kapai

Artėjant motinos dienai gyventojai skuba tvarkyti kapus, todėl kapinėse surenkamų atliekų kiekis šiuo laikotarpiu padaugėja mažiausiai 5 kartus. Ekspertai įspėja, kad nevertėtų kapų perkrauti žvakėmis ir gėlėmis, nes didelis jų kiekis jau tapo nebemadinga.

„Po kelių mėnesių pertraukos nutariau nuvažiuoti pas močiutę ant kapų. Pagaliau atšilo oras, galima jau ir gėles sodinti. Pripirkau našlaičių, kelis visžalius augalus, susikroviau ir išvažiavau. Tai, ką pamačiau ant kapų, kaip reikiant nustebino. Nesitikėjau, kad mano tetulė gali pridaryti tokių cirkų“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Evelina. Pradėsiu nuo to, kad turiu garbaus amžiaus tetą, kuri gyvena netoli kapinių.

„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas apsilankė ir nusifilmavo savo samdinių kapinėse, rašo UNIAN. Jis vaizdo įraše gyrėsi savo samdinių skaičiumi. Vaizdo įraše už J. Prigožino nugaros matyti dešimtys per mūšius Ukrainoje žuvusių kovotojų kapų. Pats jų vadas tikino besididžiuojantis „didvyriais“ ir pareiškė, kad šias kapines pavers „memorialu“ ateities rusų kartoms. „Čia ir toliau laidojami „Wagner“ kovotojai.

Lietuvoje yra gilios tradicijos želdinti ir lankyti kapus. Tačiau keičiantis gyvenimo tempui, dažnai ir gyvenamajai vietai, tampa sunkiau juos puoselėti. Dėl to keičiasi kapaviečių tvarkymo bei apželdinimo tendencijos. Pastebima, kad pagrindinis kapavietės plotas padengiamas dekoratyvine skalda, akmenėliais, mulčiu arba tiesiog uždengiamas marmuro plokštelėmis.

„Savaitgalį nutariau aplankyti savo giminės kapą. Kadangi žiemą kapinėse būna pakankamai mažai žmonių, sutvarkiusi giminės kapą, nutariau ramiai pavaikščioti po kapines, tačiau tai ką pamačiau, mane kaip reikiant nustebino“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Irutė. Ramiu žingsniu ėjau pro kapines. Mąsčiau apie gyvenimą, išėjusias gimines... ir nejučiomis pajutau, kaip mano mintis pertraukia didžiulis įkyrus burzgimas.

Skaudus įvykis Alytuje – atvykęs aplankyti artimųjų kapų mirė vyras.  Staigi mirtis ištiko senyvo amžiaus vyrą, kuris sausio 17 d. atvyko į Daugų g. kapines aplankyti artimųjų. Apie rastą negyvą asmenį policijos pareigūnams pranešta apie 13 val. 40 min.  Skelbiama, kad vyras gimęs 1949 metais. Jo kūnas – be išorinių kūno sužalojimų.  Įvykis tiriamas.

Dažnas po artimojo laidotuvių pasiklysta tarp papročių bei religinių nuostatų ir nežino, kaip tvarkyti kapus, kaip juos prižiūrėti. Neretai iš nežinojimo padaromos tam tikros klaidos, pavyzdžiui, per anksti nurenkamos žvakės arba gėlės. Apie tai, kokių tradicijų reikėtų laikytis mirus artimąjam ir kaip prižiūrėti kapus, naujienų portalui tv3.lt papasakojo atsisveikinimų namų Kaune „Rekviem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė. Savo ruožtu Šv.

Tautiečiai ir toliau apkrauna mirusių artimųjų kapus. Kapinių tvarkytojai pastaruoju metu skaičiuoja triskart išaugusį atliekų kiekį, kurio didžioji dalis – netinkama perdirbti. Atliekų specialistai klausia, kam reikalingi glėbiai žvakių ir visokiausių puokščių, kai paskui viskas nukeliaus į sąvartyną. Patys žmonės aiškina, kad kukliau puošia kapus, bet kapinių tvarkytojai atšauna – niekas nesikeičia. Lapkričio 3-osios popietė Karveliškių kapinėse netoli Vilniaus.

