jurgis razma

„Į tribūną atėjau norėdamas užduoti porą aiškių retorinių klausimų. Vienas jų yra skirtas Seimo pirmininkei: kodėl jūs taip nemylite Seimo, kad šiuo klausimu rūpinotės kaip sugriauti Seimo autoritetą iki dar nematyto lygmens“, - taip diskusiją Seime apie Viktoro Uspaskicho neliečiamybę pradėjo konservatorius A. Kubilius. Jo teigimu, Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės sąmoningų veiksmų dėka paprastas klausimas buvo vilkinamas. „Padarėte taip, kad Seimas atrodytų kaip juokinga institucija.

„Normali reakcija būtų jo atleidimas iš Seimo pirmininkės pavaduotojo pareigų, – pokalbį pradėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma apie Seimo vicepirmininko Jaroslavo Narkevičiaus poziciją, kad lietuviai nori sunaikinti šalyje gyvenančius lenkus. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) narys J. Narkevičius, pasak delfi.lt, prabilo laikraščiui „Nasz Dziennik“ apie lietuvių ryžta sunaikinti lenkus.

 Opozicinių konservatorių išsakytą siūlymą riboti Konstitucinio Teismo (KT) galias sprendžiant dėl viešojo sektoriais atlyginimo teigiamai vertina valdančiosios Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Uspaskichas, opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis – skeptiškai, valdančiųjų socialdemokratų seniūnė Irena Šiaulienė dvejoja.

Gediminas Stanišauskas Siaubinga ir baisu. Kiaulės laimėjo prieš žmones. Taip sako konservatorius Jurgis Razma, kai Siemas priėmė naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą, leidžiantį nedideles fermas statyti be sanitarinių apsaugos zonų. Iš pirmo žvilgsnio iš tiesų galėtum pasakyti, kad Parlamentas absoliučiai nesirūpina gyventojais ir ypač bendruomenėmis, kurios kovoja su šalimais išdygusiomis kiaulių fermomis arba dešimtis tūkstančių vietų vištidėmis.

 Seimas atsižvelgė į dalies parlamentarų siekį išsiaiškinti, kodėl neįgyvendinta ankstesnė Nacionalinė energetikos strategija, ir sudarė laikinąją komisiją, kuri iš esmės aiškinsis buvusios Vyriausybės nuveiktus darbus energetikos ūkyje. Už tai antradienį balsavo 55 parlamentaras, prieš - 25, o susilaikė 4 Seimo nariai. Komisijos veiklą rėmė visi valdantieji, o prieš balsavo arba susilaikė visi opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalsąjūdiečiai.

„Iki galo nėra aišku, ar premjeras Algirdas Butkevičius ir jo komanda nuoširdžiai rūpinasi Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto sėkme ir nori jį pagerinti ir ką būtent bei kaip ruošiasi keisti“, – teigia Seimo narys, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Jurgis Razma. Pasak J. Razmos, kol kas akivaizdu, kad atėję į valdžią ir gavę visą informaciją apie projektą valdantieji nedaug tepažengė į priekį.

Sakoma, kad politinės partijos daug investuoja į savireklamą, tačiau kartais atrodo, jog kažkaip beviltiškai taupo. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretose – svarbūs įvykiai – pirmininko rinkimai ir suvažiavimas.

Išsikvietę ūkio ministrę Birutę Vėsaitę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai ketvirtadienį ketina aptarti ir šalies ūkio, ir energetikos reikalus. "Bus klausimų ir iš Ūkio ministerijos atsakomybės srities, ir iš energetikos, nes jos vieši pasisakymai trikdo Vyriausybės veiklą energetikos srityje ir daro žalą," - BNS sakė konservatorius Jurgis Razma.

Didžiausios opozicinės konservatorių frakcijos atstovas Jurgis Razma sako, jog opozicinės frakcijos kitą savaitę spręs, ar imtis inicijuoti interpeliaciją ūkio ministrei socialdemokratei Birutei Vėsaitei.

 Rūta Grigolytė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė atmintin įsirėžė dėl mokesčių reformos. Jos valdymo metu netrūko ir finansinių skandalų. Kitos savaitės pabaigoje šimtadienį minėsianti naujoji valdžia kol kas yra opozicijos kritikuojama dėl neveiklumo. Tačiau šimtadienio išvakarėse tyrimų bendrovės „Spinter“ DELFI užsakymu atlikta apklausa liudija, kad dabartinę Vyriausybę palankiai vertinančių gyventojų gretos tik auga.

