juodoji jūra

Sekmadienio ryto duomenimis, Juodojoje jūroje yra du sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, rašo UNIAN. Anot Ukrainos karinių jūrų pajėgų, bendra salvė siekia iki aštuonių raketų. Ukrainos duomenimis, iš viso Juodosios jūros vandenyse kovinę prievolę vykdo 10 priešo laivų. „Azovo jūroje – du priešo laivai, Viduržemio jūroje – iki septynių priešo laivų, įskaitant tris sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjus, iš viso salvė iki 20 raketų“, – cituojamas pranešimas.

Kovo 24-ąją Juodojoje jūroje, netoli Rusijos okupuoto Krymo pusiasalio pasirodė Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų žvalgybinis lėktuvas „Boeing RC-135W Rivet Joint“, kurį lydėjo du naikintuvai „Eurofighter Typhoon“. Straipsnio rašymo metu britų kariuomenės orlaiviai apsisuko virš Rumunijos teritorijos ir grįžta atgal link Krymo pusiasalio.

Rusijos laivynas Juodojoje jūroje tam tikra prasme atsidūrė spąstuose, rašo „Ukrinform“. Anot Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovės Natalijos Humeniuk, Azovo jūra nėra pakankamai gili, kad rusų laivai, sutelkti Juodojoje jūroje, galėtų plaukti kur nori. „Priimti tarptautiniai teisės aktai ir sankcijos neleis jiems išplaukti iš Juodosios jūros per Bosforo sąsiaurį.

Rusijos pajėgos į Juodąją jūrą atplukdė dar du raketų paleidimo įrenginius, rašo UNIAN. Dėl to raketų smūgių grėsmė Ukrainai išlieka didelė. „Laivų grupuotė Juodojoje jūroje beveik padvigubėjo ir dabar ją sudaro 12 laivų. Taip pat padidintas raketų nešėjų skaičius. Budi du antvandeniniai laivai, kuriuose gali būti įrengta iki 16 „Kalibr“, – cituojama Ukrainos Pietų operatyvinė vadovybė. Rusija ne kartą yra apšaudžiusi Ukrainą „Kalibr“ raketomis.

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad apdovanojo pilotus, dalyvavusius šią savaitę įvykusiame incidente, dėl kurio virš Juodosios jūros sudužo amerikiečių dronas. Vašingtonas ketvirtadienį paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, jo teigimu, matyti, kaip Rusijos kariniai lėktuvai numuša droną, tačiau Maskva tvirtina, kad orlaivis buvo numuštas jam praradus kontrolę.

JAV atsiuntė į Juodosios jūros oro erdvę dar vieną bepilotį, kurio skridimo trajektoriją galima stebėti „Flight Radar“ sistemoje. Šis įvykis susilaukė didelio susidomėjimo visame pasaulyje, nes vos prieš kelia dienas Rusija numušė amerikiečių bepilotį „MQ-9 Reaper“, tariamai dėl oro erdvės pažeidimo. JAV gynybos departamentas ketvirtadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas incidentas su Rusijos kariniais lėktuvais ir amerikiečių dronu „MQ-9 Reaper“ virš Juodosios jūros.

Po rusų naikintuvo „susidūrimo“ su amerikiečių bepiločiu žvalgybiniu lėktuvu „MQ-9 Reaper“ JAV politikai kėlė klausimą, ar „Su-27“ pilotas sąmoningai pažeidė orlaivį. Atsakymą į šį klausimą pateikė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kuris paskelbė apdovanosiantis JAV bepilotį numušusius pilotus. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu apdovanojo naikintuvo „Su-27“ pilotus, kurie kliudė amerikiečių žvalgybinį lėktuvą „MQ-9 Reaper“ neutralioje zonoje virš Juodosios jūros.

JAV ketvirtadienį paskelbė žemėlapį, kuriame nurodė, kurioje maždaug vietoje buvo numuštas amerikiečių dronas MQ-9, rašo CNN. JAV karinės oro pajėgos socialiniuose tinkluose pasidalijo žemėlapiu, kuriame pavaizduotos apytikslės vietos, kuriose amerikiečių dronas susidūrė su Rusijos naikintuvu ir kur nukrito.

Rusijos naikintuvui virš Juodosios jūros atakavus JAV bepilotį, JAV iškvietė Rusijos ambasadorių, praneša „Sky news“. Tuo pačiu metu Kremlius pateikė savo versiją ir pareiškė, kad JAV drono nekliudė.

