kapitalas

Europos centrinis bankas (ECB) nuo kitų metų Šiaulių bankui didina papildomo kapitalo reikalavimą nuo 1,6 proc. iki 2,05 procento. Tokiu būdų bankas įpareigotas sukaupti papildomą kapitalą nenumatytiems nuostoliams padengti, pirmadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas.  Šis dydis nustatytas ECB priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) metu. Šiaulių bankui taip pat nustatytas toks pat – 1,75 proc.

Lietuvoje parengtas kapitalo rinkos plėtros iki 2025 metų planas, kurį įgyvendinus tikimasi kapitalo rinkos augimo, didesnio patrauklumo šalies ir užsienio investuotojams. Plano rengėjai tikisi, kad iki 2025 metų reguliuojama rinka ir daugiašalė prekybos sistema išaugs ketvirtadaliu, sutelktinio finansavimo rinka – dukart, o bendrovių, išleidusių obligacijas, skaičius – trimis ketvirtadaliais.

Antradienį Vyriausybėje bus pristatytos Lietuvos kapitalo rinkos plėtros gairės, kuriomis siekiama palengvinti įmonių galimybes galimybes pritraukti ilgalaikį finansavimą, taip pat didinti taupymo ir investavimo priemonių įvairovę šalies gyventojams. Anot Finansų ministerijos, gairės apima skolos ir nuosavybės vertybinių popierių rinką, mažmeninių investuotojų investavimą į vertybinius popierius, investicinių ir pensijų fondų rinką bei sutelktinį finansavimą.

Lietuvoje veikiantys bankai ir centrinių kredito unijų grupės turės stiprinti savo finansinį atsparumą ir sukaupti papildomą kapitalo atsargą – anticiklinio kapitalo rezervą (AKR). Tokį sprendimą priėmė Lietuvos bankas (LB), nustatęs 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normą ir grąžindamas ją į prieš pandemiją buvusį lygį, trečiadienį pranešė LB.

Cinikai vis dažniau piktinasi, kad tarptautinių verslų pasitraukimas ir daugelio vyriausybių įvestos sankcijos nekeičia žiaurių autokratų, kaip kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, elgesio.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ anuliavo dalį jos supirktų akcijų ir sumažino įstatinį kapitalą 42,311 mln. eurų iki 1,616 mlrd. eurų.  Įstatinio kapitalo mažinimo metu buvo anuliuota 1,9 mln. vienetų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 22,33 euro, bendras akcijų skaičius sumažėjo iki 72,4 mln. vienetų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“. Po įstatinio kapitalo mažinimo laisvoje apyvartoje esančių akcijų dalis sumažėjo nuo 26,9 proc.

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. eurų, pranešė Lietuvos bankas (LB). LB Finansų rinkos priežiūros komitetas sprendimą priėmė įvertinęs į „Revolut bank“ prašymą ir pateiktą informaciją, bendrovei leista įregistruoti su įstatinio kapitalo padidinimu susijusį banko įstatų pakeitimą.

Tarp didžiausius atlyginimus Lietuvoje balandį mokėjusių darbdavių išsiskyrė užsienio kapitalo bendrovės, rodo vieši „Sodros“ duomenys. Balandį pagal atlyginimų dydį pirmavo Vokietijos kapitalo mitybos produktų gamybos įmonės „Foodspring GMBH“ filialas Lietuvoje, kuriame atlyginimų mediana buvo 53 tūkst. eurų iki mokesčių. Tačiau balandžio 15-ąją visi jos darbuotojai buvo atleisti, todėl pajamų sumą smarkiai padidinti galėjo išeitinės kompensacijos, BNS teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Daugiau nei 200 milijonų eurų – tiek pinigų per įtartinas operacijas galėjo prasisukti Klaipėdos tepalų gamyklos „SCT Lubricants“ sąskaitoje. Vokiško kapitalo įmonė iš uostamiesčio – viena ryškiausių detalių naujame pinigų plovimo skandale, kurio gijos teka iš DNB ir „Nordea“ bankų, prieš keletą metų susijungusių į „Luminor“ grupę. Tarptautinė žurnalistų komanda gavo „Luminor“ banko pinigų plovimo prevencijos audito duomenis.

