jūra

Naujosios Zelandijos paplūdimyje buvo aptiktas pūvantis neatpažinto gyvūno su didžiuliais dantimis kūnas, informuoja dailymail.co.uk. Šį radinį Pukehina paplūdimyje aptiko ir nufilmavo Elizabeth Ann. Pasak jos, didžiosios padaro kūno dalies trūksta. Manoma, kad gyvūnas, kurio ilgis siekia 10 metrų, galėjo būti išmestas į krantą per praėjusio mėnesio audras. Tarp spėjimų, koks tai gyvūnas, dažniausiai minimi krokodilo, gigantiško ungurio, delfinas arba dinozauro variantai.

 Vėjo jėgainių, esančių jūroje, potencialas yra labai didelis, bet didelis ir trūkumas – šis energijos šaltinis yra nepastovus ir nenuspėjamas. Tačiau naujasis Masačiusetso technologijos instituto pasiūlytas metodas galėtų išspręsti ar bent sušvelninti šią problemą, todėl atvirame vandenyje esančių vėjo jėgainių elektros energija galės būti akumuliuojama ir po to naudojama pagal poreikį.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo šio sezono brangs poilsis prie jūros. Klaipėdiečiai ir svečiai mokės ne tik brangiau už automobilio stovėjimą pajūrio zonoje. Bus apmokestintos visos gyvenviečių gatvės, esančios prie jūros. Dar praėjusią vasarą poilsiautojai, automobiliu atvykę į pajūrį, už jo stovėjimą mokėdavo tik aikštelėse.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Karklės paplūdimyje ties „Olando kepure“ nykstantis skardis ne tik žavi čia mėgstančius vaikštinėti poilsiautojus, bet ir kelia pavojų. Žmonių įsitikinimu, skardžio yrimą būtina stabdyti. Tuo metu specialistai teigia, kad to daryti tikrai nereikia. Karklės paplūdimys ties „Olando kepure“ – viena mėgstamiausių klaipėdiečių ir svečių pasivaikščiojimo vietų.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama" Pajūrio kempinge pradėti statyti keturviečiai nameliai. Priimti laikinus gyventojus, planuojama, jie galės šią vasarą. Iki birželio žadama pastatyti aštuonis, o iš viso Giruliuose, šalia Pajūrio regioninio parko, prieš kelerius metus įkurtame kempinge stovės dvylika namelių. „Iki šiol vasarą mes galėjome priimti tik tuos turistus, kurie atvykdavo su nameliais ant ratų arba su palapinėmis.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Klaipėdoje šiandien prasidės tris dienas vyksianti nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai“. Šalies mokslininkai apžvelgs naujausių tyrimų rezultatus, kartu su verslininkais diskutuos kaip paskatinti jūrinio mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Lietuvoje verda energetinės nepriklausomybės diskusijos, užkulisinės ir atviros kovos, todėl pamėginkite įsivaizduoti, kaip įkaistų politinė ir socialinė atmosfera, jei turėtume galvą sukti ne tik dėl energetikos, bet ir dėl geriamojo vandens stygiaus, o gėlą vandenį importuotume iš, pavyzdžiui, rytinių kaimynų. Tai, kas mums skamba egzotiškai, kitose šalyse yra realybė ir kasdienis galvos skausmas.

 Japonijos jūroje apvirto žvejybinis laivas, 20-ties įgulos narių likimas nežinomas, dešimčiai pavyko išsigelbėti, praneša newsru.com. Nelaimė įvyko penkiasdešimties kilometrų atstumo nuo Svetloje gyvenvietės. Pranešama, kad laivo įgulą sudarė 30 žmonių - 19 rusų ir 11 indoneziečių. Gelbėjimosi plauste rasti šeši rusai ir keturi indoneziečiai. Šiuo metu keturi laivai vykdo dingusiųjų paieškas, bet situaciją sunkina tamsa.

