juozas imbrasas

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nutraukia parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio ir buvusio Seimo nario Juozo Imbraso namų statybų Vilniuje aplinkybių tikrinimo procedūras ir dėl išduotų statybos leidimų į teismą nesikreips, pranešė institucija. Kaip nurodo VTPSI, šis sprendimas priimtas po to, kai šių metų sausį prokuratūra dėl R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų nutarė netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių.

Vilniaus miesto savivaldybė skundžia teismui prokuratūros sprendimą netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio ir eksparlamentaro Juozo Imbraso namų statybų sostinėje. Tai Eltai patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.

Saugomoje zonoje pastatytiems Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio ir buvusio sostinės mero Juozo Imbraso namams gręsia nugriovimas. Tačiau, statybų leidimai šiems gyvenamiesiems namams buvo išduoti, todėl R. Žemaitaitis dėl tokių pažadų nesijaudina ir jau suskaičiavo: savivaldybė jam turės kompensuoti apie milijoną eurų.

Buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso ir patarėju dirbusio Remigijaus Žemaitaičio sklypų įsigijimas Vilniuje, Laurų gatvėje, kelia daug klausimų, į kuriuos turi atsakyti teisėsauga, sako Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.   „Man kelia daug klausimų šita istorija. Kaip meras, kuris ėjo pareigas tuo metu, įsigijo sklypą su patarėju toje vietoje, kur realiai pagal reglamentus galiojusius jokia statyba nebuvo leidžiama.

Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija „Gerovės Lietuva“ ir Arvydo Juozaičio vadovaujama partija Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai ketina vienytis po Seimo rinkimų. Tarp numatytų bendrų darbų – Seimo narių kadencijų ribojimas, Seimo narių skaičiaus mažinimas ir Senato steigimas, galimybė piliečių balsais nušalinti išrinktus pareigūnus, taip pat norima mažinti Pridėtinės vertės mokestį būtiniausioms maisto prekėms.

Ketvirtadienį darbą Seime pradėjo nauja „tvarkiečio“ parlamentaro Vytauto Kamblevičiaus vadovaujama frakcija „Lietuvos gerovei“. Šie pokyčiai įnešė sumaišties į Seimo kasdienybę ir iškėlė klausimą, ar naujoji frakcija taps valdančiosios koalicijos dalimi ir pretenduos į „tvarkiečiams“ anksčiau žadėtus postu ministrų kabinete.

Bendradarbiauti su nauja frakcija Seime gali būti problematiška, jeigu joje bus žmonės, turintys asmeninių ambicijų, sako valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Tarp tokių žmonių jis minėjo ir buvusius „valstiečių“ frakcijos narius.

Seime antradienį atkurta tvarkiečių frakcija, tik šįkart ji vadinsis „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“. Pareiškimą apie frakcijos atkūrimą per plenarinį Seimo posėdį perskaitė pirmoji parlamento vicepirmininkė Rima Baškienė. Prieš tai ji perskaitė Seimo narės Agnės Širinskienės pareiškimą, kad ši palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją.

Šilumos energijos supirkimas bus perkeliamas į elektroninę erdvę, jo administravimą perduodant biokuro biržai „Baltpool“. Teigiama, jog prekyba taps skaidri, sumažės šilumos kaina vartotojams. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Šilumos ūkio įstatymo pataisas: už balsavo 86, prieš – vienintelis „tvarkietis“ Juozas Imbrasas, o susilaikė 15 parlamentarų.

Sekmadienį vakare Seimo narys Juozas Imbrasas pateko į avariją. Per ją nesunkai nukentėjo jo žmona. Avariją sukėlęs vyriškis paspruko. Avarija įvyko Jeruzalėje, sankryžoje. Į J. Imbraso vairuojamą „Volkswagen Touareg“, kuomet jis važiavo pagrindine gatve, iš šalutinės gatvės nepristabdęs iššokęs įsirėžė visureisigis „BMW X6“. Visureigio vairuotojas bandė tartis su J. Imbrasu, kad policija būtų nekviečiama, tačiau parlamentaras nesutiko.

