juodoji jūra

Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis, kurio bendra salvė – iki 4 kruizinių raketų „Kalibr“. Tai lapkričio 5 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje budi vienas priešo laivas, kuris yra kruizinių raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 8 raketų.

Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis, kurio bendra salvė – iki 4 kruizinių raketų „Kalibr“. Tai lapkričio 4 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje budi vienas priešo laivas, kuris yra kruizinių raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 8 raketų.

Juodojoje jūroje budi du Rusijos raketnešiai, kurių bendra salvė – iki 8 raketų „Kalibr“. Tai 2024 metų spalio 11 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje budi du priešo laivai, iš kurių vienas yra raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 4 raketų.

Juodojoje jūroje budi du Rusijos raketnešiai, kurių bendra salvė – iki 8 raketų „Kalibr“. Tai 2024 metų spalio 10 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje budi du priešo laivai, iš kurių vienas yra raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 4 raketų.

Juodojoje jūroje budi 16 Rusijos karinių laivų, tarp jų – septyni raketnešiai, kurių bendra salvė – iki 48 raketų „Kalibr“. Tai 2024 metų spalio 8 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje budi du priešo laivai, iš kurių vienas yra raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 4 raketų.

Rugsėjo 9 d. ryto duomenimis, Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis, kurio bendra salvė – iki keturių raketų „Kalibr“. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje – vienas priešo sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki keturių raketų.

Juodojoje jūroje budi vienas rusų laivas, kuris yra raketų „Kalibr“ nešėjas. Tai 2024 metų rugpjūčio 12 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Juodojoje jūroje yra 1 priešo laivas – sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, kurio bendra salvė – iki 4 raketų“, – pažymima pranešime.

Penktadienį ryte Juodojoje jūroje pastebėti du sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ginkluoti rusų karo laivai, vienu metu galintys paleisti iki aštuonių raketų salvę. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinio jūrų laivyno spaudos tarnyba. „Juodojoje jūroje yra du priešų karo laivai – sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ginkluoti raketnešiai, vienu metu galintys paleisti iki aštuonių raketų salvę“, – nurodoma pranešime.

Rusija Juodojoje jūroje yra dislokavusi du raketomis ginkluotus karo laivus, vienu metu galinčius paleisti iki aštuonių sparnuotųjų raketų „Kalibr“ salvę. Apie tai Ukrainos karinis jūrų laivynas pranešė platformoje „Telegram“. „Juodojoje jūroje budi du priešų laivai, ginkluoti sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ir vienu metu galintys paleisti iki aštuonių raketų salvę“, – rašoma pranešime. Azovo jūroje priešų laivų nėra.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) trečiadienį per reidą Tendros nerijoje prie okupuotos Chersono srities pakrantės sunaikino Rusijos „įrangą, personalą ir įtvirtinimus“, trečiadienį pranešė Ukrainos karinė žvalgyba (HUR). Tendros nerija – tai siaura juosta Juodojoje jūroje, esanti į pietvakarius nuo rusų okupuotos teritorijos Ukrainos Chersono srityje.

Sekmadienį Ukrainos pajėgos numušė dvi Rusijos sparnuotąsias raketas Kh-59 virš Juodosios jūros ir dar vieną raketą Dniepropetrovsko srityje, praneša „Ukrinform“. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos oro gynybos pajėgos šalies pietuose. „Balandžio 14-os dienos popietę priešas atakavo Odesos regioną dviem valdomomis raketomis Kh-59. Kareiviai iš Odesos priešlėktuvinės gynybos brigados sunaikino abu taikinius virš Juodosios jūros“, – sakoma pranešime.

Rusijos gynybos ministerija rodo ženklų, jog ketinama apsaugoti Rusijos Juodosios jūros flotilę (JJF) nuo ukrainiečių antpuolių ir tuo tikslu galimai pakeitė JJF vadą, pranešė Vašingtone įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW). ISW analitikų manymu, Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pozicija dėl JJF apsaugojimo leistų jam prisiimti visus nuopelnus sau, jeigu JJF sugebėtų geriau apsiginti nuo ukrainiečių antpuolių, o nesėkmės atveju dėl visko apkaltinti kitus kariuomenės vadus.

