jurgis razma

Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma prašo išnagrinėti ūkio ministro įsakymą dėl priemonės „Lyderis LT“ projektų finansavimo Europos Sąjungos lėšomis sąlygų. „Šiuo įsakymu patvirtintoje kokybės ir naudos vertinimo metodikoje nustatyti labai abstraktūs vertinimo kriterijai sukuria prielaidas korupcijai. Gal neatsitiktinai jau sklando kalbos, kad už 10-15 proc.

Partijų atstovus iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išguiti užsimoję Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos  nariai tikisi, kad jų siūlomos įstatymo pataisos dar suspės į jau pasiruošusį pajudėti komisijos formavimo traukinį. Tačiau labai tikėtina, jog naujos sudėties VRK ir toliau posėdžiaus partijų deleguoti atstovai, o jai ir toliau vadovaus jau 14 metų nepamainomas Zenonas Vaigauskas.

Lietuvoje sparčiai daugėjant nuo azartinių lošimų priklausomų žmonių, dalis šio verslo organizatorių nuogąstauja, kad valdžia gali pasekti kai kurių kaimyninių šalių pavyzdžiu ir imti drastiškai riboti ar net uždrausti tokią veiklą. Todėl Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija siūlo Seimui ir Vyriausybei nedelsiant skelbti moratoriumą naujoms lošimų vietoms ir atlikti išsamų šios rinkos auditą. Tačiau atitinkamos įstatymų pataisos kol kas stringa Seime.

Konservatorių frakcijos nariai, kaip ir Jaunųjų konservatorių lyga toliau neigia, jog partija dalina jaunimo organizacijai išankstinio mokėjimo korteles  – balsavimui trumposiomis žinutėmis televizijos laidų metu. Seimo narys Jurgis Razma pripažino, jog pats siuntė elektroninį laišką savo rėmėjams prieš laidą, tačiau kortelių dalybą irgi paneigė.

Seimo konservatorius Jurgis Razma kritikuoja sprendimą pakeisti parlamentinio Audito komiteto vadovą ir tvirtina, kad šis postas turi priklausyti opozicijai, nes jo priedermė - prižiūrėti valdančiosios daugumos valdomų valstybės įstaigų sprendimų skaidrumą. Trečiadienį vykusiame Seimo Audito komiteto posėdyje valdančiųjų ir opozicinių „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos frakcijų atstovų balsais buvo pakeistas komiteto pirmininkas.

Pirmąjį birželio sekmadienį minima Tėvo diena, kaip ir Motinos, nuo kitų metų Lietuvoje bus valstybine švente. Antradienį už tai balsavo 69, prieš – 4 parlamentarai, susilaikė 5. Vyriausybė sutiko su tokiu siūlymu, tačiau prašė nepridėti papildomos poilsio dienos po švenčių, kurios visada minimos savaitgaliais, - Velykų, Motinos ir Tėvo dienų. Vyriausybė teigia, kad kiekviena papildoma švenčių diena kelia chaosą verslo ir darbuotojų darbotvarkėje, mažina įplaukas į biudžetą.

Šeštadienį įvykusiame Tėvynės sąjungos tarybos posėdyje partijos pirmininkas A. Kubilius atskleidė permainų viziją: „Išsišluokime, išsivalykime, greičiau išlipkime iš duobės ir – visu greičiu pirmyn“. Netrukus konservatorių partija vadinsis Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai. Šeštadienį vykusiame TS tarybos posėdyje nutarta suvažiavimą, kuriame partija galutinai susijungs su krikščionimis demokratais, surengti gegužės 17 dieną.

Ketvirtadienį Tėvynės sąjungos vadovybė kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą Remigijų Čiupailą, prašydama skirti apsaugą Vilniaus miesto tarybos Tėvynės sąjungos frakcijos nariui Vidui Urbonavičiui. Portalo „Balsas.lt“ pakalbintas Tėvynės Sąjungos atstovas Jurgis Razma tvirtino, kad vidaus reikalų ministro dėmesį nuspręsta atkreipti dėl galimų pavojų V. Urbonavičiaus saugumui. Esą tokių nuogąstavimu turi pats Vilniaus tarybos narys.