Naujasis Seimas pirmadienį vidurdienį pradėjo savo pirmą posėdį. Darbą naujasis parlamentas pradeda istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje, posėdžiui pirmininkauja vyriausias amžiumi Seimo narys „tvarkietis“ 75-erių Juozas Imbrasas. Į pirmą naujojo Seimo posėdį atvyko prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis, diplomatai, valstybės institucijų vadovai.

Pirmadienį į pirmąjį posėdį renkasi 2016-2020 metų kadencijos Seimas. Darbą naujasis parlamentas pradės Seimo narių priesaika istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje, vėliau bus renkama vadovybė. Kol bus išrinktas Seimo pirmininkas, posėdžiui vadovaus vyriausias pagal amžių išrinktas Seimo narys – „tvarkietis“ Juozas Imbrasas. Kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, pasveikinti išrinkto Seimo atvyks prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Į Seimą pateks 39 šalies savivaldybių tarybų nariai, jų vietas tarybose užims partijų ir rinkimų komitetų kolegos. Daugiausia politikų - po penkis - keisis Kaune ir Vilniuje.

Apie tai, jog palieka Vilniaus valdančiąją koaliciją paskelbę „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai kaltina koalicijos partnerius per metus nepadarius pažangos įgyvendinant partijų susitarimą. Nepaisant kritikos, „tvarkiečiai“ tikina, jog dar derėsis su meru Remigijumi Šimašiumi dėl to, jog liktų su valdančiaisiais. „Tarsimės su meru, žiūrėsime, ką pasiūlys“, - Seime surengtoje spaudos konferencijoje BNS sakė frakcijos taryboje seniūnas Juozas Imbrasas.

 Liberalų sąjūdžio, konservatorių, socialdemokratų, „Lietuvos sąrašo“ ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai antradienį pasirašė Vilniaus savivaldybės valdančiosios koalicijos sutartį.   Vicemerais taps liberalas Linas Kvedaravičius, konservatorius Valdas Benkunskas ir socialdemokratas Gintautas Paluckas.

 Penkios partijos antradienį susirinko į derybas dėl valdančiosios koalicijos Vilniuje. Daugiausia mandatų iškovojęs Liberalų sąjūdis pokalbiams į savo būstinę pakvietė konservatorių, socialdemokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ bei „Lietuvos sąrašo“ partijų atstovus.

Netrukus prasidėsiantis pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai Lietuvai atneš ne tik iššūkius, bet ir daug naudos, jei šalis mokės ja pasinaudoti. Tokios nuomonės laikosi portalo balsas.lt kalbintas europarlamentaras Juozas Imbrasas. Jis kalbėjo apie energetinio saugumo prioritetą ir transporto srities iššūkius.

Vilniaus meras Artūras Zuokas per Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį išpyškino, kad didelei visų nuostabai tarsi į vandenį prapuolė apie 9 tūkst. istorinių Gedimino pr. trinkelių. Kaltė ir atsakomybė suversta ant sandėliavimo įmonės „Vilniaus kapitalinė statyba“ pečių. Tačiau atsakyti, kas konkrečiai kaltas, sostinės meras negalėjo. Tiesiog nebuvo į ką pabaksnoti pirštu. Greičiausiai jam ir nepriklauso, nes tais metais, bent jau vykdant paskutinį Gedimino pr.

Kalbos apie tai, kad sostinei reikėtų naujų viešojo transporto rūšių, pradėjo sklisti jau prieš dešimt metų. Tuomet Vilniui vadovavęs meras Artūras Zuokas kalbėjo apie tramvajaus linijas. Vėliau meru tapęs Juozas Imbrasas pareiškė, kad Vilniuje turėtų būti įrengtas metro. Užuot tyliai per keletą metų užgesusi, metro idėja Vilniuje atgimė vėl.

