kam

Dar šią savaitę krašto apsaugos ministrui teko atlaikyti išbandymą Seime. Interpeliacija jam šią Seimo kadenciją rengiama antrą kartą. Praėjusių metų birželį opozicija interpeliaciją jam surengė dėl nesėkmingos lėktuvo „An-2“ gelbėjimo operacijos Baltijos jūroje. Tuomet krašto apsaugos ministras postą išsaugojo. TV3 Žinių studijoje apsilankė dabartinis krašto apsaugos ministras J. Olekas ir buvusi ministrė Rasa Juknevičienė.

Aštuonis kartus brangesnių virtuvės įrankių kariuomenei pardavusi bendrovė „Nota Bene“ krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų konkursus laimėdavo ir anksčiau, kai Krašto apsaugos ministerijai (KAM) vadovavo konservatoriai, teigia socialdemokratų ministras Juozas Olekas.

Itin brangiai irtuvės įrankius Lietuvos kariuomenei pardavusi bendrovė „Nota Bene“ pripažįsta suklydusi, kad neinformavo kariuomenės, jog „auksinius šaukštus“ perpardavė iš Lietuvos tiekėjo, o ne Vokietijos įmonės „Karcher-Futuretech“. „Tai galbūt buvo mūsų kolegų klaida. (...) Mūsų bendrovės klaida“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė „Nota Bene“ direktorius Andrius Jazgevičius.

Oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę kilo atpažinti ir palydėti septynių virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Daugiausiai tai buvo transporto ir žvalgybos orlaiviai, skridę be įjungtų automatinių atsakiklių. Rusija prieš porą mėnesių pranešė pakvietusi NATO ekspertus į Maskvą tartis dėl galimybės Baltijos jūros regione visiems kariniams orlaiviams skraidyti su įjungtais atsakikliais.

Baltijos šalyse ir Lenkijoje nuo kitų metų dislokuojami tarptautiniai sąjungininkų batalionai galės nedelsiant prisijungti prie kolektyvinės gynybos, jeigu būtų nuspręsta juos panaudoti, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Jis praėjusią savaitę dalyvavo NATO karinio komiteto išvažiuojamoje konferencijoje Kroatijoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Nustebino „auksinių šakučių“ skandalas, kuomet stalo įrankiai kariuomenės buvo perkami 8 kartus brangiau nei rinkoje? Tuomet dar labiau galva apsisuks, pamačius Krašto apsaugos ministerijos (KAM) išleidžiamus pinigus, siekiant plėtoti ryšius su visuomene.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nekomentuoja socialdemokratų pareiškimo dėl jos gebėjimo eiti pareigas. „Aš niekada nekomentuoju atskirų politinių jėgų pasisakymų vienu ar kitu klausimu, kaip ir premjero, tokia mano nuostata galioja nuo 2009 metų“, - penktadienį žurnalistams sakė prezidentė.

Dėl akiplėšiško išlaidavimo, kai Lietuvos kariuomenei buvo perkami kone aštuonis kartus nei įprasta brangesni virtuvės įrankiai įsiplieskęs skandalas turės ilgalaikių pasekmių. Tuo įsitikinęs dainininkas ir televizijos laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius, kuris visoje sumaištyje pirmiausia įžvelgė drastiškai kritusį žmonių pasitikėjimą valdininkais. Nekaltų nėra „Galvoju, kad „šakučių“ skandale surasti nekaltų – neįmanoma.

Premjeras Algirdas Butkevičius sukritikavo generalinio prokuroro pavaduotoją Žydrūną Radišauską, teigusį, kad prokuratūra iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nėra gavusi dokumentų dėl įtartinai didelių virtuvės įrankių kainų. „Galiu pasakyti, kad žiūrint apie kokį atvejį mes kalbame. Jeigu kalbame apie Krašto apsaugos ministeriją, tai aš noriu pasakyti, kad sukeltas skandalas, kuris yra daromas, aš manau, dėl to, kad artėja rinkimai.