Juodojoje jūroje padaugėjo Rusijos laivų, o tai gali reikšti, kad okupantai ieško naujos taktikos, kuri padėtų veiksmingiau rengti raketų smūgius, sako Ukrainos Pietų karinės operatyvinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk. Apie tai ji pranešė pirmadienį, rašo „Ukrinform“. „Atidžiai stebime įvykių raidą, kaip priešas koncentruoja ir naudoja savo ginklus. Pastebime, kad padidėjo raketų paleidimo įrenginių skaičius. Jie padidino bendrą grupuotę.

Rusija padidino laivų, galinčių nešti raketas, skaičių Juodojoje jūroje, rašo „Kanal 24“. Anot Ukrainos pietų pajėgų atstovės spaudai Natalijos Humeniuk, tai gali reikšti, kad Rusija per Kalėdas ketina apšaudyti Ukrainą. Jos duomenimis, šiuo metu rusai yra pasiruošę 20 „Kalibr“ raketų, Juodojoje jūroje yra 11 Rusijos laivų, tarp jų – trys raketnešiai. N. Humeniuk vertinimu, tai gali reikšti, kad rusai per šventes gali surengti dar vieną raketų ataką.

Ukraina atkovojo beveik visą pietinę Mykolajivo sritį, esančią izoliuotame pusiasalyje prie Juodosios jūros, kur tebevyksta kovos, antradienį pranešė srities karinės administracijos vadovas. Kyjivo kariai stumia Rusijos pajėgas iš Ukrainos pietuose esančių Mykolajivo bei Chersono sričių ir neseniai atgavo Chersono miestą, kuris buvo vienintelis Maskvos pajėgų nuo vasario užimtas Ukrainos sričių centras. „Atkuriame visišką srities kontrolę.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace’as savo ataskaitoje parlamentui atskleidė Juodojoje jūroje rugsėjo pabaigoje įvykusį incidentą: Rusijos naikintuvas paleido raketą virš britų žvalgybinio lėktuvo. Jungtinės Karalystės gynybos ministras patvirtino, kad jo institucija pasidalijo informacija apie incidentą su šalimis sąjungininkėmis ir buvo nuspręsta toliau tęsti patruliavimą Juodojoje jūroje, tačiau nuo šiol žvalgybinį lėktuvą „RC-135 Rivet Joint“ lydi ir naikintuvas.

Sulaukusios priešlaivinės ginkluotės, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo atstumti rusų karinio laivyno pajėgas atgal link Krymo, tačiau jos vis tiek gali atakuoti Ukrainos teritoriją sparnuotomis raketomis iš Juodosios jūros. Apie tai interviu Ukrainos leidiniui „Obozrevatel“ kalbėjo buvęs Ukrainos karinio jūrų laivyno štabo viršininko pavaduotojas Andrijus Ryženka. Kiek anksčiau britų karinė žvalgyba tvirtino, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno veiksmingumas vis dar ribotas.

Po pastarųjų smūgių prieš jos karinius objektus okupuotame Kryme Rusijos vadovybė praranda pasitikėjimą pusiasalio saugumu ir imasi pertvarkyti savo pajėgas, teigiama naujausioje JAV karo studijų instituto (ISW) analizėje. Anot instituto analitikų, rugpjūčio 17 dieną Rusijos viceadmirolas Viktoras Sokolovas pakeitė admirolą Igorį Osipovą Juodosios jūros laivyno vado pareigose.

Ieškodama ginklų kruvinam karui Ukrainoje, Rusija gali juos nelegaliai importuoti prisidengdama komerciniais laivais iš Sirijos, mat karinių laivų Turkija nepraleidžia per Bosforo sąsiaurį, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. „Bloomberg“ remiasi jūrų transporto sekimo duomenimis bei pašnekovais Europos žvalgyboje. Liepos pabaigoje per Bosforo sąsiaurį iš Sirijos į Rusiją praplaukė JAV sankcionuotas prekybinis laivas.

Istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas Tomas Čelkis sako, kad senosios sienos ir teritorijos, kurios dabar vėl atgyja politiniuose debatuose ir karo lauke, anuomet buvo kur kas mažiau apibrėžtos, o teritorijų vertę lėmė ne žemė, o žmonės. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) Vytauto laikais buvo nuo jūros iki jūros, bet suvokti valstybės mastą bei jos valdymo modelį nebuvo lengva net pačiam didžiajam kunigaikščiui.