Sekmadienio pavakare „Tvarkos ir teisingumo“ partijos būstinėje bendražygiai rinkosi pamažu, čia buvo laukiama atvykstant ir partijos pirmininko Rolando Pakso. Sąrašo lyderis, europarlamentaras Juozas Imbrasas portalui balsas.lt sakė, jog dar anksti kalbėti apie būsimas koalicijas. „Šiandieną visi labai geri. Mes pasiruošę bendradarbiauti su kiekvienais, kam artimos mūsų idėjos“, – tik užsidarius rinkimų apylinkėms, kalbėjo J. Imbrasas.

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotoją, Europos Parlamento narį Juozą Imbrasą stebina premjero Andriaus Kubiliaus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo dėl šios partijos lyderio Rolando Pakso įvertinimas. „Visą Lietuvą užklojusį baltą sniegą vadinti juodais pelenais gali tik tokios lakios fantazijos žmogus kaip dabartinis Lietuvos premjeras.

Partijos Tvarka ir teisingumas prezidiumas šiandien pritarė Europos Parlamento nario, partijos pirmininko pavaduotojo Juozo Imbraso kandidatūrai į Vilniaus mero postą. Prezidiumo narių vertinimu, buvęs Vilniaus meras yra tas lyderis, kuris savo patirtimi, autoritetu ir kompetencija gali tinkamiausiai atstovauti vilniečių interesus. Jau anksčiau partijos prezidiumo nariai yra pritarę partijos Tvarka ir teisingumas narių siūlomoms kandidatūroms į merus Šiauliuose ir Klaipėdoje.

Europos Parlamento narys, buvęs Vilniaus meras Juozas Imbrasas kaltina Vilniaus valdančiuosius siekiais Vilniaus šilumos ūkį kuo ilgesniam laikui atiduoti "rubikonininkams“. Taip politikas reagavo į Vilniaus miesto savivaldybės ketinimus be konkurso pasirinkus konsultantus ir pagal jų parengtas sąlygas kviesti investuotojus sostinės šilumos ūkyje dujas pakeisti biokuru.

Gali keistis viskas: valdžios, koalicijos, merai, bet „Abonento“ atvesta verslo grupuotė savo mokestį nusiteikusi rinkti amžinai. „Abonentinis“ mokestis – atskira verslo rūšis. Dar 49 metais prieš Kristaus gimimą, nepaklusęs Respublikos Senatui, Rubikono upeliuką pakeliui į Romą peržengė būsimasis imperatorius Julijus Cezaris. Jis suprato neturįs kelio atgal ir galiausiai, nors ir būdamas galingas, gavo galą.

Viliaus Navicko kontraversiški sprendimai gali jam skaudžiai atsirūgti. Partijos Tvarka ir teisingumas Prezidiumas „tvarkiečių“ frakcijai Vilniaus miesto savivaldybės taryboje siūlo pradėti interpeliaciją Vilniaus miesto merui V. Navickui. Prezidiumo narių manymu, savo pastarųjų dienų sprendimais sostinės vadovas kompromituoja vieną iš svarbiausių savivaldos institucijų.

Dėl milžiniškų skolų atlyginimų išmokėti nebepajėgianti Vilniaus savivaldybė pinigų bandys gauti parduodama savo Konstitucijos prospekte stovintį pastatą. Miesto valdžia už dangoraižį tikisi gauti 80-100 mln. litų, o parduotas patalpas vėliau tik nuomotis. "Ne taip ir svarbu, ar mes sėdėsime nuomotame, ar savame pastate. Svarbiausios vis tiek yra funkcijos, kurias atliekame. Alternatyvos nėra", - spaudos konferencijoje sakė Vilniaus meras Vilius Navickas. Jo teigimu, maždaug 40-50 proc.

