jurgos ivanauskaitės

Kelionės su vaikais gali būti tikras iššūkis – mažieji keliauninkai greit pavargsta, trumpai domisi vienu objektu ir netrunka įkišti nosių į išmaniuosius telefonus. Ką daryti, kad kelionė teiktų džiaugsmą ir jums, ir vaikams? Gerai apgalvoti kelionės maršrutą ir išsirinkti šaunią vietelę, kurioje neteks nuobodžiauti. Jei išsiruošėte į kelionę su vaiku, laikykitės svarbiausios taisyklės – kuo trumpesni atstumai nuo skirtingų objektų.

Į Lietuvą antradienį atvykęs Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama sako, kad jam svarbiau yra pamatyti šalies žmones, o ne valstybės vadovus. „Laikau ją tik dar vienu žmogumi“, – žurnalistams sakė Dalai Lama, paklaustas, kaip vertina prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą su juo nesusitikti. „Kad ir kur keliaučiau, man svarbiau yra susitikti su žmonėmis, o tik tada su keliais lyderiais“, – pridūrė jis. Prezidentė su Dalai Lama susitiko paskutinį kartą jam viešint Lietuvoje 2013 metais.

Akis užkliuvo ties gana įdomiu statistikos apie Lietuvos elitą ir neelitą informacijos pluoštu. Medžiaga įdomi, lyginanti, truputį negirdėta, truputį žinota ar nujausta. Tačiau mano reakcija pasikeitė perskaičius, kad 80 proc. tirtojo elito, pasirodo, Seimo nariai! Tai jau buvo naujiena. Žinome, Vakaruose elitas yra Karaliai, Princai, kiti labai turtingi, išsilavinę žmonės, kuriems pagal A.Maslow‘o piramidę priklauso saviraiška ir, kaip savaime suprantamas dalykas, rūpinimasis kitais.

Geriausiu 2011 metų lietuvišku filmu pripažintas režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Miegančiųjų drugelių tvirtovė“ bus rodomas Islandijos sostinėje Reikjavike ir Norvegijos miestuose Bergene bei Stavangeryje. Filmo seansai Skandinavijos miestuose vyks gegužės 30 dieną ir birželio 2-3 dienomis.

Apie šį jausmą jau viskas pasakyta: meilė trunka trejus metus, jai paklūsta visi amžiai, ji neturi ribų, yra visagalė ir nugali mirtį. ką čia dar įmanoma pridurti? Na, nebent galiu papasakoti istoriją, kurioje irgi nuolat figūravo žodis meilė, nors to, kas vyko, jokiu būdu nepavadinsi love story. Viskas prasidėjo nuo elektroninių skaitytojos laiškų mylimai rašytojai.

Šiandien Jurgai Ivanauskaitei būtų sukakę 48. Prisimindami talentingą ir mylimą rašytoją bei dailininkę, kalbamės su jos 16 metų jaunesne seserimi Radvile Racėnaite apie gyvenimą, kurio negožia įsivaizduojamas "Jurgos šešėlis", apie Kosminio Katino atsiradimą ir paskutinį J.Ivanauskaitės gimtadienį. Nors palietėme ir mirties temą, pokalbis buvo persmelktas šviesių prisiminimų. Nacionalinės premijos laureatė J.Ivanauskaitė Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje amžiams atgulė 2007-ųjų vasarį.

Rašytoja Jurga Ivanauskaitė patikėjo Rasai Samuolytei sukurti save ir netgi pavadino filme vaidinančią aktorę savo antrininke. O režisierius Algimantas Puipa apibūdino ją kaip ypatingą aktorę, turinčią kažkokią paslaptį. Paprastame gyvenime aktorė R.Samuolytė visai nėra panaši į savo aikštingas ir kenčiančias herojes. Ji nėra netgi ryški raudonplaukė, o atvirkščiai, stengiasi neišsiskirti iš minios ir atrodo kur kas santūresnė nei jos kuriamos herojės Džiuljeta, Ofelija, Vika.