Ukraina skelbia, kad Rusijos Federacija Juodojoje jūroje laiko parengusi 16 sparnuotųjų raketų „Kalibr“, 14 karo laivų su kateriais, jūroje budi trys dideli Rusijos pajėgų desantiniai laivai. „Priešo laivyno laivų grupes sudaro 14 karo laivų ir katerių. Jų manevravimo vieta lieka raketoms saugiose zonose.

Juodosios jūros laivyno divizijos vado kontradmirolo Olego Krivorogo sūnus Valerijus Krivorogas žuvo kreiseryne „Moskva“, remdamasi „Telegram“ kanalu „Agentūra“, rašo theins.ru. Informaciją apie tai „Agentūra“ teigia gavusi iš trijų skirtingų šaltinių. 37-erių O. Krivorogo sūnus tarnavo kreiseryje ir turėjo kapitono leitenanto laipsnį. Nuo 2019 m. jis vadovavo laivyno štabo paramos centro karių priėmimo ir paskirstymo kuopai.

Rusija Juodojoje jūroje laiko laivus, aprūpintus iš viso 24 raketomis „Kalibr“, rašo UNIAN. Tokią informaciją pateikė pietų operacinės vadovybės spaudos tarnyba. „Šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje esančią priešo laivyno laivų formaciją šiuo metu sudaro du antvandeniniai ir du povandeniniai laivai, iš viso aprūpinti 24 „Kalibr“, taip pat 2 priešlaivinėmis raketomis“, – nurodoma pranešime.

Gyvačių sala atliko labai svarbų vaidmenį Rusijos taktikoje ir Juodosios jūros užėmimo bei blokavimo strategijoje, sako apžvalgininkas Aleksandras Kovalenka. Gyvačių sala yra taktiškai svarbioje vietoje, iš kurios galima kontroliuoti laivybos kelius. Apie tai A. Kovalenka kalbėjo „Laisvė“ eteryje, rašo UNIAN. Anot jo, ukrainiečiams pamušus rusų kreiserį „Moskva“, Gyvačių sala buvo naudojama formuoti priešlėktuvinės gynybos sistemą.

Juodojoje jūroje yra penki Rusijos laivai su 40 raketų, todėl raketų smūgių grėsmę pietiniuose Ukrainos regionuose išlieka, rašo „Ukrinform“. „Priešo pajėgų grupė šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje penkiuose raketiniuose laivuose turi 40 sparnuotųjų raketų. Raketų smūgių pavojus pietiniuose regionuose išlieka“, – cituojamas Pietų operatyvinės vadovybės pranešimas.

Ukraina antradienį pripažino, kad smogė naftos gręžimo platformai Juodojoje jūroje, ir pareiškė, kad Rusijos kariai ją naudoja kaip karinį objektą. Pirmadienį įvykdyta ataka buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją. Jis buvo nukreiptas į platformą su keturiais bokštais maždaug už 70 km nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį sveikino povandeninio vamzdyno link milžiniško Sakarijos gamtinių dujų telkinio Juodojoje jūroje tiesimo pradžią. Dujotiekis pradėtas kloti nuo Filyos uosto, esančio maždaug už 400 kilometrų į rytus nuo Stambulo. Turkijos lyderis pabrėžė, jog iš Sakarijos dujų telkinio, kuris buvo aptiktas 2020-ųjų rugpjūtį ir kuriame glūdi daugiau nei 405 mlrd. kubinių metrų dujų, ateinančiais metais galima būtų išgauti 10 mln. kubų.

Ukrainos karinis jūrų laivynas pranešė atstūmęs Rusijos Juodosios jūros laivyną daugiau nei 100 km nuo Ukrainos krantų. Pasak JAV Karo studijų instituto (ISW), tai greičiausiai sumažins Rusijos blokados spaudimą pietiniams Ukrainos uostams. Institutas rėmėsi Ukrainos karinio jūrų laivyno ir Didžiosios Britanijos žvalgybos pranešimais, kad Rusijos karinis jūrų laivynas buvo priverstas pakeisti taktiką Juodojoje jūroje.

