jurgita šiugždinienė

Penktadienio popietę visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavo į švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsakymą dėl viešų pinigų švaistymo ir padėką už palaikymą. „Laisvės TV“ įkūrėjas abejoja ministrės pareiškimais, nukirsdamas – jei J. Šiugždinienė nepaviešins ataskaitų, jos veiklą bus galima laikyti nusikaltimu.

Atskleidžiama vis daugiau detalių apie savivaldybių tarybose vykstantį lėšų švaistymą. Naujos istorijos epicentre – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri būdama Kauno miesto tarybos nare galimai iššvaistė daugiau nei 13 tūkst. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė tik kilus skandalui dėl jos panaudotų lėšų būnant Kauno miesto savivaldybės nare galėjo įrodyti pinigus naudojusi skaidriai – pateikti sąskaitos išrašą, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. „Ministrė turi labai paprastą galimybę padaryti, kad viskas skaidru būtų, nes Kaune, nesvarbu, kokios ten tvarkos, netikiu, kad tarybos nario išlaidos buvo duodamos grynais pinigais.

Savivaldybių pinigų grobstymo skandalas atėjo ir iki Vyriausybės. Buvusi Kauno miesto tarybos narė, dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė galimai neteisėtai pasisavino beveik 14 tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų. Pati ministrė aiškina, kad pinigų negrobstė, o leido juos darbo išlaidoms, tačiau išlaidų pagrįstumą įrodančių kuro čekių, sąskaitų už mobilųjį ryšį, kanceliarines prekes neturi. Opozicija reikalauja Šiugždinienės atsistatydinimo.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį išklausė švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės paaiškinimų dėl jos išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare, žada situaciją aiškintis detaliau. „Ministrė Pirmininkė šiuo klausimu šiandien kalbėjosi su ministre ir išklausė jos paaiškinimą.

Ketvirtadienio popietę švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė feisbuke parašė pasiaiškinimą dėl kilusio skandalo, kai ji dirbdama Kauno miesto savivaldybėje, J. Šiugždinienė 2019-2020 metais Kauno taryboje paėmė 13,8 tūkst. eurų išmoką. „Ačiū visiems už palaikymą ir atsiprašau, kad šiandien esu dėmesio centre. Mes visi tikimės kuo skaidresnio ir aiškiai reglamentuoto savivaldybių tarybų narių veiklos apmokėjimo. Manau, kad ir Andriaus Tapino veiksmai pasitarnaus šiam tikslui.

Kauno apygardos prokurorai pradėjo patikrinimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės tarybos nariams skirtų lėšų. Skelbiama, kad patikrinimo metu bus tiriamas ir švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės gautų lėšų panaudojimas.  Teisėsauga šiuo metu jau aiškinasi aplinkybes dėl kelių savivaldybių tarybų narių išmokų. Tarp jų – Pagėgių, Šilutės, Neringos, Šiaulių, Mažeikių, Kauno miesto bei rajono savivaldybės.

Demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė turėtų atsistatydinti, tačiau nemano, kad taip nutiks. „Čia nebe kotletas už tris eurus ar krevetės už penkis eurus Dubajuje, kaip buvo iš vienu ministru. Manau, kad turėtų tą sprendimą priimti. Nes atrodo labai negražiai ir neskaniai“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad situacija dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės nebūtinai yra tokia bloga, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Vyriausybė ketina pasikalbėti su savo kabineto nare ir tada susidaryti aiškesnę nuomonę dėl galimo J. Šiugždinienės lėšų švaistymo istorijos. „Iš pirmo posto atrodo, kad tarsi kažkas atėjo ir per vieną kartą 13 tūkst. kažkaip iš kasos išsisėmė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad nemato pagrindo atsistatydinti, nors pranešama, kad būdama savivaldybės tarybos nare galimai švaistė biudžeto lėšas. „Skaičiau pono Tapino informaciją. Gerai, kad tokia iniciatyva yra, padės mums išskaidrinti sistemą, padaryti ją teisingesne. Aš kaip Kauno miesto tarybos narė išleisdavau 600-700 eurų, juos visa laiką reglamentavau ir atsiskaitydavau už juos pagal reglamentą. Tikrai sąžiningai visada atsiskaičiau.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo neskubėti nuteisti švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, kuri galimai švaistė biudžeto lėšas būdama savivaldybės taryboje. V. Čmilytė-Nielsen sako, kad reikia sulaukti pačios J. Šiugždinienės komentaro ir paaiškinimo šia tema. „Tuomet atsakomybės klausimas yra kiekvieno politiko asmeninio apsisprendimo reikalas.