Šie metai paskutiniai, kai verslas pagal galiojančią įstatymo nuostatą dar gali pasinaudoti investicijoms taikomomis mokestinėmis lengvatomis, - perpus sumažinti apmokestinamąjį pelną, praneša „Lietuvos žinios“. Skaičiuojama, kad dėl lengvatos valstybės biudžetas kasmet negauna iki 120 mln. litų šio mokesčio. Tačiau pramonininkai tikina, jog taip skatinamos investicijos sparčiai atsipirks ir papildys biudžetą kitų mokesčių įplaukomis. Aišku, jei investuoti bus skatinama ir toliau.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į „Sodros“ direktorių Mindaugą Sinkevičių ir siūlė sukurti prie pensinio amžiaus priartėjusių asmenų informavimo sistemą apie didesnės pensijos gavimo perspektyvą. „Taip pat svarbu, kad ta galimybė įvertinti pensijos dydį, priklausomai nuo darbinės veiklos užbaigimo metų, būtų gana plačiai reklamuojama ir visi suinteresuoti asmenys apie tai sužinotų“, – teigia jis.

Nors dėl Seimo rinkimų teisėtumo į Konstitucinį Teismą kreipiasi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Seimas, šiandien naujojo Seimo nariams įteikiami tautos atstovų pažymėjimai. Prieš Seimo narių pažymėjimų įteikimą Seimo konferencijų salėje tvyrojo pakankamai linksma atmosfera. Vieni džiaugėsi, kad pagaliau gaus išsvajotąją vietą Seime, kiti – laidė pokštus apie tai, kad visa tai humoras ir kam reikėjo atvykti atsiimti neįsigaliosiančio pažymėjimo.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma sveikina Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus viešame pareiškime išsakytą pažadą bent ateinantiems metams nekeisti galiojančios mokestinės sistemos. „Tai suteiks stabilumo jausmą verslui ir nesukurs grėsmių išbalansuoti viešuosius finansus.

Pirmųjų antrojo Seimo rinkimų turo rezultatų laukiantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų TS-LKD)  partijos atstovai neslepia  optimizmo. Tačiau premjeras Andrius Kubilius, jo patarėjo Virgio Valentinavičiaus teigimu, kol kas nieko nekomentuoja. (Papildyta 23:11 val.) Seimo narys Naglis Puteikis, sužinojęs, kad pateko į naujos kadencijos Seimą, užuot  šventęs pergalę konservatorių štabe su kolegomis, sėdo prie kompiuterio.

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas dar kartą atidžiai apsvarstyti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų papildomo finansavimo klausimą, skiriant apie 60 mln. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) virš plano surinktų lėšų.

Siūloma suteikti teisę gauti paramą (piniginę socialinę pašalpą) asmenims, gaunantiems išmokas už žemės ūkio veiklą Lietuvoje. Tokią Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Ketvirtadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymu iš darbotvarkės buvo išbrauktas klausimas dėl pluoštinių kanapių auginimo įteisinimo. Konservatorius Jurgis Razma tokį prašymą argumentavo tuo, kad projektą dar reikėtų suderinti su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis.

Skandalingasis ūkio eksministras su etikos sargų akmeniu ant kaklo bandys atgimti spalio 14 dieną. Triukšmingai iš ministro kėdės išlėkęs Dainius Kreivys savo tinklaraštyje dalijasi mintimis apie artėjančius Seimo rinkimus. Tos mintys dėstomos taip, tarsi eksministras bandytų skalbti savo mundurą. Autorius prisipažįsta, kad jam neduoda ramybės mintis, jog politikoje nėra jaunų veidų.

Po manęs – nors ir tvanas. Taip mąstantys žmonės dažniausiai priima keistus sprendimus. Tikėtina, kad kaip tik tokios nuotaikos apimta Vyriausybė nusprendė už gyvenamiesiems namams renovuoti skirtas lėšas pirkti sraigtasparnius. Iš pradžių visi ministrai paklusniai pritarė pasiūlymui, tačiau vėliau nuomonę pakeitė. Žvalgytis į Briuselį nebūtina Nors dalį ES paramos lėšų valstybėms leidžiama perskirstyti, tokių staigių posūkių Lietuvoje iki šiol nebuvo.

