kaina

 Praėjusių metų džiaugsmus dėl rekordinio derliaus šiemet pakeitė chaosas žemės ūkio paskirties sklypų rinkoje. Šiandienos ūkininkų ir žemės sklypų savininkų veiksmus galima vadinti „laukinis kapitalizmas“, teigia Žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Agro Management Team“ specialistai.

 Technologijų kompanija „Apple“ trečią kartą iš eilės pelnė brangiausio prekinio ženklo titulą, skelbia „Forbes“. Į brangiausiųjų sąrašo pirmąjį penketuką patenka tokios kompanijos, kaip „Microsoft“, „Coca-Cola“, „IBM“ ir „Google“. „Trečią kartą iš eilės brangiausiojo titulą pelniusio „Apple“ prekinio ženklo vertė siekia 104,3 mlrd. JAV dol.

Edvardas Kubilius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kalbantis su „Gazprom“, jau pavyko atsakyti į kai kuriuos Lietuvai svarbius klausimus, tačiau kol kas Rusijos koncernas nėra nusiteikęs mažinti dujų kainos. Taip interviu LRT radijo laidai „60 minučių“ teigia energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. „Aiškėja ir trečiojo paketo įgyvendinimo būdas, atsakome į įvairius klausimus, įskaitant tranzito užtikrinimą, taip pat kalbame ir apie kainų sumažinimą.

Šiaulių miesto savivaldybė apmokestino automobilių stovėjimą miesto centre esančiuose kiemuose. Tiesa, teritorija kiek siauresnė nei buvo užsimota pirminiame variante. Mokestis bus įvestas nuo kitų metų pradžios. Kaina iš esmės liks tokia pati. Taip pat atsirado daugiau laisvės rinkliavos mokestį norintiems susimokėti vairuotojams – išlipus iš automobilio nereikės skubėti prie rinkliavą renkančio automato baiminantis sulaukti baudos.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Alytaus regione pradeda strigti daugiabučių renovacija. Bendrijų pirmininkai, nepatenkinti dėl brangiai nupirktų daugiabučių renovacijos darbų – po konkurso kai kurie projektai, pavyzdžiui, Varėnoje, atpigo 2 centais, nesutinka pasirašyti renovavimo darbų sutarčių. Be to, abejojama renovaciją atliksiančiomis įmonėmis, nes kai kuriose jų dirba po vieną ar tris darbuotojus.

Iki gruodžio mėnesio miesto valdžia ketina peržiūrėti miesto autobusų bilietų kainas – pagal įstatymą tai privaloma padaryti kasmet. Preliminariai, bilietų kainos turėtų nesikeisti, to prašo ir „Busturas“. Nuostolingai dirbančią bendrovę iš finansinės duobės galimai traukia pati Savivaldybė, kai gavo pylos iš prokuratūros, kad laikytųsi ministerijos nurodymų. O patys valdininkai džiaugiasi, kad iš miesto stumiami privatūs vežėjai darbo randa kitur.

Ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau Lietuvoje skurstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Svarbiausios priežastys: aukštos maisto kainos, maži atlyginimai ir pensijos bei didžiųjų prekybos tinklų vykdoma politika. Vakariečiai pensininkai mėgaujasi atostogomis saulėtuose kurortuose, o Lietuvos senukai vos suduria galą su galu ir parduotuvėje skaičiuoja, kiek produktų galės įsidėti į krepšelį. Badaujantis Kaunas Spaudoje skurdo tema minima neretai, tačiau Seime jai skiriama per mažai dėmesio.

