kam

Po aukšto rango karininkų išsakytos kritikos, kad Lietuvos gynybos planai neturi aiškios vizijos ir prioritetų, Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė atsakymą. Naujienų portalas tv3.lt pateikė klausimus KAM ir Lietuvos kariuomenei po buvusio kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko interviu laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Žurnalistai teiravosi, nuo bus pradedama įgyvendinti gynybos planus. KAM įvardijo pagrindinius aspektus, bet nenurodė, kokiu eiliškumu jie bus įgyvendinami.

Baltijos šalyse budintys NATO naikintuvai praėjusią savaitę du kartus palydėjo tarptautinėje oro erdvėje skridusius Rusijos karinius orlaivius, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Praėjusį ketvirtadienį NATO naikintuvai skrido atpažinti dviejų orlaivių IL-96, dviejų naikintuvų SU-30SM ir taip pat dviejų naikintuvų SU-27. Anot ministerijos, IL-96, skridę tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir grįžę į ją, pateikė skrydžio planus, su įjungtais radiolokaciniais atsakikl...

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį pranešė pratęsusi 2021 metais startavusią Gynybos technologijų vystymo programą dar ketveriems metams bei padvigubinusi iki šiol gynybos technologijoms skirtas lėšas iki 5 mln. eurų. Programa finansuojama KAM lėšomis – remiami mokslo ir verslo projektai gynybos srityje, kofinansuojami Europos Sąjungos Europos gynybos fondo projektai.

Lietuva šiuo metu gyvena greitai besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje, todėl šalies gynybai yra skiriama vis daugiau dėmesio ir lėšų. Didėjantis gynybos biudžetas, kuris per pastaruosius ketverius metus išaugo daugiau kaip du kartus – nuo 1 030 mln. eurų 2020 m. iki 2 092 mln. eurų šiemet – leidžia spartinti anksčiau parengtų ilgalaikių ginkluotės ir karinės technikos įsigijimo planų įgyvendinimą bei dairytis naujų, efektyvių ginkluotės sistemų.

Baigus statybas Lietuvos kariuomenei perduodami du naujai pastatyti kariniai miesteliai – Rokantiškėse Vilniaus rajone ir Pajūryje Šilalės rajone, netrukus juose apsigyvens šalies kariai, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Tai didžiausi per pastaruosius 30 metų krašto apsaugai perduoti įgyvendinti infrastruktūros projektai.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus tikina, kad kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų bepiločių orlaivių sistemos vystymui. „Bepiločių orlaivių sistemos vystymui kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų“, – penktadienį vykusiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje kalbėjo Ž. Tomkus. „Bepiločių sistemų vystymui yra naudojamos ne tik nacionalinės lėšos, bet ir JAV skiriama parama Baltijos valstybėms“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė greičiausiai paskutinį pagal dabartinę tvarką šauktinių sąrašą. Aiškėja, kad į devynis mėnesius trunkančią privalomąją pradinę karo tarnybą bus pakviesti per 3800 asmenų, o pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje. Sausio 4 d. sudarytas 2024 m. karo prievolininkų sąrašas, į kurį bus įtraukti konstitucinę pareigą turintys atlikti jaunuoliai.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) ketvirtadienį bus sudaromas šių metų karo prievolininkų sąrašas. Planuojama, jog į devynis mėnesius trunkančią nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiama apie 3,8 tūkst. jaunuolių, kaip ir pernai.  Šauktinių sąrašas bus sudaromas nepriklausomų stebėtojų akivaizdoje, atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Lietuvos krašto apsaugos ir Nyderlandų Karalystės gynybos ministerijos, plėsdamos bendradarbiavimą gynybos srityje, pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo iš Nyderlandų bendrovės „Thales Nederland“ įsigyjant daugiafunkces artilerijos radarų sistemas „Thales GM200 MM/C“, rašoma ministerijos pranešime spaudai.  „Lietuvos perkamos artilerijos radarų sistemos reikšmingai sustiprins artilerijos pajėgumus.