Lietuvos irklavimo bendruomenę jau kurį laiko skaldo nesutarimai. Pernai dalis šalies irkluotojų pareiškė esą nepatenkinti kadaise Rusijoje dirbusio Mykolo Masilionio grąžinimu į rinktinės vyriausiojo trenerio postą. O trečiadienį redakcijas oasiekė pasaulio ir Europos čempiono Martyno Džiaugio laiškas, skirtas Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei.

Prezidentūrai pasiūlius atidėti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą kol bus įgyvendintas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako nemananti, kad ją reikėtų stabdyti. „Tūkstantmečio mokyklų“ programa yra savarankiška programa, ji turi savo kriterijus, bus įgyvendinama taip, kaip įgyvendinama. Tikrai nemanome, kad reiktų kažką stabdyti ar kažką peržiūrėti“, – BNS sakė Klaipėdoje penktadienį besilankanti J. Šiugždinienė.

Seksualinio smurto prieš vaikus problema itin opi Lietuvoje. Vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta istorijos apie išnaudojamus vaikus, o tą neretai daro ir įtakingi asmenys. Problemos sprendimų paieškose – valdančiųjų siūlymai.

Skamba pavojaus varpai dėl mokyklose plintančių narkotikų. Vaikai jų gauna be jokio vargo, svaiginasi vis dažniau. Akys krypsta į valdžią – kokių priemonių imsis, kad sustabdytų šią nerimą keliančią tendenciją?   Narkotikų paplitimo mokyklose problematiką ir prevenciją trečiadienį spaudos konferencijoje aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita.

Daugiau nei trečdalį šalies savivaldybių, kurios dalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų“ programos pirmajame sraute, lėšos pasieks per artimiausias savaites, trečiadienį informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iš viso pirmojo srauto savivaldybių pažangos planams įgyvendinti skirta apie 109,6 mln. eurų. Pažangos planų įgyvendinimas baigsis 2025 metų balandį.

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) trečiadienį organizuojamas pasitarimas, skirtas seksualinių nusikaltimų prieš vaikus ir narkotikų paplitimo mokyklose prevencijai. Susitikime dalyvaus vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska bei socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Jurgitos Šiugždinienės vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pompastiškai pranešė atnaujinusi bendrojo ugdymo programas, kurių pusė bus pradėtos diegti nuo rugsėjo mėnesio. Bet mokytojai ir mokyklų vadovai kikena į kumštį: Lietuvoje elgiamasi visiškai priešingai, nei reikalauja elementarus nuoseklumas. Pirma, nors programos sukurtos ir patvirtintos, pedagogai teigia nesantys apmokyti, kaip pagal jas dirbti, kaip matuoti kompetencijų pažangą.

Su didėjančiu pamokų nelankymu stojusi kovoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako ketinanti imtis griežtų priemonių. Siūloma, kad tėvai savo rašteliais galėtų pateisinti tik penkias dienas per mėnesį. Koks sprendimas bus priimtas, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Užsimojote kovoti su vaikais, praleidinėjančiais pamokas. Esą dabar jau tėvų rašteliais nepavyks pateisinti visų praleistų pamokų, tik 5 dienas per mėnesį.