" Buvo lengviau tiesiog sėdėti ir laukti mirties": du tėvai tikėjosi nuskęsiantys o, kai sugedo jų vandens motociklas, o jie buvo nutolę 10 mylių nuo kranto. Du geriausi draugai, kurie nuo kranto buvo nuplaukę 10 myliu ir kai sugedo jų vandens motociklas, šiandien jie suprato savo noro greičiau nusiskandinti prasmę. Vyrai šiandien suprato, savo noro pasiduoti mirčiai kainą.

Palangos verslininkai sako, kad norintieji didžiąsias metų šventes sutikti kurorte domėtis nakvyne pradėjo gerokai anksčiau nei paprastai – jau užsakyta apie pusė vietų viešbučiuose. Neringoje kol kas užsakymų nedaug, jie esą pasipila nuo gruodžio vidurio. Jau penktadienį Palanga nušvis šventinėmis šviesomis ir spalvomis – žadama, kad šiemet kurortas bus papuoštas naujomis, ypač gražiomis dekoracijomis. Didžiosioms metų šventėms rengiasi ir kurorto verslininkai.

Tikriausiai daug kam pasakymas „kraujo jūra“ skamba tik kaip vaizdingas palyginimas, o štai Australijos sostinės Sidnėjaus gyventojai tokį reiškinį gali pamatyti savo akimis, mat Bondi paplūdimys, kuris paprastai džiugina lankytojus skaidriu vandeniu vos per kelias valandas tapo raudonu. Šis unikalus gamtos reiškinys atsiranda todėl, kad tam tikru metų laiku itin suaktyvėja vienos iš dumblių rūšių žydėjimas.

Kelionės po pasaulio salas ir salynus garantuoja neišdildomus įspūdžius, bet šį kartą kviečiame jus pakeliauti pačias gražiausias pasaulio salas, kurių reitingą neseniai paskelbė vienu autoritetingiausių laiko „Conde Nast Traveler“ Bozcaada ir Egėjo salos Turkijoje Nedidelė sala Bozcaada yra įsikūrusi šiaurinėje Egėjo jūros dalyje ir priklauso į Turkijai. Saloje žmonės įsikūrę labai seniai, ji net minima Homero „Iliadoje“. Pasak legendos, jis buvo čia buvo pagamintas medinis Trojos arklys.

Į Lietuvos pajūrį žvejai atvyksta net iš užsienio, tačiau galimybės skatinti mėgėjišką žvejybą šalyje neišnaudojamos. Dėl painios tvarkos ir vietų, kur būtų galima išplaukti į jūrą, daugelis mėgėjų nesinaudoja šia galimybe. Vėjas Karklės pakrantėje – ne toks ir stiprus, tačiau po audros bangos dar gana grėsmingos. Bet jos negąsdina į Klaipėdą iš Rygos atvykusių žvejų mėgėjų. „Toliau nepavojinga, nes bangos mažesnės. Bandome išplaukti.

Jau praėjo beveik dveji metai, kai dešimties raitelių komanda išsiruošė į žygį prie Juodosios jūros, norėdami įsitikinti, ar legenda, kad kunigaikščio Vytauto Didžiojo žirgai gėrė tos jūros vandenį, yra tikra. Sunki kelionė istoriniais takais ir dabar skatina žygeivių pasididžiavimą, kad ne veltui vargo keturiasdešimt dienų. Gyvosios istorijos pamokos Prieš porą metų į istorinį žygį prie Juodosios jūros išsirengusi dešimties raitelių komanda ir dabar nepamiršta kelionės įspūdžių.

Kroatijos neįmanoma neįsimylėti ir ten važiuoti galėčiau dar daug kartų. Tai šalis, kurioje vieną miestą aplankyti neužtenka, kur nori pamatyti viską, kiekvieną kampelį, kiekvieną regioną. O ir kroatai tokie „savi“.  Šalies miestai, nors ne tokie žymūs, kaip kokia Roma, Atėnai ar Paryžius, bet ne tikrai prastesni. Mūsų pirmasis žingsnis šioje šalyje - Pula. Gladiatorių kovas, vėliau - riterių turnyrus ir Viduramžių muges mačiusi Arena prieš porą šimtmečių buvo restauruota.