Vėlinės – tai diena, kai visi suskumba lankyti artimųjų kapus, uždegti žvakelę ir padėti ant kapo gėlių. Vis tik, etnologė Eglė Valentė sako, kad dažnai pamirštame tikrąją šios dienos prasmę, kuri slypi ne uždegtų žvakių skaičiuje. Vėlinės, minimos lapkričio 2 dieną, etnologės teigimu, švenčiamos nuo senų senovės, tik oficialiai į Romos katalikų liturgiją įtrauktos 1311 metais.

Protėviai nuo seno tikėjo, kad ryšio su vėlėmis palaikymas yra be galo svarbus, jos – paguodos ir pagalbos šaltinis. Ryšio su vėlėmis atnaujinimui ir kūrimui yra skirtos net dvi dienos, tačiau neretai šios datos sumaišomos. Daugelis yra įsitikinę, kad Vėlinės minimos lapkričio 1-ąją, vis tik šią dieną minima Visų šventųjų diena, o pačios Vėlinės – lapkričio 2-ąją. Visų šventųjų diena pradėta švęsti dar ketvirtame amžiuje, tąkart ji vadinta Visų kankinių diena.

Apie tai, kad senosiose Šiaulių kapinėse galimai vaidenasi, ne kartą savo knygose yra rašęs kraštotyrininkas, Šiaulių miesto garbės pilietis ir visuomenės veikėjas Vilius Puronas, išleidęs ne vieną knygą apie Šiaulių miesto aurą, legendas, paslaptis „Brangus paukštis Feniksas.“ Naujienų portalas tv3.lt pateikia knygų autoriaus pasakojimą, į kurį kviečia pažvelgti objektyviai vertinant visas aplinkybes. Savo ruožtu įspėjame jautresnius skaitytojus dėl emociškai paveikaus turinio.

Artėjant Vėlinėms, floristai žmones ragina artimųjų kapus papuošti skoningai ir gražiai, nepaversti jų gėlių darželiais. Tam esą nereikia didesnių investicijų – užtenka įjungti fantaziją ir medžiagų dekoracijoms paieškoti laukuose bei miškuose. O senųjų tradicijų puoselėtojai paantrina – venkime ryškių, margaspalvių plastikinių gėlių ir atsisukime į praeitį, mat į kapines galime nusinešti ne tik vaško žvakutę, bet ir obuolių.

„Šį savaitgalį lankiau savo giminių kapus. Nesu pratusi viešai piktintis kitu žmonių elgesiu, tačiau galbūt jau laikas apie tai pasakyti garsiai“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Birutė. Savaitgalį lankiau giminių kapus. Buvo gražu žiūrėti, kiek daug žmonių negaili savo laiko, nepamiršta savo giminių ir kasmet prieš Vėlines ar būtent tą dieną tvarko anapilin iškeliavusių mylimų žmonių kapus.

Lapkričio 1-oji kasmet yra svarbi diena ne tik dėl mirusiųjų pagerbimo, bet ir dėl klausimo, ką daryti su kapinių atliekomis. Svarbu prisiminti, kad ir dirbtinės gėlės, ir žvakidės ar sugrėbti lapai turi savo vietą atliekų konteineriuose. Kapinių atliekos pagal Atliekų tvarkymo taisykles yra priskiriamos komunalinėms atliekoms.

Artėjant Vėlinėms, vis daugiau lietuvių keliauja aplankyti artimųjų kapų. Kapinėse, kaip ir daugelyje kitų vietų, galioja tam tikros etiketo taisykles, kurių vertėtų laikytis, kad vėliau netektų raudonuoti iš gėdos ar sulaukti piktų žvilgsnių.

Jau visai netrukus dauguma Lietuvos žmonių per Vėlines vyks lankyti savo mirusiųjų artimųjų, tvarkyti jų kapų ir pagerbti amžinojo poilsio atgulusiųjų atminimą. Kai kurie jų sodins gėles, kurios papuoš kapą bei rūpinsis bendru dizainu. Vėlinių progai kurianti rankų darbo puokštes suvalkietė Vilma Kučinskienė pasakoja, kad prieš daugiau nei 20 metų idėja užsiimti tokia veikla kilo iš to, kad tuo metu Lietuvoje floristika, skirta kapams, nebuvo itin populiari bei trūko pasirinkimo.

Vilnietės Viktorija Grigaliūnienė ir Jurgita Nalivaika jau nuo 2012 metų lietuvius stebina ypatingomis gėlių kompozicijomis. Jos pastebi, kad dar didesnis susidomėjimas kyla artėjant Vėlinėms, kai artimieji skuba puošti mirusiųjų kapus. Apie tai, kokias gėles rinktis, važiuojant į kapines, naujienų portalui tv3.lt papasakojo „Gėlių virtuvė“ įkūrėjos.

