jūratė cvilikienė

Lietuvos gyventojai Kalėdų dovanoms šiemet ketina išleisti kiek daugiau pinigų nei pernai, tačiau jie vis dar nėra linkę joms taupyti iš anksto, rodo banko „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. „Turbūt pagrindinė žinia būtų, kad šventėms ir kalėdinėms dovanoms gyventojai planuoja leisti didesnę savo biudžeto dalį“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė „Swedbank“ Finansų instituto Lietuvoje vadovė Jūratė Cvilikienė.

Įsibėgėjanti kalėdinių dovanų paieška šventinėse reklamose ir parduotuvių vitrinose atrodo žaviai – rūpestis artimiausiais ir draugais, noras juos nustebinti ir pamaloninti, parodyti, kokie jie mums brangūs. Tačiau prieššventinė dovanų paieškos karštinė turi ir kitą veidą. Tirpstančios dienos ir senkantys pinigai neretai didina spaudimą ir kelia galvos skausmą.

Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, dėl mažos pensijos maistui sumažinti išlaidas būtų sudėtinga 43 proc., sveikatai 36 proc., o poilsiui – 33 proc. būsimųjų pensininkų.

Ne paslaptis, kad Lietuvos kurortų kainos ne tik baigia susilyginti su užsienio šalių, bet kai kur net ir lenkia. Vargu, ar minimalų atlyginimą gaunantys lietuviai išsiverstų, jeigu neegzistuotų pigių kelionių agentūros arba vietinio turizmo galimybės. Ekonomistai įvardino, kokios alternatyvos ir galimybės egzistuoja mažas pajamas turintiems lietuviams, tačiau statistika kelia rimtą susirūpinimą.

Net trečdalis iš visų namų ūkių Europoje 2016 m. susidėjo vos iš vieno žmogaus, rodo rugsėjo mėnesį paskelbti Eurostato duomenys. Pirmoje vietoje pagal pavieniui gyvenančių skaičių atsidūrė Švedija (52 proc.), o toliau penketuke rikiuojasi Lietuva, Danija, Suomija ir Vokietija. Ne tik jauni gyvena po vieną Kelis dešimtmečius tyrėjai Europoje stebi tendencijas, kad jauni žmonės po studijų skuba išsikelti iš tėvų namų ir kurti savo gyvenimus atskirai.

Kokių gudrybių imtis, kad artėjantis šildymo sezonas nedraskytų piniginės, o santaupų pakaktų ne tik kalėdinėms dovanoms, bet ir pavasario kelionei? Taupymas – tarsi dieta, turi prasidėti nieko nelaukus. Ekonomistai sako, jog sustabdyti kišenėse švilpiantį vėją – įmanoma laikantis vos trijų žingsnių. Ekonomistė Indrė Genytė – Pikčienė sako, jog tai netiesa, kad moterys išlaidesnės už vyrus. Esą pastarųjų pomėgiai kur kas brangesni negu moterų.

Kas antras šalies gyventojas, paklaustas apie pinigų likutį banko sąskaitoje, jį galėtų įvardinti iki 10 eurų tikslumu, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas. Remiantis tyrimo rezultatais, dažniausiai gyventojai savo sąskaitos likutį tikrina kelis kartus per mėnesį (34 proc.), bent vieną kartą per mėnesį tai daro ketvirtadalis gyventojų (24 proc.), o kas penktas (19 proc.) savo sąskaitą pasitikrina kelis kartus per savaitę.

Dirbi ugniagesiu gelbėtoju – apie nuosavą būstą nė nesvajok. Taip karčiai juokauja net ne vienerius metus gaisrus gesinantys ir žmonių gyvybes gelbėjantys pareigūnai. Jų algos tokios mažos, kad nė vienas bankas nesutinka duoti paskolos butui ar namui įsigyti. Aiškinama paprastai – ne tik alga maža, bet ir darbas pavojingas. Bankai laikosi savo: paskolos išduodamos tik įsitikinus mokūs žmonės ar ne, ir į profesijas tikrai neatsižvelgiama.

Populiariausias būdas siekti klientų lojalumo – išleisti klientų įpročius fiksuojančias lojalumo korteles. Visgi smulkiesiems verslininkams toks būdas gali ne tik būti per brangus, bet ir visai nepasiteisinti, mat keičiasi vartotojų įpročiai. Todėl, pasak ekspertų, didžiausia smulkiųjų verslininkų stiprybė – galimybė tiesiogiai bendrauti su klientu ir taip kurti teigiamą jo emociją.

Lietuvos gyventojams jau teko išgyventi didžiulę krizę 2008 metais, tačiau tai nereiškia, jog panašus scenarijus nepasikartos. Ar lietuviai būtų pasiruošę atėjus „juodai dienai“? Nors taupyti imasi ne retas, ekonomistai išskiria, kad sutaupoma suma būtų nepakankama išgyventi krizę. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, jog rekomenduojama turėti finansinę saugumo „pagalvę“, kuri prilygtų bent 6 mėnesių pajamoms.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria stresą ir neigiamas emocijas. Ji pataria, kaip elgtis neturintiems, iš ko sutaupyti, ir ką daryti nemokantiems atsidėti pinigų taupymui.

Ar tave apima jausmas, kad nesupranti, kur dingsta pinigai? Tikrai bandai taupyti, tačiau mėnesio pabaigoje sąskaitoje vėl nieko nelikę. Pyksti ir ant savęs, ir ant pagundų pirkti, išleisti, įsigyti. Jei į šiuos klausimus atsakei „taip“, vadinasi, šis tekstas skirtas tau. Patikėk, tikrai nesiruošiu moralizuoti, tik noriu pasidalinti savo istorija. Noriu papasakoti, kaip aš atradau... biblioteką ir kaip šis atradimas praplėtė mano galimybes keliauti.