Pora iš Kolorado valstijos, JAV, daugiau nei du metus praleido patys gamindamiesi baidarę 10 dienų trukmės išvykai, skelbia upi.com. Randy ir Paula Cooperiu iš Fruitos pačių rankomis sumeistrauta puspenkto metro ilgio baidarė iš rausvos medienos, pušies ir juodojo riešutmedžio ateinantį birželį juos gabens skersai per Bowrono ežerą. „Kiekvienas turėtų pamėginti susimeistrauti baidarę“, – įsitikinęs auksarankis Randy Cooperis.

Senienų ar gyvųjų eksponatų kelią į muziejus neretai lydi pribloškiančios istorijos. Kontrabanda į Klaipėdą atgabenti pirmieji pingvinai, netyčia žvejams užkibęs milžiniškas inkaras, po 500 metų jūros į pakrantę išplautas ąsotis, du kartus pavogtas ir vėl į muziejų grįžęs beveik milijono vertės gintaras.

Pajūrio gelbėtojai šeštadienį baigia darbo paplūdimiuose sezoną. Anot jų, dėl permainingų orų vasara buvo labai sunki – daug žmonių išgelbėta, tačiau išvengti nelaimingų atvejų nepavyko. Orai pastaruoju metu toli gražu nebe vasariški, tačiau vienas kitas įšokti į banguojančią Baltiją vis dar išdrįsta. „Vanduo tiesiog puikus, labiau patiko nei vasarą. Šaltoka, bet gerai.

Neilas Armstrongas (Neil Armstrong), pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus, bus palaidotas jūroje. Apie tai pranešė jo šeima, tačiau tiksliai nepasakė, kur laidojimas vyks, praneša agentūra AP. 82 metų N. Armstrongas mirė rugpjūčio 25 dieną. Viešos gedulo iškilmės kosmoso pionieriui pagerbti planuojamos rugsėjo 13-ąją Vašingtono katedroje. N. Armstrongas 1969 metų liepos 20-ąją tapo pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje.

Neilas Armstrongas, pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus, bus palaidotas jūroje. Apie tai pranešė jo šeima, tačiau tiksliai nepasakė, kur laidojimas vyks, praneša agentūra AP. 82 metų N. Armstrongas mirė rugpjūčio 25 dieną. Viešos gedulo iškilmės kosmoso pionieriui pagerbti planuojamos rugsėjo 13-ąją Vašingtono katedroje. N. Armstrongas 1969 metų liepos 20-ąją tapo pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje.

Mokslininkai nustatė, kad dalis Honkongo yra įsikūrusi ant užgesusio ugnikalnio, kuris išsiveržė prieš 140 milijonų metų. Jis turėjo milžinišką poveikį aplinkai ir galbūt net prisidėjo prie dinozaurų išnykimo. Per milijonus metų didelė dalis ugnikalnio nunyko, bet jo pėdsakai geriausiai matomi Honkongo rytinių salų virtinėje, kur puikuojasi dviejų metrų skersmens palinkusios kolonos.

Iki kruizinio sezono pabaigos – dar porą savaičių, tačiau, pasak specialistų, jau dabar matosi, kad šis verslas atsigauna. Lietuvos uostamiestis vasarą sulaukė daugiau lainerių nei pernai. Su Italijos vėliava plaukiojanti „Costa Pacifica“ – vienas didžiausių į Klaipėdą užsukusių kruizinių lainerių. Prieš trejus metus pastatytas laivas priklauso tai pačiai Italijos kompanijai, kurios kitas laineris „Costa Conkordia“ sausį nuskendo Viduržemio jūroje užplaukęs ant seklumos.