Artėjant Lapkričio 1-ajai, žmonės jau ima planuoti, kaip puoš kapą, kokius priežiūros darbus reikės atlikti. Visgi, kitiems išeitimi tampa kapų priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, kurios už atitinkamą sumą pasirūpina artimųjų kapais. Kapų priežiūros, įrengimo ir dizaino paslaugas jau penkerius metus teikia ir 27-erių vilnietis Edvinas Genutis, „GražūsKapai.lt“ savininkas. Naujienų portalui tv3.lt papasakojo, ką dažniau renkasi tautiečiai bei kiek lietuviams atsieina tokios paslaugos.

Artėjant Vėlinėms ne vienas iš mūsų suskuba rūpintis artimųjų kapais. Vieni renkasi prisodinti kalną skirtingų gėlių, kiti apsiriboja natūraliomis kompozicijomis. Apie tai, kokius augalus ir kokias žvakių spalvas rinktis lankant artimųjų kapus, tv3.lt papasakojo floristė Rita Naujalienė. Nereikia fejerverkų šou  Jos teigimu, svarbiausia taisyklė – pabrėžti natūralumą ir atliepti gamtos spalvas. „Nereikia rodyti sintetinio grožio.

Po darbo dienos parduotuvėje, Balbieriškyje gimusi, augusi ir gyvenanti Jurgita Vaičiūnaitė skuba namo kurti. Jos rankose gimsta kapų puokštės, kurios iškeliauja į visus Lietuvos kampelius, o artėjant Vėlinėms darbai įgavo didelį pagreitį. Naujienų portalui tv3.lt Jurgita atviravo, kad seniai svajoja šį hobį paversti darbu, tačiau vis neleidžia situacija. Vis tik, ji džiaugiasi, kad žmonės renkasi jos kuriamas puokštes atminti mirusiuosius ir papuošti jų amžinojo poilsio vietą.

„Prieš Vėlines, kaip įprasta, atvažiavau aplankyti artimųjų kapų. Kaip ir kasmet – gėlės, žvakės, paminklo atnaujinimas, valymas. Bet, pasirodo, ne aš viena tvarkau kapus. Tik va kartais tie pagalbininkai kaip reikiant sutaršo visą įsivaizdavimą apie tvarką“, –  rašo Ingrida iš Kauno.

Artėjant Vėlinėms, daugiau žmonių skiria laiko net ir rečiau lankomoms šeimos kapavietėms. Nors mirusiųjų atminimo dienomis raginama skirti daugiau laiko prisimenant anapilin išėjusius artimuosius, vis dėlto savo dėmesį kartais bandoma parodyti nukraunant kapus žiedais ir žvakių indeliais. Specialistai ragina nepamiršti atsigręžti į gamtą ir nepamesti saiko.

„Savaitgalį važiavau tvarkyti šeimos kapų. Pasodinau gėles, uždegiau žvakes, o tada, tradiciškai, apėjau kapines“, – rašo Eglė iš Kauno. Nemoku paaiškinti, bet kapinėse randu nepaaiškinamą ramybę – ten lieku su savo mintimis, apsvarstau, apgalvoju, ką nuveikiau ir kas laukia. Einant per kapines man akis užkliuvo už vieno kapo. Rado kalną nuorūkų  Ant jo buvo prisodinta gėlių, kapas sutvarkytas, tačiau prie pat gėlių puokštės buvo primėtyta daugybė nuorūkų.

Artėjant Vėlinėms gyventojai ima rūpintis artimųjų kapų sutvarkymu. Vieni tai daro patys, kiti – samdo kapų tvarkytojus. Šių paslaugos visam sezonui gali atsieiti kelis šimtus eurų. Patys kapų tvarkytojai pataria užsisakyti viso sezono paslaugą, nes taip esą būsią pigiau. Vis dėlto jis pastebi, kad kapų priežiūros paslaugos ypač aktualios, tačiau per brangios pensininkams. Tad siūlo artimiesiems dovanoti kapų tvarkymo dovanų čekius.

