justas gavėnas

Lyginant Lietuvos ir kitų šalių kainas, neretai išlenda mažos rinkos argumentas. Būtent mažas šalies dydis lemia, kad kai kurios prekės čia brangesnės. Bent jau taip sako patys prekybininkai. Kiti tuo tarpu ginčija, kad tai tik „sena prekybininkų dainelė“ ir net mažesnėse šalyse galima rasti pigesnių prekių nei Lietuvoje.

Praėjo beveik du metai, kuomet į Lietuvą žengė naujas žaidėjas prekybos rinkoje – „Lidl“. Ne paslaptis, kad daugelis tikėjosi, jog šis tinklas pasižymės mažesnėmis kainomis bei privers ir kitus prekybos tinklus pasitempti. Tačiau, ar iš tiesų kas pasikeitė per tuos du metus? Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad net trijų didžiųjų prekybos tinklų grynasis pelnas sumažėjo. Kaip rašė naujienų agentūra BNS „Maximos LT“ grynasis pelnas pernai sumažėjo 20 proc. iki 54,1 mln.

Vakar paaiškėjo, kad apie 17-os „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių įsigijimą svarsto Latvijos mažmeninės prekybos tinklas „Mego“. Jei šis tinklas apsispręs tikrai įsikurti Lietuvoje, ar pasiūlys mažesnes kainas? Apie „Mego“ ketinimus pranešė BNS naujienų agentūra. Latvijos prekybininkų asociacijos vadovas Henrikas Danusevičius naujienų BNS teigė, kad galbūt „Mego“ ketina veikti visame regione, norėtų turėti didesnę rinką ir apsaugoti savo apyvartą. Tiesa, kainomis lietuvių gali ir nelabai nudžiuginti.

 Latvijos mažmeninio prekybos tinklo „Mego“, kuris, BNS šaltinių teigimu, ketina įsigyti 17 „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių Lietuvoje, atėjimas į naują rinką neturės reikšmingos įtakos produktų kainoms, sako ekspertai. Kai kuirie jų abejoja, ar „Mego“ apskritai pavyks įsitvirtinti Lietuvoje, kur yra didžiulė konkurencija.

Prieš metus Lietuvoje atsidarė pirmoji „Lidl“ parduotuvė sukėlusi ne vieną savaitę trukusį ažiotažą: žmonės į eilę stodavosi nuo pat ryto, bananai būdavo išperkami per kelias valandas. Tačiau kaip visa tai paveikė rinką ir kitų prekybos tinklų reakcijas? Patys prekybos tinklai neslepia – konkurencija šiais metais buvo aršesnė. Tai pastebi ir mažmeninės prekybos ekspertai suintensyvėjusioje reklamoje.

Nebe paslaptis, kad Lenkijoje ne maža dalis prekių yra pigesnės nei Lietuvoje. Tai įrodo ir kartas nuo karto vis ten vykstantys apsipirkti lietuvaičiai. Visgi, kiek išties tos kainos skiriasi? Skaitytojas naujienų portalui tv3.lt pateikė du apsipirkimo čekius. Vienas iš Suvalkuose esančios parduotuvės „Lidl“, kitas – Vilniaus. Kadangi „Lidl Lietuva“ turi šūkį „Viena šalis, viena kaina“, galima manyti, kad tokios pat kainos būtų ir kitų Lietuvos miestų „Lidl“ parduotuvėse.

Praeitais metais prekyboje netrūko įvykių. Į Lietuvą įžengė didelį susidomėjimą sukėlęs prekybos tinklas „Lidl“, „Barborai“ atsirado naujas konkurentas „zzz.lt“, o statybinių medžiagų sektoriuje pradėjo tvirtintis „Depo“. Prieš metų pabaigą buvo patvirtina ir apie tai, kad „Rimi“ įsigyja „Iki“ prekybos tinklą. Tad ko galime tikėtis šiais metais? Ekspertai vienareikšmiškai sutaria, kad šių metų pagrindinis įvykis – „Rimi“ ir „Iki“ jungtuvės bei kokią parduotuvių koncepciją jos pasirinks.

Prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“ oficialiai pranešus apie planus susijungti, imta svarstyti ne tik ką tai reiškia rinkai, bet ir vartotojams. Rūpimiausias klausimas, ar sumažėjusi konkurencija neiššauks didesnių kainų. Dar prieš mėnesį pasirodė kalbos, kad „Rimi“ planuoja įsigyti „Iki“. Šiandien paaiškėjo, kad sutartis pasirašoma. Įsigijęs Lietuvoje veikiantį „Iki“ prekybos tinklą, „Rimi“ tikisi tapti antru pagal dydį rinkos žaidėju su beveik ketvirtadaliu rinkos.

Galimos prekybos tinklų „Iki“ ir „Rimi“ jungtuvės būtų istorinės mažmeninės prekybos rinkoje Lietuvoje. Tad jau dabar kyla klausimų, ko galime tikėtis, ar konkurencijos taryba palaimintų šį junginį? Ekspertai teigia, koncentraciją galima koreguoti, tad sandoris – visiškai realus. Vienas pagrindinių klausimų, kyla dėl parduotuvių ir ten dirbančiųjų likimo. Natūralu, kad įmonei neapsimokėtų turėti dviejų prekybos centrų vienas šalia kito.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) laikydama būsimos koalicijos vairą savo rankose, turės didžiulę galią įgyvendinant kai kuriuos savo sprendimus. Pavyzdžiui, valstybinio monopolio kūrimą pardavinėjant alkoholį. Tačiau prekybos ekspertai pastebi didžiules grėsmes, kurios neišvaduotų Lietuvą nuo alkoholizmo, o nustumtų į dideles finansines ar narkotikų problemas. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas šią idėją vadina iš utopinės operos.