Europos Parlamento frakcijos "Laisvės ir demokratijos Europa" narys Juozas Imbrasas siūlo, kad oro kompanijos bankroto atveju šalių vyriausybės grąžintų kompanijos keleiviams pinigus už įsigytus bilietus, o vėliau regreso tvarka juos galėtų atgauti iš bankrutuojančios oro bendrovės. Tokį pasiūlymą Europos Parlamento narys pateikė svarstant rezoliuciją dėl oro linijų keleivių finansinės apsaugos aviakompanijų bankroto atveju.

Lietuviai europarlamentarai išsirinko komandos narius, ir šie jau rengiasi kelionei į Briuselį. Norinčiųjų dirbti Europos Parlamento (EP) narių padėjėjais buvo daugybė, tačiau darbą gavo tik ištikimiausi arba patyrę. Galimybė įsidarbinti EP vilioja nemenku atlyginimu. Europarlamentarų padėjėjai galės uždirbti nuo 1620 iki 7450 eurų per mėnesį. Visi akredituoti padėjėjai nuo šiol priskiriami atskirai EP darbuotojų kategorijai, jų alga priklausys nuo pareigybės grupės ir suteikto lygio.

Europos Parlamento nariu tapęs partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Rolandas Paksas iš europinės tribūnos ketina kelti sveiko nacionalizmo, sveiko patriotizmo, pasididžiavimo savo valstybe idėjas. Todėl teigia pasirinkęs tokias vertybes išpažįstančią frakciją "Laisvės ir demokratijos Europa". Europos Parlamente "tvarkiečių" lyderis skatins žmones aktyviau ginti savo interesus, ruošti peticijas, kurioms žada atstovauti dirbdamas Peticijų komitete.

Birželio mėnesį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 43 proc. Europos rinkėjų. Palyginti su ankstesniais šios Europos Sąjungos institucijos rinkimais, gerokai padidėjo rinkėjų aktyvumas aštuoniose valstybėse, beveik nepakito taip pat aštuoniose, o labai sumažėjo 11 šalių. "Eurobarometro" visuomenės nuomonės tyrimas atliktas birželio 12 - liepos 6 dienomis po 2009-ųjų birželį įvykusių rinkimų. Buvo apklausti 26 830 europiečių.

Europarlamentaras „tvarkietis“ Juozas Imbrasas sako esąs pasipiktinęs Lietuvos politikų neveiklumu sprendžiant vežėjų problemas pasienyje su Rusija. J. Imbrasas dėl susidariusios situacijos kreipėsi į Europos transporto komisarą Antonio Tajani. „Vežėjai po keletą parų negali sienos pervažiuoti, o premjeras ir toliau dviračiu po Lietuvą mina.

Buvęs Vilniaus meras, į Europos Parlamentą išrinktas Juozas Imbrasas teigia, kad visi valdančiųjų kaltinimai dėl į skolas įklampintos sostinės savivaldybės - laužti iš piršto, o jis pats pasėdėjęs Europos Parlamento posėdžiuose įgavo politinės kultūros, kurios esą labai trūksta dabartinei sostinės valdžiai.

Naujieji Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos nenusivylė Briuselyje jų laukusiais iššūkiais. Po pirmųjų darbo savaičių jie skundėsi nebent namų ir artimųjų ilgesiu. Naujieji europarlamentarai jau spėjo neblogai apšilti kojas: išsiskirstė po EP komitetus, domėjosi tenykščio darbo specifika, pažindinosi su kolegomis iš kitų šalių, pratinosi prie kabinetų, apžiūrinėjo nuomojamus butus ir vaikštinėjo po Briuselį.