Kai prieš mėnesį "Mūzų malūne" perskaičiau Ramūno Gerbutavičiaus apžvalgos apie Jurbarke vykusio literatūros forumo "Šiaurės vasara" dalį, skirtą vertėjos Gabrielės Gailiūtės pranešimui, pritariamai palinksėjau. Aš Jurbarke šią vasarą nebuvau, konteksto nežinau, o R. Gerbutavičius girdėtą pranešimą perpasakojo vienu sakiniu, kuris yra toks - anot Gailiūtės, lietuvių literatūra yra prasta, todėl galbūt vertėtų labiau remti ir skatinti kur kas geresnių užsienio rašytojų kūrinių vertimą.

Kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė dirbtuvė su neapibrėžiama fantazija, kuriam augant ji po truputi darosi vis panašesnė į realybę. Teatras – nuostabi šalis, kurioje įmanoma viskas, todėl jis svarbus tampa nuo pat mažų dienų. Mažajam teatro lankytojui įsodinamas meilės menui grūdas. Pamilęs teatrą vaikas pradeda greičiau suvokti aplinką, plečia vaizduotę, tobulėja tiek dvasiškai, tiek psichologiškai.

Lietuva – drąsi šalis. Tačiau ne tada, kai reikia paremti panašaus likimo šalį – Tibetą. Kinijos komunistų draugams Seime sėkmingai užkirtus kelią rezoliucijai dėl Tibeto, stringa ir iniciatyva Vilniuje okupuotos teritorijos vardu pavadinti skverą. „Atėjo laikas įprasminti Tibeto vardą“, - „Balsui.lt“ sakė Tibeto laisvės rėmimo judėjimo iniciatyvinės grupės narys Robertas Mažeika.

Pamenu, prieš porą metų prie velykinio stalo šeimynykščiai aiškinosi, kur nukišta Jurgos Ivanauskaitės knyga “Ragana ir lietus”. Kalbą užvedžiau aš. Kai knygą tik išleido, spėjau perskaityti vos kelis puslapius, kuriuose aprašytos am!-oralinės scenos, paskui knyga pradingo pas gimines. Bet niekas neprisipažino, kur ją nudėjo, ir kalba pakrypo link mirties. Pasinaudojau proga, kad dar kartą papostringaučiau apie vėlių pasaulį. Nors Velykos – ne Vėlines, mirtis ir prisikėlimas rikiuojasi greta.

„Olialia“ mergaitės pristato savo mėgstamiausias knygas. Oksana Pikul:„Įsimintiniausia mano skaityta knyga – Jurgos Ivanauskaitės „Miegančių drugelių tvirtovė“. Šis romanas traukte įtraukia tave į įdomią istoriją. Čia susipina trys siužetinės linijos: prekyba moterimis, amžiaus vidurio krizė ir Apokalipsė. Knygoje išgirdau liūdnas istorijas lietuvaičių merginų, parduotų vergauti į užsienio šalis. Kai tik paimi šią knygą į rankas visai nesinori jos paleisti.

Panevėžyje - dokumentinio filmo apie Jurgą Ivanauskaitę „Šokis dykumoje“ premjera bei E. Tervidytės fotografijų paroda  „Jurga Ivanauskaitė. Paskutinieji gyvenimo mėnesiai“ Vasario 20 d., penktadienį, Panevėžyje, kino centre „Garsas“ – ilgai laukto dokumentinio filmo apie rašytoją, dailininkę ir keliautoją Jurgą Ivanauskaitę premjera, bei Elenos Tervidytės fotografijų parodos  „Jurga Ivanauskaitė. Paskutinieji gyvenimo mėnesiai“ atidarymas.