Nuo koronaviruso pandemijos smarkiai nukentėjusi didžiausia Europos oro linijų grupė „Lufthansa“ sekmadienį pareiškė sieksianti pritraukti daugiau kaip 2 mlrd. eurų, padidindama kapitalą. Vokietijos bendrovė pranešė, kad jos vykdomoji valdyba pritarė akcijų platinimui nuo šio trečiadienio, ir nurodė, kad „bendrosios įplaukos turėtų sudaryti 2,14 mlrd.

Vyriausybė atveria kelią Lietuvoje pradėti įgyvendinti didelius vietos ir užsienio kapitalo investicijų projektus.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad jei pandemija nesugriaus investuotojų planų, per penkerius metus Lietuvoje jiems pavyks sukurti apie 2 tūkst. naujų darbo vietų, pranešė ministerija.

Lietuva antradienį tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 1,75 mlrd. eurų. Už 30 metų euroobligacijų emisiją bus mokama 0,5 proc. metinė palūkanų norma – tai palankiausios iki šiol sąlygos išleidžiant tokios trukmės emisijas, praneša Finansų ministerija.  Tai jau antra euroobligacijų emisija šiemet – balandį Vyriausybė pasiskolino 2 mlrd. eurų.

Lietuvos komerciniams bankams toliau galios 1 proc. dydžio anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma, taikoma nuo šių metų birželio 30 dienos. Taip nutarė Lietuvos banko (LB) valdyba, įvertinusi pastarojo meto šalies finansų sistemos ir ekonomikos raidą, teigiama centrinio banko pranešime. Anot LB, Iš naujausių skolinimo ir nekilnojamojo turto (NT) rinkų tendencijų matyti, kad susiformavusių reikšmingų disbalansų finansų sistemoje nėra.

Europos Centriniam Bankui (ECB) trečiadienį suteikus specializuoto banko licenciją Norvegijos kapitalo bendrovei „Fjord Bank“, veiklą Lietuvoje jis žada pradėti kitų metų pavasarį. „Fjord Bank“ vadovo Veiko Kandlos teigimu, bankas sieks pritraukti klientų, piniginius reikalus įpratusių tvarkyti internetu.

Reaguodama į cheminę ataką Solsberyje Jungtinė Karalystė ketina imtis atitinkamų priemonių prieš įtartinos kilmės rusišką kapitalą, pirmadienį pranešė britų gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas (Gevinas Viljamsonas). „Jau išduoti orderiai areštui įtartinos kilmės turto, dėl kurio Didžiojoje Britanijoje neseniai įsigaliojo naujas įstatymas.

Tiesioginių užsienio investicijų nutekėjimas iš Rusijos rinkos pasiekė rekordinį per pusketvirtų metų lygį. Per keturis mėnesius iki vasario pabaigos šalis neteko 1,6 mlrd. JAV dolerių, rašo „Kommersant“, besiremiantis JAV organizacijos „Emerging Portfolio Fund Research“ (EPFR) duomenimis. Beje, vien tik per savaitę nuo birželio 22 iki 28 dienos iš fondų, orientuotų į Rusijos rinka, išvesta daugiau nei 83 mln. JAV dolerių, rodo „Renaissance Capital“ duomenys.

 Socialdemokratai teigia nepritariantys Vyriausybės siūlymams įvesti „Sodros“ įmokų lubas, papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) atsisakymui, lengvatoms stambiam kapitalui. Kritikos Vyriausybės penktadienį pristatytai mokesčių pertvarkai turėjo ir partijos lyderis Gintautas Paluckas, ir frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse investicijos ir žmogiškasis kapitalas vis labiau koncentruojasi pažangiuose miestuose, pasižyminčiuose išsilavinusių gyventojų gausa, išvystyta infrastruktūra ir prieiga prie kapitalo. Tai lemia augantį ekonominį atotrūkį tarp aukso amžių išgyvenančių miestų ir stagnuojančių regionų. Šios tendencijos nėra svetimos ir Lietuvai. Visgi jos vertinamos nevienareikšmiškai, nes kelia nemažai iššūkių ir perpildytiems miestams, ir vis labiau tuštėjantiems regionams.