Šiandien nuotoliniu būdu susitikę Baltijos valstybių ir Lenkijos už sportą atsakingi ministrai tarėsi, kokių tolesnių veiksmų galima būtų imtis kartu ir kiekvienoje iš šalių atskirai, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai negalėtų dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose. Kaip jau skelbta, Tarptautinis olimpinis komitetas rekomenduoja grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose „neutraliu“ statusu.

Siekiant didesnio pamokų lankomumo, tėvai galėtų pateisinti penkias moksleivio praleistas dienas per mėnesį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Esame šiuo metu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sutarę pirminį variantą, kad tai galėtų būti penkios dienos, kurios būtų pateisinamos su tėvų rašteliu“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Jurgita Šiugždinienė. Pasak jos, kitas praleistas pamokas turėtų pateisinti medikai.

Mokytojai yra laisvi rinktis, ar analizuoti rusų autorių kūrinius, ar ne, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė, komentuodama kritikos sulaukusį rekomenduojamų kūrinių sąrašą. „Noriu pabrėžti, kad tai yra rekomenduojami autoriai. Mokytojas gali nesirinkti ir apskritai neanalizuoti rusų autorių, čia yra laisvas mokytojų pasirinkimas. Apskritai toje programoje rusų autoriai sudaro vos 5 proc. ir nė vienas iš jų nėra privalomas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Jurgita Šiugždinienė.

Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį dalyvaus nuotoliniame Baltijos valstybių ir Lenkijos už sporto politiką atsakingų ministrų susitikime. Ministrai kalbės, kokių reikėtų imtis priemonių siekiant apriboti šalių agresorių sportininkų dalyvavimą tarptautinėse varžybose.

Antradienį į posėdį susirinkęs Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paskelbė naujas rekomendacijas tarptautinėms sporto federacijoms rusų ir baltarusių atžvilgiu, kurios kai kuriais atvejais praveria duris sugrįžti minėtų šalių atstovams po neutralia vėliava. TOK išplatino rekomendacijas, kuriose teigiama, kad sportininkai, turintys Rusijos arba Baltarusijos pasą galėtų varžytis tik po neutralia vėliava.

Po kelių savaičių prasidėsiančios moksleivių atostogos kelia daugybę rūpesčių tėvams. Dauguma vaikų per jas tiesiog lieka namuose ir laiką leidžia savo nuožiūra, o kai kurios šeimos planuoja atostogas kartu užsienyje. Tiesa, tokioms atostogoms reikia ruoštis gerokai iš anksto – pigiausios poilsinės kelionės jau iššluotos. O ir tokių kelionių kainos artėjant atostogų datai būna gerokai didesnės nei įprastai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė penktadienį lankysis Seinuose ir Suvalkuose, Lenkijoje. Iš pradžių ji pagerbs Lietuvos savanorių kapus Berznykuose, vėliau vyks į Lietuvos konsulatą Seinuose, lankysis Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje, kur susitiks su mokyklos kolektyvu, kitų lietuviškų mokyklų vadovais.  Suvalkuose J. Šiugždinienė apžiūrės vaikų darželio pastatą, kur rudenį turėtų pradėti veikti lietuviška mokykla, pranešė ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį su ministerijų, švietimo bendruomenės atstovais aptars pamokų lankomumo klausimus, pranešė ministerija. Susitikime su mokyklų, pedagogų, mokinių, tėvų asociacijų, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovais taip pat bus ieškoma sprendimų, kaip sumažinti pamokų nelankymą, kokie galimi pokyčiai teisės aktuose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susirūpino rusų kalbos mokytojų likimu: gresiant nedarbui jiems siūlo įgyti papildomą kvalifikaciją – mokyti vokiečių, prancūzų ar kitos Europos Sąjungos kalbos. Nors rusų kalba tarp moksleivių dar išlieka populiariausia antroji užsienio kalba, ministerija tvirtina, kad greitai laukia jos eros pabaiga. Tiesa, ar mokytojai bus pajėgūs ir dirbti, ir mokytis naujų kalbų – lieka neaišku, mat nemažai jų yra vyresnio amžiaus.