„Auksinių šakučių“ pirkimo nesukontroliavęs krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas „ne visiškai tinkamai atliko savo pareigas“, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas „darbietis“ Artūras Paulauskas, tačiau posėdyje palaikė poziciją, kad nereikia priimti sprendimo su raginimu ministrui atsistatydinti.

Prokuratūra iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nėra gavusi jokių dokumentų dėl įtartinai didelių virtuvės įrankių kainų, įsigytų per viešąjį pirkimą, sako generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas. „Prokuratūra iš Krašto apsaugos ministerijos jokių dokumentų nėra gavusi. Visa eiga prasidėjo nuo to, kai generalinis inspektorius atliko tarnybinį patikrinimą. Tai įvyko 2015 metų vasario 26 dieną. Tą išvadą kitą dieną nusiuntė Karo policijai. Ne prokuratūrai, kaip bandoma klaidinti.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atmeta prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką dėl vadinamosios „auksinių šakučių“ istorijos, ir sako, kad šalies vadovė išsakyti priekaištai jį žeidžia. „Aš nesutinku su ta kritika, kuri žeidžia mane kaip žmogų, kuris tarnauja valstybei tiek laiko“, - žurnalistams Krašto apsaugos ministerijoje antradienį sakė J.Olekas. Ministras sakė, kad komentuodamas situaciją niekada nėra melavęs.

Į žodinį konfliktą su prezidente įsivėlė visa socialdemokratų partija. Po itin aršios prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos ministras Juozas Olekas sulaukė bendrapartiečių paramos. Seimo socialdemokratai palaiko politiką po prezidentės pareiškimo, jog šis turėtų trauktis, ir teigia, jog sprendimus jis priims tik pats.

Nuomonių mūšis ir toliau verda. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sako pasitikintis krašto apsaugos ministru Juozu Oleku ir ragina prezidentę Dalią Grybauskaitę nepolitikuoti, tuo metu pats ministras apie pasitraukimą negalvoja. „Premjeras savo pozicijos dėl krašto apsaugos ministro J.Oleko nekeičia. Premjeras ragina prezidentę priešrinkiminiu laikotarpiu nepolitikuoti“, - BNS antradienį sakė ministro pirmininko atstovas spaudai Mindaugas Janulionis.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas sako, kad vadinamasis „auksinių šakučių“ pirkimo skandalas gali diskredituoti Lietuvos gynybos sistemą, o Vyriausybės požiūris į atsakomybę yra netenkinantis. „Nuo visų kitų skandalų ši istorija yra ypatinga tuo, kad kėsinamasi diskredituoti Lietuvos gynybą, jos finansavimo augantį poreikį, kuris yra įsipareigojimai mūsų partneriams ir geopolitiniame kontekste nematyti šių dalykų.

Kylant vis didesnei priešpriešai tarp socialdemokratų partijos ir prezidentės Dalios Grybauskaitės, netyla pranešimai bei nuomonės, kas turėtų atsakyti dėl vadinamojo auksinių šaukštų skandalo. Prezidentė yra raginusi ministrą Juozą Oleką prisiimti atsakomybę už didelio visuomenės dėmesio susilaukusią situaciją, tačiau pirmadienį LRT laidoje „Dėmesio centre“ ministras tik dar kartą pakartojo, kad nežada trauktis. „Esame priešrinkiminio etapo gale, tai irgi labai svarbu.

Kariuomenė grąžina bendrovei „Nota Bene“ įsigytas lauko virtuvės atsargines dalis ir agregatus ir reikalauja sugrąžinti lėšas. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamentas raštu kreipėsi į „Nota Bene“ informuodamas, kad laiko negaliojančia 2014 metų spalio 1 dieną šalių sudarytą 1,622 mln. eurų vertės preliminariąją sutartį dėl lauko virtuvių atsarginių dalių ir agregatų įsigijimo.

