jūratė gumuliauskienė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „jūratė gumuliauskienė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „jūratė gumuliauskienė“.
Pinigus internetu pervesime greičiau: vienas iš bankų vykdys momentinius mokėjimus
Vienas didžiausių šalyje bankų „Swedbank“ pradeda momentinius mokėjimus klientams, atliekantiems pinigų pervedimus interneto banke.
Pasak „Swedbank“, pinigų pervedimai iki 15 tūkst. eurų į kitus vietos bankus, prisijungusius prie momentinių mokėjimų sistemos – SEB, Šiaulių bankas ir „Paysera“, – bus įvykdyti per kelias sekundes.
„Momentinius mokėjimus savo klientams pirmą kartą pasiūlėme su bandomąja „Swedbank“ išmaniosios programėlės versija praėjusių metų rudenį.
Priminimas banko klientams – rugsėjį 20 tūkst. kodų kortelių nebeveiks
Nuo rugsėjo 1 d. „Swedbank“ klientams nebeliks galimybės prie interneto banko ir kitų elektroninių paslaugų prisijungti naudojantis kodų kortele, kuri 20 metų buvo pagrindinė klientų identifikavimo priemonė. Apie šiuos pokyčius bankas paskelbė dar praėjusių metų rudenį, ir per metus daugiau nei 670 tūkst. banko klientų kodų korteles iškeitė į saugesnes prisijungimo priemones.
Atvirosios bankininkystės startas: klientai skirtinguose bankuose turimas sąskaitas valdys lengviau
„Swedbank“ klientai galės vienoje vietoje matyti keliuose bankuose turimų sąskaitų duomenis. Nuo ketvirtadienio interneto banke jie jau turi galimybę stebėti SEB banko Lietuvoje sąskaitos informaciją, pranešė naują nemokamą paslaugą pasiūlęs „Swedbank“. Kituose bankuose turimų sąskaitų išrašai bei mokėjimų inicijavimas iš kitų bankų sąskaitų per „Swedbank“ interneto banką bus pristatyti artimiausioje ateityje.
Žinia 100 tūkstančių lietuvių: pervesti daugiau nei šimtą eurų reiks kitaip
„Swedbank“ klientų elgsenos duomenys rodo pokyčius – identifikavimo programėlės „Smart-ID“ vartotojų skaičius pralenkė besinaudojančių slaptažodžių kodų kortelėmis. Norint paskatinti gyventojus toliau aktyviai rinktis modernesnes prisijungimo prie elektroninės bankininkystės alternatyvas, nuo kovo mėnesio mažės kodų kortelėmis tvirtinamų pavedimų dienos limito suma. Skaičiuojama, kad šie pokyčiai aktualūs apie 100 tūkst. „Swedbank“ klientų.
„Swedbank“ klientams pasiūlė naujovę
Vieno didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ klientai nuo šiol gali atlikti momentinius mokėjimus – jų siunčiami pinigai per kelias akimirkas pasieks sąskaitas kituose šalies bankuose ar finansų įstaigose, pirmadienį pranešė bankas. „Didžioji dalis „Swedbank“ klientų jau iki šiol galėjo naudotis mokėjimais, kurie įvykdomi nedelsiant – apie 85 proc. visų pavedimų yra atliekami banko viduje.
„Swedbank“ sukūrė naują banko versiją
„Swedbank“ pristato naujo dizaino interneto banko versiją, kurios vaizdas prisitaiko prie skirtingų dydžių ekranų. Nuo šiol interneto bankas bus suderinamas su visų išmaniųjų įrenginių ekranais – skaičiuojama, kad šiuo metu daugiau nei penktadalis „Swedbank“ Lietuvoje klientų interneto banku naudojasi mobiliuosiuose prietaisuose. „Naujoje interneto banko versijoje vaizdas prisitaiko prie įvairių telefonų ir planšetinių kompiuterių ekranų.
„Swedbank“ klientų laukia pokyčiai
„Swedbank“ išplatino pranešimą, kuriame pristato savo klientams naujovę - mobiliąją piniginę. Kaip rašoma išplatintame pranešime, „Swedbank“ duomenys rodo, jog praėjusiais metais banko klientų elgsenoje įvyko lūžis – išmanieji telefonai įsitvirtino kaip vienas iš pagrindinių įrankių kasdieniniams finansams tvarkyti. Mobilioji piniginė – tai bekontakčiai mobilieji atsiskaitymai, kuriuos galima atlikti telefonu prilietus bekontakčių kortelių skaitytuvą.