67 metų moteris negalėjo patikėti savo ausimis, kai sužinojo, kad kape, kurį ji lankė ir prižiūrėjo nuo pat 1979 metų, kai mirė jos tėtis, iš tiesų palaidotas ne jos tėtis, o nepažįstamas vyras. Sylvia Ross tėtis prieš 43 metus buvo palaidotas vyskupo Oklando Wittono parko kapinėse Daramo grafystėje, rašo dailystar.co.uk.

„Kai tik turiu laisvą savaitgalį, visada vykstu aplankyti artimųjų kapų. Papuošiu kapus gyvais gėlių žiedais, uždegu žvakes. Kai pastarąjį kartą atėjau prie močiutės kapo, negalėjau patikėti, ką pamačiau“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Violeta iš Alytaus. Pastarąjį kartą, kai vykau ant kapų, vežiau kalną gėlių. Pripirkau įvairių sodinukų – jau norisi, kad kapai būtų rudeniški.

Pagrindinėse Klaipėdos Lėbartų kapinėse išnaudojus 93 proc. esamo ploto, miesto valdžia kartu su Klaipėdos rajonu ieško vietos naujoms kapinėms įkurti, preliminariai numatytos trys potencialios vietos. Klaipėdos savivaldybės užsakymu koreguojama prieš kelerius metus atlikta galimybių studija, kuri pildoma naujais vertinimais, teritorijomis, išgryninami kriterijai, parenkant tinkamiausią teritoriją kapinių plėtrai.  Galimybių studija buvo pristatyta Klaipėdos rajono taryboje.

Moteris iš Korko, Airijoje, aplankė savo mirusios mamos kapą ir liko šokiruota, kai užtiko porą, besimylinčią kapinėse. Moteris, kuri nenorėjo atskleisti savo tapatybės, pasmerkė tokį elgesį kaip „gėdingą“. Ji pamatė du žmones užsiimančius seksu ant kapo Šv. Mykolo kapinėse Blakroke antradienio vakarą, rašo irishmirror.ie.

Likus kelioms savaitėms iki Tėvo dienos, kapuose suaktyvėja artimųjų apsilankymai ir kapų prižiūrėtojų srautai. Vieni žmonės pradeda kapų priežiūros sezoną nuo Motinos dienos, tačiau didžioji dauguma nuo Tėvo dienos. Gegužės pabaigoje atšyla orai, aplinka sužalėja ir kapuose įsivyrauja žolynai. Dažniausiai didžiajai daliai žmonių tai signalas – laikas kapų tvarkymui ir vasarinių gėlių sodinimui.

Jau šį sekmadienį bus minima Motinos diena, daug žmonių, jau nebeturinčių gyvų mamų, prieš šią šventę skuba aplankyti kapines – tvarko po žiemos likusius lapus, prikritusias šakas, ravi, sodina pavasarines gėles, uždega žvakes. Ekologinių sprendimų bendrovė „Ecoservice“ pastebi prieš ir po šios datos minėjimo kasmet išaugančius atliekų kapinėse kiekius, primena aktualias rūšiavimo taisykles.

Karščiausias taškas Ukrainos žemėlapyje dabar yra Mariupolis. Miestą Azovo jūros pakrantėje blokuoja Rusijos kariuomenė, kuri reguliariai apšaudo ne tik miesto infrastruktūrą, bet ir gyvenamuosius rajonus. Žmonės pabėgę iš Mariupolio sako, kad jo gyventojai atsidūrė humanitarinės katastrofos akivaizdoje. Mieste jau kuris laikas nėra elektros ir mobiliojo ryšio, trūksta maisto ir vaistų. Mirusiųjų lavonai guli gatvėse, o namų kiemai tampa masinėmis kapavietėmis.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje grįžus diskusijoms dėl sovietinių monumentų Lietuvoje pašalinimo, ekspremjeras Saulius Skvernelis sako, jog tai reikėtų padaryti neliečiant karių palaidojimo vietų.

Vis dažniau danguje pasirodant saulei ir aukščiau kylantis termometro stulpeliui, norisi ne tik pradėti kapstytis sode, tačiau aplankyti ir kapus. Nors apželdinimui dar ne laikas, metas apsitvarkyti ir imtis planavimo. Kokius darbus aplankius kapus atlikti atėjus pavasariui, kaip planuoti kapo apželdinimą bei kokius augalus rinktis, naujienų portalui tv3.lt pasakojo tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė.

