jungtinės valstijos

Europa nebegali tikėtis, kad JAV ją apsaugos, ketvirtadienį sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri paragino bloką paimti savo likimą į savo pačių rankas. „Jau nebėra taip, kad Jungtinės Valstijos mus paprasčiausiai apsaugo – Europa turi paimti savo likimą į savo pačios rankas: tokia yra ateities užduotis“, – sakė A. Merkel, JAV prezidentui Donaldui Trumpui nepaisius savo tradicinių sąjungininkių ir atsisakius svarbaus susitarimo su Iranu.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį pareiškė, kad vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui Jungtinės Valstijos atsuka nugarą daugiašaliams santykiams ir draugiškam bendradarbiavimui „su tokiu nuožmumu, kuris mus tik stebina“. Pasak J.-C. Junckerio, D. Trumpui nusprendus pasitraukti iš Irano branduolinės sutarties, Jungtinės Valstijos „nebenori bendradarbiauti su kitomis pasaulio dalimis“. Kreipdamasis į Belgijos Flamandų regiono parlamentą EK vadovas sakė, kad dabar ...

Teheranas svarstys galimybę pasitraukti iš susitarimo dėl savo branduolinės programos, jeigu iš jo pasitrauks Jungtinės Valstijos, trečiadienį paskelbtame interviu nurodė Irano ambasadorius Jungtinėje Karalystėje. Pasak Irano aukščiausio rango pasiuntinio Londone Hamido Baeidinejado (Hamido Beidinedžado), Teheranas būtų „pasiruošęs sugrįžti prie ankstesnės padėties“, jei Vašingtonas, kaip grasina JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), atšauks 2015 metais sudarytą sutartį.

Lietuva pernai užėmė devintą vietą pasaulyje pagal karinių išlaidų augimą, trečiadienį paskelbė Švedijos institutas. Lietuvos išlaidos gynybai augo 21 proc. Pagal šį rodiklį iš Europos šalių Lietuvą lenkė tik Rumunija (50 proc) ir Kipras (22 proc.), rodo Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenys. Instituto duomenimis, Rusijos gynybos išlaidos pernai smuko 20 proc. Lietuva šiemet pirmą kartą pasiekė NATO standartą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

  Sirijos vidurio regione raketų ataka praeitą naktį užmušė 26 Damasko režimą palaikančių pajėgų kovotojus, daugiausiai iraniečius, pirmadienį pranešė padėtį šalyje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory of Human Rights“ (SOHR).   Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios organizacijos pranešime sakoma, kad šią ataką veikiausiai surengė Izraelis ir kad taikinys buvo 47-osios brigados bazė Hamos provincijoje. SOHR pridūrė, kad tarp aukų buvo keturi sirai.

Jungtinės Valstijos yra arti taikos su Šiaurės Korėja, tačiau kartu yra ne mažiau arti karo su ja, interviu televizijai „Fox News“ pareiškė JAV senatorius Lindsey Grahamas. „Padarykime prielaidą, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu), ir pastarasis vėl bando JAV prezidentą apgauti, kaip tai jau yra buvę“, - sakė senatorius respublikonas nuo Šiaurės Karolinos valstijos, Kongreso aukštųjų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys.