Besikeičiančios paskolų išdavimo sąlygos gali sužlugdyti emigrantų svajonę įsigyti būstą Lietuvoje
Nuo liepos 1 dienos įsigaliojantis su nekilnojamuoju turtu susijęs kredito įstatymas paveiks kiekvieną planuojantį įsigyti būstą, tačiau labiausiai – emigrantus. Būtent jiems paskolos Lietuvoje veikiančiuose bankuose gali būti nebesuteikiamos. Pagal įstatymo nuostatas tais atvejais, kai vartotojas gaus pajamas kita valiuta nei ketinamo imti kredito valiuta, bus laikoma, kad sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, t. y. imamas kreditas užsienio valiuta.
„Swedbank“ keičia kainodarą: sužinokite, kurios paslaugos brangs
Nuo gruodžio 1 d. „Swedbank“ privatūs klientai galės užsisakyti ir pradėti naudotis paslaugų planais. Už vieną fiksuotą mėnesio mokestį bankas teiks neribotus elektroninius mokėjimus eurais, naujos kartos bekontaktę kortelę, visų sąskaitų aptarnavimą bei mokėjimų eurais įskaitymus. Skatinant elektroninius mokėjimus, grynų pinigų operacijos banke kainuos brangiau.
Ką reikia žinoti prieš įsigyjant būstą?
„Swedbank“ užsakymu šiais metais atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidžia, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų, įsigijusių būstą, nėra visiškai patenkinti savo pasirinkimu. Apklausti būstą įsigiję gyventojai įvardija, kad jei tektų pakartoti nuosavų namų pasirinkimo ir pirkimo procesą, jie labiau domėtųsi nekilnojamojo turto tendencijomis, ilgiau svarstytų skirtingus būsto variantus ir sukauptų didesnį pradinį įnašą.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvių užmaršumas: kiekvieną mėnesį tūkstančiai užblokuotų kortelių
Kiekvieną mėnesį neteisingai suvedę PIN kodą, savo mokėjimo kortelę užblokuoja beveik 4,5 tūkst. klientų, rodo „Swedbank“ statistika. Banko specialistai primena, kad mokėjimo kortelės PIN kodas yra žinomas tik pačiam klientui, ir bankas tokių duomenų nesaugo. Tačiau netyčia užblokavus savo kortelę, su ja dar nebūtina atsisveikinti – atsiminus PIN kodą kortelę galima atblokuoti bankomate arba interneto banke.
Ar nepasitrauks bankai iš Lietuvos?
Anksčiau „Danske Bank“ pranešus atsisakant mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo Lietuvoje bei kylant gandams apie „Nordea“ pasitraukimą iš Baltijos šalių, iškyla grėsmė, kad mažėjant konkurencijai vartotojams gali didėti paslaugų įkainiai. Lietuvos bankų klientų asociacijos direktorius Rūtenis Paukštė komentuoja, kad įvairios bankininkystės sritys turi įvairų pelningumą.
Dėl būsto paskolos Lietuvos gyventojai apsisprendžia per mėnesį
„Swedbank“ užsakymu atlikta būsto paskolą turinčių Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad didžioji dauguma gyventojų sprendimą skolintis priima per mėnesį laiko. Apklausa taip pat parodė, kad lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo gyventojų, kurie prieš priimdami sprendimą skolintis konsultuojasi su banko finansų specialistais. Taip pat išaugo būsto paskolos gavėjų dalis, teigiančių, kad savo sprendimu jie yra patenkinti ir net turėdami galimybę iš naujo priimti sprendimą nieko nekeistų.
Dažniausia pirkinių draudimo išmokos priežastis ‒ sudužęs telefonas
„Swedbank“ duomenys rodo, kad klientai aktyviai naudojasi galimybe gauti draudimo išmokas už finansinius nuostolius, susijusius su įvairiomis įsigytomis ilgalaikio vartojimo prekėmis. Per pirmuosius 8 šių metų mėnesius „Swedbank“ kredito korteles turintys gyventojai gavo daugiau nei 8,5 tūkst. eurų pirkinių draudimo išmokų. Dažniausiai žmonės kompensacijas gaudavo, kai būdavo sugadinami ar sudaužomi išmanieji telefonai.