Pasaulio lietuvių bendruomenė nerimauja, kad nyksta ryšiai su Lietuva, esą juos atnaujintų tik dvigubos pilietybės įteisinimas. Pasaulio lietuvių bendruomenė ragina Lietuvos valdžią nepaisyti Konstitucijos ir įteisinti dvigubą pilietybę. Emigrantai tikina, kad jų netenkintų ir vadinamoji lietuvio korta, nes ji nesuteiktų tiek teisių, kiek Lietuvos Respublikos pasas.

Ketvirtadienį pasklidus gandams apie Seimo nario Manto Adomėno traukimąsi iš partijos rinkimų štabo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovai nebuvo šnekūs. Neaišku, ar toks sprendimas galėtų būti susijęs su politiko bute rasta pasiklausymo aparatūra. „Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, prieš kokį pusvalandį apie tai išgirdau, kai mano komentaro paprašė.

Priešrinkiminę vasarą Seimo nariai, partijų lyderiai neketina daug laiko skirti poilsiui. Politikai tvirtina, kad kelionių į tolimus kraštus neplanuoja, o neatskiriama jų vasaros dalis yra artėjantys rinkimai, susitikimai su rinkėjais, trumpą atokvėpį daugelis planuoja kaime.

Referendumas dėl atominės elektrinės statybų kartu su Seimo rinkimais greičiausiai bus, nes dalis valdančiųjų muistosi ir žada šią idėją palaikyti. Opozicija prieš lemiamą balsavimą jau telkia jėgas ir sėkme neabejoja, rašo „Kauno diena“. Poryt Seime vyksiantis balsavimas gali sudrumsti premjero Andriaus Kubiliaus ramybę – tikimybė, kad Seimas balsuos už referendumą kartu su parlamento rinkimais, – vis didesnė.

„Mes tai padarėme. Seimas priėmė išmintingą ir atsakingą sprendimą – statyti VAE. Tai didžiulė visų Lietuvos žmonių sėkmė. Sveikinu!“,– ketvirtadienį Seimui priėmus Atominės elektrinės (AE) įstatymo projektą ir pasisakius už koncesijos sutartį su „Hitachi“socialiniame tinkle „Twitter“ džiaugėsi premjeras Andrius Kubilius. Nors žengtas svarbus žingsnis Visagino AE projekto link, priimti nutarimai statybų pradžios dar anaiptol negarantuoja, mano opozicijos atstovai.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui Vladui Damulevičiui ir buvusiam Šiaulių merui Genadijui Mikšiui – nemalonumai iš valdiškų namų. Šiaulių apygardos prokuratūra kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnais atlieka didžiulės apimties tyrimą, kuriame įtarimai neseniai buvo pareikšti ne tik liberalcentristui G. Mikšiui ir konservatoriui V. Damulevičiui, bet ir kitiems nemenkus postus užimantiems asmenims.

Praėjusią savaitę laikinoji komisija, tyrusi banko „Snoras“ bankroto aplinkybes ir Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumą, baigė savo darbą ne visai taip, kaip buvo tikėtasi. Komisijos parengtoms išvadoms pritarė tik pusė komisijos narių. Kita pusė pasišalino iš baigiamojo posėdžio, tuo pačiu užkirsdama kelią išvadų patvirtinimui ir teikimui Seimui.

Seimo laikinoji komisija, tirianti banko „Snoras“ bankroto aplinkybes, šiandien skandalingai baigė darbą ir pateikė savo išvadas, kurioms pasipriešino valdantieji. Jiems palikus „Snoro“ komisijos posėdį, išvados liko nepatvirtintos daugumos. Valdančiųjų atstovas Stasys Šedbaras patikino, kad iš esmės nebuvo sutarta dėl vieno valstybinės reikšmės punkto, kuris būtų sukūręs prielaidas kiekvienam mokesčių mokėtojui reikšti ieškinius valstybei.

Vyriausybės pasiūlyti Darbo kodekso pakeitimai, įvilkti į „liberalizavimo“ ir „lankstumo“ drabužius, baudžiavos vežimu lietuviams žada ekskursiją į XIX amžių. Vyriausybė teigia beveik susitarusi su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais, kad šie pritartų Darbo kodekso pakeitimams. Pataisos itin nepalankios dirbantiesiems, pensininkams ir šeimoms, auginančioms iki 14 metų amžiaus vaikus.