Vienoda dalis - po 38 proc. - Lietuvos gyventojų yra patenkinti ir nepatenkinti birželio 7-ąją vykusių Europos Parlamento rinkimų Lietuvoje rezultatais. Daugiausiai - 34 proc. - viešosios nuomonės apklausos dalyvių yra greičiau patenkinti šių rinkimų rezultatais, o dar 4 proc. - labai patenkinti. Kad šių rinkimų rezultatais yra greičiau nepatenkinti nurodė trys iš dešimties respondentų - 29 proc. ir dar 9 proc. - kad yra labai nepatenkinti. Kas ketvirtas - 24 proc.

Ketvirtadienio rytą naujosios kadencijos Europos Parlamentas bendru sutarimu patvirtino savo komitetų sudėtį. Iš viso Europos Parlamente veiks 20 komitetų ir du pakomitečiai.

Vilniaus savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos lyderis Darius Šaluga „Balsas.lt savaitei“ teigė, kad politikai siekia susidoroti su sostinės tarnautojais. Kas neprisiima atsakomybės − Jūsų vadovaujama profesinė sąjunga yra paskelbusi apie numatomus protestus dėl Vilniaus savivaldybės politinės valdžios vykdomos kadrų politikos. Kas jums yra nepriimtina? Iš šalies atrodo, kad protestuojate prieš biurokratinio aparato mažinimą, vadinamąją saulėlydžio politiką?“ − „Balsas.

Į Europos Parlamentą išrinkti politikai neatsigina norinčiųjų palengvinti jiems darbų naštą. Darbas Briuselyje ar europarlamentaro būstinėje Lietuvoje ne vieną vilioja ne tik dėl prestižo, galimybės įgyti naujų žinių bei patirties, bet ir nemenko atlyginimo. Tai puikiai suprasdami naujieji Lietuvos europarlamentarai tikina pirmiausia į savo komandą priimsiantys kompetentingus, išsilavinusius, europinio darbo patirties turinčius žmones. Šiltos vietelės.

Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) per birželio 7 dieną vykusius rinkimus išrinktiems Europos Parlamento nariams įteikė pažymėjimus. Šį dokumentą pirmadienį gavo 10 Lietuvos atstovų Europos Parlamente. Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, pageidavusiam anksčiau gauti pažymėjimą, jis buvo įteiktas praėjusį penktadienį. Pirmadienį iškilmingoje ceremonijoje pažymėjimus atsiėmė dirbti į Briuselį jau antrą kadenciją vyksiantys prof. Vytautas Landsbergis ir Laima Andrikienė.

Savaitgalį Vilniuje vykusiame tarptautiniame merų forume apsilankęs Oslo meras Erlingas Lae pateikė akibrokštą - į renginį atsivežė sutuoktinį Jensą T.Olseną. Norvegijos sostinės vadovas teigia taip pasielgęs, nes gėjų padėtis Lietuvoje yra sunki. E.Lae sakė sąmoningai priėmęs sprendimą Vilniuje pasirodyti su gyvenimo draugu. "Jensas neturėtų su manimi keliauti. Tačiau aš noriu pabrėžti, kad esu susituokęs su vyru. Tai mano sąmoningas pasirinkimas", - dėstė Oslo meras.

Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) per birželio 7 dieną vykusius rinkimus išrinktiems Europos Parlamento nariams ketina įteikti pažymėjimus. Šį dokumentą turėtų gauti 11 Lietuvos atstovų Europos Parlamente. Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, pageidavusiam anksčiau gauti pažymėjimą, jis buvo įteiktas praėjusį penktadienį. Pirmadienį iškilmingoje ceremonijoje pažymėjimus ketina atsiimti dirbti į Briuselį jau antrą kadenciją vyksiantys prof.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį ketina patvirtinti galutinius birželio 7 dieną Lietuvoje vykusių rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Mūsų šaliai Europos Parlamente atstovaus 12 europarlamentarų. Daugiausia, keturis, mandatus rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Europarlamentaro mandatą jau antrą kadenciją gaus prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė. Į Europos Parlamentą taip pat pateko Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.