Saulėtas spalis. Vilniaus senamiesčio gatvės pilnos įprasto automobilių ir praeivių triukšmo. Visgi vieno gausmo nebuvo galima neišgirsti. Tokį garsą gali skleisti tik tūkstantinė „Bugatti Veyron Grand Sport Vitesse” kaimenė. Portalo Autoplius.lt duomenimis, tai yra brangiausias Lietuvoje parduotas automobilis. Jei prie šviesoforo išsirikiuotų 10 įprastų automobilių – jų bendra galia nepranoktų šio „Bugatti”. Po pastarojo variklio gaubtu sumontuotas 1,2 tūkst. arklio galių motoras.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Vokiečiai automobilių turguje renkasi naujus ir naudotus automobilius Emmeringas (Vokietija), Reuters/Scanpix nuotr.  Protinga suma automobiliui įsigyti Lietuvoje yra penki vidutiniai atlyginimai, interviu naujienų tinklalapiui LRT.lt sako lengvųjų automobilių rinkos ekspertas Viktoras Daukšas. Tačiau, anot eksperto, pirkdami automobilį tautiečiai dažnai pasitiki tik savo žiniomis ir pagaili šimtinės kitos automobilį apžiūrėti servise.

Alma Mosteikaitė Per Alytaus miesto savivaldybės tarybos įkurtą viešąją įstaigą Energinio efektyvumo didinimo agentūrą (EEDA) pirmu etapu vykdoma aštuoniolikos daugiausia šilumos energijos sunaudojančių daugiabučių renovacija. Ši įstaiga inicijavo tokių namų renovacijos investicinių projektų parengimą, per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) organizuoja renovacijos darbų pirkimą.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Maisto produktų gamintojai nenori rizikuoti dėl kiekvieno užsieniečio, todėl stengiasi. Jei į jogurtą užsiprašoma daug uogų – prašom, bus, sako maisto ekspertas Raimondas Balbieris. O gaminti Lietuvai, anot jo, bandoma kuo pigiau. LRT radijo laidos „Ryto garsai“ redakcija nusipirko jogurtų ir pabandė patikrinti, ar teisingi gandai, kad Lietuvai skirta produkcija prastesnė už eksportuojamą į kitas šalis.

 Nuo lapkričio 1 dienos Lietuvos paštas aiškiai apibrėžia pašto korespondencijos, t.y. laiškų standartą. Laiško svorį arba matmenis viršijančios siuntos bus siunčiamos kaip siuntiniai. „Iki šiol gyventojai kaip pašto korespondenciją siuntė pačius įvairiausius daiktus – maisto gaminius, drabužius, avalynę, buitinę techniką ir pan. Nuo lapkričio 1 dienos įvedame aiškų standartą, kas yra laiškas, o kas – siuntinys.

2013 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 0,2 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,5 procento padidėjęs darbo užmokestis bei 0,1 procento padidėjusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Latvija kol kas nesvarsto galimybės Lietuvai parduoti pigesnių dujų. Taip LRT radijui teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Pirmadienį pasirodė pranešimų, kad Rusijos koncernui „Gazprom“ atšaukus prekybos trečiosioms šalims ribojimus, svarstoma, jog būtų galima iš Latvijos įsigyti pigesnių dujų. „Kai išgirdau šitą naujieną, Latvijos ministrui pirmininkui pirmiausia ir uždaviau šitą klausimą. Ir jam buvo šiek tiek staigmena.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ antradienį perspėjo Ukrainą, kad ji tebėra skolinga beveik milijardą JAV dolerių už gamtines dujas, Kijevui siekiant pasirašyti partnerystės sutartį su Europos Sąjunga (ES). Šios Rusijos valstybinės bendrovės generalinis direktorius Aleksejus Mileris sakė, kad „Gazprom“ jau yra pratęsusi galutinį terminą kontrakte, pagal kurį Ukrainos valstybinė dujų bendrovė turėjo iki spalio 1-osios sumokėti 882 mln. dolerių (2,2 mlrd.

Daugiau nei du trečdaliai lietuvių (68 proc.), pasirinkdami siuntų paslaugas, dažniausiai atsižvelgia į siūlomą kainą. Ją, kaip pagrindinį siuntų tiekėjo pasirinkimo kriterijų, įvardijo ir latviai. 6 iš 10 jų pripažino, kad dažniausiai lygina siuntų įkainius. Kaimynams estams už mažesnę kainą yra svarbiau patikimas siuntų pristatymas: jį įvardijo 84 proc. šalies gyventojų.