Šiandien švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su Lietuvos sporto federacijų ir organizacijų vadovais. Susitikimo metu aptarta Lietuvos pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse sporto varžybose, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį Varšuvoje, su Lenkijos, Ukrainos, Baltijos šalių, Čekijos, Slovakijos kolegomis aptars bendrus veiksmus siekiant užkirsti kelią grįžti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams į tarptautines sporto varžybas. Su šalių ministrais ir kitais vadovais, atsakingais už sportą, taip pat bus diskutuojama kaip palaikyti Ukrainą. „Tikimasi po susitikimo pasirašyti bendrą pareiškimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasirašė patikslintas rekomendacijas šalies sporto šakų federacijoms ir organizacijoms dėl bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija, rašoma pranešime spaudai. Šioms šalims tebetęsiant karą Ukrainoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija nesikeičia – rekomenduojama nutraukti visus sporto ryšius su šių šalių sportininkais, sporto organizacijomis, jų atstovais.

Naujuoju Lietuvos mokslo tarybos pirmininku siūloma skirti Gintarą Valinčių. Jo kandidatūra pasirinkta po surengtos atrankos, joje iš viso dalyvavo trys kandidatai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė po pokalbių su dviem daugiausia balų surinkusiais kandidatais nutarė į tarybos pirmininkus teikti G. Valinčiaus kandidatūrą.  Jai dar turi pritarti Vyriausybė, o Mokslo tarybos pirmininką penkerių metų kadencijai paskiria Seimas.

Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai viename interviu pareiškė, kad rusų, kaip antros užsienio kalbos, mokymą šalies mokyklose galėtų pakeisti lenkų kalba. Esą dabar, kai mokyklose norima palaipsniui sumažinti besirenkančiųjų rusų kalbą, ją galėtų visavertiškai pakeisti kaimyninės ir draugiškos mums šalies kalba. Pasak Šimonytės, šios kalbos mokytojų rasti nesunku, mat šalyje veikia lenkų mokyklos, kurias reikia jungti, o specialistai galėtų pereiti į lietuviškas mokyklas.

Po pernykščio matematikos brandos egzamino, kuomet daugiau nei trečdalis dvyliktokų jo neišlaikė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susizgribo gelbėti vaikų sugebėjimą skaičiuoti – didins jiems matematikos pamokų, konsultacijų skaičius, paskambinę telefonu galės konsultuotis ir patys mokytojai. Vaikus mokyti skaičiuoti ministerija žada ir pasitelkusi dirbtinį intelektą. O toks bendrasis matematikos programos atnaujinimas kainuos 30 milijonų eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės iniciatyva penktadienį apie 40 šalių ministrai nuotoliniame susitikime aptars bendrą poziciją dėl Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimo leisti rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti olimpinėse varžybose po neutralia vėliava. Kaip BNS informavo ministerija, penktadienio susitikimą moderuoja atstovai iš Jungtinės Karalystė.

Matematikos mokymosi rezultatai šalyje prastėja. Siekiant juos pagerinti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir viceministras Ramūnas Skaudžius pirmadienį pristatė ilgalaikį matematikos mokymosi gerinimo planą.  Anot ministerijos,  jis apims laikotarpį iki 2023-ųjų. Pažymima, jog matematikos pasiekimų gerinimo veiksmai nuosekliai apims visas ugdymo pakopas nuo pradinio iki vidurinio ugdymo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir viceministras Ramūnas Skaudžius pirmadienį pristatys ilgalaikį matematikos mokymosi gerinimo planą.  „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), konsultuodamasi su suburta ekspertų grupe, išanalizavusi nepakankamų matematikos pasiekimų priežastis, parengė ilgalaikį matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo planą“, – BNS nurodė ministerija.

Už sportą atsakingi Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai ketvirtadienį nuotoliniame susitikime nusprendė kreiptis į tarptautines sporto šakų federacijas ir Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), reikalaudami neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į tarptautines varžybas.

Trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pristatytas valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planas, kuris bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. Naujajame plane numatoma, kad iki 2029 metų kolegijos privalėtų turėti bent 1200 studentų. „Lietuvos ir Vyriausybės tikslas pagrindinis labai aiškus – kad Lietuvos aukštasis mokslas būtų konkurencingas ir pasaulinio lygio, galėtų konkuruoti globaliai, dėl talentų, dėl dėstytojų, dėl mokslininkų.

2023-ieji – pokyčių Lietuvos mokyklose metai. Ypač daug dėmesio bus skiriama savo prastumu nustebinusių mokinių matematikos rezultatų gerinimui. Tiesa, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad pasirūpinti sklandžiu mokymo procesu yra ne tik ministerijos, bet ir savivaldybių darbas. O šios savo ruožtu tikina nesulaukiančios jokios pagalbos iš valstybės. Pokalbis su ministre – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Pasikeitimų yra daug.

1290 – tiek pedagogų Užimtumo tarnyboje ieško darbo. Nepaisant to, mokytojų stygius mokyklose pasiekė kritinį tašką. Dalyje šalies regionų jau skambinama pavojaus varpais, nes bijoma, kad po kelerių metų nebebus kam mokyti vaikus matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, informacinių technologijų.

Prasidėjus naujiesiems metams tėvams, mokiniams ar studentams kyla klausimų, kas keisis 20233-aisiais. Šie metai – pokyčių metai. Tad kas laukia Lietuvos mokyklų 2023 m.? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ interviu su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išeina atostogų, praneša ministerija. Ministras atostogaus nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 sausio 6 d. A. Dulkys į darbą grįš sausio 9 d. Ministrą atostogų metu pavaduos trys kiti ministrai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė penktadienį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį. Joje susiderėta dėl švietimo įstaigų vadovų darbo, ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimo.

Vis garsiau svarstoma, kad lietuviškose mokyklose reikėtų pradėti riboti rusų kalbos mokymą. Nors nemažai žmonių palaiko šią idėją, tačiau atsiranda ir vadinančių tai kvailyste ir sakančių, kad priešo kalbą reikia mokėti. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilnietis Artūr Senkevič, išgirdęs pastaruoju metu vis garsiau skambančius raginimus pradėti riboti rusų kalbos mokymą lietuviškose mokyklose, neteko amo. Jo šeimai rusų kalba – pagrindinė šnekamoji.

Lietuvos mokyklos turės atverti duris ir negalės atsisakyti priimti specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Jie mokysis kartu su visais bendrose klasėse. Tokia švietimo įstatymo pataisa įsigalios 2024-aisiais ir kainuos per 150 milijonų eurų. Pedagogai nuogąstauja, kad dirbti su specialiųjų poreikių vaikais per metus jie išmokti nespės, o ir visiems vaikams mokantis kartu nukentės mokymosi rezultatai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė su švietimo ir mokslo darbuotojų profesinių sąjungų vadovais penktadienį pasirašė atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, joje 13 proc. didesni atlygimai mokytojams.

Seime į priekį juda Švietimo įstatymo pataisos dėl privalomų patikrinimų, kartelės dešimtokams. Seimas ketvirtadienį po svarstymo 109 balsais „už“, vienam parlamentarui buvus prieš ir devyniems susilaikius pritarė tokiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuotiems pakeitimams. Dar liko paskutinis balsavimas dėl Švietimo įstatymo pataisų priėmimo.

Užsienyje su vaikais mėgstantiems atostogauti tėvams – ministrės žinia. Jurgita Šiugždinienė sieks griežtinti pamokų lankomumo tvarką ir 10-tos klasės žinių patikrinimą padaryti privalomu. TV3 žinių „Dienos komentare“ švietimo, mokslo ir sporto ministrė atsakė, kokios pasekmės lauktų egzamino neišlaikius ir kaip griežtintų lankomumą.