Pareigūnai sulaikė šaulį ir rado numestą pavogtą pistoletą. Incidentas kilo naktį iš šeštadienio į sekmadienį Palangoje, Virbališkės take apie 1 val. nakties. Ten ėjusį 58 metų A.K. sumušė neblaivus praeivis. Kai A.K. nukrito, nutraukė auksinę grandinėlę nuo kaklo, iš kelnių išėmė piniginę su dokumentais ir pistoletą „ČZ 83“ su užtaisyta dėtuve. Tą pačią dieną apie 4 val. policija gavo pranešimą, jog stoties rajone girdėti šūviai.

Kadangi ši vasara lietuvių geru oru tikrai nelepina, pažvelgime į nuotraukas, kuriose įsiamžinusios gražuolės, besimėgaujančios saule, jūra ir karštu oru. Merginos nesidrovi pozuoti provokuojančiomis, gundančiomis pozomis, o tobulos jų figūros kaitina ne vieno socialinio tinklapio draugo fantaziją.

Nors daugelis jums pasakytų, kad Japonijoje dykumų nėra, Totorio smėlio kopos iš tikrųjų atrodo kaip dykuma. Vienintelė priežastis, dėl kurios Totorio smėlio kopos nepriskiriamos dykumoms – tai dėl vietovėje iškrentančio kritulių kiekio. Japonija garsėja didele drėgme ir lietumi. Ir nors vasaros mėnesiais temperatūra šiose smėlio kopose viršija 60oC – vietovėje lyja per daug ir per dažnai, kad ji būtų laikoma tikra dykuma.

Grupės „Pikaso“ vaikinai pristato savo gerbėjams dar vieną naują dainą „Skirtingi krantai“. Bus pamalonintos ne tik gerbėjų ausys, bet ir akys. Dainą lydi vasariška fotosesija, kurioje Tomas, Haroldas ir Deividas trumpam virto pajūrio gelbėtojais. „Pikaso“ vaikinų dainos visada kalba apie jausmus. Ne išimtis ir kūrinys „Skirtingi krantai“, pasakojantis apie porą, kurioje vaikinas ir mergina būdami kartu taip pat yra ir labai skirtingi, tarsi vandens jungiami krantai.

Ankstų pirmadienio rytą švedus šalies pietvakariuose pažadino jūroje tarp Švedijos ir Danijos įvykęs žemės drebėjimas, pranešė „The Local“. Švedijos pietvakariuose esančių kaimelių gyventojai pasakojo, kad atsibudo penktą valandą ryto. Žmonės teigė, kad drebėjo visas namas ir girgždėjo sienos. Pasak Upsalos universiteto seismologo Reyniro Boedvarssono, žemės drebėjimas buvo šiek tiek stipresnis nei keturi balai pagal Richterio skalę. Tokio stiprumo drebėjimai Švedijoje pasitaiko retai.

Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos atstovų teigimu, šeštadienis buvo viena sunkiausių šių metų vasaros dienų. Žmonės nepaisė perspėjimų apie duobes jūroje, draudimą maudytis, buvo daug išgėrusių, o į vandenį traukė aukštos ir gana šiltos bangos. Girulių paplūdimyje gelbėtojai jūrai neatidavė 7 žmonių gyvybių: 3 vaikinų, 2 senyvų moterų, vienos mergaitės ir 55 metų vyro. Tačiau nuskendo 20-metis vilnietis, kurio kūnas iki sekmadienio pavakarės dar nebuvo rastas.

Po Jūros šventės šurmulio Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras kviečia visus atsipalaiduoti gamtoje ir dalyvauti šiaurietiško ėjimo žygyje. Žygis rengiamas I – ojoje Melnragėje, po jo visi kartu mėgausimės sveikuoliškais užkandžiais. KUR? 1-oji Melnragė (prie IKI parduotuvės esančio tako) KADA? Š. m. rugpjūčio 9 d. 17.15 val. ir rugpjūčio 11 d. 11 val.