Rumunijoje, už keturių kilometrų nuo Juodosios jūros pakrantės,  Kostineščio kurorto rajone, aptikta jūrinė mina. Tai pranešė portalas „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak Rumunijos žiniasklaidos, miną pastebėjo vietos gyventojai, plaukę laivu. Jie informavo nepaprastųjų situacijų tarnybą ir nurodė koordinates. Į incidento vietą atvyko kariškiai, kurie identifikavo ir neutralizavo pavojingą radinį.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė atrėmusi Ukrainos specialiųjų pajėgų mėginimą išsilaipinti Tendros nerijos smėlio seklumoje Juodojoje jūroje, Rusijos pajėgų kontroliuojamoje teritorijoje, ir nukovusi „iki 25“ ukrainiečių karių. „Rusijos pajėgos (...) sunaikino Ukrainos komandosų grupę (...) mėginusią išsilaipinti iš greitaeigių katerių“, – sakoma Gynybos ministerijos kasdieniame pranešime ir priduriama, kad vienas Ukrainos karys buvo paimtas į nelaisvę.

Priešo raketnešiai Juodojoje jūroje nesirodo jau daugiau nei savaitę, tačiau Generalinis štabas grėsmę iš jūros vertina kaip stabiliai didelę. Tai antradienį per televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Rusijos pajėgos praėjusį mėnesį grasino numušti tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros patruliavusius prancūzų lėktuvus, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu). Tai rodo, pasak jo, ypač agresyvią Maskvos poziciją, jos invazijai į Ukrainą sunkiai skinantis kelią. Ministras nepateikė konkrečios informacijos apie prancūzų skrydžius ar lėktuvus, susijusius su tais grasinimais.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios sunaikino trečdalį agresorės Juodosios jūros laivyno. Po sėkmingų ukrainiečių smūgių rusai suskubo pergrupuoti savo laivų ir katerių personalą.  Apie tai Ukrainos kanalui „Freedom“ papasakojo Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčiukas. Jis pabrėžė, kad Rusijos pajėgos negali sau leisti visiškai pasitraukti iš Juodosios jūros, nes tai būtų pasidavimas.

Šeštadienio ryto 6 val. duomenimis, Juodojoje jūroje budi du Rusijos laivai, vienas iš jų – raketnešis su keturiomis raketomis „Kalibr“. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje budi vienas Rusijos laivas, raketnešių nėra.

Rusijoje padidino raketnešių skaičių Juodojoje jūroje, bendrą „Kalibr“ tipo raketų salvę gali sudaryti 24 raketos. Tai „Telegram“ kanale pranešė Pietų gynybos pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Juodojoje jūroje priešas padidino raketnešių skaičių. Prie dviejų fregatų prisijungė vienas mažasis raketinis laivas. Bendrą „Kalibr“ salvę gali sudaryti 24 raketos“, - sakoma pranešime.

Sekmadienį 8 val. ryto Juodojoje jūroje buvo dislokuota 14 rusu karo laivų, tarp jų – keturi ginkluoti iki 32 sparnuotųjų raketų „Kalibr“. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas. Dar vienas rusų karo laivas budi Azovo jūroje.

Vasario 1-osios naktį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiojo dalinio „Group 13“ kariai sunaikino Rusijos Juodosios jūros laivyno raketinį katerį „Ivanovec“. Tai „Telegram“ kanale pranešė Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Surengti operaciją padėjo Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerija ir platforma „United24“, pabrėžė žvalgybos atstovai. Kateris stovėjo reide Donuzlavo ežere laikinai okupuotame Kryme.

Ketvirtadienį, vasario 1 d., 7 val. 30 min., Juodojoje jūroje budėjo 12 Rusijos laivų, tarp jų – du raketnešiai su 16 sparnuotųjų raketų „Kalibr“. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje yra vienas priešo laivas, raketnešių nėra.

Antradienį, sausio 30 d., 7 val., Juodojoje jūroje budėjo penki Rusijos laivai, tarp jų – du raketnešiai su aštuoniomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje yra vienas priešo laivas, raketnešių nėra.