Ministras Juozas Olekas sulaukė socialdemokratų etikos sargų užtarimo. Kontrolieriai sako neradę pažeidimų krašto apsaugos ministro Juozo Oleko veiksmuose dėl kariuomenės brangiai įsigytų virtuvės įrankių. „Šiuo aptariamuoju atveju Krašto apsaugos ministro J.Oleko elgesyje Etikos ir procedūrų komisija (...) pažeidimų neaptiko“, - rašoma pirmadienį išplatintame partijos pranešime.

Prezidentė įsitraukė į rinkimų kampaniją ir vienasmeniškai sprendžia, kas turi prisiimti atsakomybę, teigia premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. „Prezidentė atvirai įsijungė į rinkimų kovą, ji taiko labai aukštus moralinius vertinimo kriterijus visiems aplinkiniams tik ne sau ar artimos aplinkos žmonėms. Prezidentė vienasmeniškai sprendžia, kas ne prie ko ir kas turi prisimti atsakomybę“, – penktadienį per Socialdemokratų partijos tarybos posėdį sakė A.Butkevičius.

Jau kurį laiką bręsta konfliktas tarp socialdemokratų ir prezidentės Dalios Grybauskaitės. O po pastarųjų dienų kritikos Vyriausybei ir ministrams, socdemai itin aršiai atsikirto šalies vadovei sakydami, kad prezidentė neva pati aktyviai dalyvauja rinkimų kampanijoje. Prieš kelias dienas D. Grybauskaitė labai sukritikavo ministrą Juozą Oleką, kai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė apie įtartinus kariuomenės pirkimus.

„Auksinių šakučių“ istorijoje išgarsėjusi bendrovė „Nota bene“, per dešimtmetį laimėjusi 30 mln. eurų vertės kariuomenės skelbtų viešųjų pirkimų, dėl kai kurių užsakymų konkuruodavo su tų pačių akcininkų valdoma gaminių sertifikavimo įmone „Eurotest Baltic“. 2014-2015 metais pastaroji įmonė ir kariuomenė yra pasirašiusios septynias 7,4 mln. eurų vertės preliminarias sutartis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį paragino Krašto apsaugos ministeriją nutraukti sutartį su įmone „Nota bene“ dėl brangių virtuvės įrankių įsigijimo. Tai šalies vadovė teigė po to, kai Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė pareiškė, kad sutartis su bendrove dėl „auksinių šakučių“ pirkimo yra niekinė ir galėjo būti nutraukta jau penkias dienas.

Įsisiautęs kariuomenės „auksinių šakučių“ pirkimo skandalas perėjo į politinį konfliktą tarp socialdemokratų ir prezidentės Dalios Grybauskaitės. Patys socdemai kaip niekad aršiai atsikerta šalies vadovei ir tikina, kad kolegos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko neaukos. Tiesa, panašu, kad socdemai nėra vieningi. Tuo metu politologai atkreipia dėmesį į tai, kad artėjant Seimo rinkimams agresyvus valdančiųjų elgesys gali atsisukti prieš juos.

Penktadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį rengia pasitarimą dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vykdomų viešųjų pirkimų. Valstybės vadovė susitiks su Viešųjų pirkimų tarnybos vadove Diana Vilyte ir valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu aptarti neatidėliotinų priemonių, kurios padėtų užkardyti sisteminius ir besikartojančius viešųjų pirkimų pažeidimus krašto apsaugos sistemoje, pranešė Prezidentūra.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) antradienį paskelbė skandalingus faktus apie tai, kad įvairius virtuvės įrankius kariuomenė pirko aštuoniskart brangiau, nei rinkoje. Įdomu ne tik tai, kodėl tokie pirkimai buvo vykdomi, bet taip pat - kodėl informacija apie tai paviešinta tik po dvejų metų. VPT vadovė: yra keli tikslai viešinti tokią informaciją LRT laidoje  „Dėmesio centre“ VPT direktorė Diana Vilytė paaiškino, kokia buvo visos istorijos priešistorė.