Ukrainos operatyvinė grupė „Pietūs“ perspėja apie didėjančią raketų smūgių iš jūros tikimybę. Pranešama, kad Rusijos fregata „Admiral Makarov“ iš Sevastopolio persikėlė į desantinių ir raketinių laivų grupę Juodojoje jūroje. „Odesos regione padėtis stabili ir kontroliuojama.

Rusijos karinės jūrų pajėgas šeštadienį pradėjo dideles pratybas Juodojoje jūroje, nors Maskva atmetė „isterišką“ JAV perspėjimą, kad Rusijos puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti artimiausiomis dienomis. „Daugiau kaip 30 Juodosios jūros laivyno laivų išplaukė į jūrą iš Sevastopolio ir Novorosijsko pagal mokymų planą“, – sakoma šeštadienį ryte paskelbtame Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Rusija antradienį pareiškė stebinti prancūzų karo laivą, plaukiojantį netoli šalies sienų Juodojoje jūroje, tarp Maskvos ir Vakarų valstybių augant įtampai dėl Ukrainos. Rusų Juodosios jūros laivyno pajėgos „pradėjo stebėti“ keliose misijose dalyvaujančios Prancūzijos fregatos „Auvergne“ veiksmus, jai įplaukus į Juodąją jūrą, nurodoma Gynybos ministerijos pareiškime, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros. Savo pareiškimo ministerija nedetalizavo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai „eskaluoja“ konfliktą Ukrainoje rengdami pratybas Juodojoje jūroje ir siųsdami bombonešius šalia Rusijos sienų, JAV kaltinant Maskvą karių telkimu netoli Ukrainos. „(Mūsų) Vakarų partneriai eskaluoja situaciją tiekdami Kijevui letalinius modernius ginklus ir vykdydami provokuojančius karinius manevrus Juodojoje jūroje“, – sakė V. Putinas Užsienio reikalų ministerijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo NATO už paramą ir dalyvavimą Juodosios jūros regione, bet pabrėžė, kad dabartinėmis aplinkybėmis to nebepakanka. Tokius komentarus jis išsakė per savo vizitą Jungtinėse Valstijose, informavo televizija „Ukraina 24“. „Žmonės Ukrainoje mato šią paramą. Tai svarbu, nes jie jaučia, kad jie nėra vieni ir kad mūsų partneriai bus su mumis, jei Rusijos Federacija toliau eskaluos padėtį“, – sakė prezidentas.

Juodosios jūros laivynas yra vienas didžiausių ir grėsmingiausių Rusijoje. Manoma, kad jį sudaro 47 laivai, septyni povandeniai laivai ir apie 25 000 karių – daugiausia jūrų pėstininkų. Šiuo metu penki šių laivų dalyvauja pratybose Juodojoje jūroje, kol Maskva perspėja Vašingtoną nesiartinti „jų pačių labui“. „Vyšnij Voločiok“ yra 900 tonų, 73 metrų korvetė su moderniausia raketine sistema.

Dar du dideli Rusijos karinio jūrų laivyno desantiniai laivai – „Kaliningrad“ ir „Koroliov“ – šeštadienį per Turkijos Bosforo sąsiaurį įplaukė į Juodąją jūrą, pranešė kelios Stambulo interneto svetainės.  Pasak jų, šie Rusijos Baltijos laivyno laivai plaukia į Sevastopolį aneksuotame Kryme.

Maskva iki spalio pabaigos ribos užsienio karinių ir valstybinių laivų navigaciją tam tikrose Juodosios jūros dalyse, penktadienį pranešė rusų žiniasklaida, o šį žingsnį netrukus pasmerkė Ukraina, Europos Sąjunga ir NATO. Pastarosiomis savaitėmis tarp Rusijos ir Ukrainos bei jos sąjungininkų Vakaruose dar labiau išaugo įtampa, atsinaujinus kautynėms tarp ukrainiečių kariuomenės ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje.

Prie Turkijos krantų sekmadienį nuskendus krovininiam laivui „Arvin“ žuvo du jūrininkai, dar šeši įgulos nariai buvo išgelbėti, o likusių keturių tebeieško gelbėtojai, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija. Pasak jo atstovo Oleho Nikolenkos, 10 iš 12 įgulos narių yra Ukrainos piliečiai. Informacijos apie aukų ir išgelbėtųjų pilietybę kol kas nepaskelbta. „Laivas „Arvin“ su 10 ukrainiečių ir 2 užsieniečiais nuskendo prie Turkijos krantų. Šeši žmonės buvo išgelbėti, du žuvo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį skaitydamas metinį pranešimą parlamente pranešė, kad šalyje pradedamos statyti dvi karinės bazės, siekiant apginti Juodosios jūros regioną. „Pradedame statyti dvi valstybines Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazes, siekdami apginti Juodosios jūros regioną“, – pareiškė prezidentas. „Kuriame ukrainiečių kariuomenę, galėsiančią apginti Ukrainą sausumoje, vandenyje, ore ir kibernetinėje erdvėje.