Seimui pateiktas kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis prakalbo apie idėją kviesti gyventojus savanoriškai legalizuoti „šėšėlyje“ sukauptą turtą. Tačiau jis pabrėžia, kad apie šiuos planus dar tik diskutuojama. „Tai tik diskusija - dėl savanoriško pasitraukimo iš „šešėlio“, - ketvirtadienį Seimo konservatorių frakcijoje pareiškė S.Skvernelis.

Per pastaruosius mėnesius, kai jo bandymas patekti į Baltuosius Rūmus įgavo palaikymą visose JAV, jį kaltino viskuo – nuo rasizmo iki neapykantos moterims.

Turtingieji laiko vis daugiau grynųjų savo piniginėse, o tai rodo jų baimę dėl ateities, teigiama „Business insider“. Naujausia „Wealth-X“ ataskaita rodo, kad likvidumas – lėšos grynaisiais, kurios gali būti lengvai pasiekiamos, – šiuo metu siekia 22,2 proc. Tai reiškia, kad 2,22 iš kiekvieno 10 dolerių yra laikomi grynaisiais – aukščiausias lygis nuo 2010-ųjų. Ataskaita apžvelgia 2473 milijardierius, kurių bendras turtas vertinamas 7,7 trln. dolerių.

Verslininko Dariaus Mockaus netiesiogiai valdoma nekilnojamojo turto bendrovė „MV Group Asset Management“ didina įstatinį kapitalą 108 mln. eurų. Teigiama, kad tai daroma, siekiant geresnio „MV Group“ grupės, valdančios bendroves „Alita“, „Anykščių vynas“ bei „Mineraliniai vandenys“, valdymo. „Kol kas tai tik investicinis sprendimas, bet jis dar nerealizuotas, o investicijų suma dar gali kisti.

 Baltijos šalyse veiklą pradeda naujas privataus kapitalo fondas „Livonia Partners Fund I“, planuojantis per penkerius metus į Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmones investuoti ne mažiau kaip 70 mln. eurų. „Fondas ketina investuoti į 8-12 augimo potencialą turinčių vidutinio dydžio Baltijos ir aplinkinių šalių įmonių akcinį kapitalą ir teikti mezanino paskolas.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas balandžio 24–25 dienomis dalyvaus Rygoje vyksiančiame neformaliame ES Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame ES centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai tarsis dėl ES kapitalo rinkų sąjungos kūrimo. Posėdyje taip pat bus tariamasi, kaip paskatinti ekonomikos augimui būtinas struktūrines reformas ir šalinti joms iškylančias kliūtis.

 Lietuva turėtų konkuruoti dėl Rusiją paliekančio kapitalo, tačiau tarnybos privalo užkirsti kelią galimiems bandymams daryti įtaką vidaus politikai, pirmadienį paskelbtame interviu sakė Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. „Manau, kad turėtume būti suinteresuoti, kad išplaukiantis kapitalas iš Rusijos, dalis to didelio pyrago atitektų ir Lietuvai“, - interviu „Verslo žinioms“ sakė diplomatas.

Aprašymas - Ūkio ministerijos skiriamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas rizikos kapitalo fondai investuoja ne tik į jaunas, ką tik verslą pradėjusias, bet ir į didesnes, pažengusias įmones. Investicijos skirtos verslo plėtrai, naujų technologijų diegimui. Kaip ne vieną dešimtį skaičiuojančios verslo įmonės naudojasi rizikos kapitalo fondų investicijomis žiūrėkite video reportaže.

 Skalūnų dujos ir valstybės valdomos įmonės (VVĮ) turi vieną bendrą bruožą – milžiniško potencialo naudą ribojantį valdančiųjų neryžtingumą. Keli milijardai litų, plėtrai imlesnis verslas, efektyvesnis valstybės aparatas ir didesnės investicijos. Ne, tai nėra rinkimų alchemijos šūkis. Tai kapitalo rinkų Eldoradas. Dar vienas neišnaudotas Lietuvos resursas. Deja, Lietuvos kapitalo rinkai trūksta net pavadinime užkoduoto ištekliaus – kapitalo.