Kalnai ir jūra – du dalykai, dėl kurių negalime apsispręsti per atostogas. Siūlome apkeliauti dešimt neįtikėtinai gražių Europos vietų, kur puikiai laiką praleis aktyvaus poilsio mėgėjai, o atostogos šiuose rojaus kampeliuose nenuvils paplūdimio mėgėjų. Kotoro įlanka (Juodkalnija) Viduržemio jūros saloje Korsikoje rasite viską, ko reikia tobuloms atostogoms. Kalnai turi, ką pasiūlyti ir labai ambicingiems keliautojams. Aukščiausia Monte Cinto viršukalnė yra net 2710 m virš jūros lygio.

Palangos savivaldybė ketina pailginti automobilių stovėjimo apmokestinimo laikotarpį ir iš šios rinkliavos į kurorto biudžetą papildomai gauti daugiau kaip 100 tūkst. litų, rašo „Lietuvos rytas“. Šiuo metu automobilių stovėjimo rinkliava kai kuriose miesto gatvėse numatyta tik vasaros laikotarpiu nuo birželio iki rugsėjo. Per tris mėnesius savivaldybė šįmet planavo gauti pusę milijono litų. Tačiau per birželį ir liepą už automobilių stovėjimą pavyko surinkti tiktai apie 310 tūkstančių litų.

Klaipėdoje prasidėjo kasmetė Jūros šventė, kasmet į uostamiestį pritraukianti daug svečių. Šiemet jų tikimasi itin gausaus būrio, nes kartu minima ir 760 metų miesto sukaktis. Kartu su Jūros švente beveik savaitę truksiantis renginių maratonas žada naujovių ir staigmenų, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba. Jubiliejinis rytas miestelėnus pasitiko kiek pakeitęs uostamiesčio veidą.

Saulės vonių bei jūros bangų pasiilgę pramogautojai nugulė Palangos paplūdimius, tad kurorto gelbėtojams – darbymetis. Juo labiau kad karšta ne tik kopose – Baltijos vanduo ties Palanga įšilo iki 18 laipsnių. Pasak Palangos gelbėtojų vadovo Jono Pirožniko, šiuo metu jūra nėra banguota, tad paskutiniu metu skęstančiųjų nėra daug. Nepaisant to, gelbėtojai atidžiai stebi vandenį, nes netikėtų nelaimių įvykti gali bet kada. „Jūra duobėta, pavojinga.

Narų grupė Baltijos jūros dugne aptiko viduramžių laikų švedų laivą, kuriame rado XVI amžiaus monetų lobį, praneša gazeta.ru. Nuskendęs laivas „Marsas“ – švedų karinio laivyno flagmanas. Jis buvo aptiktas netoli Elando salos. Laivas nuskendo 1564 metais po kelių dienų kovos su danų laivais. Danijos karalius labai norėjo užgrobti švedų laivą, tačiau laive įvyko sprogimas. Švedų grupė laivo pėdsakus pastebėjo dar 2011 metų rugsėjį. Tai yra tikras nacionalinis švedų lobis.

Šis savaitgalis buvo kaip niekad turiningas – buvau Lietuvos pajūryje! Kažkas iš draugų turbūt būsite užmatę facebook'e, o kas ne – papasakosiu: buvau Šventojoje ir Palangoje. Kas mane ten nubloškė? – rašo kelionių ekspertas Makalius. Žmogui būdinga nematyti to, kas yra po jo nosimi, tad nusprendžiau dar kartą pasižvalgyti po mūsų gražų pajūrį. Nepaisant jokioms orų prognozėms nepaklūstančio oro. Sako, kad nėra blogo oro – yra bloga apranga.

Išsimaudžiusią jūroje klaipėdietę užklupo sveikatos negalavimai. Gydytoja įtarė medūzas. Tačiau specialistai spėja, kad bėdų galėjo pridaryti ir nešvari jūra. Įtarė medūzos įgėlimą Nuo įprastų maudynių klaipėdietės Leonoros Ubartienės neatbaidė nei apniukęs dangus, nei nešvarus vanduo – 85 metų moteris beveik kasdien vasarą maudosi jūroje. Tąkart L.Ubartienė maudynėms pasirinko moterų paplūdimį tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės. Vėjas nebuvo malonus, tad maudėsi netoli kranto.