 Sekmadienį, paskutinę Vilniaus knygų mugės dieną, žurnalistei Kristinai Sabaliauskaitei bus įteikta pirmoji rašytojos Jurgos Ivanauskaitės premija "Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką". Menotyros daktaro laipsnį turinti 34-erių K.Sabaliauskaitė šį apdovanojimą sekmadienio popietę gaus už istorinį romaną "Silva Rerum". Premija skiriama autoriui iki 45 metų.

Sostinės „Litexpo“ parodų rūmuose ketvirtadienį prasideda dešimtoji Vilniaus knygų mugė, kartu rengiama ir Baltijos knygų mugė. Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio vyksiančioje mugėje bus galima susipažinti su leidyklų naujienomis, pabendrauti su lietuvių ir užsienio literatūros autoriais. Lietuvos vardo tūkstantmečio proga 2009-ųjų Vilniaus knygų mugėje daugiau dėmesio nei anksčiau bus skiriama Lietuvos istoriniams kaimynams - Baltarusijai, Ukrainai, Lenkijai.

Vakar Seime buvo įregistruota rezoliucija, kurioje grupė Seimo narių Kiniją ragina pradėti dialogą su tikruoju Tibeto tautos atstovu – Jo Šventenybe Dalai Lama. Dalia Kuodytė tvirtina, kad lietuviai, patyrę panašius okupantų išbandymus, puikiai supranta tibetiečių troškimą patiems spręsti savo likimą. „Tikrai nesiūlom Seimui skelbti karo Kinijai“, - juokėsi Seimo narė.

Laisvės gynėjų dieną - sausio 13-ąją - švedų žurnalistas, vertėjas ir dokumentinių filmų kūrėjas Jonas Ohmanas Šiaurės ministrų tarybos biure Vilniuje lygins Lietuvos ir Šiaurės šalių okupaciją. Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje pranešė, kad jo organizuojamame renginyje „Antras antradienis“ viešėsiantis J. Ohmanas antradienį kalbės abipus Baltijos jūros jautriomis temomis - apie okupaciją, pasipriešinimą ir kolaboravimą Antrojo pasaulinio karo metais bei po jo.

Laisvės gynėjų dieną - sausio 13-ąją - švedų žurnalistas, vertėjas ir dokumentinių filmų kūrėjas Jonas Ohmanas Šiaurės ministrų tarybos biure Vilniuje lygins Lietuvos ir Šiaurės šalių okupaciją. Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje pranešė, kad jo organizuojamame renginyje „Antras antradienis“ viešėsiantis J. Ohmanas antradienį kalbės abipus Baltijos jūros jautriomis temomis - apie okupaciją, pasipriešinimą ir kolaboravimą Antrojo pasaulinio karo metais bei po jo.

Kuomet susigalvojau šį žodynėlį, kaip visuomenės sąmonės ir elgsenų analizės formą, Kęstučio Girniaus publikacija, it kokia Tado Kosciuškos sukilimo patranka, dar nebuvo išridenta į politinio gyvenimo gatvę. Tiesiog taip sutapo, kad žodis saugumas negausiame sumanymų sąraše buvo antras. Po mūsų teisių – mūsų saugumas.  Arba, jei norite, saugumas tų, kurie idealistiškai reikalauja savo teisių.

Jurga Ivanauskaitė. Išgirdę šią pavardę rašytojos gerbėjai tikriausiai pirmiausia su skausmu prisimena ankstyvą šios rašytojos mirtį, o ne jos kūrybą. Galbūt tai tik rodo, kad savo skaitytojams ji buvo svarbi, suprantama ir labai artima.

Lapkričio 27 d. 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, salė), vyks knygos „Jurga“ sutiktuvės. Susirinkusieji galės pamatyti ir ištraukas iš kuriamo dokumentinio biografinio filmo apie rašytojos, dailininkės, keliautojos ir fotografės Jurgos Ivanauskaitės (1961–2007) gyvenimą, kūrybą ir visuomeninę veiklą.