 Vilniaus savivaldybės kontroliuojamos įmonės „Start Vilnius“, kuri netiesiogai valdo beveik 69 proc. skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ akcijų, kapitalą ketinama didinti beveik 10 mln. litų - nuo 66,965 mln. litų iki 76,768 mln. litų. Miesto taryba trečiadienį ketina svarstyti siūlymą didinti „Start Vilnius“ kapitalą 6 mln. litų piniginiu įnašu bei 3,8 mln. litų vertės nekilnojamuoju turtu. Paskutinį kartą bendrovės įstatinis kapitalas beveik 5,9 mln. litų padidintas rugsėjo viduryje.

Vilnius, balandžio 29 d. Telekomunikacijų bendrovei „TEO LT“ mažinant įstatinį kapitalą su tikslu išmokėti lėšas akcininkams, smulkiųjų akcininkų gali laukti nemaloni žinia – gyventojų pajamų mokestis net neuždirbus pelno, praneša Investuotojų asociacija. „TEO LT“ akcininkai antradienį balsuos dėl įstatinio kapitalo mažinimo 194,204 mln. litų, šią sumą išmokant akcininkams. Kiekvieno akcininko turimas akcijų kiekis sumažėtų 25 proc.

Įmonei „Intel“ priklausanti rizikos kapitalo įmonė „Intel Capital“ kartu su Lietuvos rizikos kapitalo bendrove „Practica Capital“ investavo į lietuvių sukurtą internetinę skaitmeninių trimačių (3D) modelių prekyvietę „CGTrader“, rašo "Verslo žinios". Kaipteigiama dienraštyje, investicijų suma neatskleidžiama, tik užsimenama, kad lėšos bus panaudotos 3D modelių prekyvietės ir bendruomenės plėtrai bei įmonės pozicijoms 3D spausdinimo rinkoje stiprinti.

Susitarti dėl dėl bankų sąjungos ateities Europos Sąjunga (ES) siekia dar su šios kadencijos europarlamentarais. Sprendimai turėtų būti priimti iki gegužę vyksiančių rinkimų. Šiandien Europos parlamentas balsuos dėl bankų pertvarkymo fondo. Jo esmė – gelbėti bankų sistemą, jeigu ateityje kurioje nors Eurozonos valstybėje ji susvyruotų. Į fondą lėšas suneštų patys bankai – 1 proc. nuo apdraustų indėlių per metus. Per 10 metų į fondą planuojama surinkti apie 55 mlrd. eurų.

 Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ didina savo kapitalą iki 11,276 mln. litų. Kompanijos akcininku tapo AB Lietuvos pašto antrinė kompanija UAB „Baltic Post“, kuri investavo 86 tūkst. litų ir tapo tiesiogine UAB „Air Lituanica“ akcininke, o „Air Lituanica Club“, jungianti daugiau nei 40 fizinių ir juridinių asmenų, jau investavo 3,44 mln. Lt.

Gruodžio pradžioje, rizikos kapitalo fondo valdytojas Crispinas Odey‘us į žinomą futbolo klubą „Manchester United“ akcijas investavo net 5 mln. JAV dolerių (12,6 mln. litų). Nuo tos dienos, Niujorko akcijų biržoje kotiruojamų akcijų vertė krito 9 proc., rašo qz.com. Teigiama, kad atmetus kelias išimtis, futbolo klubai nėra pati geriausia investicija.

Europos bankininkystės institucijos (EBI) atliktas tyrimas parodė, kad stambiausiems Europos sąjungos bankams pavyko reikšmingai pagerinti savo balansų rodiklius. EBI ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2011 m. gruodžio iki 2013 m. birželio 64 stambiausių ES bankų pritraukto kapitalo apimtis siekė 80 mlrd. eurų, o pagal riziką įvertinto kapitalo apimtys sumažintos 10 kartų arba 817 mlrd. eurų. 64 Europos bankų, kuriems tenka 65 proc.