Jungtinės Valstijos penktadienį pavadino savo strategines konkurentes Kiniją ir Rusiją „nestabilumo jėgomis“, priskirdamos šias šalis į vieną grupę su Iranu ir Šiaurės Korėja, kur fiksuojami teisių pažeidimai esą prilygsta pasaulinei grėsmei. Tokį pareiškimą paskelbė laikinasis JAV valstybės sekretorius Johnas Sullivanas, pristatęs kasmetinę Vašingtono pasaulinę žmogaus teisių ataskaitą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį išsisukinėdamas kalbėjo apie tai, kada Jungtinės Valstijos reaguodamos į įtariamą cheminę ataką galėtų atakuoti Siriją, ir sakė, kad tai galėtų būti „labai greitai arba visai negreitai!“. Kitą dieną po to, kai akivaizdžiai perspėjo, kad „raketos atskries“, D. Trumpas ankstyvo ryto žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Niekada nesakiau, kada įvyks ataka prieš Siriją.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani pirmadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos pasigailės pažeidusios susitarimą dėl jo šalies branduolinės programos ir kad Iranas reaguotų „greičiau nei per savaitę“, jei taip nutiktų. „Mes nebūsime pirmieji, pažeidę šį susitarimą, bet jie tikrai turėtų žinoti, kad pasigailės, jei jį pažeis“, – per konferenciją Teherane, skirtą Nacionalinei branduolinių technologijų dienai, sakė H. Rouhani.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pritarė 4,7 mlrd. dolerių (3,8 mlrd. eurų) vertės sandėriams Amerikos firmoms parduoti naikintuvų Slovakijai, karinių sraigtasparnių Ispanijai ir ginkluotų dronų Didžiajai Britanijai. Visos šios trys šalys priklauso NATO. Įsigijusi naikintuvų F-16 Slovakija galės nebenaudoti savo turimų rusų gamybos MiG-29 ir bendradarbiauti su sąjungininkais Vakaruose.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba penktadienį už pagalbą Šiaurės Korėjai apeiti sankcijas į juoduosius sąrašus įtraukė 27 laivus, 21 bendrovę ir vieną verslininką, taip didindama spaudimą Pchenjanui, nors šalis neseniai paskelbė norą derėtis, pranešė diplomatas. Jungtinių Valstijų prašymu JT Saugumo Tarybos komitetas patvirtino didžiausią visų laikų sankcijų paketą Šiaurės Korėjai, teigė neįvardytu norėjęs likti diplomatas.

Palestiniečiai šeštadienį rengiasi naujiems protestams ankstesnės dienos didelės demonstracijos, peraugusios į susirėmimus, per kuriuos Izraelio pajėgos nukovė 16 žmonių. Penktadienio neramumai tapo kruviniausia diena nuo 2014 metais Gazos Ruože vykusio karo. Demonstrantai pradėjo grįžti į greta sienos su Izraeliu plytintį palapinių miestelį ir sieks tęsti protestą, planuojamą rengti šešias savaites.

Reaguodamos į šnipo apnuodijimo Anglijoje bylą, Jungtinės Valstijos išsiunčia iš šalies 60 Rusijos diplomatų bei nurodė uždaryti Rusijos konsulatą Siatle. Papildysime.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo Jungtines Valstijas nemėginti dar kartą smogti Sirijos vyriausybės pajėgoms, nes toks žingsnis sukeltų itin sunkių padarinių. „Jeigu bus dar vienas tokio pobūdžio smūgis, pasekmės būtų pačios sunkiausios“, – pareiškė ministras, komentuodamas Vašingtono perspėjimus, kad Jungtinės Valstijos gali vėl smogti Sirijos vyriausybės pajėgoms.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį su atsargiu optimizmu kalbėjo apie atnaujintą viltį, kad ilgiausias karas jų istorijoje gali artėti prie pabaigos, Afganistano vadovautoms deryboms vykus geriau nei buvo tikėtasi. Talibano partizaninis karas su Afganistano vyriausybe vyksta jau 17 metų; visos pastangos išspręsti konfliktą diplomatiškai baigėsi fiasko, taigi, apie taiką JAV pareigūnai kol kas kalba apdairiai.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį apkaltino Maskvą atvirai pažeidžiant Šaltojo karo laikų sutartis ginkluote, kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino naujos kartos „nepažeidžiamais“ hipergarsiniais ginklais ir povandeniniais aparatais.

Europa privalo būti pajėgi savarankiškai apsiginti, penktadienį pranešė Prancūzija ir Vokietija, pateikusios argumentų naujam Europos Sąjungos (ES) gynybos paktui, nepalankiai įvertintam Vašingtono. Įžanginėje kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli) su kolege iš Vokietijos Ursula von der Leyen (Ursula von der Lejen) teigė, kad ES planas NATO nekėlė jokios grėsmės.

Viena masinė avarija po kitos. Taip gyvena dalis Jungtinių Valstijų nesibaigiant pūgoms. Ajovoje susidūrė daugiau nei pusšimtis automobilių. Nelaimės neišvengė ir autobusas su pramoginio projekto „Šok su žvaigžde“ dalyviais. Nevaldomos mašinos čiuožykla virtusiame greitkelyje. Tai vaizdas iš Ajovos. Kelios akimirkos ir susidūrimo su lengvaisiais automobiliais susidūrimo tik per plauką išvengia šis galingas vilkikas. Jo vairuotojas pasuka į dešinę ir kelionę baigia pakelėje.