Seimas nepatvirtino socialliberalės Nijolės Steiblienės kandidatūros į Seimo primininko pavaduotojo postą. Ją palaikė 25, prieš balsavo 80 parlamentarų. Komentuodama Seimo sprendimą, N. Steiblienė nebuvo nusiminusi. „Džiaugiuosi, kad Seimas nors čia susivienijo“, - sakė ji. Politikė, kurios aiškiai nepalaikė valdančioji dauguma, nesiėmė samprotauti, ar Naujajai sąjungai verta likti koalicijoje. Trečiadienį šį klausimą svarstys partijos prezidiumas.

Seime svarstoma socialliberalės Nijolės Steiblienės kandidatūra į Seimo pirmininko pavaduotojo postą. Ją, remdamasis koaliciniais susitarimais, pasiūlė pats Česlovas Juršėnas. Paklaustas, kodėl siūloma būtent Nijolė Steiblienė, socialliberalų pirmininkas Artūras Paulauskas atsakė: „Visų pirma, galvojame, kad reikia moters.

Socialdemokratai parlamente balsavo kojomis ir sužlugdė Seimo rinkimų įstatymo pataisų priėmimą, nes posėdžio pirmininkas dėl neįgyvendintų procedūrinių reikalavimų nesutiko į svarstymus įtraukti socdemų frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės siūlymo. Šiuo metu pagal proporcinę rinkimų sistemą į Lietuvos Seimą yra renkama 70 parlamentarų. Jų vietą rinkimų sąraše nustato partija, tačiau rinkėjai turi teisę kandidatus sąraše „pastumdyti“ - iškelti aukščiau ar nustumti į galą.

Seimui nepatvirtinus Antano Valionio parlamento pirmininko pavaduotoju, Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai) į šias pareigas siūlys skirti Nijolę Steiblienę. Taip antradienio vakarą nusprendė NS prezidiumas. „Visų pirma, galvojame, kad reikia moters. Kita vertus, galvojome, kad ji pritrauks balsų iš opozicijos, nors nelabai tuo tikiu”, – po posėdžio Alfa.lt sakė NS pirmininkas Artūras Paulauskas.

Opozicinės Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad premjerui Gediminui Kirkilui suorganizuota interpeliacija būtų išvertusi jį iš posto, jeigu būtų įvykęs slaptas balsavimas. Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė neigia A.Kubiliaus įtarimus, jog valdanioji koalicija lemiamu momentu ministrui pirmininkui galėjo atsukti nugarą. Savo nuojautą konservatorius grindžia pateikdamas socialliberalo Antano Valionio pavyzdį.

Opozicinės Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad premjerui Gediminui Kirkilui suorganizuota interpeliacija būtų išvertusi jį iš posto, jeigu būtų įvykęs slaptas balsavimas. Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė neigia A.Kubiliaus įtarimus, jog valdanioji koalicija lemiamu momentu ministrui pirmininkui galėjo atsukti nugarą. Savo nuojautą konservatorius grindžia pateikdamas socialliberalo Antano Valionio pavyzdį.

Seimo nariai slaptu balsavimu neišsirinko socialliberalo Antano Valionio Seimo vicepirmininku. Prieš jo kandidatūrą  slaptai balsavo 66, už - 58 parlamentarai. Du biuleteniai buvo sugadinti. „Yra planas A, yra ir planas B. Demokratija Lietuvoje veikia, balsuota buvo, matyt, teisingai ir gerai. Aš noriu padėkoti tiems, kurie balsavo už mane, taip pat suprantu ir tuos, kurie balsavo prieš mane.

Seimo pirmininku dar kartą tapo socialdemokratas Česlovas Juršėnas.  Už jį balsavo 76 parlamentarai, prieš - 46.  Didelės intrigos balsuojant nebuvo. Č. Juršėno kandidatūrą rėmė ne tik valdančioji koalicija, bet ir opozicinis Liberalų sąjūdis. Tiesa, konservatoriai ragino neremti kandidato ir taip išbandyti valdančiosios koalicijos stiprumą.