Lietuvai Europos Parlamente atstovaus 12 sekmadienį išrinktų europarlamentarų. Daugiausia, keturis, mandatus rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Preliminariais duomenimis, suskaičiavus reitingus, europarlamentaro mandatą gaus prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.

Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybėje dirba Specialiosios tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, - tai patvirtino sostinės vicemeras Romas Adomavičius. "Šiuo metu pareigūnai dirba Kultūros ir ugdymo departamente, domisi ugdymo įstaigų šilumos bei karšto vandens tiekimo bei priežiūros sutartimi, kuri pasirašyta dar 2002 m.", - vz.lt teigė vicemeras.

Preliminariais duomenimis, du mandatus Europos Parlamente (EP) gavusi Tvarkos ir teisingumo partija turi ambicijų greitu metu tapti viena iš lyderiaujančių šalies politinių jėgų. Vertindamas rinkimų į EP rezultatus partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotojas ir greičiausiai būsimas europarlamentaras Juozas Imbrasas sakė, kad šie rinkimai darsyk įrodė, jog partija turi susikūrusi savo stabilų elektoratą, kuris nuolat gausėja.

Rinkėjai, pasinaudoję teisę reitinguoti partijų sudarytus kandidatų sąrašus į Europos Parlamentą, šiek tiek juos pakoregavo. Tai rodo jau suskaičiuoti pirmumo balsai iš 1 tūkst. 300 rinkimų apylinkių iš 2 tūkst. 35. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko duomenimis, antrojoje vietoje atsidūrusios, 3 mandatus pelniusios Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše pirmoji išlieka parlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, antras - Justas Paleckis.

Į Briuselį išvyksiančių parlamentarų kėdes jau matuojasi jų partijų bičiuliai. Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai gali pakoreguoti dabartinio Seimo sudėtį. Prognozuojama, kad jau birželio pabaigoje į Seimą gali ateiti du ar net keturi nauji politikai. Jie turėtų pakeisti į Briuselį išvyksiančius parlamentarus. Laimė dirbti tautos šventovėje pirmiausia nusišypsos tiems, kurie po rinkimų rudenį partijų sąrašuose liko pirmi iš nepatekusiųjų į Seimą.

Vilniaus meras konservatorius Vilius Navickas sako nematantis problemų rengti sostinėje Baltijos šalių gėjų paradą, kurį 2010-aisiais eilės tvarka Vilniuje turėtų organizuoti Lietuvos seksualinės mažumos. Anot Latvijos spaudos, šios šalies seksualinių mažumų organizacijos mano, kad Vilniaus vadovai kitąmet neleis vykti šiam renginiui Lietuvoje. Tačiau sostinės meras antradienį paneigė, jog savivaldybė iš anksto nusistačiusi leidimo neišduoti.

Buvęs Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas abejoja, ar sostinės savivaldybei derėjo skirti beveik milijoną litų nacionalinės programos "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) renginiui "Be together". J. Imbraso teigimu, toks renginys neturi nieko bendra su tautiškumu ir yra neskaidrus, nes "Be together" organizatorius Giedrius Klimkevičius yra renginį palaiminusio Vilniaus vicemero Gintaro Babravičiaus pusbrolis. G. Babravičius kategoriškai atmeta tokius argumentus.

Vilniaus miesto savivaldybė žada peržiūrėti dviprasmišką šilumos ūkio nuomos sutartį su bendrove "Dalkia". Ragindama sostinės valdžią tai daryti ryžtingiau, iniciatyvinė grupė merui vakar įteikė 11 tūkst. šildymo kainomis nepatenkintų vilniečių parašų. Vakar sostinės meras Vilius Navickas gavo solidų nešulį - 11 storų aplankų su miestiečių parašais. Juose pasirašė žmonės, nepatenkinti Vilniaus šilumos ūkio nuomininkais ir jų didinamomis kainomis už centrinį šildymą.