Juodojoje jūroje budi keturi Rusijos laivai, tarp jų - du povandeniniai sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai ir vienas mažasis raketinis laivas, jų bendra salvė – 16 raketų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Pietų gynybos pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Juodojoje jūroje yra keturi priešo laivyno laivai, tarp jų – du povandeniniai raketnešiai ir vienas mažasis raketinis laivas, jie apginkluoti 16 raketų „Kalibr“, – rašoma pranešime. Azovo jūroje yra vienas priešo laivas.

Juodojoje jūroje budi du Rusijos laivai, vienas iš jų – sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, kurio bendra salvė – iki aštuonių raketų. Tai penktadienį feisbuke pranešė Pietų operatyvinė karinė vadovybė, kuria remiasi „Ukrinform“. „Juodojoje jūroje yra du priešo laivyno laivai, vienas iš jų – antvandeninis raketnešis su aštuoniomis „Kalibr“ tipo sparnuotosiomis raketomis“, - sakoma pranešime. Azovo jūroje budi vienas Rusijos laivas. Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 19 d. 8 val.

Ukrainos partizanai fiksuoja Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų judėjimą laikinai okupuoto Sevastopolio įlankose ir pakrantės akvatorijoje. Tai rodo, kad okupantai sunerimę dėl galimų raketų smūgių. Tai šeštadienį „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mūsų agentai nuolat stebi Rusijos karinių jūrų pajėgų Juodosios jūros laivyną, registruodami jo laivų judėjimą pakrantės rajonuose ir įvairiose Sevastopolio įlankose.

V. Zelenskis pagrindiniais Ukrainos karo tikslais šiais metais įvardijo Krymo izoliaciją ir Rusijos pralaimėjimą Juodojoje jūroje. Konkrečių terminų jis jau nebedalijo ir paprašė daugiau karinės pagalbos šiems tikslams įgyvendinti. 2024 m. Ukrainos karo „svorio centras“ bus Krymas – Kyjivas sieks pusiasalio izoliacijos ir Rusijos karinio potencialo Juodojoje jūroje pažeminimo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Nuo rugpjūčio, kai buvo sukurtas saugomas jūrų koridorius, siekiant atremti Rusijos grėsmes, Ukraina maždaug 400 laivų eksportavo apie 13 mln. tonų prekių, šeštadienį pranešė ukrainiečių vyriausybės ministras. Nors 2023 metais Ukraina pasiekė nedaug karinių laimėjimų sausumoje, Juodojoje jūroje ji nustūmė daug didesnį Rusijos karinį laivyną nuo savo pakrančių ir atnaujino grūdų eksportą.

Po ukrainiečių smūgio Rusijos Juodosios jūros laivynui, reikšmingai mažėja rusų koviniai pajėgumai jūroje. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad apskritai rusai jau neteko 20 proc. savo flotilės. Pasak O. Danilovo, Ukrainos gynėjams pavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų Juodojoje jūroje, jei atsižvelgsime į Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų netektis.

JAV pirmadienį paskelbė apie dešimties šalių koaliciją, kurios tikslas – malšinti Jemeno husių sukilėlių raketų ir dronų atakas prieš laivus Raudonojoje jūroje. „Šalys, siekiančios laikytis pamatinio laivybos laisvės principo, turi susivienyti, kad įveiktų šio nevalstybinio veikėjo keliamą iššūkį“, – išplatintame pareiškime nurodė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Ukraina perėmė iniciatyvą Juodojoje jūroje, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „The Guardian“. Anot jo, Ukraina privertė Rusijos karinį jūrų laivyną trauktis iš rytinės jūros dalies. „Pirmą kartą pasaulyje būtent Juodojoje jūroje pradėjo veikti jūrų dronų laivynas – Ukrainos laivynas“, – sako jis.

Ukrainos pietiniuose uostuose prie Juodosios jūros ketvirtadienį toliau vyksta laivyba, nors diena anksčiau Rusija paleido raketą į civilinį laivą, plaukusį į uostą Odesos srityje. Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos pasiuntinė Ukrainoje ketvirtadienį pasmerkė išpuolį, per kurį nukentėjo su Liberijos vėliava plaukiojantis laivas ir žuvo žmogus. Ketvirtadienį iš trijų Odesos srities uostų išplaukė šeši laivai su 231 tūkst.

Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį įspėjo, kad Rusija gali atakuoti civilinius laivus Juodojoje jūroje, užminuodama Ukrainos uostų prieigas ir suversdama kaltę Ukrainai. Praėjusį mėnesį Londonas pareiškė, kad Rusijos pajėgos Juodojoje jūroje atakavo civilinį laivą krovininį raketomis, tačiau jas sėkmingai perėmė oro gynyba.

Mažiausiai 10 Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų buvo perkelti iš laikinai okupuoto Krymo uosto į Novorosijsko uostą, esantį Rusijos Federacijos Krasnodaro srityje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Analitikai pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė iš Sevastopolio į Novorosijską perkėlė mažiausiai 10 laivų.

Penktadienį rusų raketų paleidimo įrenginių skaičius Juodojoje jūroje gerokai padidėjo, skelbia Ukrainos karinės jūrų pajėgos, rašo UNIAN. Penktadienio ryto duomenimis, Juodojoje jūroje yra septyni rusų laivai, atliekantys kovines užduotis. Du iš jų yra raketų „Kalibr“ nešėjai. Azovo jūroje kovines užduotis vykdo vienas rusų laivas, tiek pat – Viduržemio jūroje. Šiuo metu šiose jūrose nepastebėta nė vieno Rusijos raketnešio.

Po smūgio Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui laikinai okupuotame Sevastopolyje, per kurį buvo likviduoti aukščiausi priešo karininkai, okupantų karinė veikla jūroje aprimo. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos pietų gynybos pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, praneša portalas „rbc.ua“. Anot pareigūnės, sunaikinus priešo laivyno štabą, Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybėje buvo akivaizdi „tam tikra sumaištis“. „Raketnešiai buvo naudojami nesistemingai ir beprasmiškai.

Ukrainos pajėgoms suduoti smūgį Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinei padėjo Maskva nepatenkinti rusai, skelbia „Kyiv Post“. Apie tai leidiniui komentavo Ukrainiečių ir totorių partizaninis judėjimas Kryme „Atesh“. Kaip rašoma straipsnyje, svarbų vaidmenį planuojant ataką suvaidino Maskvos nesugebėjimas laiku mokėti atlyginimų savo karinio jūrų laivyno kariams. „Atesh“ pripažino, kad už piniginius atlygius gavo svarbios informacijos apie aukšto rango Rusijos vadų buvimo vietą ir veiklą.

Aneksuotame Kryme, Sevastopolyje, buvo likviduotas Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas Viktoras Sokolovas, praneša „Kanal 24“. Apie tai patvirtino Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgos. Teigiama, kad V. Sokolovas buvo likviduotas atakuojant Juodosios jūros laivyno būstinę. Pranešama, kad iš viso žuvo 34 karininkai, įskaitant vadą. Dar 105 okupantai buvo sužeisti.

Rusijos Juodosios jūros laivynas ateityje galės rinktis iš dviejų scenarijų – savanoriško pasitraukimo arba priverstinės likvidacijos, sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo „Ukrinform“. Apie tai jis komentavo anksčiau penktadienį pasirodžius žiniai, kad Kryme vėl griaudėjo sprogimai ir buvo pataikyta į rusų Juodosios jūros laivyno būstinę. O. Danilovas pareiškė, kad geriausias būdas išsaugoti Sevastopolį yra savanoriškas pasitraukimas.

Juodojoje jūroje tebesitęsiant didelei įtampai, aplink strategiškai svarbias dujų ir naftos gavybos platformas tarp Krymo ir Odesos pastaruoju metu vyko jūrų ir oro pajėgų susirėmimai, teigiama naujausioje Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos ataskaitoje. „Praėjusią savaitę Rusijos naikintuvas apšaudė nedidelį Ukrainos karinį laivą, veikusį netoli vienos platformos jūros šiaurės vakaruose“, –  sakoma socialiniame tinkle „X“ sekmadienį paskelbtame britų žvalgybos pranešime.