Dizaino studija iš Norvegijos pavadinimu Reiulf Ramstad Architects sukūrė cementinį vingiuotą takelį, kuriuo galima nusileisti nuo kelio iki jūros. Jis vingiuoja nuo šalia Arkties vandenyno einančio kelio iki beveik pat vandens. Čia nėra jokių laiptų, o nusileidimas ilgas ir vingiuotas, todėl be jokių problemų nusileis tiek neįgalūs, tiek suaugę ir vaikai. Šis statinys yra Norvegijos šiaurėje, Havøysunde.

Permainingi lietuviški orai nesutrukdo mėgautis vandens malonumais. Kiekvieną vasarą kartojamos saugaus elgesio vandenyje taisyklės gal jau ir pabodo, tačiau, išgelbėtų žmonių skaičius byloja, kad gana bus tada, kai nebebus skęstančiųjų. Taigi, skaitom, įsidėmim ir kitus paprotinam, rašom kelionių tinklalapis makalius.lt. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą primena gyventojams, kaip elgtis prie vandens telkinių.

100 metrų iki jūros arba bent jau bangų mūšos, matomos pro viršutinių apartamentų aukštų langus, lietuviai reikalavo anksčiau. Šiandien patrauklaus būsto poilsiui sąrašas pildomas naujais pageidavimais. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai stebi antrojo būsto paklausos aktyvėjimą, o klientai atranda naujų kurortų. Reikalavimai skirtingi, tačiau visi lyg sutarę traukia toliau nuo šurmulio: iš miesto į kaimą, iš Palangos į Pamarį.

Kokioje labiausiai neįtikimoje vietoje esate klausę gyvo garso koncerto? Net ir lakiausios fantazijos melomanui tikriausiai būtų sunku įsivaizduoti save dreifuojantį atviroje jūroje popieriniame laivelyje ir ramiai klausantį gyvai atliekamos akustinės muzikos. Būtent tokiu būdu į save atkreipti visuomenės dėmesį bei pristatyti šiuo metu Lietuvoje kuriamo pilnametražio kino filmo idėją nusprendė grupė jaunų Lietuvos kino kūrėjų. Koncertas jūroje, popierinis laivelis ir vienas klausytojas.

Ne vienas tikriausiai prisimena amerikiečių serialo „Gelbėtojai“ anonso vaizdus: per baltą smėlį į žydrą jūrą skuba legendinis aktorius Davidas Haselfofas, o visi bandymai pagelbėti skęstantiems sėkmingi. Deja, Lietuvos pajūryje dirbančių gelbėtojų kasdienybė kitokia, o idiliškus pamąstymus, kad toks darbas, tai tik sėdėjimas paplūdimyje ir poilsiaujančių merginų kalbinimas, keičia nesibaigianti kova su apgirtusiais ir neapdairiai jūra brendančiais poilsiautojais.

Aud­rius Dau­nys be­veik 22 me­tus plau­kio­ja pa­sau­lio jū­ro­mis ir van­de­ny­nais. Vie­nas per 54 pa­ras per­plau­kė At­lan­tą. Be ki­tų dar­bų dirbo ved­liu džiung­lė­se, ban­gi­nių me­džio­to­ju, nar­dy­mo inst­ruk­to­riu­mi. Ke­liau­to­jas yra re­tas sve­čias Šiau­liuo­se. „Esu na­mie, kai ne­su na­mie“, – sa­ko šyp­so­da­ma­sis. Ne­di­de­lis bur­lai­vis, da­bar nu­lei­dęs in­ka­rą vie­na­me Ar­gen­ti­nos uos­te, yra jo tik­rie­ji na­mai.