Kokie 25-eri nepriklausomybės metai buvo šalies būsto finansavimo ir nekilnojamo turto rinkai?
Būsto finansavimo rinkos ekspertų vertinimu, per daugiau nei du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius būsto finansavimo rinka pasiekė tvaraus ir nuoseklaus augimo laikotarpį. Gyventojai skolinasi vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau 30 proc. savo pajamų. Pernai metais būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.
Pradinį įnašą „Hanner“ leis kaupti jau gyvenant išsirinktame bute
Nuo šiol būsto pirkėjai neturės atidėlioti persikėlimo į naujus namus – pasiruošti būsto įsigijimui bus galima jau gyvenant išsirinktuose namuose. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Hanner“ pristato naują būsto įsigijimo finansavimo modelį „Būsto nuoma su išsipirkimu“ (angl. Rent2Buy), kuris suteiks naujų galimybių jauniems žmonėms įsigyti būstą. Išsirinkęs naują būstą su pilna arba daline apdaila, žmogus gali jame apsigyventi iš karto, o jo įsigijimą atidėti iki dvejų metų.
Būstui įsigyti gyventojai skolinasi didesnes sumas
Vidutinės būsto paskolos dydis Lietuvoje toliau auga, rodo „Swedbank“ duomenys. Pernai metais būstui įsigyti šalies gyventojai vidutiniškai pasiskolindavo 44,8 tūkst. eurų, tai yra, 2 tūkst. eurų daugiau nei 2013 m., kai ši suma siekė 42,8 tūkst. eurų. Tuo tarpu vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis jau kelerius metus išlieka toks pat, jis siekia 21 metus.
Šiemet būstui įsigyti gyventojai pasiskolino daugiau nei pernai, aktyviausia rinka – sostinėje ir pajūryje
Pirmojo šių metų pusmečio „Swedbank“ būsto paskolų sandorių vertė siekė beveik 330 mln. litų, tai sudarė 19 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Gyvenamojo būsto pardavimai aktyviausiai augo Kaune ir Klaipėdoje – sandorių skaičius šiuose miestuose išaugo 36 procentais. Tuo tarpu sostinėje būsto paskolų sutarčių per pusmetį sudaryta 27 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. „Būsto pardavimų skaičių šalyje augino stabili Lietuvos ekonominė padėtis bei atsigavusi darbo rinka.
Būstui įsigyti gyventojai pasiskolino 34 proc. daugiau
Būstui įsigyti praėjusiais metais Lietuvos gyventojai šalies bankuose pasiskolino daugiau nei 2 mlrd. litų, tai yra, 34 proc. daugiau nei 2012 m. Daugiausia būsto paskolų sutarčių pasirašė didmiesčių gyventojai, vidutinė paskolos suma siekė apie 155 tūkst. litų, o vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis buvo 21 metai, rodo „Swedbank“ duomenys. „Žmonės vis optimistiškiau vertina ir savo darbo vietos, pajamų stabilumą, ir visos šalies ekonomikos situaciją.
„Swedbank“: būstą sunkiausia įpirkti kurortuose
Būsto paskolų rinka Lietuvoje – stabili, o gyventojai vis dažniau renkasi įsigyti butą ar namą savo lėšomis arba skolintis jau sukaupę didesnį pradinį įnašą, teigia „Swedbank“ Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
Jos teigimu, vis daugiau žmonių naują būstą sieja su taupymu.
„Matome, kad atsakingo skolinimosi principai mūsų visuomenėje jau prigijo, ir tai vertiname kaip svarbų žingsnį didesnės finansinės brandos link“, - būsto finansavimo rinkos tendencijas komentavo ji.
Beveik 90 procentų Lietuvos gyventojų būstams reikia remonto
88 proc. Lietuvos gyventojų turi būsto remonto poreikių ir tik 5 proc. nežino, ką remontuotų savo namuose, ir apie tai negalvoja, atskleidė kovą „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. 31 proc. namų atnaujinti neketina dėl to, kad neturi finansinių galimybių.
„Matome, kad gyventojai labai gerai žino remontuotinas erdves savo namuose. Būsto atnaujinimas jiems - opus rūpestis, ypač šiltuoju metų laiku.
Senas ir naujas būstas: kas brangiau?