Trečiadienį Antikorupcijos komisija (AK) svarstė, kaip reaguoti į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadas, kurios buvo priimtos gegužės 9 dieną, kai buvo nustatyta, kad AK viršijo savo įgaliojimus ir netgi pažeidė valstybinės paslapties įstatymą. Žilvinas Šilgalis siūlė nereaguoti į šias išvadas apskritai, nes atėjo laikas baigti žaisti futbolą. Pasak jo, AK turi specialų įstatymą, kurio vadovaudamasi priėmė išvadas, jas priėmė 8 komisijos nariai iš keturių frakcijų.

Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė kol kas neatskleidžia nei savo, nei savo atstovaujamos Darbo partijos pozicijos dėl atominės elektrinės ir koncesijos susitarimo su „Hitachi“. Jos teigimu, nors partija pasisako už atominę energetiką, šiandien vienareikšmės pozicijos išdėstyti negali, kol nemato skaičiavimų.

Penktadienį pas Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę susirinkę valdančiosios koalicijos atstovai sprendė, ar gali toliau kartu dirbti, tačiau susitikimo rezultatų žurnalistams nekomentavo. (Papildyta 17:47 val.) Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma žurnalistams sakė, kad artimiausiu metu bus ir daugiau koalicijos partnerių susitikimų, tačiau kada ir kur, neatskleidė. Jis pakartojo, kad norima santykius išsiaiškinti iki pirmadienio.

Konkurencijos taryba pateikė atsakymą į Seimo nario Jurgio Razmos kreipimąsi dėl išaugusių degalų (benzino, dyzelino) kainų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas prašė išsiaiškinti, ar dabartinis degalų kainų šuolis Lietuvoje atitinka degalų kainų pokyčius kitose Europos šalyse ir ar tai nėra kartelinių susitarimų ar dominavimo atitinkamoje rinkoje išraiška. Vasario pabaigoje degalų  kainos Lietuvoje buvo pasiekusios bene aukščiausią lygį.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) turi įgyvendinti visus keturis konservatorių pateiktus reikalavimus, tarp jų – ir pakeisti Raimundą Palaitį kitu žmogumi vidaus reikalų ministro poste. Anot Vyriausybės vadovo, jei nebus įgyvendintas bent vienas punktas, koalicijos sutartis bus peržiūrėta. LiCS atmeta konservatorių reikalavimus, tačiau iš koalicijos kol kas nesitraukia.

(Papildyta 13:37 val.) Raimundas Palaitis teigia jokios priežasties atsistatydinti nematantis. Nepaisant konservatorių reikalavimų, vidaus reikalų ministras R. Palaitis savo noru atsistatydinti neketina. „Mane delegavo Liberalų ir centro sąjunga, mane skyrė į darbą Prezidentė, aš nepažeidžiau jokių įstatymų, aš dirbu tvarkingai Lietuvos ir jos žmonių labui, todėl jokios priežasties atsistatydinti savo noru aš nematau“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Palaitis.

Prezidentei D. Grybauskaitei nusprendus palikti Vidaus reikalų ministrą R. Palaiytį poste ir pasiūlius politikams savo nesutarimus spręsti Seime, Seimo pirmininkė I. Degutienė prakalbo apie pirmalaikius rinkimus. „Esu sakiusi ir pakartosiu: iš esmės keisti Vyriausybę likus pusei metų iki rinkimų yra žalinga valstybei, todėl nematau kitos išeities, kaip rengti vasarą priešlaikinius rinkimus“, - jos poziciją pirmadienį BNS perdavė patarėjas Dalius Stancikas.

Seimo Antikorupcijos komisija (AK) baigė tyrimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo teisėtumo ir patvirtino išvadas. Dar ketvirtadienį parengtos komisijos išvados dėl valstybės politikų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant FNTT vadovų V. Gailiaus ir V. Giržado yra nepalankios keliems aukštiems valstybės asmenims.

Balsas.lt  duomenimis,  galutines išvadas ruošiančią Antikorupcijos komisiją skaldo nesutarimai. Komisijos nariai Jurgis Razma ir Rimantas Dagys balsavo prieš siūlymą atstatydinti Vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. J. Razma netgi pagrasino nebalsuosiąs, jei sprendimas nebus tinkamai suformuluotas. V. Valkiūnas pasišalino Komisijos narys Valdemaras Valkiūnas iš viso pasišalino iš posėdžių salės.

Ketvirtadienį į posėdį rinksis laikinoji Seimo tyrimo komisija, tirianti banko „Snoras“ žlugimą. Komisijos posėdyje turėtų liudyti Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, „Snoro“ banko buvusi valdybos narė ir vyriausioji finansininkė Jurgita Bliumin, nuo pareigų nušalintas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius. Tai bus ketvirtasis komisijos posėdis.