Pagrindinis pardavėjų ginklas pritraukiant klientus – akcijos. Tačiau prekybos tinklai pastebi, kad vien paprastų akcijų nebepakanka. Norint išlaikyti klientą reikia teikti labiau personalizuotus pasiūlymus. Naujausią individualią programą pristatė prekybos tinklas „Maxima“, pasiūlęs „Ačiū“ kortelės turėtojams internetinėje paskyroje susidaryti savą prekių su nuolaida krepšelį.

Tarsi bloga tradicija tapęs ėjimas į parduotuves pirkti alkoholinių gėrimų prieš šventinę Rugsėjo pirmąją pamažu praranda savo pozicijas. Parduotuvių atstovų teigimu, alkoholio perkama mažiau nei pernai, o taip pat renkamasi ir nealkoholinius gėrimus. Tiesa, mažmeninės prekybos ekspertas apie besikeičiančias tendencijas optimistiškai nemąsto. Jau ne pirmus metus galioja draudimas Rugsėjo 1–ąją pardavinėti alkoholinius gėrimus.

Nors Lietuvos pirkėjai džiaugiasi mažomis „Lidl“ kainomis, ekspertai įsitikinę, kad tai tik laikina. Pažvelgus į šio tinklo kainų skirtumus skirtingose šalyse matyti, kad nors kai kurie produktai jau siūlomi Vokietijos kainomis, kiti – daug pigesni. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įsitikinęs, kad prekės „Lidl“ Lietuvoje šiuo metu dirbtinos, nes norima sudaryti pigaus prekybininko įvaizdį. Vasarai baigiantis vaizdas gali pasikeisti.

Tęsiantis prekybos centrų boikotui prekybininkai vis labiau puošiasi raudona ir geltona – akcijų spalvomis ir siūlo savo klientams puokštę nuolaidų. Sulaukęs daugybės skaitytojų nuotraukų, tv3.lt portalas atliko tyrimą, kiek maistas kainuoja užsienio šalyse.

Dažnam pirkėjui teko susidurti su problema, kuomet vietoje vienos prekės įskaičiuojama kita. Vieni mano, kad tai paprasta klaida, kiti – kad apgalvotas scenarijus. Prekybininkai tikina, kad visa tai, ką sako nepatenkinti pirkėjai – tik mitas. Paskelbus istoriją apie Seimo narį Kęstutį Masiulį, kuriam vietoj vienų daržovių buvo parduotos dvigubai brangesnės, savo istorijos pradėjo dalintis ir kiti Lietuvos žmonės.

Atidarius „Lidl“ logistikos centrą, jau kalbama ir apie parduotuvių atidarymą. Svarstoma ar tikrai sulauksime mažesnių kainų bei kokios produkcijos galėsime įsigyti. Vis dėlto, miestų merai mano, kad šiam Vokietijos gigantui nebus taip lengva suformuoti savo pirkėjų ratą. Kalbintų merų nuomone, „Lidl“ atidarymo labiau laukia verslai nei gyventojai. Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius nurodo, kad to priežastis, jog bent jau Kėdainiuose ir taip nemažas skaičius maisto prekių parduotuvių.

Užsidarius „Fresh market“ laiminga žvaigždė įsižiebė virš „Barboros“ įmonės stogo. Likus vieninteliam maisto prekiautoju internete Vilniuje, įmonės veikla auga. Vis dėlto pelną skaičiuoti dar anksti. Tv3.lt domisi, ar šis verslo segmentas turi vietą Lietuvoje ir ar verta jį plėtoti. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įvardija, kad tokiam verslui vietos yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. „Šis segmentas stipriai priklauso nuo to, kaip bus pateikiamas.

Pagal 2015 metų „Google“ paieškos duomenis iš prekės ženklų daugiausia lietuviai ieškojo netrukus į rinką įžengsiančio prekybos tinklo „Lidl“. Akivaizdu, kad šis prekybos tinklas garsėjantis itin žemomis kainomis patraukė lietuvių dėmesį. Paslaptingoji „Lidl“ prekybos tinklo komunikacija kelia dar didesnį susidomėjimą, spėliones, kada tinklas pradės veikti ir kokios bus kainos. Dalis lietuvių „Lidl“ laukia, lyg stebuklo ir tikisi, kad tai pakeis maisto prekių kainas visoje Lietuvoje.

Lietuvoje nerimsta įvairiausi gandai apie Vokietijos mažmeninės prekybos maisto produktais lyderės „Lidl“ atidarymą Lietuvoje. Prekybos tinklas išlaiko paslaptį ir neatskleidžia, kada lietuviai galės įžengti į šias parduotuves, tačiau ne paslaptis, kad toks laukimas kompanijai brangiai kainuoja. tv3.lt duomenimis, prekybos tinklas „Lidl“ bus atidarytas tik apie 2016 metų vidurį, o šiuo metu įmonė siunčia darbuotojus pusės metų mokymams į užsienyje esančias tinklo parduotuves.

Kasmet įmonės ir organizacijos įvaizdžio kūrimui išleidžia milijonus litų. Dėmesys sutelkiamas į reklamos ir marketingo kampanijas, dažnai pamirštant pagrindinius elementus, kurie sudaro vertybių bei įvaizdžio formavimo pagrindą.

Trečdalį šalies drabužių prekybos rinkos ir trečdalį sektoriaus apyvartos apimanti „Aprangos“ grupė skelbia puikius finansinius rezultatus ir žada toliau nemažinti apsukų, kai santykinai skurdesni Lietuvos gyventojai savo apdarams skiria tiek pat, kiek jiems išleidžia statistinis europietis.