Ilgametis Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės rėmėjas „Švyturys“ trečius metus iš eilės pakvietė rinktinės trenerį Kęstutį Kemzūrą ir jo komandą išmėginti jėgas Baltijos jūroje. Olimpinėms žaidynėms Londone besiruošiantys krepšininkai priėmė komandinės dvasios išbandymo iššūkį ir šeštadienio popietę praleido buriuodami didžiausiu Lietuvoje burlaiviu „Brabander“, teigiama pranešime spaudai. „Mums, didelė garbė būti šalia jūsų ir išlydėti jus į olimpiadą.

Nerūpestingi poilsiautojai praranda pinigus, papuošalus ir net ne itin vertingus daiktus. Palangos policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas portalui Balsas.lt sakė, jog karšta vasara pernelyg atpalaiduoja poilsiautojus, kurie pamiršta uždaryti žemutinių aukštų langus, paplūdimyje užmiega. „Ypatingai kenčia mediniuose poilsio namuose gyvenantys poilsiautojai, mat vagys akylai stebi kiekvieną neuždarytą langą. Tiesa, pinigai vagiami iki 100 litų, ne daugiau.

Apsilankyti viename iš populiariausių Estijos kurortų Parnu gali kiekvienas, tačiau norintys bent trumpam apsigyventi šiame mieste turės patuštinti piniginę. Apie tai, kad poilsis Parnu yra gana brangus Balsas.lt prasitarė vietinė gyventoja. Parnu turizmo informacijos centre dirbanti Raido Koppel pasakojo, kad nakvynė dviem žmonėms gali kainuoti apie 80 eurų.

Šurmulys lietuviškuose kurortuose įgriso iki gyvo kaulo? Norite ramių atostogų prie jūros? Jus maloniai priims visiškai netoli Lietuvos-Latvijos sienos įsikūręs Papės kurortas. Tiesa, vieno dalyko išvengti vis tiek nepavyks, t.y. lietuvių, kurie šiame kurorte įsigiję net 28 gyvenamuosius objektus iš 32. Gluminanti ramybė Vos tik portalo Balsas.lt komanda pasuko keletą kilometrų nuo pagrindinio kelio į žvyrkelį, pirmas įspūdis buvo šiek tiek slogus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Tauragės apskrityje šį ir praėjusių metų ketvirtį, palyginus su kitomis apskritimis, apsilankė mažiausiai turistų. Kuo Tauragė  patraukli mūsų svečiams? Į kokius miesto objektus paganyti akis pasiūlytumėte į Tauragę atvykusiam svečiui iš užsienio, kurioje kavinėje vaišintume ir kurį gamtos kampelį išsirinktumėte atokvėpiui? To pasiteiravau gatvėje sutiktų tauragiškių.

Beveik įpusėjo vasaros atostogų sezonas. Daugelis tautiečių atostogoms renkasi Lietuvos pajūrį, nors turizmo agentūrų atstovai sako, kad nemažai poilsiautojų nusprendė atsipūsti kitose šalyse – esą daugiau nei pusė kelionių į užsienį buvo išgraibstytos dar gegužės pradžioje. Populiarūs tradiciniai maršrutai Savaitraščio „Veidas“ apklausoje dalyvavę 500 gyventojų iš didžiųjų Lietuvos miestų atsakė, kur ketina atostogauti šią vasarą. 21,6 proc.

Gelbėtojai ne tik suteikia pirmąją pagalbą susižeidusiems ar gavusiems saulės smūgį, bet ir dėl tėvų neatsakingumo yra priversti dirbti vaikų auklėmis. Vandens telkiniai vis dar neįšilę, o  besimaudančiųjų nedaug, tačiau jau nuo gegužės pajūryje poilsiautojų saugumą akylai prižiūri gelbėtojų tarnybos. Pasirodo jiems daugiau paplušėti, net ir karštosiomis vasaros dienomis, reikia ne vandenyje, o sausumoje.