Krašto apsaugos ministerija baigė pirmąjį šarvuotųjų visureigių JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle) įsigijimo etapą. Penktadienio vakarą Lietuvą pasiekė paskutinioji šio įsigijimo etapo visureigių partija, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Nauja 50-ies JLTV šarvuotųjų visureigių vienetų partija į Lietuvą pristatyta baigiant įgyvendinti 2019 metais Krašto apsaugos ministerijos ir JAV Vyriausybės pasirašytą sutartį dėl 200 JLTV visureigių įsigijimo.

Lietuva iš Švedijos ketina įsigyti mobilią trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą. Kaip ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), viceministrė Greta Monika Tučkutė antradienį Stokholme su Švedijos kariuomenės Gynybos resursų administracija (FMV) pasirašė tą numatantį preliminarų susitarimą. Šiuo dokumentu Lietuva prisijungė prie institucijos turimos trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimo sutarties.

Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos toliau stiprina bendradarbiavimą. Krašto apsaugos ministerija ir JAV Gynybos departamentas šią savaitę Vašingtone pasirašė 2024-2028 metų dvišalį bendradarbiavimo gynybos srityje planą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dokumente apibrėžtos pagrindinės bendradarbiavimo sritys, kurioms Krašto apsaugos ministerija ir JAV gynybos departamentas artimiausiais metai skirs pagrindinį dėmesį.

Lietuvos ir Voketijos gynybos ministrai kitą savaitę Vilniuje pasirašys planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak jos, gruodžio 18-ąją, pirmadienį, Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašomas planas įtvirtins abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Anksčiau planuota, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM) pasirašė sutartį dėl naujos NASAMS sistemos įsigijimo. Anot jos pranešimo, tuo pradedamas vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimo antrasis etapas. „Siekiant efektyviausio šalies oro gynybos sustiprinimo, Lietuvos kariuomenei bus perkama ir toliau plėtojama NASAMS sistema – šią savaitę pasirašyta įsigijimo sutartis su šią sistemą gaminančia Norvegijos įmone „Kongsberg Defence and Aerospace“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Nerimaujant dėl Lietuvos ir sąjungininkų karinių orlaivių saugumo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) rengiasi perimti porą privačių sklypų, esančių šalia Šiaulių oro uosto. Šie sklypai įeina į 18 ha teritoriją Šiauliuose, kur numatoma plėsti karinę infrastruktūrą, reikalingą NATO sąjungininkams Lietuvoje priimti. Šios bei Ukmergėje esančios teritorijos įtraukimui į karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centrui (NKSC) prieš šventes surengus kibernetinio saugumo pratybas paaiškėjo, kad pašto tarybomis apsimetančių internetinių sukčių neatpažintų kas septintas dirbantysis. Kaip antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), pratybų metu daugiau kaip šimto Lietuvos organizacijų darbuotojų buvo išsiųsta virš 40 tūkst. imitacinių laiškų – taip buvo tikrinami jų gebėjimai atpažinti pašto tarnybomis apsimetančių internetinių sukčių žinutes.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) Lietuvos ir Sakartvelo gynybos viceministrai Žilvinas Tomkus ir Lela Chikovani pasirašė dvišalį stiprinamo 2024 metų bendradarbiavimo planą, kuriame išdėstyti kitais metais planuojami vizitai, dalyvavimas pratybose ir kursuose.

Lietuva perdavė Ukrainos kariuomenei 3 mln. šovinių, nuotolinio detonavimo sistemas ir žiemai skirtą įrangą, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Mūsų įsipareigojimas padėti Ukrainai išlieka nepalaužiamas. Formuodami savo paramos paketus reaguojame į svarbiausius Ukrainos poreikius ir prioritetus.