„Turiu tradiciją po Naujųjų metų nueiti aplankyti artimųjų kapus. Mano vyras palaidotas Vilniuje esančiose kapinėse, kiek atokiau nuo centro šalia parko. Kapinaitės nedidelės, pakankamai naujos. Vis dėlto negalėjau patikėti tuo, ką kapinėse išvydau pirmosiomis naujųjų metų dienomis“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Danguolė. Šiais metais Vilniuje buvo rekomenduojama neleisti fejerverkų.

Lapkritis dažnai būna metas, kada žmonės skuba ant kapų. Norint, kad žiemą kapavietė atrodytų patraukliai, šaltuoju metų laiku vertėtų juos sutvarkyti. Apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė pasidalino patarimais, ką reikėtų nuveikti dabar nuvykus tvarkyti kapų. „Paprastai kapai tvarkomi šiltuoju metų laiku, bet jei po Vėlinių turite galimybę nuvykti į kapines, tikrai galite pasirūpinti kapo estetika.

Vagims nešventos net kapinės – tuo įsitikino viena į redakciją paskambinusi moteris. Ji pasakojo šeštadienį, artėjant mirusiųjų atminimo šventėms, sutvarkiusi artimųjų kapą Dukstynos kapinėse. Pastatė žvakes ir gėles. Tačiau kitą dieną atėjusi uždegti žvakių, jų nerado. Buvo dingusios ir gėlės. Moteris norėjo įspėti kitus, kad būtų atsargūs – nepaliktų neuždegtų žvakių, o dirbtines gėles verčiau jau kaip nors paženklintų. Moteris pasakojo, kad iš nuoskaudos net apsiverkė.

„Savo senelį palaidojau kiek daugiau nei prieš metus, todėl kiekvienas prisiminimas iki šiol itin jautrus. Stengiuosi kaip įmanoma dažniau lankyti kapą, nunešti gėlių, uždegti žvakių“, – tv3.lt atsiųstame laiške rašo Danguolė iš Alytaus. Deja, šios Vėlinės mūsų šeimai itin apkarto. Prieš šventes su mama sutvarkėme senelio kapą, atnešėme gėlių, pastatėme žvakių. Susiplanavome, kad ir kelias dienas po Vėlinių būtinai ateisime pasimelsti, patvarkyti kapą, iš naujo uždegti žvakeles.

Palikti gėles ant artimųjų kapų yra įprastas reiškinys. Kuomet prarandame artimuosius, mes esame linkę ant jų kapų palikti, sodinti gėles tokias, kokias manome, kad būtų jiems patikę, ar net esame įsitikinę, kad šios gėlės artimiesiems buvo mėgstamiausios. Tai gražus būdas pagerbti tuos, kuriuos mylėjome, todėl visada reiktų skirti laiko gėlių apsvarstymui, kurios puoš artimųjų kapus.

Lapkričio 2-ąją minimos Vėlinės – diena, kurią pagerbiami visi mirusieji uždegant žvakelę ar pamerkiant gėlių. Būtent šią dieną protėviai lankydavo kapus ir tikėjo, kad mirusiųjų vėlės bent trumpam šią dieną aplanko gyvuosius. Vėlinės minimos daugybę metų, pirmasis šią dieną minėti pasiūlė Izidorius Sevilietis VII amžiuje, o 988 metais Kliuni vienuolyno abatas Odilis pradėjo Vėlines minėti lapkričio 2-ąją. Galiausiai 1311 metais ši diena įtraukta į Romos katalikų liturgiją.

Beveik 7 milijonai. Tiek kapams skirtų žvakių pernai nupirko lietuviai didžiausiame šalies prekybos tinkle. Nors specialistai ragina žmones per Vėlines nenukrauti kapų žvakėmis, bet panašu, kad lietuviams tai nė motais. O susirūpinti, anot aplinkosaugininkų, reikėtų, nes dauguma žvakių yra neperdirbamos ir tiesiog atsiduria sąvartynuose. Ponia Alė Jadvyga prieš Vėlines atėjo apžiūrėti vyro kapo. Ant jo vos viena žvakelė ir vienas želdinys.

Utenos rajone palaidotų žmonių amžinojo poilsio vietą netrukus bus  galima rasti paprasčiau ir greičiau – nuotoliniu būdu. Utena pirmoji šalyje baigia 35-ių jos teritorijoje veikiančių ir 160 jau uždarytų kapinių skaitmeninimą.  59 hektarų ploto kapinių inventorizacija ir perkėlimas į virtualią erdvę savivaldybei kainavo apie 90 tūkst. eurų.

