Kaip rašo „The Guardian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūra, V. Zelenskis taip pat pripažino, kad karo padėtis keičiasi, o tris mėnesius trunkantis Ukrianos kontrpuolimas būtų sėkmingesnis pietinėje ir rytinėje šalies dalyje, jeigu ukrainiečių kariuomenė gautų galingesnių ginklų. „Karas lėtėja. Tai tiesa, mes tai pripažįstame.

Pentagono žvalgybos atstovas mano, kad dėl sėkmingo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų proveržio mūšio lauke yra „reali galimybė“ pralaužti likusias Rusijos kariuomenės gynybos linijas iki 2023 m. pabaigos, nors tai padaryti ir gali būti labai sudėtinga.

Rusijoje, Briansko srityje, ketvirtadienį vakare nugriaudėjo galingas sprogimas. Kaip rašo „SkyNews“, remdamasi rusų propagandiniu pranešimu, įtariama, kad smūgį sudavė dronas. Tuo metu Briansko srities gubernatoriu Aleksandras Bogomazas teigė, kad įvykio vietoje dirba ugniagesių komanda, kitos gelbėjimo tarnybos. Pasak gubernatoriaus, nukentėjusių ar aukų nėra.

Ketvirtadienį, rugsėjo 7 d., iš Irano atskirdęs lėktuvas nusileido Simferopolyje, esančiame Krymo pusiasalyje, rašo ukrainiečių žiniasklaida. Remiantis „Flightradar“ pateikiamais duomenimis, Irano transporto lėktuvas IL-76TD, priklausantis oro bendrovei „Pouya Air“, vėliau išskrido priešinga kryptimi. Manoma, kad tokiu būdu galėjo būti perduodama iranietiškų „Shahed“ dronų siuntą.

Pakankamai lėtas Ukrainos kontrpuolimas nereiškia, kad pradėta plataus masto karinė operacija žlugo, o naujausi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasiekimai mūšio lauke nerodo, kad ukrainiečiai atsidūrė „aklavietėje“. Be to, tai taip pat įrodo, kad Vakarų partneriai ir toliau turi aktyviai remti Ukrainą, rašo „Bloomberg“. UNIAN, remdamasi „Bloomberg“ publikacija, skelbia, kad po lėtos ukrainiečių kontrpuolimo pradžios vasarą, dabar galima pastebėti tam tikrą proveržį mūšio lauke.

Vykdydamą rotaciją, Rusija iš Baltarusijos teritorijos išvedė praktiškai visus savo dalinius, skelbia UNIAN. Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas pulkininkas Andrejus Demčenka teigė, kad rusų okupantų kariai Baltarusijos teritoriją naudojo kaip karinio pasirengimo vietą.  Skaičiuojama, kad iš viso Baltarusijos teritorijoje buvo dislokuota 10-11 tūkst. rusų karių. „Šiuo momentu Rusija, vykdydama rotaciją, išvedė beveik visus savo dalinius, kurie įvykdė visus mokymus.

JAV milijardierius, elektromobilių gamintojos „Tesla Motors“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas dar pernai slapta nurodė savo inžinieriams išjungti „Starlink“ palydovinio ryšio tinklą netoli Krymo pusiasalio, siekiant sužlugdyti ukrainiečių ataką prieš rusų karinį jūrų laivyną. Pastaroji žinia buvo paviešinta CNN publikacijoje, remiantis rašytojo Walterio Isaacsono minima informacija biografinėje knygoje apie milijardierių E. Muską.

JAV prezidentas Joe Bidenas svarsto netolimoje ateityje susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“ žinią apie J. Bideno siekį susitikti su V. Zelenskiu patvirtino JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, kuris trečiadienį apsilankė Kyjive.  A. Blinkenas savo ruožtu taip pat pridūrė pridūrė, kad J. Bidenas paprašė jo atvykti į Kyjivą tam, kad dar kartą parodytų išreiškiamą JAV paramą Ukrainai.

Baltieji rūmai trečiadienį pasmerkė naujausią Rusijos smūgį Ukrainai po to, kai išpuolio prieš turgų šalies rytuose metu žuvo mažiausiai 17 žmonių. „Šie žiaurūs Rusijos išpuoliai rodo, kaip svarbu ir toliau remti Ukrainos žmones, kurie gina savo teritoriją“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre. Tu ometu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock trečiadienį taip pat pasmerkė Rusijos smūgį Rytų Ukrainoje esančiam turgui.