 Galima pasidžiaugti po krizės gerėjančiais Lietuvos statistiniais rodikliais, tokiais kaip mažėjantis nedarbas, augantis konkurencingumas bei augti pradedantys atlyginimai, pirmadienį Vyriausybės konferencijų salėje ragino pasidžiaugti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. „Vis dėlto stengtis turime dėl ko – šalies ateitį formuosiantys kriterijai neblizga“, – aiškino LPK atstovas.

Baltijos šalys pasižymi gerai išsilavinusiais aukšto lygio ekspertais ir turi esminį pranašumą bendraujant su nuolatos augančia Rusijos rinka, mano vienos populiariausių bendravimo internetu programų „Skype“ kūrėjas Michaelas Jacksonas. Nuo 2007 metų prie investavimo galimybes medžiojančios „Mangrove Capital Partners“ prisijungęs M. Jacksonas interviu Ekonomika.lt pasakojo ieškantis ambicingų žmonių ir manantis, kad „Facebook“ sėkmės atvejis yra veikiau išimtis, o ne taisyklė.

Lietuvos įmonė "Staticus"  pasirašė sutartį su Norvegijos generaliniu statybų rangovu "Hent" tiekti fasadų konstrukcijas verslo kompleksui „Fornebuporten Næring“, kuris iškils šalia Norvegijos sostinės Oslo. Sutarties tarp generalinio rangovo "Hent" ir projekto plėtotojo "Fornebuporten" suma yra daugiau nei 2,1 mlrd. Norvegijos kronų. Tai ‒ didžiausios apimties tokio tipo sutartis Norvegijos istorijoje.

Lietuvai jau laikas didinti pajamas, peržiūrint mokesčių politiką, mano Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovė Julie Kozack. „Kaip ir praeityje, mes turime požiūrį į fiskalinės politikos reguliavimą. Dabar matome, kad Lietuva fiskalinę politiką daugiausia reguliuoja, susikoncentruodama į išlaidų mažinimą. Ateityje norėtume išvysti pasikeitimų, didinant biudžeto pajamas, – pirmadienį po susitikimo su premjeru ir finansų ministru spaudos konferencijoje sakė J.Kozack.

„Twitter paskelbė jau užpildžiusi dokumentus ir pateikusi juos JAV priežiūros institucijoms dėl kompanijos akcijų pirminio viešojo siūlymo (IPO). Apie tai kompanija paskelbė savo „Twitter“ paskyroje. Šio žingsnio investuotojai laukia jau nuo tada, kai „Facebook“ pradėjo prekiauti savo akcijomis, rašoma BBC. „Twitter“ neskelbė, kada teiks siūlymą. Kai tik kompanija pateikia dokumentus dėl pirminio viešojo siūlymo, prasideda „tylusis laikotarpis“, kai negalima kalbėtis su spauda.

Indija rieda link finansinės krizės. Per pastaruosius dvejus metus rupijos vertė nukrito 44 proc. ir pirmadienį pasiekė rekordiškai žemą kursą JAV dolerio atžvilgiu. Šalies akcijų rinka išgyvena nuosmukį, obligacijų pelninigumas išaugo iki 10 proc., o kapitalas traukiasi į saugesnes šalis, rašo „The Guardian“. Šiandien Indijos ekonominė padėtis primena 1997-1998 metų Pietryčių Azijos krizę.

Didžiosios Britanijos bankas „Barclays“ į apyvartą išleidžia akcijų už 5,8 mlrd. svarų sterlingų, praneša BBC. Bankas taip siekia užkamšyti kapitalo spragas, kurios atsirado po naujų reguliacinių suvaržymų. Taip pat bus išleista obligacijų už 2 mlrd. svarų sterlingų. Šias bus galima iškeisti į akcijas arba prarasti banko žlugimo atveju. „Barclays“ taip pat pranešė, kad banko pelnas iki mokesčių per antrąjį metų ketvirtį krito 17 proc. iki 3,6 mln. svarų sterlingų.