Tai brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje, bet net ir jis negali garantuoti, kad sugebėsime atsilaikyti prieš grėsmingiausius priešus. Už 385,6 mln. eurų bus nupirkta 88 „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų, pagamintų pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus. Skamba įspūdingai, tačiau ar tikrai svarbiausia tik pėstininkų mašinos ir ginkluotė? Krašto apsaugos ministerija su portalu tv3.lt pasidalijo paskutiniųjų trejų metų (2012-2015 metų) kariuomenės įsigijimais.

Antradienio rytą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje sunegalavo penkiolika nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, kariai skundėsi virškinimo sutrikimais. Ruklos pirminiame karių sveikatos priežiūros centre atlikus kraujo tyrimus, nė vienam kariui infekcinis susirgimas nebuvo nustatytas. Du kariai palikti stebėjimui, visi kiti grįžo į tarnybos vietą ir tęsia mokymosi procesą.

Vasaros popietė ne prie ežero ir juo labiau ne su buteliu rankose. O veiduose šypsenos ir nė lašo nevilties. Šie jaunuoliai – pasiruošę Lietuvos kariuomenėje praleisti devynis mėnesius. Savo noru. Nors daugelis vos aštuoniolikos ar devyniolikos, niekas jų į šį karo prievolės skyrių už rankos neatvedė. Mokyklą prieš mėnesį baigęs jaunimas kario uniformą ir sunkius kerzinius batus renkasi dėl įvairių priežasčių. Išties, merginos neretai į kaulus duoda ir vyrukams, o ir jų kasmet daugėja.

Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgoms vadovaus pulkininkas Valdemaras Rupšys. Jis pakeis ketverius metus šias pareigas ėjusį generolą majorą Almantą Leiką, informavo Krašto apsaugos ministerija. Vadų pasikeitimo ceremonijoje Prezidentūroje penktadienį naujajam Sausumos pajėgų vadui bus suteiktas brigados generolo laipsnis.

Antradienį į mokymo misiją Ukrainoje išlydėta šeštoji Lietuvos karinių instruktorių pamaina, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Ją sudaro 16 profesinės karo tarnybos karių kelių kariuomenės dalinių. Lietuvos kariai Tarptautiniame taikos palaikymo mokymo centre Javorivo poligone kartu su Jungtinių Valstijų ir Kanados kariais rengs Ukrainos karius, organizuos individualias ir kolektyvines pratybas, pagal NATO standartus mokys operacijų planavimo ir valdymo procedūrų.

Birželio 27 d. vakare Šešupės upėje prie Marijampolės rastas nuskendęs nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje atliekantis jaunuolis. Apie įvykį informuoti artimieji.

Šalčininkuose atidarytas naujas Vilniaus regiono karo prievolės komplektavimo poskyris, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Šis ketvirtadienį darbą pradėjęs kariuomenės komplektavimo padalinys administruos Šalčininkų miesto ir rajono savivaldybėje gyvenančius karo prievolininkus.

Lietuva svarsto, kur dislokuoti tarptautinį sąjungininkų batalioną, kuris į Lietuvą gali atvykti 2016 ir 2017 metų sandūroje, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Mes dabar turime keletą pasiūlymų ir, matyt, turėsime ekspertų grupę, kuri gali atvykti prieš Varšuvos viršūnių susitikimą“, – BNS Briuselyje trečiadienį sakė J.Olekas. „Pagrindinės vietos turbūt būtų Rukloje, kur yra mūsų didžiausia bazė, nes ten yra vietos, kur kariai galėtų įsikurti.