„Snoro“ problemas tirianti Seimo laikinoji komisija antradienį posėdyje apklausė dabartinį ir buvusį Lietuvos banko vadovus – Reinoldijų Šarkiną ir Vitą Vasiliauską. „Tikimės sužinoti kuo daugiau medžiagos, kad galėtume atsakyti į klausimus, kuriuos mums suformulavo Seimas“, – prieš apklausą sakė komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Komisijos nariai nutarė išsiųsti apie 30 paklausimų į įvairias institucijas, prašydami pateikti dokumentus ir atsakyti į klausimus.

SNORO problemas tirianti Seimo laikinoji komisija į posėdį antradienį yra pakvietusi dabartinį ir buvusį Lietuvos banko vadovus – Reinoldijų Šarkiną ir Vitą Vasiliauską. „Tikimės sužinoti, kuo daugiau medžiagos, atsakant į klausimus, kuriuos mums suformulavo Seimas“, – sakė komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Komisijos nariai nutarė išsiųsti apie 30 paklausimų į įvairias institucijas, prašydami pateikti dokumentus ir atsakyti į klausimus.

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma mano, kad po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl pensijų sumažinimo pasigirdę Seimo opozicijos ar net valdančiosios koalicijos partnerių komentarai yra politizuoti, nes juose neatsižvelgiama į objektyvias aplinkybes, kodėl 2009 m. pabaigoje teko priimti minėtus skaudžius sprendimus.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma siūlo nuo šių metų balandžio 1 d. įteisinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą spaudai. Tokį pasiūlymą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo projektui jis įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. „Siūlau projekte palikti tik pirminę Respublikos Prezidentės teiktą nuostatą – pridėtinės vertės mokesčio lengvatą spaudai.

Seimas atmetė opozicijos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir banko SNORAS klientų interesų apsaugos užtikrinimo. Tokiu Seimo sprendimu buvo nepatenkinta opozicija, nes dėl viso nutarimo projekto nebuvo balsuota. Projektas atmestas du kartus nepritarus pirmajam nutarimo projekto straipsniui.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma norėtų išsiaiškinti ne tik kas iš politikų atsiėmė SNORE laikytus indėlius, bet ir „lėšas už įgytus indėlių sertifikatus ar banko obligacijas“, taip pat jis norėtų žinoti atvejus, „kai atsiimtieji indėliai viršijo draudžiamąjį dydį“. Tokius pasiūlymus Seime svarstomiems dokumentams dėl indėlių atsiėmimo SNORO banke J. Razma pirmadienį įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija gavo opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno Valentino Mazuronio  kvietimą politinėms partijoms su profesinėmis sąjungomis pasirašyti susitarimą dėl  minimalios mėnesinės algos (MMA) reguliavimo. Susitarimu siekiama nustatyti, kad MMA sudarytų 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio ir ją tvirtintų Seimas.

Dėl Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projekto jau kuris laikas verda diskusijos ir jam sunkiai sekasi skintis kelią į plenarinį posėdį: iš pradžių jis buvo įtrauktas į darbotvarkę, bet seniūnų sueiga jį išbraukė dėl, neva, nerasto politinio sutarimo. (Papildyta 16.32) Antradienį Seimas nepradėjo svarstyti Seimo nario veiklos garantijų įstatymo, kuriuo siūloma apriboti kai kurias Seimo narių privilegijas.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko poste išsilaikęs „tvarkietis“ Kęstas Komskis gali jo ir netekti, jeigu Seniūnų sueiga nutartų perskirstyti frakcijoms priklausančias kvotas. Tokių ketinimų neneigia ir valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma. „Seniūnų sueigoje rytoj  numatyta svarstyti dėl kvotos Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pareigoms.

Žiniasklaidos ir visuomenės rūpestis dėl valdininkų komandiruočių paūmėjo maždaug prieš du mėnesius po vienos dabar jau išgarsėjusios kelionės į Naująją Zelandiją. Paskui ta šalis pasimiršo, kadangi sumirgėjo daugiau valdininkų pamėgtų vietų: Indonezija, Kolumbija, kitos šalys. Tą lyg ir išsemtą (tiksliau, primirštą) incidentą vertėtų prisiminti mažiausiai dėl dviejų dalykų.