Dar labiau sumažėjus vietų senojoje avarinės būklės Vilniaus areštinėje, esančioje T. Kosciuškos gatvėje, nutarta spartinti jau septintus metus "statomos" įstaigos statybas. Po to, kai sostinės areštinėje lankėsi Europos tarybos Žmogaus teisių ekspertai, nutarta paspartinti įstaigos statybas. Šiuo metu ieškoma privataus kapitalo, kuris galėtų pradėti statybas. o pastačius areštinės pastatą, po truputį mokėti skolą.

Birželį Lietuvos banko išorės turtas sumažėjo 178,0 mln., o išorės įsipareigojimai padidėjo 70,4 mln. litų. Mėnesio pabaigoje šie rodikliai sudarė atitinkamai 19,3 mlrd. ir 130,5 mln. litų. Rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį sumažėjo 547,0 mln. ir birželio pabaigoje sudarė 5,5 mlrd. litų. Kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) indėliai sumažėjo 1,6 mlrd., o centrinės valdžios indėliai padidėjo 1,1 mlrd. litų. Birželio pabaigoje šie indėliai buvo lygūs atitinkamai 2,6 mlrd.

Rūta Medaiskytė, ekonomistė Lietuvos finansų sistema yra nedidelė. Jos turtas, palyginti su BVP, sudaro vos kiek daugiau nei 80 proc. Tai gerokai daugiau nei pažengusiose Europos valstybėse, kur finansų sektoriaus aktyvai gali net kelis kartus viršyti ekonomikos dydį. Mūsų šalies finansų sistema gana panaši į kitų Vidurio Rytų Europos ekonomikų sistemas – dominuoja bankų sektorius, o kapitalų rinkos dalis itin kukli. Lietuvoje bankų turtas sudaro apie 65 proc.

„Finasta Asset Management“ (FAM) ne tik džiaugiasi lietuviško kapitalo bendrovės AB „Grigiškės“ sėkme pritraukiant 10 mln. litų naujo kapitalo, tačiau ir pati aktyviai investuoja pensijų ir investicinių fondų turtą į įmonės akcijas. „Tai – jau penkta bendrovė Lietuvoje, kurios plėtrą finansuoja ir mūsų valdomi fondai“, - teigia FAM fondų valdytojas Vaidotas Rūkas.

Kompanija „Apple“ pasiskolino ne investavimui į verslą, bet kad atiduotų pinigus akcininkams. Praėjusį mėnesį „Apple“ į apyvartą išleido akcijų už 17 mlrd. JAV dolerių. Ne dėl to, kad jiems reikėjo pinigų; kompanija savo rezervuose turi 145 mlrd.

Kiekvienais metais Lietuvos verslas, privatūs asmenys ir užsienio kapitalas savo nuožiūra paramai mūsų šalyje skiria daugiau nei trečdalį milijardo litų. „Ekonomika.lt“ pabandė išsiaiškinti, kas skatina verslą dalyti uždirbtas lėšas ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį norintiems jų gauti. Nors nuo 2007 metų rekordo, kuomet Lietuvoje buvo surinkta 400 mln. litų paramos, aukojamų pinigų kiekis 2011-aisiais sumažėjo iki 362 mln. litų.

Už klaidas reikia mokėti, sako liaudis ir bankų prižiūrėtojai. Pastarieji ketina neleisti įvykti antrai klaidai – finansų krizei – ir ruošia bankų priežiūros revoliuciją. Amerikiečiai jau atkreipė dėmesį, kad paskutinė finansų krizė įvyko, kai ilgą laiką buvo švelninamos bankų priežiūros taisyklės, tad šiuo metu JAV institucijos gniaužia bankus į kumštį.

Užsienio investuotojai, pasiryžę savo verslo pamatus padėti Lietuvoje, neretai susiduria su netikėta kliūtimi – viešojo intereso eskalavimu vietos bendruomenėse. Gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje viešasis interesas ir jo gynimas tampa įrankiu, galinčiu apriboti užsienio kapitalo atėjimą į Lietuvos ekonomiką. Ši problema tampa vis aktualesniu neigiamu Lietuvos investicinės aplinkos veiksniu.