Karolis Birgilas „Natos“, „ilgumas“, „harmonija“, „charakteris“ yra muzikos terminai, tačiau visa tai galima uždaryti į butelį lyg džiną. „Vyno klubo“ įkūrėjo Arūno Starkaus teigimu, čia negali būti kalbos tik apie kokybę, nes apie vyną reikia kalbėti ir kaip apie meną. Taigi koks yra lietuvių skonis? Į šį klausimą A. Starkus atsako faktų kalba ir aiškiai atskiria kokybę nuo meno bei paaiškina, kam Lietuvos rinkoje yra skiriama pirmenybė.

 Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Rusijos planai demonopolizuoti dujų eksportą, atimant išskirtines eksporto teises iš koncerno „Gazprom“ ir leidžiant dujas eksportuoti mažesniems tiekėjams, suteiktų galimybę Lietuvai pirkti pigesnių rusiškų dujų. „Šitą informaciją esu girdėjęs daug anksčiau, kad "Gazprom" ruošiasi leisti ir kitiems tiekėjams pardavinėti gamtines dujas, tiems, kurie turi telkinius, bet oficialios informacijos kol kas nesame tikrai gavę.

Prieš keletą mėnesių biržoje pradėjo brangti elektros kaina. Nors dar šių metų kovo 15 d. buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurios tikslas buvo siekti pigesnės elektros, projektas nepavyko. Šia sutartimi, pasak Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovo Vaclovo Miškinio, gali džiaugtis tik Estija.  „Taip, aš dėl to neturiu abejonių.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad spalio 25 d. įsigalioja Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatos, perkeltos į mūsų šalies nacionalinę teisę, kurios suteiks daugiau galimybių mūsų kraštiečiams, apdraustiems Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), gydytis ES, gauti reikiamas specialistų paslaugas, o šių šalių piliečiams – naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis mūsų šalyje.

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius į pasitarimą dėl elektros kainų didėjimo sukvietė energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių, elektros perdavimo operatoriaus „Litgrid“, „Lietuvos energijos“, įmonės „Lesto“ bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovus.

Žemdirbiai dar nepraranda vilčių sustabdyti Lietuvą besidalijančius naujuosius dvarininkus ir rengiasi trenkti per neteisėtai pralobusių turtuolių nagus, dažnai į save lenktus. Raginimų beatodairiškai didinti ir kurti tik stambius pramoninius ūkius nebesigirdi. Dabar visi supranta, kad buvo padaryta klaida, už kurią mokama kaimų tuštėjimu, nedarbu, milžiniškomis emigrantų bangomis. Tačiau dar ne viskas prarasta.

Šį rudenį minime pirmųjų Lietuvos Oro linijų (LOL) solidų jubiliejų. Lygiai prieš 75 metus Lietuvos valstybė, remiama visuomenės, įsteigė LOL bei įsigijo du pirmuosius lėktuvus aprūpintus tuo metu pažangiausiomis technologijomis. 1938 metų rudenį įsigijus du anglų gamybos „Percival Q 6“ lėktuvus Lietuvos oro linijos pradėjo vykdyti bandomuosius skrydžius maršrutu Kaunas-Palanga-Kaunas. Šie pirmieji skrydžiai pažymėjo Lietuvos keleivinio susisiekimo ištakas.

 Per pastaruosius kelerius metus pakilusios degalų kainos pakoregavo trečdalio lietuvių važiavimo automobiliu įpročius. Trečdalis pripažįsta, kad nuosavu automobiliu naudojasi rečiau. Vis dėlto didesnės dalies vairuotojų (59 proc.) nuolat brangstantys degalai negąsdina: jie važinėja tiek pat ar netgi dažniau. Tokią vairuotojų nuomonę rodo lankomiausio transporto skelbimų portalo autoplius.lt apklausa. Pasak Viktoro Daukšo, autoplius.