Kai smarkiai pabrango šildymas, o nauja statyba dažnai nekokybiška ir neilgaamžė, dilema, kokį būstą – seną ar naują – rinktis, vis aktualesnė.
Nuosavo būsto įsigijimas yra tarsi ilgalaikė investicija. Nieko nuostabaus, kad kiekvienas nori, jog ši investicija būtų sėkminga. Tačiau kas gali pasakyti, į kokį būstą verta investuoti?
Brangus šildymas
„Nuomojuosi butą senos statybos name.
Dėl būsto paskolos lietuviai atsisako gardesnio kąsnio
Dėl nuosavo būsto lietuviai pasiryžę aukoti labai daug. Nors bankų specialistai rekomenduoja būsto paskolos įmokoms skirti iki 30 proc. savo pajamų, o daugiau nei 4 tūkst. litų uždirbantiems iki 40 proc., retas lietuvis atidžiai klausosi šių patarimų.
Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktas tyrimas, būsto paskolą paėmusių žmonių gyvenimas keičiasi iš esmės – atsisakoma ne tik skanesnio kąsnio, bet ir pramogų bei kelionių.
Paskola – misija neįmanoma
Nors šiemet būsto paskolų šalies bankai, palyginti su praėjusiais metais, išdavė penkis šešis kartus mažiau, bankų atstovai teigia, kad kalbos, jog paskolų kranelis vis dar užsuktas ir pinigus jie skolina tik vienetams, tėra mitas.
Tačiau atlikus eksperimentą paaiškėjo, kad dėl paskolų bankai kalbasi ne su visais, o tiems, kam sutinka paskolinti, kelia itin didelius reikalavimus.
Atsargiai, banko marža!
Bankai neslepia, kad jiems skolingi klientai šiuo metu gana dažnai kreipiasi ieškodami galimybių palengvinti savo finansinę naštą. Tačiau menkiausias bandymas pajudinti nors raidelę turimoje paskolos sutartyje atriša bankui rankas atšaukti kliento paskolai taikytą jos maržą ir nustatyti naują - "šiuolaikinę" ir daug didesnę.
Ekspertai sako, kad kylantys bankų pelno procentai, vadinamoji marža, atspindi ir padidėjusią riziką, ir sumažėjusį bankų norą ją prisiimti.
Namus Trakuose parduos perpus pigiau
Nekilnojamojo turto plėtotoja „Invalda nekilnojamojo turto valdymas“, siekdama suaktyvinti pardavimus, nuo šių metų birželio žymiai mažina namų kvartalo Trakuose „Valdovų krantas“ namų kainas. Tokiu sprendimu siekiama susilaukti aktyvesnio klientų dėmesio. Projektui taip pas bus taikomos išskirtinės „Swedbank“ kreditavimo sąlygos.
„Šiuo metu pastebime, kad žmonės ieško išskirtinio būsto geroje, ramioje vietoje, bet neapsisprendžia – pirkti ar dar laukti.
„Swedbank“: NT rinkoje jaučiamas pagyvėjimas
Bankas „Swedbank“ praneša, kad specialios sąlygos, kurias balandį pasiūlė klientams, perkantiems būstą iš banko finansuojamų nekilnojamojo turto vystymo partnerių, sulaukė nemažo susidomėjimo. Sprendimų dėl paskolos suteikimo skaičius tokiam turtui pirkti praėjusį mėnesį, palyginus su kovu, išaugo dvigubai.
Pasak banko specialistų, populiariausi šiuo metu yra ekonominės klasės, 1-2 kambarių butai, o vidutinė paskolos suma yra kiek didesnė nei 320 tūkstančių litų.
Investicija į nekilnojamąjį turtą lietuvius traukia stabilumu
2006 metais visoje šalyje turėtų būti pastatyta net trečdaliu daugiau būstų nei pernai. „Lietuvoje investicijų į nekilnojamąjį turtą populiarumas nuolat auga – pirmiausia dėl tokios investicijos vertės augimo ir investicijos prieinamumo“, – sako Jūratė Gumuliauskienė, banko „Hansabankas“ Būsto finansavimo departamento direktorė.
"Hansa-LTB" siūlo paprastesnį būsto paskolos dokumentų tvarkymą
Šios savaitės pradžioje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp banko "Hansa-LTB" ir valstybės įmonės Registrų centro leis klientams sutaupyti daug laiko, rūpinantis būsto paskolos dokumentų sutvarkymu.