Lapkričio 14-ąją Vilniaus rotušėje buvo minima rašytojos, dailininkės, keliautojos ir fotografės Jurgos Ivanauskaitės gimimo diena. Be galo žmonių mylėta menininkė neliko pamiršta ir po savo išėjimo - laiku atėjusieji į renginį tiesiog nebegalėjo į jį patekti - prie durų susidarė tikra spūstis, rašo „Respublika“. Ko labiausiai ilgisi žmonės? Vos pravėrus rotušės duris, pirmiausia į akis krito Dovilės Zelčiūtės iš žinomų žmonių atsiminimų apie J.Ivanauskaitę sudaryta knyga „Jurga“. Taip pat r...

Penktadienį (rugsėjo 12 d.) ekspertų komisijos posėdžiu prasidėjo LRT, Kultūros ministerijos ir Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rengiama Metų knygos rinkimų akcija. Komisija iš vertinimui pateiktų daugiau kaip 200 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių (išleistų nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 metų rugpjūčio 31 d.) atrinko 15 knygų, iš kurių vėliau bus sudarytas jau skaitytojų vertinimui pateikiamas knygų suaugusiems penketukas.

Penktadienį (rugsėjo 12d.) ekspertų komisijos posėdžiu prasidėjo LRT, Kultūros ministerijos ir Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rengiama Metų knygos rinkimų akcija. Komisija iš vertinimui pateiktų daugiau kaip 200 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių (išleistų nuo 2007 m. rugsėjo 1d. iki 2008 metų rugpjūčio 31d.) atrinko 15 knygų, iš kurių vėliau bus sudarytas jau skaitytojų vertinimui pateikiamas  knygų suaugusiems penketukas.

Jis prisistato stilistu, nors mados pasaulio elitas jį vadina diletantu. Jis tvirtina, kad jam reklamos nereikia, nors spaudos fotografams mielai pozuoja šalia žinomų poniučių. Už tai, kad Mantas Petruškevičius įrodė, jog Lietuvoje stiliaus ekspertu tapti ne taip jau ir sunku, jis pristatomas „Laisvalaikio” rubrikoje „Subjektas”. - Beprotiškiausias gyvenimo poelgis? - Skrydis į Barseloną tiesiai iš vakarėlio. Su savimi turėjau tik asmens dokumentą.

Sostinės Pilies gatvėje ketvirtadienį, birželio 19 d., duris atvers meno galerija „Actus magnus“. Lotynų kalba galerijos pavadinimas reiškia „didysis veiksmas“. Pirmojoje galerijos salėje bus pristatomos lietuvių ir užsienio menininkų parodos, o antrojoje salėje vyks ne tik parodos, bet ir kino vakarai, meno pamokos suaugusiems bei vaikams, mokyklos moterims „Moters studija“ seminarai. „Actus magnus“ direktorė – meno vadybininkė Jolita Zykutė, o kuratorė – grafikė Kristina Norvilaitė.

Sostinės Pilies gatvėje ketvirtadienį, birželio 19 d. 18 val. duris atvers meno galerija „Actus magnus“, kurios įkūrėjai tikisi ją paversti aktyvia kūrybingumo oaze Vilniuje.

Vilniaus miesto taryba nusprendė leisti Jurgos Ivanauskaitės atminimo įamžinimo Vilniuje iniciatyvinei grupei pastatyti skulptūrą Jurgai Ivanauskaitei atminti, skvere prie Aguonų gatvės, Vilniuje. Savivaldybė skyrė 250 tūkst. litų skvereliui sutvarkyti, sakoma pranešime spaudai.

Vilniaus Aguonų gatvės pradžioje, skvere, prie buvusių Geležinkelininkų rūmų, miestiečių vadinamų Kabliu, ketinama įamžinti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Jurgos Ivanauskaitės atminimą. Skverą siūloma pavadinti Jurgos vardu. Rašytojos, dailininkės, keliautojos ir visuomenės veikėjos atminimą įamžins dekoratyvinė katino skulptūra, kelianti asociacijų su kai kuriais jos kūriniais.