Oro uostai yra labai specifinės erdvės, kuriose galioja savitos taisyklės – čia vyksta įvairūs patikrinimai, slepiasi ieškomi asmenys, paprastas anekdotas gali sukelti didžiulę paniką... Daug žmonių nemėgsta oro uostų dėl skubėjimo, įtampos, labirintą primenančio išplanavimo ir nebuvimo ką veikti. Tačiau vienas didžiausių Europos oro uostų – Amsterdame esantis Schipol – paneigia daug su oro uostais siejamų steriotipų.

Bendrovė „Apple“ be atskiro pranešimo Prancūzijoje padidino naujųjų savo išmaniųjų telefonų modelių „iPhone 5S“ ir „iPhone 5C“ kainą. Ar šių telefonų kainos bus keliamos ir kitose šalyse, kol kas neaišku, praneša „ZDNet“. Skelbiama, kad „iPhone 5S“ ir „iPhone 5C“ telefonai, priklausomai nuo modifikacijos, Prancūzijoje pabrango 10–18 eurų. Naujosios kainos nurodytos prancūziškame „Apple Store“ tinklalapyje.

Vokiečių kompanija „Porsche“ paskelbė savo modelio „Porsche 918 Spyder“ kainas Kinijos rinkoje. Pasirodo, kinai už patį ambicingiausią vokiečių automobilį mokės dvigubai daugiau, nei europiečiai.

Dvi savaites Vašingtone trukusi drama dėl JAV biudžeto pasibaigė laimingai, tačiau kaip šios savaitės palietė vieną didžiausių pasaulio ekonomikų? Tyrimų agentūra „Standard & Poor’s“ skaičiuoja, kad ši politinė aklavietė JAV kainavo 24 mlrd. JAV dolerių, arba 0,6 proc. ketvirtojo ketvirčio BVP augimo. Kaip rašo portalas qz.com, tai reiškia, kad vietoj prognozuoto 3 proc. ekonomikos augimo bus sulaukta tik 2 proc. Taip atsitiko dėl valstybinio sektoriaus darbo nutraukimo.

 Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pareiškė, jog Lietuva tikisi, kad Rusijos koncernas „Gazprom" sumažins dujų kainas Lietuvai bent „iki rinkos lygio". „Galiu patikinti, kad Vyriausybė deda visas pastangas, kad taip ir atsitiktų (būtų sumažintos dujų kainos - BNS)... Tam kad sušokti tango, reikia dviejų.

Kavinių tinklas „Starbucks“ rado būdą, kaip santykinai pigų produktą parduoti brangiai, tačiau vokietis neurobiologas Markusas Mulleris mano, kad kompanija gali dar giliau įlįsti į savo klientų kišenes, rašo „Spiegel“. Šis mokslininkas kartu yra ir pardavimų profesionalas. Jis yra dirbęs konsultacinėje kompanijoje „Simon, Kucher and Partners“, kuri pataria verslui, kaip parinkti tinkamas kainas.

Didžiausi Lietuvoje prekybos tinklai didiesiems šalies pieno gamintojams padės išparduoti produkciją, skirtą užsivėrusiai Rusijos rinkai. "Maxima" su bendrovėmis "Pieno žvaigždės" ir Vilkyškių pieninė jau susitarė, kad produktai bus parduodami 20-30 proc. pigiau. "Iki" atstovas žiniasklaidai Andrius Petraitis BNS patvirtino, kad tinklas prekiaus pigesne Vilkyškių pieninės produkcija. "Norfos" atstovas Darius Ryliškis BNS patvirtino, kad dar deramasi su pieno perdirbėjais.

Audito bendrovė „KPMG Baltics“pateikė galutinę Šiaulių bankui perduoto Ūkio banko turto ir įsipareigojimų vertinimo ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad Šiaulių bankui perduotų įsipareigojimų ir turto vertės skirtumas siekia apie 927 mln. litų. Šis skirtumas yra apie 128 mln. litų didesnis nei buvo nustatyta preliminaraus turto vertinimo ataskaitoje. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (IID) ir Šiaulių bankas susitarė, kad skirtumą padengs IID.

 Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėjį buvo 1167,9 lito už toną - per mėnesį ji padidėjo 4,4 proc. o per metus - rugsėjį, palyginti su 2012 metų rugsėju, - 38 procentais. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad rugsėjį supirkta 133,28 tūkst. tonų pieno - 1,9 proc. mažiau negu pernai rugsėjį. Šiemet per devynis mėnesius Lietuvoje supirkta 1,018 mln. tonų pieno - 2,8 proc. mažiau negu pernai sausį-rugsėjį.

„Chevron“ Lietuvoje reikėjo išlaikyti jei ne dėl skalūnų dujų gavybos, tai bent jau norint su „Gazprom“ sužaisti sėkmingą dujų kainų partiją. Liberalas Eligijus Masiulis įtaria, kad „Chevron“ korta sužaidė ne Lietuva, o „Gazprom“. Vyriausybė ir Seimo dauguma patyrė iki šiol didžiausią smūgį – energetikos milžinė „Chevron“ pareiškė pasitraukianti iš skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt  Degalų kainos pastaruoju metu mažėja, teigia Lietuvos degalinių tinklų atstovai. „Atitinkamai ir degalinių tinklai tas kainas mažina. Gal ne taip greitai, kaip norėtų vartotojai“, – sako bendrovės „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mažmeninei prekybai Romas Turlinskas. Dėl sunkumų JAV ekonomikoje beveik mėnesį po truputį pinga naftos žaliava.

Šiaulių miesto lopšeliai-darželiai vaikus maitina už vienodą kainą, bet maisto produktus perka skirtingomis kainomis. Darželių sutartys su tiekėjais skiriasi net 100 tūkstančių litų. Kodėl? Savivaldybė atsakymo neturi. Gal tėvų ir biudžeto pinigai žarstomi kam nors į kišenes? Statistikos skirtumai 29 miesto lopšeliai-darželiai šiems metams maisto pirkimo sutarčių yra sudarę beveik už 5 milijonus litų.

Kompanija, pramynusi mažų kainų ir nesvetingo aptarnavimo oro kelionėse takus, susiprato – jos strategija ilgainiui turės keistis, rašo businessinsider.com. Airijoje įkurta bendrovė metų metus didžiavosi galinti keleivius skraidinti pigiau grybo bei nekreipti dėmesio į elementariausias šių užgaidas.

Rugsėjį, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,7 procento, praneša statistikos departamentas. Kaip teigiama išplatintame pranešime, tam daugiausia įtakos turėjo padidėjusios drabužių ir avalynės, daržovių ir bulvių, degalų kainos bei sumažėjusios vaisių ir uogų, keleivinio oro transporto paslaugų, telefonų įrenginių ir paslaugų kainos. Vartojimo prekių kainos šių metų rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, padidėjo 1,1 proc.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,1%.  Toks pat augimas buvo matomas ir rugpjūtį mėnesį. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus smuko tik 0,1% ir tai yra mažiausia neigiama reikšmė per pastaruosius 22 mėnesius.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Kauniečiai pamėgo turgelius, kuriuose ūkininkai siūlo savo produkcijos. Pirkėjų nebaido ir kiek didesnės nei parduotuvėse kainos: sako, jei taupiai valgai, kainų skirtumas ne taip kišenę ir tuština. Patenkinti ir ūkininkai – nuolatiniams klientams jie ir nuolaidų negaili. Šeštadienio rytas aikštelėje prie Kauno pilies kvepia rūkytomis dešromis ir žuvimi, čia pat kepami sūriai, ūkininkai siūlo daržovių, vaisių, pieno, duonos.

Be bulvių, tradicinio lietuvių maisto produkto, patiekalų kažkada daugelis lietuvių neįsivaizduodavo nė dienos. Cepelinai, kugelis, kiti lietuviški patiekalai ne paskutinėje vietoje mėgstamiausių sąraše išlieka ir dabar. Šiemet bulvių derlius Tauragės ir aplinkinių rajonų ūkininkus džiugina, tačiau pirkimas – ne itin. Ūkininkams mielesni pirkėjai, apsirūpinantys bulvėmis visai žiemai. Tačiau tokių vis mažiau.