Man 75 metai. Iš jų apie 50 metų dirbu žurnaliste ir negalvojau, kad kas nors dar gali mane nustebinti. Pasirodo, gali. Nustebimo jausmą dar labiau sustiprina tai, kad mane stebinantys dalykai vyksta 21 a., civilizuotos Europos viduryje, šalyje, priklausančioje NATO ir ES, t. y., struktūroms, kuriose demokratinės tradicijos lyg ir neabejotinos. Ir štai tau — politologo atsakymas į paprastą klausimą baigėsi prašymu: „Gal nerašykit mano pavardės.“ Šis atsakymas privertė mane suglumti.

Ar bus tiriamos 14-osios Vyriausybės sudarymo aplinkybės ir konkrečiai premjero Gedimino Kirkilo užkulisinių derybų menas, rytiniame posėdyje nepaaiškėjo. Po ilgų ginčų ir svaidymusi ant įžeidimo ribos balansuojančiomis replikomis politikai sprendimą nukėlė į vakarinį posėdį. Gandų dėl Seimo pirmininko Viktoro Muntiano, interpeliacijų ir nepasitikėjimų projektų įelektrintas parlamentas ketvirtadienį suklupo apsispręsdamas dėl sprendimo kurti laikinąją komisiją.

Dauguma besirengiančių rinkimams partijų yra atsirinkę nemažai kandidatų vienmandatėse apygardose, tačiau pavardžių neslepia dvi politinės jėgos.Kol kas, atrodo, toliausiai pažengė Tvarka ir teisingumas (TT). Vienmandatėse apygardose ši partija įvykusiame suvažiavime jau patvirtino 63 iš 71 kandidato. Šiauliuose, Dainų apygardoje balotiruosis TT frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis. Vilniaus Naujamiesčio apygardoje kandidatuos jo sūnus Andrius.

Europos komisarei nėra jokių kliūčių dalyvauti valstybės vadovo rinkimuose. Apie tai - straipsnis savaitraštyje „Veidas“. Iki kitų prezidento rinkimų liko tik vos daugiau nei metai. 2009-ųjų birželį Lietuva vėl spręs, kam penkeriems metams patikėti valstybės vairą. Ir nors pagal Konstituciją prezidento veikla labiau nukreipta į užsienio, o ne vidaus politiką, vis dėlto valstybės vadovas turi pakankamai galių, ypač teisėtvarkos srityje, kad dėl šio posto būtų itin rimtai varžomasi.

Seimo rinkimams besiruošiantys konservatoriai, taip pat į jų partiją įsiliejantys krikščionys demokratai bei tautininkai pradėjo derinti rinkiminę taktiką ir dalintis vienmandates apygardas. Dėl naujos partijos, kuri vadinsis „Tėvynės sąjunga / Lietuvos krikščionys demokratai“ sąrašo daugiamandatėje apygardoje proporcijų, kaip portalą „Balsas.lt“ informavo konservatorius Jurgis Razma, yra praktiškai sutarta.

 Sekmadienio pavakarę Plungės „Skalvijos" kavinės patalpose Seimo narys Jurgis Razma ir garsus teisininkas Stasys Šedbaras susitiko su Rajono savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos frakcijos nariais. Susitikimo metu buvo aptarta, kokių veiksmų imtis, kai Savivaldybės administracija pralaimėjo bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dėl asfaltbetonio įmonės statybos mieste.

Kas Lietuvoje šiandien yra premjeras? Žilvinas Marcinkevičius, Albinas Januška, Aleksandras Abišala? – „Spaudos klubo” laidoje kelia klausimus konservatorius Jurgis Razma.„O kas gi Lietuvoje šiandien yra faktinis premjeras? Ar tai yra Žilvinas Marcinkevičius, kuris gina Vyriausybės interesus liūto projekte? Alibinas Januška? O gal dabar premjeru turėsime laikyti Aleksandrą Abišalą, kuriam patikėtas reikšmingiausias uždavinys - susidėrėti dėl IAE II bloko pratęsimo”, - klausia J. Razma.