Tarptautinių muzikinių konkursų laimėtojus trečiadienį sveikinęs prezidentas Valdas Adamkus linkėjo jauniesiems atlikėjams ieškoti savito kūrybinio kelio ir kurti kultūrą puoselėjančią valstybę. Prezidentas ragino prisiminti Vytauto Kernagio, Jurgos Ivanauskaitės, Margaritos Dvarionaitės įkvepiančius talentus. Valstybės vadovas vylėsi, kad šių žmonių indėlis į Lietuvos kultūrą ateityje paskatins jaunuosius muzikus dar ryškiau atskleisti savo talentus, pranešė prezidento spaudos tarnyba.

Iš Prancūzijos Rueno mieste vykusio Šiaurės šalių kino festivalio lietuvių režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Nuodėmės užkalbėjimas“ grįžta su apdovanojimais. Savaitgalį vykusioje festivalio uždarymo ceremonijoje prizą už geriausią moters vaidmenį žiūri skyrė „Nuodėmės užkalbėjimo“ aktorėms Rasai Samuolytei ir Nelei Savičenko, praneša Lietuvių filmų centras. Konkursinėje festivalio programoje dalyvavęs A. Puipos filmas taip pat pelnė žiūrovų asociacijos „Antrasis kvėpavimas“ apdovanojimą.

Prancūzijos mieste Ruene prasidedančiame Šiaurės šalių kino festivalyje bus parodytas ir lietuvių režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Nuodėmės užkalbėjimas“.Keturis filmo seansus numatoma surengti kino teatre „Gaumont Rouen“. Festivalyje kaip garbės svečiai taip pat dalyvaus režisierius A. Puipa bei filme vieną pagrindinių vaidmenų sukūrusi aktorė Rasa Samuolytė.

Pernai tarp Lietuvos bibliotekų lankytojų populiariausia lietuvių rašytoja buvo Elena De Strozzi, o knygos – Galinos Dauguvietytės „Post scriptum“ ir Jurgos Ivanauskaitės „Miegančių drugelių tvirtovė“.Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) duomenimis, E. De Strozzi knygų šalies bibliotekų lankytojai prašė 10 681 kartą.Tarp grožinės lietuvių literatūros autorių antroje vietoje pagal bibliotekų lankytojų skaitomumą yra J. Ivanauskaitė (10 tūkst.

Minint rašytojos, dailininkės, Nacionalinės premijos laureatės Jurgos Ivanauskaitės mirties metines Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje trečiadienio popietę vyks renginys, pavadintas „Tiesiog Jurga“, skirtas kūrėjos atminimui.

„Vagos“ knygynams pelną neša beveik tas pats perkamiausių knygų dešimtukas ir tie patys autoriai. 31 knygyno tinklą Lietuvoje valdančios UAB „Vagos prekyba“ preliminarios pajamos 2007 metais siekė 21 mln. Lt – 31% daugiau, negu 2006 metais, pranešė „M.P.3“. Didžiausi pokyčiai įvyko grožinės literatūros dešimtuke – 2007-aisiais iškrito kelis metus ten „karaliavusio“ amerikiečio Dano Browno knygos, kurios nuolat patekdavo tarp perkamiausių.

Kasmet prieš Kalėdas įteikiamus Kinematografininkų sąjungos apdovanojimus šįsyk pasidalino visų trijų Lietuvoje egzistuojančių kinematografinių žanrų kūrėjai, rašo Lrt.lt. Animacinių filmų kategorijoje už filmą „Margučių rytas“ buvo apdovanota režisierė Jūratė Leikaitė. Pasak Kinematografininkų sąjungos pirmininko Gyčio Lukšo, ji įvertinta už tautinės temos plėtojimą animacijoje.