Šiaulių miesto šilumos ūkio specialiojo plano koncepcija vakar pakartotinai pristatyta viešame svarstyme su visuomene. Bet nepaaiškėjo, ar mieste reikia naujų šilumos tiekėjų, ar šilumos kaina mažės. Privatininkų aktualija – neišsprendžiama Specialųjį planą rengia inžinerinė konsultacinė bendrovė „COWI Lietuva“. Planas laikomas strateginiu.

Lidija Jankauskienė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bulvių derlius šiemet kone trečdaliu mažesnis nei pernai. O ir tas pačias ūkininkai brangiai parduoda užsieniečiams. Prognozuojama, kad pavasarį bulvės gali kainuoti ir apie 3–4 litus už kilogramą. Bulviakasis baigiasi, šiųmetės bulvės jau pasirodė turguose ir prekybos centruose. Antrąja duona vadinamų daržovių kaina turguje svyruoja nuo 50 iki 80 centų už kilogramą. Prekybos centruose – nuo 59 centų iki 1,29 Lt.

Jau kelerius metus besitęsiantis Lietuvos energetinės nepriklausomybės trileris pasiekė įtempčiausią stadiją – derybas. Nežinodami tikslių derybinių nuostatų negalime nuspėti, kuri pusė iš derybų balos išlips sausa, tačiau bent jau kol kas panašu, kad „Gazprom“ gali atsidurti alkvietėje. Beveik 400 mlrd.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ketvirtadienį Lietuvos bankas spaudos konferencijoje pristatys euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą. Centrinis bankas ėmėsi iniciatyvos objektyviai įvertinti, kokią naudą šalies ekonomikai gali turėti euro įvedimas ir kokio dydžio galėtų būti su euro įvedimu susijusios sąnaudos.

„Apple“ sukurti naujieji „iPhone“ modeliai susilaukė itin didelio populiarumo tokiose sostinėse kaip Niujorkas, Berlynas, Pekinas ar Londonas. Tačiau Rusijos sostinėje Maskvoje didelių eilių prie „Apple“ parduotuvių nepastebėta, rašo CNBC. Rusijoje nėra labai populiarūs pigieji „iPhone“ modeliai. Naujienų portalo CNBC teigimu, čia „iPhone“ gali kainuoti daugiau kaip 1 tūkst. JAV dolerių. Vis dėlto skaičiuojama, kad išmaniųjų telefonų pardavimai šiais metais išaugo 30 proc.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius tikisi jau kitą savaitę gauti Rusijos dujų koncerno "Gazprom" atsakymus į Lietuvos pateiktus pasiūlymus, o susitarti su juo dėl naujų dujų kainų - iki spalio vidurio. "Aš tikiuosi, kad ta informacija, kuri šiuo metu yra išsiųsta iš Lietuvos "Gazprom", tikimės, kad per šią savaitę jie turėtų apsvarstyti, nes maždaug mes tiek pat laiko sugaišome, svarstydami jų pasiūlymus.

Galima tik spėlioti, kiek iš tiesų Lietuvai kainavo drąsiai šimtmečio byla vadintina Garliavos pedofilijos ir žudynių istorija. Kiek mokesčių mokėtojai sumokėjo ilgai byla narpliojusiems teisėjams ir kitiems teisėsaugos darbuotojams, kiek kainavo ir pačios Laimutės Stankūnaitės bei jos dukros apsauga bei slaptas išgabenimas iš šalies, vargu ar mes, eiliniai mirtingieji, kada nors sužinosime.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Gyvendamas Šveicarijoje, vienas žmogus per mėnesį turi apie 4500 litų privalomų išlaidų, skaičiuoja 27-erių klaipėdietė Diana Lupandina. Migracijos teisės centro duomenimis, vidutinis darbo užmokestis čia apie 5600 Šveicarijos frankų (11 900 litų) per mėnesį. „Čia itin brangiai atsieina būsto nuoma, ypač jei norima gyventi ramesniame rajone. Tiesa, už vandenį „sumoka“ meras, tad mokesčių našta kiek sumažėja.