Remdamiesi Seimo Statutu, 8 parlamentarai antradienį įsteigė laikinąją Energetikos projektų priežiūros grupę.Pareiškimą Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui pasirašė konservatoriai Andrius Kubilius, Jurgis Razma, Rimantas Dagys, Edmundas Pupinis, Kęstutis Čilinskas, Audronius Ažubalis, liberalcentristas Algis Čaplikas ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Eligijus Masiulis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti žemės ūkio ministrės Kazimiros Danutės Prunskienės skundą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pernai vasarą priimto sprendimo, kuriuo ministerijai vadovaujanti Valstiečių liaudininkų partijos lyderė pripažinta netinkamai naudojusi mokesčių mokėtojų pinigus ir patekusi į interesų konfliktą. Pati ministrė į teismo posėdį neatvyko.

Neskaidriausiu pasaulyje vadinamas statybų verslas ir Lietuvoje atsidūrė korupcijos piramidės viršūnėje, rašo dienraštis „Klaipėda“.Bauginantys skaičiai„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų, tvarkiusių statybai reikalingus dokumentus, buvo spaudžiami už paslaugas „atsidėkoti“ pinigais. Net 34 proc. respondentų teigė davę kyšį institucijų klerkams.

Seimo Ekonomikos komitetas linkęs pritarti, jog, kaip ir nutarta valstybės bei privataus kapitalo derybose, pagrindinis nacionalinio investuotojo „Leo Lt“ tikslas būtų pelno siekimas, o ne energetikos projektai, rašo Lrt.lt.Tokia poziciją kategoriškai palaiko ir „NDX Energijos“ atstovai.Elektros projektai šiuo metu numatyti nacionalinio investuotojo įstatuose ir akcininkų sutartyje, tačiau pagrindinis tikslas - siekti pelno.

Kaip balsuos dėl strategiškai svarbaus įstatymo pataisų, parlamentarai apsispręs pačiu paskutiniu momentu, rašo „Lietuvos žinios“. Po švenčių iš letargo bundančio Seimo šiandien laukia nelengvas posėdis. Pirmiausia ketinama imtis taisyti Alkoholio kontrolės įstatymą, kurio naujovės, įsigaliojusios nuo sausio, vos nesužlugdė Lietuvos krepšinio ir visų televizijų.

Pirmadienį atsistatydinusio aplinkos ministro Arūno Kundroto pasitraukimo siekusios opozicinės Seimo frakcijos šį veiksmą vertina skirtingai. Vieniems tai reiškia išsakytos kritikos pripažinimą, kitiems – suplanuotą viešųjų ryšių akciją. Darbo partijos atstovai teigia, kad ministro atsistatydinimas yra socialdemokratų ir konservatorių susitarimo dalis: ministrui leista pasitraukti nenukenčiant socialdemokratų įvaizdžiui.

Konstituciniam teismui (KT) gali tekti analizuoti valstybei priklausančių dujų importo ir transportavimo bendrovės "Lietuvos dujos" 34 proc. akcijų pardavimo Rusijos dujų koncernui "Gazprom" aplinkybes. Seimo konservatorius Jurgis Razma Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo atitinkamą Seimo nutarimo projektą.

Žlugo švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei bei aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui inicijuota interpeliacija – valdančiajai mažumai nedalyvaujant opozicijos balsų nepakako socialdemokratų ministrų atstatydinimui. Už R.Žakaitienės atstatydinimą per slaptą balsavimą savo balsą atidavė 66 parlamentarai, niekas nebalsavo prieš ir 3 Seimo nariai susilaikė.A.Kundroto pašalinimui iš pareigų pritarė 70 seimūnų, 1 susilaikė ir 1 biuletenis buvo išvis nepažymėtas.

Ilgi savaitgaliai ir toliau džiugins poilsio mėgėjus. Seimas kol kas nekeičia su sekmadieniais sutampančių švenčių kompensavimo tvarkos, skelbia „Lietuvos žinios“. Šiemet kalėdinių atostogų Lietuvos gyventojai dar neturės, tačiau laisvadienių gausa Europą stebinanti mūsų šalis vakar praturtėjo dar viena švente - Tėvo diena. Palaiminti kitos proginės dienos - Konstitucijos - Seimas nespėjo, nes įsivėlė į diskusijas apie statuto pažeidimus ir parlamentinio darbo subtilybes.