Ankara ketvirtadienį perspėjo Maskvą vengti tolesnės eskalacijos po to, kai praėjusį savaitgalį Rusijos karinis jūrų laivynas užpuolė Turkijai priklausantį krovininį laivą, pranešė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano biuras. „Po [Rusijos] intervencijos mūsų kolegos Rusijos Federacijoje buvo tinkamai įspėti vengti tokių bandymų, kurie didina įtampą Juodojoje jūroje“, – pareiškė Turkijos prezidentūra, taip nutraukdama kelias dienas trukusią tylą dėl šio incidento.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad pirmasis krovininis laivas, pasinaudojęs naujais Juodosios jūros laivybos keliais, išplaukė iš pietų Ukrainos uosto, nors Rusija grasino, kad jos karinis laivynas gali atakuoti iš Ukrainos išplaukiančius laivus. Kyjivas apie civiliniams laivams skirtus jūrų koridorius paskelbė praėjusią savaitę, Rusijai pasitraukus iš susitarimo, pagal kurį Juodojoje jūroje buvo leista saugiai gabenti eksportuojamus grūdus, ir pagrasinus krovininiams laivams Juodojoje jūroje.

Maskva sekmadienį pranešė, kad iš Rusijos karo laivo buvo paleisti įspėjamieji šūviai į krovininį laivą, plaukusį į Ukrainos Izmailo uostą. Tačiau nei Ukrainos ginkluotosios pajėgos, nei tarptautinė žvalgybos bendruomenė „InformNapalm“, nei užfiksuota vaizdo medžiaga negali patvirtinti šio rusų pareiškimo.

Trys krovininiai laivai sekmadienį sėkmingai įveikė neoficialią Rusijos karinę blokadą Juodojoje jūroje ir pasiekė Ukrainos uostą netoli Dunojaus, skelbiama „Forbes“. Taip pat pranešama, kad šiuos veiksmus aktyviai stebėjo ne tik žvalgybiniai NATO lėktuvai, tačiau ir Rumunijoje dislokuoti aljanso naikintuvai. „Forbes“ pažymima, kad trys krovininiai laivai sklandžiai pasiekė savo tikslą ir pralaužė rusų „blokadą“, nes NATO aviacija „pridengė“ jų atvykimą.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas pirmadienį perspėjo, kad po to, kai Rusija smogė prie sienos su jo šalimi esančio Ukrainos uosto infrastruktūrai, iškilo pavojus Juodosios jūros saugumui. Vieno rumuno socialiniuose tinkluose paskelbtoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas sprogimas kitapus Dunojaus upės – dronai, atrodo, smogė į Ukrainos Reni uostą. Ukrainos pareigūnai pranešė apie keturias valandas trukusią Rusijos dronų ataką prieš uosto infrastruktūrą pietiniame Odesos regione.

Rusija pakeis Ukrainos grūdų eksportą į Afriką, pirmadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, po to, kai Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. „Rusija ir toliau energingai stengsis tiekti Afrikai grūdus, maisto produktus, trąšas ir kitas prekes“, – sakoma V. Putino pareiškime, paskelbtame Kremliaus interneto svetainėje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog švelninti sankcijas diktatoriams nėra teisinga. Taip jis kalbėjo Klaipėdoje, paklaustas apie Rusijos prašymą švelninti Europos Sąjungos (ES) sankcijas mainais į susitarimą dėl saugaus Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra. „Mes manome, kad be galo neteisinga švelnint sankcijas diktatoriams“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė šalies vadovas.

Lietuva atmeta Rusijos prašymą švelninti Europos Sąjungos (ES) sankcijas mainais į susitarimą dėl saugaus Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra. „Šantažuotojas yra tiek stiprus, kiek mes jam leidžiame tokiu būti“, – LRT ketvirtadienį Briuselyje sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. „Nemanau, kad turėtume pulti nuolaidžiauti, nes davus pirštą, mums tikriausiai nukąs ir visą ranką“, – pridūrė politikė.

Kviečių kainos tarptautinėje rinkoje trečiadienį smarkiai pakilo, Rusijai, prieš tai pasitraukusiai iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto koridoriaus, tą dieną perspėjus, kad krovininiai laivai, plaukiantys į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius. Čikagos prekių biržoje trečiadienį kviečių ateities sandoriai pabrango apie 8,5 proc. iki 7,28 JAV dolerio už bušelį. Prekybos pradžioje kainos šuolis siekė net 9 procentus.