Kitų metų antroje pusėje Lietuva ir Vokietija pasirašys tarpvalstybinę sutartį dėl brigados dislokavimo sąlygų, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ji bus teikiama ratifikuoti Seimui. Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, ši sutartis apibrėš Vokietijos piliečių gyvenimo Lietuvoje teisines, mokestines, įsidarbinimo ir kitas sąlygas. „Yra daugelis dalykų, kuriuos reikia apibrėžti sutartimi.

Lietuva perdavė Ukrainai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS raketų paleidimo įrenginius ir reikalingą įrangą, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Lietuvos nupirktos NASAMS raketų paleidimo sistemos bus integruojamos į Ukrainos kariuomenė turimus ugnies valdymo vienetus, taip papildant ir išplečiant Norvegijos bei JAV padovanotų NASAMS sistemų operacinį pajėgumą. Mūsų teikiama parama tebėra svarbus Ukrainos gynybos veiksnys.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) kviečia mokyklas dalyvauti atrankoje, kuriai bus perduota saugoti 2023 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava. Visus metus Gedimino bokšte plevėsuojanti vėliava iškilmingai nuleidžiama Vėliavos dieną – sausio 1-ąją. Prieš pakeldami naująją vėliavą, nuleistąją Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai perduoda saugoti pilietiškiausiai šalies mokyklai.

Krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė šią savaitę susitikimuose JAV aptarė kibernetinio saugumo grėsmių situaciją Baltijos jūros regione, pristatė Lietuvos atliktus darbus šioje srityje. „Lietuva tarptautiniu lygiu patvirtino savo įsipareigojimą kovai su kibernetiniais nusikaltėliais“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime apie vizitą sako krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė.

Per ateinantį dešimtmetį Krašto apsaugos ministerija (KAM) karinėms atsargoms įsigyti planuoja skirti daugiau kaip 3,1 mlrd. eurų. Ministerija penktadienį informavo, kad didžiausia dalis, apie 90 proc. kaupiamų karinių atsargų, sudarys amunicija, o likusi dalis – įvairios inžinerinės priemonės ir sprogstamosios medžiagos.

Stiprinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus jai perduoti modernūs amerikietiški snaiperiniai šautuvai „Barrett“ ir pirmoji partija belgiškų kulkosvaidžių FN MINIMI. Kaip ketvirtadienį informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), modernūs 12,7 mm kalibro (.50 BMG) „Barrett“ kariuomenei perduoti pirmą kartą, šie ginklai yra neatlygintina parama iš Jungtinių Valstijų (JAV) pagal 2021-aisiais sudarytą sutartį.

Lietuvoje daugėja už ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą atsakingų organizacijų, tinkamai reaguojančių į kibernetinius incidentus, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas sako, kad praėjusią savaitę kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas OpEx“ dalyvavusios ministerijos, viešojo ir privataus sektoriaus bendrovės pademonstravo gerėjančią reakciją į incidentus.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) antradienį akredituotas naujasis Italijos gynybos atašė Lietuvai pulkininkas Giovannis Trebisonda, pranešė ministerija. „Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimas gynybos srityje yra reikšmingai sustiprėjęs.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį susitiko su Estijos ambasadoriumi Lietuvoje Kaimo Kuusk ir aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus bei abiejų šalių pastangas remiant Ukrainą,praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Ukraina – ilgalaikis mūsų įsipareigojimas. Raginame Estiją prisijungti prie Ukrainos išminavimo koalicijos – prisidėti finansiniais įnašais arba perkant reikalingą įrangą“, – sakė A. Anušauskas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymus Valstybės gynimo tarybai (VGT) svarstyti dėl pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Politikės teigimu, poreikio tai aptarinėti VGT formate nėra. „Tai, viso labo, diskusija.