Seimo opozicijos atstovas siūlo iš esmės apkarpyti prezidento vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos (VGT) galias ir tverti naują instituciją - Nacionalinio saugumo tarybą (NST), kuri spręstų ne karinius, bet su valstybės nacionaliniu saugumu susijusius klausimus. "Būtų geriausia keisti Konstituciją ir vietoje VGT daryti NST, kaip yra visame pasaulyje", - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje trečiadienį dėstė liberaldemokratas Rimantas Smetona.

2007-12-05 Seimas pritarė Loretos Graužinienės, Darbo partijos atstovės, vadovaujamos komisijos, tyrusios buvusio saugumo darbuotojo Juro Abromavičiaus nužudymo aplinkybes, išvadoms, kad nužudymą organizavo teroristinių bruožų turinti asmenų grupė, palaikanti ryšius su Tėvynės sąjunga (66 balsavus už, 23 prieš ir 6 susilaikius).Komisijos darbe dalyvavę Tėvynės sąjungos frakcijos atstovai Audronius Ažubalis ir Jurgis Razma pareiškė atskirąją nuomonę, kategoriškai atsiriboję nuo tokio sprendimo.

Surinkę pakankamai balsų švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės interpeliacijos procesui pradėti, Seimo opozicijos atstovai neketina nurimti. Šį kartą pasiaiškinti kviečiamas aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.Tėvynės sąjungos atstovų teigimu, interpeliacija penktadienį buvo pasirašyta visų opozicinių frakcijų narių ir užregistruota Seimo posėdžių sekretoriate. Iš viso po interpeliacijos tekstu – 32 Seimo narių pavardės.

Penktadienį posėdžiaus prezidento Valdo Adamkaus vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT).Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, VGT aptars tolesnę krašto apsaugos sistemos pertvarką bei grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo sistemą.Pastarąjį kartą VGT posėdis vyko spalio pabaigoje. Tuomet taryba svarstė Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir krašto apsaugos sistemos transformacijos gaires.

Vos prieš šešerius metus legalizuotam lošimų verslui gresia rimtas smūgis – jau kitais metais gali būti uždaryta pusė šiuo metu veikiančių kazino, rašo „Sekundė“. Laisva ranka priėmę Azartinių lošimų įstatymą, šiandien politikai ima nerimauti dėl savo sprendimo pasekmių: didžiuosiuose Lietuvos miestuose sparčiai daugėja kazino, į juos kasmet plaukia vis didesnis pelnas, o azarto užvaldyti lošėjai jau rašo savanoriškus prašymus, kad būtų nebeįleidžiami į pagundų vietas.

Jau kitais metais gali būti suduotas rimtas smūgis brendimo stadiją išgyvenančiam šalies azartinių lošimų verslui: pritarus siūlomoms įstatymo pataisoms, kas antram šiuo metu Lietuvoje veikiančiam kazino tektų užsidaryti, teigia „Vakarų ekspresas“ . Griežčiau reguliuoti ir kontroliuoti šią rinkos nišą raginantys Seimo nariai tokią iniciatyvą grindžia kasmet didėjančiomis priklausomybės nuo lošimų kamuojamų žmonių gretomis, lošimų paslaugas teikiančių bendrovių pertekliumi bei leidimus naujiems ...

Tarp socialdemokratų vis aštrėja diskusijos, kad premjero ir partijos pirmininko postus turintis Gediminas Kirkilas turėtų pasitraukti iš socialdemokratų centrinio rinkimų štabo vadovo pareigų, rašo „Lietuvos žinios“. Šiandien posėdžiausiantis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumas turėtų svarstyti ir būsimų 2008 metų Seimo rinkimų savo centrinio rinkimų štabo formavimo klausimą. Prezidiumo sprendimas bus perduotas gruodžio 8-ąją susirinksiančiai LSDP tarybai.