Jurgos skveru Vilniuje norima įamžinti vasarį mirusios rašytojos Jurgos Ivanauskaitės atminimą. Vilniaus miesto savivaldybėje trečiadienį meras Juozas Imbrasas ir visuomenės veikėjai aptarė dar vasarą merui pristatytą J.Ivanauskaitei skirto skvero idėją. Susitikime merui buvo pristatytas iniciatorių siūlymas Jurgos vardu pavadinti skverą Aguonų gatvėje prie Geležinkeliečių rūmų. Šis skveras buvo pasirinktas iš kelių savivaldybės atstovų pasiūlytų sostinės vietų.

Gruodžio 1 d. 16 val. kultūros centre „Ramybė“ (Vytauto d. 35, Palanga) svečiuosis kinematografinė režisierių šeima – Janina Lapinskaitė ir Algimantas Puipa. Bus parodytas naujausias A.Puipos filmas „Nuodėmės užkalbėjimas“. Gruodžio 2 d. 16 val. bus rodomi du J. Lapinskaitės filmai – „Našlių pakrantė“ ir „Stiklo šalis“. „Ramybėje“ bus rodoma ir daugiau šių režisierių filmų, žadama pranešime spaudai.Janina ir Algimantas kuria skirtingų žanrų filmus.

Rusijos mieste Anapoje vykusiame NVS ir Baltijos šalių kino festivalyje "Kinošok" pagrindinį apdovanojimą pelnė režisieriaus Algimanto Puipos filmas "Nuodėmės užkalbėjimas".Antradienio vakarą festivalio didysis prizas - "Auksinė vynuogių kekė" - režisieriui buvo įteikta Anapos vasaros teatro estradoje, pranešė Lietuvos filmų centrasFestivalio žiuri pirmininkas rašytojas Jurijus Poliakovas žurnalistams sakė nežinantis, kodėl už filmą balsavo kiti žiuri nariai, bet pats teigė jį pasirinkęs dėl "la...

Apie ką svajoja statistinis jaunas žmogus Lietuvoje? Kur gimsta vyro ir moters komunikacijos absurdas? Ar galima rankų pirštais sutrypti kankaną? Kas slypi už realybės šou uždangos? Kas bendra tarp Robbie Williamso ir dainininko Manto? Rimtus klausimus ne visai rimtu tonu savo žiūrovams užduoda Druskininkų teatro festivalis, pristatydamas ryškiausius eksperimentinius projektus.

Vilniaus meras Juozas Imbrasas, Savivaldybės kultūros bei miestovaizdžio specialistai susitiko su meno atstovais dėl rašytojos Jurgos Ivanauskaitės atminimo įamžinimo.Draugiškame susitikime rašytojos įamžinimo iniciatoriai kartu su specialistais svarstė, kur galėtų iškilti atminimo paminklas žinomiausiai šių laikų lietuvių rašytojai. Buvo išklausytos abiejų pusių nuomonės – kur meno žmonės norėtų matyti Jurgos paminklą ir kur, specialistų nuomone, įmanoma šį paminklą pastatyti.

Respektabiliausia ir objektyviausia pasaulyje radijo stotis (t.p. televizija) – tokių įvertinimų sulaukdavo BBC. Tai, ko gero, garsiausias pasaulio transliuotojas, įeinantis į daugelio žmonių namus visuose pasaulio kraštuose. Beje, BBC televizija figūruoja ir Jurgos Ivanauskaitės romane „Miegančių drugelių tvirtovė“, o vienos šio romano recenzijos antraštėje atsidūrė „BBC News“ televizija – bet tokio TV kanalo nėra (ir romane toks pavadinimas neminimas), yra, pvz.