Aštuoniasdešimt perkopusi senolė iš Vilniaus pašonėje esančios Paberžės vietinius stebina neįprastu užsiėmimu – maždaug trisdešimt metų senjorė tvarko pusšimtį nelankomų kapų ir neima už tai jokio atlygio. Negana to, silpstant sveikatai, moteris iš savo pensijos samdo pagalbininkus. Toks užsiėmimas, kaip ji paaiškina, gimė sapne. Vietiniai neslepia, jų močiutė – miestelio fenomenas. Nurodymus pagalbininkams duoda aštuoniasdešimtį perkopusi Kristina.

Pasitinkame dvi mirusiųjų pagerbimo šventes – Visų Šventųjų dieną bei Vėlines, per kurias visi išsiruošia lankyti mirusių artimųjų kapų, tačiau kartais pamirštame, jog ir kapinėse galioja etiketo taisyklės, kurių vertėtų laikytis. Elgdamiesi netinkamai, sudrumsčiame ne tik kitų lankytojų, bet ir mirusiųjų ramybę.

„Artėja Vėlinės, todėl tikrai manau, kad daugelis lietuvių jau prieš šią dieną sutvarko savo pačių artimiausių žmonių kapus. Pas savo senelius ant kapo vakar nuvažiavau ir aš, tačiau ten pamatytas vaizdas mane kaip reikiant įskaudino. Tikiuosi, kad skaitytojai mane palaikys“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi šiaulietė Simona. Savo močiutės neturiu jau septynerius metus, o senelis šį pasaulį paliko dar anksčiau už močiutę.

Vėlinės – viena svarbiausių rudens dienų Lietuvoje. Žmonės jau pradėjo jai ruoštis: tvarko, puošia kapus, ieško žvakelių, augalų ar kitų papuošimų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė sako, kad susidomėjimas Vėlinėms skirtomis prekėmis – iš tiesų jaučiamas, o tai atsispindi ir šioms dienoms skirtos simbolikos pardavimuose.

Nuo seno Mirusiųjų atminimo diena buvo ypatinga šventė. Žmonės ant kapo degdavo žvakutes, velionio amžinojo poilsio vietą puošdavo gėlėmis. Dabar žmonės vis dažniau ieško ypatingesnio vainiko, originalesnės puokštės, kuri įamžintų mirusio atminimą. Anot TV3 laidų vedėjos bei floristikos dizainerės Kristinos Rimienės, vainiko pasirinkimas neturėtų būti paliktas paskutinei dienai – kompozicija turi būti kuo artimesnė velioniui.

Vėlinės – lietuviams viena svarbiausių rudens minėtinų dienų, todėl nenuostabu, kad žmonės joms pradeda ruoštis iš anksto. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė sako, kad šiuo metu ypatingai jaučiamas pirkėjų pasiruošimas Visų šventųjų ir Vėlinių savaitgaliui, į savo krepšelius parduotuvių lankytojai gausiai dedasi įvairiausių rūšių gėles bei, žinoma, vieną pagrindinių šios dienos simbolių – kapų žvakes.

Panevėžiečiai priblokšti – miesto kapinės prieš Vėlines virto smėlio kopomis. Žmonės ašarodami pasakoja, kaip po krislelį renka smėlį nuo kapaviečių. Skaičiuojama, kad nukentėjo mažiausiai kelios dešimtys kapaviečių. Smėlį atpustė iš kitapus tvoros rengiamų naujų kapinių teritorijos. Savivaldybė teisinasi, esą niekas negalėjo nuspėti, kad rudenį siaus smėlio audros ir teigia, kad kapavietes žmonėms teks tvarkytis patiems.

Kapavietės apaugusios grybais, užžėlusios žolėmis ir krūmais, kai kur nelikę nė žymės apie atgulusįjį amžinojo poilsio. Vien Panevėžys suskaičiavo kelis šimtus apleistų kapaviečių miestui priklausančiose kapinėse. Jos įtraukiamos į sąrašus, kelerius metus stebimos. Jei apsileidėliai nesutvarko amžinojo poilsio vietos, po kelerių metų ji gali būti perleidžiama kitiems asmenims. Tokia tvarka kai kuriems atvėrė verslo nišą, kurie ėmėsi už pinigus tvarkyti svetimus kapus.