Išvadinę vieni kitus „kagėbistais“ ir „teroristais“, parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo pritarė laikinosios komisijos išvadoms dėl buvusio savanorio ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno Juro Abomavičiaus žūties.Už išvadas, kuriose konservatoriai siejami su teroristinės organizacijos bruožų turinčia grupuote ir kaltinami darę spaudimą teisėsaugos institucijoms, kurios tyrė nužudymą, balsavo 54 parlamentarai, 20 buvo prieš ir 5 susilaikė.

Seime ketvirtadienį buvo "purkštaujama" ir "cypaujama" - konservatorius Jurgis Razma apsižodžiavo su premjeru Gediminu Kirkilu nesutarę, ar Vyriausybė yra pasiruošusi pradėti derybas su "NDX energija" dėl atominę elektrinę statysiančio nacionalinio investuotojo kūrimo.

Prezidentūra kritiškai vertina parlamentarų iniciatyvas riboti prezidento vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos (VGT) įgaliojimus sprendžiant nacionalinio saugumo klausimus.„Tai labai pavojingas bandymas silpninti, skaidyti ar net griauti Konstitucijoje įtvirtintą nacionalinio saugumo sistemą“, - BNS trečiadienį sakė prezidento Valdo Adamkaus atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Šiandien, antradienį, Seimo nariai turėtų galutinai apsispręsti, ką daryti su poilsio dienomis, kai su jomis sutampa šventinės dienos. Parlamentarai šias dienas norėtų perkelti arba į kalėdinį laikotarpį, arba į metines atostogas. Dėl šių pakeitimų iš dalies yra linkusios sutikti profesinės sąjungos, tačiau pramonininkai teigia, kad dabartinės tvarkos pakeitimas apskritai neturi jokios prasmės.

Konservatoriai pyksta, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Povilas Malakauskas neapsilanko jų frakcijoje Seime.„Aš mąsčiau ir mąstysiu dešiniuoju pusrutuliu ir niekas manęs nepakeis“, - tuomet dar būdamas kandidatu į VSD vadovus prabilo P. Malakauskas. Tačiau Seime įsitvirtinusiems dešiniesiems jis nuo to artimesnis netapo.

Parlamentarai neapsisprendžia, kur dėti poilsio dienas, atsiradusias šventėms sutampant su savaitgaliais - prijungti prie kasmetinių atostogų, ar leisti žmonėms ilgiau pasidžiaugti Kalėdomis.Iš pradžių buvo siūloma su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas perkelti į artimiausią po laisvadienio einančią darbo dieną, tačiau šios nuostatos netaikyti krikščionių Velykų pirmajai dienai, Motinos dienai bei planuojamai įteisinti Tėvo dienai. Šios šventės visuomet būna sekmadienį.

Konservatoriai Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininku norėtų matyti antradienį Seimo nariu tapusį teisininką Kęstutį Čilinską.Kaip BNS trečiadienį sakė Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma, K. Čilinskas į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pareigas "daugeliu atžvilgiu yra labai tinkamas".Pasak J. Razmos, konservatorių frakcijai priklausančiam K. Čilinskui etikos sargų vadovo poste labai praverstų turima teisininko profesija.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Lietuva rengiasi statyti naują atominę elektrinę. „Trigalvio slibino“ formavimas pagaliau eina į pabaigą. Nepriklausomi vertintojai įvertino turtą įmonių, sudarysiančių nacionalinį investuotoją. Vis dėlto, pasigirdus politikų abejonių dėl vertinimo rezultatų, šie vertinimai staiga keičiasi.

Seimūnai rado būdą, kaip atstatydinti skandalingu vojažu į Maskvą pagarsėjusią Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę darbietę Romualdą Kšanienę - nuspręsta visą komisiją formuoti iš naujo. Tokiam siūlymui po svarstymo pritarė 45 parlamentarai, prieš buvo 9 ir 4 susilaikė.

Konservatoriai Jurgis Razma ir Audronius Ažubalis jau paruošė atskirąją nuomonę buvusio savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tyrusios komisijos išvadoms - daugiau nei dvidešimtyje puslapių dokumente, be kita ko, teigiama, jog nesą jokio pagrindo manyti, kad su nužudymu gali būti susijusios dešiniosios partijos.