Gegužės pirmąjį savaitgalį Vilniuje įvyksiantis tradicinis alternatyvinės kultūros festivalis "Kunigunda Lunaria" šiemet dar labiau praplėtė savo geografiją – jau šeštus metus organizuojamoje fiestoje pirmą kartą be keliolikos kolektyvų iš įvairių Europos šalių, pasirodys ir novatorišką gotikinę elektroninę muziką grojanti japonų grupė.

„Bet gyvenimo kaip tik ir nebuvo, tik apgailėtinas būties pakaitalas“ (J. Ivanauskaitė, „Placebas“, p. 123) Galimas dalykas, šypsodama amžinybės ramybę Jurgos Ivanauskaitės siela šiuo metu plevena Vilniaus stogų kupromis, kaip kad skrajojo jos romano „Placebas“ herojė Julija, po mirties atsidūrusi „erdvėje, kurioje visa buvo persmelkta šilto švytėjimo“. Toks palyginimas neturėtų būti suprastas kaip nekorektiškas, juolab kad minėtoji veikėja ir ją sugalvojusi autorė turėjo ne vieną panašumą.

Naujausiam Algimanto Puipos filmui "Nuodėmės užkalbėjimas", per dešimt demonstravimo dienų jau surinkusiam daugiau kaip 400 tūkst. litų, prognozuojamas pelningiausio nepriklausomybės laikų lietuviško filmo titulas. Kaip rašoma interneto tinklapyje www.kinas.info, rašytojos Jurgos Ivanauskaitės romanų motyvais pastatytas filmas "Nuodėmės užkalbėjimas" tapo pelninigiausiu ir žiūrimiausiu praėjusio savaitgalio filmu Lietuvoje - kino juosta surinko daugiau nei 154 tūkst.

Pedagogė Laima Liutkienė per keturias dienas išlankstė 1,1 tūkst. popierinių lelijų. Jos skirtos mirusios rašytojos Jurgos Ivanauskaitės atminimui.Gėlės buvo dalijamos prieš filmo „Nuodėmės užkalbėjimas“, sukurto pagal J. Ivanauskaitės kūrybą, premjerą. 46 metų moteris keturlapes lelijas lankstė ir naktimis, kad tik suspėtų, rašoma „Kauno dienoje“.„Specialiai rinkausi sudėtingą, o ne paprastesnę gėlę. Norėjau, kad rašytojos atminimą puoštų gražūs žiedai“, – sakė ji.

Tas pats, kaip su oru – tai speigas čiumpa, tai varva ir varva. Tik namų kine bent nėra pavojaus susipažinti su naujų atmainų gripais. Šeštadienis Pasirodo, ir Nacionalinei televizijai nesvetimas šiandien toks retas žmoniškumas. Kai LTV2 žiūrovai (bet tik jie) pačių Naujųjų Metų išvakarėse džiaugėsi dėl seniai laukto „Limonadinio Džo“, kiti, kurių dauguma, liūdėjo arba urzgė.

Įsivaizduokime, kad JAV prezidentas užsigeidė apsilankyti Vilniaus knygų mugėje. Arba Rusijos prezidentas. Specialiai tik mūsų knygų mugėje ir niekur kitur. Teskamba tai kaip ateities linkėjimas renginio organizatoriams. Tuo tarpu mes pabandykime įsivaizduoti, kaip jų apsilankymą pateiktų  Lietuvos visuomeninė televizija. Galima numanyti, kad tą įvykį pamatytume tarp naujienų, tačiau tik kultūros puslapyje. Jokios politinės reikšmės tai esą neturėtų.

Knygynus antradienį pasiekė velionės rašytojos Jurgos Ivanauskaitės eilėraščių knyga "Odė džiaugsmui". Į lyrikos rinkinį sudėti 56 įvairių laikotarpių eilėraščiai. Knygą puošia pačios J.Ivanauskaitės jaunystėje sukurti piešiniai."Poezijos knyga autentiškai liudija iš pirmo žvilgsnio kelerių metų, o iš esmės - viso gyvenimo dvasinę patirtį.