Juodojoje jūroje netoli Rumunijos krantų sekmadienį gelbėtojai vykdė operaciją, mėgindami išgelbėti 14,6 tūkst. avių iš apvirtusio krovininio laivo. Į Saudo Arabijos vykęs laivas „Queen Hind“ apvirto dėl nežinomų priežasčių netrukus po to, kai išplaukė iš Rumunijos Midijos uosto. Apvirtus laivui, buvo išgelbėta įgula iš 20 sirų ir vieno libaniečio, taip pat trisdešimt dvi avys, iš kurių dvi buvo ištrauktos iš vandens, pranešė gelbėjimo tarnybos atstovė spaudai Ana-Maria Stoica.

Virš Juodosios jūros, kur vyksta NATO mokymai, Rusijos naikintuvas Su-27, penktadienį perėmė prie šalies sienos artėjusį JAV žvalgybos orlaivį „P-8A Poseidon“, penktadienį pranešė rusų Gynybos ministerija. „Rusijos oro erdvės kontrolės priemonių virš Juodosios jūros buvo aptiktas prie Rusijos sienos artėjęs taikinys. Taikiniui perimti į orą pakilo budinčių pajėgų naikintuvas Su-27“, – informavo ministerija.

Juodosios jūros dugne rastos beveik prieš 2400 metų naudoto nepažeisto Senovės Graikijos prekybinio laivo liekanos, kurios yra seniausios žinomos pasaulyje, antradienį pranešė mokslininkai. Tai tik vienas iš 60 laivų, kurių liekanas rado Jūrų archeologijos projekte dalyvaujantys mokslininkai Juodojoje jūroje. Tarp radinių yra romėnų ir XVII amžiaus kazokų laivų liekanų. Tyrimai buvo atliekami trejus metus, naudojantis specialiai dideliam gyliui pritaikyta nuotolinio valdymo kamerų sistema.

Juodojoje jūroje ties Stambulu trečiadienį nuskendo prekybos laivas; tęsiama gelbėjimo operacija, ieškoma 10 turkų – laivo įgulos narių, pranešė pakrančių sargyba. Iš laivo nelaimės signalas buvo perduotas trečiadienio rytą, sakoma pakrančių sargybos pranešime. Nedelsiant imtasi ieškoti 10 turkų jūreivių. Taip pat nurodoma, kad nuskendęs laivas guli 88 metrų gylyje už septynių jūrmylių (13 km) nuo kranto.

Šios savaitės pradžioje rusų naikintuvas praskrido šalia amerikiečių žvalgybinio lėktuvo vos už šešių metrų, praneša NBC televizija. Incidentas įvyko praėjusios savaitės pradžioje virš Juodosios jūros. Gegužės 9-ąją rusų Su-27 praskrido apie 20 pėdų (6 metrai) nuo amerikiečių žvalgybinio lėktuvo „P-8A Poseidon”, skridusio neutraliuose vandenyse Juodojoje jūroje. Pasak JAV karinių oro pajėgų, „Poseidon“ vykdė įprastą patruliavimą.

Ukrainos kariuomenė pradėjo karinius raketinių pajėgų mokymus Juodosios jūros akvatorijoje. Rusija dėl to sukėlė ant kojų visą Juodosios jūros laivyną, karinėje parengtyje ir sausumos pajėgos. Taip pat Kremlius pažadėjo „numušinėti bet kokias raketas virš Juodosios jūros“. Ukrainos televizijai kalbėjęs „Pietų“ karinės vadavietės atstovas spaudai Vladimiras Kryžanovskis teigė, kad šaudymas vyksta „pilna eiga“. Jų metu yra išbandomos vidutinio nuotolio zenitinės raketos.