NATO sprendimas dislokuoti keturis tarptautinius sąjungininkų batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra istorinis, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.  „Manau, kad iš tikrųjų tai yra istorinis sprendimas, kuris finalizuosis, aišku, Varšuvoje“, - žurnalistams Briuselyje antradienį sakė J.Olekas, dalyvavęs Aljanso gynybos ministrų susitikime. „Tai reali kovinė parama, sausumos parama, kuri iš tikrųjų gali atlikti apginamumo ir atgrasymo funkcijas“, - pridūrė jis.

Seimas antradienį nustatė Lietuvos kariuomenės struktūrą iki 2022 metų. Nustatyta, kad iki tol kasmet į privalomąją karo tarnybą bus kviečiama nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkst. jaunuolių. Už tai balsavo daugiau kaip 70 parlamentarų. „Yra aišku, kad iki 2020, 2021, 2022 metų bus kviečiami šauktiniai“, – BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas.

Pirmadienį Trakuose pradėjo veikti naujas Vilniaus regiono karo prievolės komplektavimo skyriaus Trakų poskyris. Jis bus atsakingas už karo prievolininkų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą organizavimą, konsultuos žmones karo prievolės klausimais, rūpinsis asmenų pritraukimu į kariuomenę, siūlys besidomintiems tinkamiausią tarnybos būdą.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas siūlo jaunuolius apie šaukimą į kariuomenę informuoti tik internete. „Mes siūlome atsisakyti popierinių siuntimų, informavimo apie šaukimą, paskelbti internete ir tai būtų žinia to amžiaus jaunuoliams, ar jie yra sąraše, ar ne, (...) Tada pilietis turėtų tiesiog informuoti esantis sąraše“, - žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė J.Olekas. Jis kaip Seimo narys užregistravo tai numatančias pataisas parlamente.

Pirmadienį Švenčionių rajone atidaromos tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas 2016“. Jos – didžiulių Baltijos šalyse vykstančių JAV rengiamų pratybų „Kardo kirtis“ dalis. Lietuvoje numatoma mokymų dalis – tarptautinės lauko taktinės pratybos. Jos vienu metu vyks Gaižiūnų (Jonavos r.) ir Generolo Silvestro Žukausko (Švenčionių r.) kariniuose poligonuose. Iš viso Lietuvoje treniruosis daugiau nei 5 tūkst. karių iš Danijos, JAV, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Prancūzijos ir Vokietijos.

Krašto apsaugos ministerija penktadienį nusprendė pradėti derybas su Norvegijos vyriausybe dėl vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų „NASAMS“ įsigijimo. „Priėmėme tokį sprendimą pradėti derybas su Norvegijos vyriausybe dėl galimo „NASAMS“ sistemų įsigijimo“, - BNS sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas po Gynybos resursų tarybos posėdžio. Ministro teigimu, kol kas nėra aišku, kiek šios sistemos gali kainuoti.

Šiandien vakare  į Lietuvą grįžta Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų trečioji autonominės laivo apsaugos grupė, kuri nuo 2015 m. gruodžio pradžios vykdė Pasaulio maisto programos laivo „MSM Douro“ apsaugą, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių skyrius. „Per beveik šešių mėnesių misijos laikotarpį Lietuvos karių saugomas laivas nuplaukė per 8 tūkst. jūrmylių ir padėjo sėkmingai nugabenti per 13 tūkst. tonų humanitarinės pagalbos, skirtos Somalio žmonėms.

Lietuva svarsto siųsti iki trisdešimties karinių instruktorių į Iraką, kur Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija kovoja su „Islamo valstybės“ grupuote. „Taip, mes kalbame būtent apie karinius instruktorius“, - BNS telefonu iš Gruzijos sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Šiuos planus dar turės patvirtinti Seimas. Lietuvos karių siuntimas į Iraką numatytas Seimo nutarimo dėl Lietuvos karių siuntimo į tarptautines operacijas 2016 ir 2017 metais pakeitimo projekte.