Lietuva už 7,5 mln. Europos Sąjungos (ES) lėšų atnaujino kibernetinės saugos techninę įrangą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Įgyvendinus projektą „Saugiojo tinklo ir kibernetinių atakų prevencijos sistemos sukūrimas“ buvo atnaujinti Saugiojo tinklo elementai, leidžiantys apdoroti didesnius Saugiuoju tinklu perduodamų duomenų srautus. Tai užtikrina valstybės atsparumą didesnėms paskirstyto atsisakymo aptarnauti (angl.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) praneša, kad per trejus metus Lietuvos gynybos biudžetas išaugo beveik dvigubai ir šiais metais viršija 2,5 proc. nuo BVP lygį. Pasak ministerijos, tai leidžia paspartinti Lietuvos kariuomenei svarbios ginkluotės įsigijimus. „Svarbu yra ne vien asignavimai, bet ir tai, kad jie virstų realiais pajėgumais.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Rugsėjo 4 dieną NATO orlaiviai palydėjo tris rusų naikintuvus – vieną SU-30SM ir du SU-27P. Visi jie skrido nepateikę skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.

Lietuva tęsia nenutrūkstamą karinės paramos teikimą Ukrainai ir šiandien kariaujančiai šaliai perdavė puspenkto milijono šaudmenų, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Iki šių metų rudens Lietuvos Ukrainai perduota karinė parama jau apima sraigtasparnius Mi-8, priešlėktuvinius pabūklus L-70 su amunicija, M113 šarvuotuosius transporterius, milijonus šovinių, granatsvaidžių amuniciją.

Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė“ kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją (KAM), kad ši inicijuotų diskusijas dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus. „Šauktinių poreikis yra augantis, o demografinės tendencijos yra ne mūsų pusėje.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį pristatys generolo S. Žukausko poligone Pabradėje NATO itin aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų poreikiams skirtą infrastruktūros vystymo projektą.   Renginyje dalyvaus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybos vadas Modestas Petrauskas kiti Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus ketvirtadienį susitiko su NATO karinių oro pajėgų vadavietės (angl. NATO AIRCOM) vadu generolu Jamesu H. Heckeriu.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas per neformalų Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikimą trečiadienį palaikė paramos tiekimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Per ateinančius ketverius metus ES per Europos taikos priemones planuoja skirti 20 mlrd. eurų, kad iš dalies kompensuotų valstybių narių išlaidas, patirtas dėl  karinės paramos tiekimo Ukrainai, pranešė Krašto apsaugos ministerija.  „Tikimės, kad naujasis planas užtikrins ilgalaikę ir tvarią paramą Ukrainai.

Krašto apsaugos ministerijos siūloma šaukimo į kariuomenę pertvarkos kryptis yra gera, nes atsiranda daugiau nuspėjamumo, alternatyvios tarnybos variantų, sako valdančiosios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Geopolitinė situacija ir nacionalinis saugumas yra labai svarbus, (...) ir šita privaloma karinė tarnyba yra tos gynybos neišvengiamas elementas.

Pertvarkant šaukimo į kariuomenę tvarką, Krašto apsaugos ministerija (KAM) rugpjūčio 8 d. pasiūlė, kad šiuo metu galiojanti 9 mėnesių tarnyba daliai šauktinių galėtų būti sutrumpinta iki pusmečio. Tai numatyta antradienį ministerijos registruotuose projektuose. Pateikti siūlymus privalomosios pradinės karo tarnybos pertvarkai KAM žadėjo dar šių metų pradžioje. Įstatymo projekte rašoma, kad devynių mėnesių tarnyba gali būti sutrumpinama, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius.

Per septynis šių metų mėnesius Lietuva Ukrainai, kaip karinę paramą, perdavė sraigtasparnių, priešlėktuvinių pabūklų, šarvuočių, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos duomenimis, perduota Mi-8 sraigtasparnių, priešlėktuvinių pabūklų L-70 su amunicija, M113 šarvuotų transporterių, milijonai šovinių, granatsvaidžių amunicijos.

NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo palydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, vieną kartą – patruliuoti prie Baltijos šalių sienos su Rusija ir Baltarusija, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Praėjusį antradienį NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti atakos lėktuvą IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.

Šią savaitę Valstybės gynimo tarybai (VGT) pasiūlius Lietuvoje įsteigti dar vieną karinį poligoną. Krašto apsaugos ministerija (KAM) žada ieškoti tam tinkamų teritorijų. „Numatoma atlikti išsamų vertinimą, kur Lietuvoje būtų tinkamos civilinės teritorijos karininiams mokymams plėtoti. Atsižvelgus į vertinimo išvadas, būtų ieškoma galimybių vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu įgyvendinti naujos brigados dydžio karinio manevravimo teritorijos įsteigimą“, – rašoma BNS pateiktame komentare.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko paskelbta informacija neturi įslaptintos informacijos požymių, BNS penktadienį nurodė vertinimą atlikusi Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Liepos 25 dieną krašto apsaugos ministro A. Anušausko „Facebook“ įraše paskelbta informacija neturi įslaptinamos informacijos, susijusios su krašto apsaugos sistemos veikla, detaliajame sąraše nustatytų įslaptintos informacijos požymių“, – teigia ministerija.

Lietuva šią savaitę planuoja pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo su šios šalies gamintojais, sako krašto apsaugos ministras. „Artimiausiu metu, šią savaitę, pasirašysime ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pirmadienį sakė Arvydas Anušauskas.

NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Šeštadienį NATO naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti iš žemyninės dalies į Kaliningrado sritį skridusio Rusijos keleivinio lėktuvo TU-134 ir dviejų naikintuvų SU-27, kurie skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities bei į ją grįžo.

Lietuvos kariuomenei pristatyta nauja krovininių sunkvežimių ir daugiatikslių automobilių partija, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kariuomenei perduoti 53 daugiatiksliai automobiliai Peugeot „Rifter“. Iš viso Lietuva perka 235 vienetų šio tipo automobilių. Bendra pirkimo vertė siekia beveik 6,5 mln. eurų. Šiuo metu kariuomenei jau pristatyta 90 šių automobilių, likusi dalis įvairus kariuomenės vienetus pasieks iki metų pabaigos.

Darbą Lietuvoje pradeda naujasis Suomijos gynybos atašė – Jouni Heikki Sakari Lamminenas antradienį akredituotas Krašto apsaugos ministerijoje (KAM). Ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad Lietuva tikisi karinio bendradarbiavimo su NATO nare tapusia Suomija stiprinimo. „Esame labai laimingi galėdami vadinti Suomiją NATO sąjungininke.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako besitikinti, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) atnaujintam sienos priedangos planui pritars dar antradienį. Ji taip pat pabrėžė, kad Vidaus reikalų ministerija šį planą buvo parengusi dar sausį. „Mes dar laukiame reakcijos iš Krašto apsaugos ministerijos. Tikiuosi, šiandien KAM galutinai pasakys savo poziciją ir šiandien turėsime galutinį sprendimą“, – LRT radijui antradienį sakė A. Bilotaitė.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė karinį paramos Ukrainai planą, jis apima pagalbą su Rusijos invazija kovojančiai šaliai ateinantiems trejiems metams. „Ekonominiai, finansiniai, humanitariniai ir kiti aspektai – ne šito plano dalis. Jis apima 2024, 2025 ir 2026 metus“, – BNS šią savaitę sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis pabrėžė, kad plano turinys ir detalus jo finansavimas bus pristatytas kitą savaitę.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį Briuselyje su NATO gynybos ministrais aptars regioninius gynybos planus bei Baltijos šalių oro gynybą. „Aptarsime regioninius planus ir esu įsitikinęs, kad Vilniaus summite jau būsime juos ir patvirtinę“, – BNS sakė ministras. Jis taip pat teigė besitikintis, kad sąjungininkai sutars ir dėl rotacinės oro gynybos Baltijos šalyse.