JAV savo naikintuvus F-22 prie Juodosios jūros perkelia siekiant palaikyti sąjungininkus Rytų Europoje, kuriems grėsmę kelia Rusijos agresija, praneša „Reuters“. JAV pradėjo precedento neturintį naikintuvų perkėlimą į Rumuniją siekdama parodyti, kad būtina duoti atkirtį galimai Rusijos agresijai. Du F-22 naikintuvai ir palydintis juos lėktuvai išskrido iš bazės Didžiojoje Britanijoje į Mihailo Kogălniceanu karinę bazę Juodosios jūros pakrantėje.

 Tęsdamas vizitą Niujorke, kur šią savaitę vyksta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos bendrieji debatai, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugsėjo 29 dieną dalyvavo ir pasisakė Kroatijos Prezidentės Kolindos Grabar Kitarović iniciatyva surengtame pirmajame Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų šalių lyderių susitikime, skirtame aptarti galimybes stiprinti šių valstybių bendradarbiavimą.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau kuria savo mačistinį įvaizdį – antradienį mažuoju triviečiu povandeniniu laivu jis pasinėrė į Juodosios jūros gelmes apžiūrėti sudužusio laivo prie pernai Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio krantų. Smėlio spalvos kostiumu vilkintis Rusijos prezidentas įlipo į stiklinę kabiną su batiskafo pilotu ir nusileido į 83 metrų gylį. „83 metrai yra gana didelis gylis, – sakė V.Putinas po panėrimo televizijos žurnalistams.

Rusijos karinis jūrų laivynas ir be prancūziškų „Mistral“ tipo laivų-lėktuvnėšių krante neužsibūna. Vien per dešimties dienų laikotarpį, nuo balandžio 20 iki 30 d., Rusijos laivai keturis kartus plaukė į Baltijos jūrą, taip bandydami stabdyti strateginį energetikos projektą – tarp Lietuvos ir Švedijos tiesiamą išskirtinės reikšmės „NordBalt“ elektros kabelio jungtį. Rusijos kariniai laivai kabelį tiesiantiems laivams atvirai grasino, reikalaudami pasišalinti iš darbų vietos.

Europos valstybių sienos bėgant laikui nuolat keitėsi. Lietuva valdant kunigaikščiams Algirdui ir Vytautui turėjo didžiausią teritoriją istorijoje – pietuose mūsų sienos driekėsi iki Juodosios jūros. Vėliau LDK gyvenusios tautos sukūrė savo nacionalines valstybes, pavyzdžiui, XX amžiuje žemėlapyje atsirado Baltarusija ir Ukraina.  Daugiau nei 3 minučių vaizdo įrašas pristato Europos valstybių sienų kaitą per tūkstantį metų.

JAV karo laivas penktadienį kirto Turkijos Bosforo sąsiaurį ir įplaukė į Juodąją jūrą, tvyrant įtampai dėl Ukrainos Krymo regiono. Pakrančių apsaugos laivas lydėjo „USS Truxtun“, eskadrinį minininką su valdomomis raketomis, matė AFP fotografas. Ketvirtadienį paskelbtame JAV karinio jūrų laivyno pareiškime sakoma, kad minėtas laivas plaukia į Juodąją jūrą dalyvauti karinėse pratybose su Bulgarijos ir Rumunijos kariniais jūrų laivynais.

Rusijos geografijos draugijos narys Jurijus Burlakas padarė tai, ko kažin nesugebėtų net aukščiausio lygio sportininkai – prieš kelis metus pažeidęs nugaros smegenis, jis ryžosi perplaukti Juodąją jūrą, tam, kad praneštų apie artėjančias Sočio žiemos olimpines žaidynes, rašo news.ru. Tam, kad sustiprėtų nugaros raumenys, gydytojai patarė plaukioti, tačiau ne tokius atstumas. Rusas kartu su savo daktaru Jevgenijumi Suprunu leidosi į nepamirštamą žygį.

49 dienos, 30 uostų, 2000 jūrmylių, 30 studentų – toks iššūkis laukia lietuvių ekspedicijos, susiruošusios į kelionę laivu aplink Juodąją jūrą. Liepos 25 dieną vykusioje spaudos konferencijoje pristatyta Lietuvos studentų verslumo ekspedicija laivu aplink Juodąją jūrą. Į pirmąją Lietuvos istorijoje kelionę laivu aplink Juodąją jūrą atrinkta 30 geriausių studentų, kurie vystys verslo ryšius su Turkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Ukrainos, Rusijos ir Gruzijos verslininkais.