Gegužės 27 – birželio 23 d. Baltijos šalyse vyks kasmetinės Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų Europoje organizuojamos tarptautinės pratybos „Saber Strike 2016“ (liet. „Kardo kirtis 2016“). Pratybos skirtos didinti pratybose dalyvaujančių šalių tarpusavio sąveiką vykdant plataus spektro karines operacijas. Jau šeštąjį kartą rengiamose šios serijos pratybose iš viso dalyvaus apie 10 tūkst.

Dalyvaudami perdislokavimo pratybose „Dragoon Ride II“ („Dragūnų žygis II“) birželį per Lietuvą važiuos du bataliono dydžio sąjungininkų karinės technikos konvojai, BNS pranešė Lietuvoje įsikūrusio NATO pajėgų integravimo vieneto atstovai. Pirmas konvojus, daugiausiai sudarytas iš šarvuočių „Stryker“, per Lietuvą vyks birželio 5 ir 6 dienomis. Antras karinės technikos batalionas per Lietuvą vyks birželio 12 ir 13 dienomis.

Ir taip aukštas lietuvių pasitikėjimas policija bei kariuomene dar šiek tiek paaugo, rodo šeštadienį „Lietuvos ryte“ skelbiami visuomenės nuomonės apklausos rezultatai. Didžiausią pasitikėjimą visuomenė ir toliau reiškia ugniagesiams – jų vertinimas per mėnesį nepakito ir siekia 91,6 proc. Antrojoje vietoje išlieka policija, kuria pasitikintys nurodė 62,4 proc. respondentų, kovą taip teigė 61,5 proc. apklaustųjų.

Klaipėdoje šeštadienį vyks ceremonija, kurios metu į rezervą bus išlydimi pirmieji atnaujintą devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą baigę šauktiniai. Beveik pusė tūkstančio jaunųjų karių tarnybą Tėvynei atliko LDK Butigeidžio dragūnų batalione, tarp jų – 19 merginų. Per devynis mėnesius šauktiniai baigė bazinius kursus, mokėsi valdyti ginklą ir bendrųjų kovos veiksmų, vėliau specializavosi kuopose, dalyvavo bendrose karinėse pratybose su NATO sąjungininkių kariais Estijoje.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė pataisoms dėl jaunuolių šaukimo į kariuomenę ir po 2019 metų. Pratęsti šaukimą į kariuomenę, kuris pernai buvo suplanuotas penkeriems metams, kovo viduryje nutarė Valstybės gynymo taryba. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Seimas.

Medikai nustatė pirmadienį mirusio jaunesniojo eilinio Martyno Jurkaus mirties priežastį. Nors kariuomenės atstovai diagnozės viešai neskelbia, teigiama, kad kitiems kariams pavojaus nėra. „Kauno klinikinė ligoninė nustatė mirusio kario mirties priežastį, ją pranešė artimiesiems ir atsakingoms tarnyboms, tačiau vadovaujantis įstatymu, mirties priežastį skelbti galime tik gavus tėvų sutikimą.

Gegužės 19 d. Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje (Švenčionių r.) vyks prieštankinių padalinių pratybų „Medžiotojas 2016“ svečių ir žiniasklaidos diena. Jos metu dvi savaites pratybose dalyvaujantys Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Kanados, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pėstininkai ir prieštankinės kovos specialistai, remiami artilerijos ir minosvaidžių ugnies priemonių, vykdys vieną iš pratybose treniruojamų gynybinių operacijų.

Jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus galėjo mirti nuo neuroinfekcijos, rodo pirminiai duomenys. „Kol kas galutinio atsakymo nėra, yra pirminiai duomenys, kad galbūt neuroinfekcija kažkokia, bet reikia luktelėti, kol bus galutinis atsakymas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Anot jo, kario organizmas greičiausiai neatlaikė infekcijos. Neuroinfekcija plinta oro lašeliniu būdu.