Kaip manote: ar gali vos keturių minučių skirtumu gimę dvynukai gauti skirtingas pilietybes. Pasirodo, taip. Būtent dėl šios kurioziškos situacijos jų tėvai įsivėlė į teismus su aukščiausiomis Amerikos institucijomis. Apie šiuos dvynukus – Ethaną ir Aideną – jau žino visos Jungtinės Valstijos.

Lenkija ir Jungtinės Valstijos yra nusistačiusios prieš Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, kenkiantį visos Europos energetiniam saugumui ir stabilumui bei suteikiantį Maskvai dar vieną įrankį naudoti energetiką kaip politinio spaudimo priemonę, šeštadienį pareiškė Varšuvoje viešintis JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas). „Mūsų nepritarimas kyla iš bendrų strateginių interesų.

Aktyvistai Šveicarijoje, į kurią ketvirtadienį atvyko JAV prezidentas, ant vienos uolos pakabino didelį transparantą su užrašu „Trumpas nelaukiamas!“. Šveicarų grupė „Campax“ ketvirtadienį paskelbė, kad nors transparantas yra pakabintas ant Zarganso kalno, atokiau nuo Davoso, kur Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) dalyvauja Pasaulio ekonomikos forume, tikimasi, kad jis atkreips į jį dėmesį.

Sirijos sukilėlių kontroliuojamame anklave netoli Damasko mažiausiai 21 asmuo, tarp jų yra ir vaikų, pirmadienį patyrė kvėpavimo sutrikimų, kurie yra susiję su įtariama chemine režimo ataka, pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija. Jungtinių Tautų inspektoriai kaltina Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą, kad per beveik septynerius metus karo buvo surengtos kelios gyvybių nusinešusios nuodingų dujų atakos.

Pertvarkomas JAV branduolinis arsenalas gali būti papildytas naujais mažos galios užtaisais Vašingtonas, sausio 18 d. (AFP-BNS). JAV kariškiai nori pertvarkyti šalies atominį arsenalą ir sukurti naujo tipo mažos galios ginklą, nors ekspertai baiminasi, kad tai padidintų branduolinių ginklų platinimo ir branduolinio karo riziką.

Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas penktadienį uždraudė į Lietuvą atvykti 49-iems Rusijos piliečiams, kurie kaltinami žmogaus teisių pažeidimais ir pinigų plovimu. Sąrašas patvirtintas remiantis sausio 1-ąją įsigaliojusiu vadinamuoju „Magnitskio įstatymu“. „Ministras pasirašė įsakymą, kuriuo uždraudžiama 49 asmenims atvykti į Lietuvą priimto įstatymo pagrindu ir Užsienio reikalų ministerijos siūlymu“, – BNS sakė ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį kalbėdamasis su vienu senatoriumi Ovaliajame kabinete itin nepagarbiai atsiliepė apie imigrantus, atvykstančius į Ameriką iš Afrikos šalių ir Haičio, nurodė trys šaltiniai, gavę informacijos apie šį incidentą.

Pasaulio šalių vadovų naujamečiai sveikinimai – įprastas dalykas. Dažniausiai tokių sveikinimų metu linkima taikos ir klestėjimo. Dabar pamatysite kiek kitokį naujametį pasveikinimą iš lyderio lūpų, kurio iš viso kalbančio įprastai nepamatysi. Naujamečiais grasinimais dalijosi Kim Jong Unas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketvirtadienį uždraudė keturiems Šiaurės Korėjos laivams įplaukti į tarptautinius uostus. Šių priemonių imtasi įtariant, kad tais laivais gabenamos prekės, kurių tiekimą draudžia Pchenjanui taikomos tarptautinės sankcijos, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatai.

Jungtinės Valstijos antradienį skyrė sankcijas dviem Šiaurės Korėjos pareigūnams už jų dalyvavimą šios šalies branduolinių raketų programoje. Šis sprendimas žymi Vašingtono naujausias pastangas nubausti Pchenjaną už jo energingai vykdomą ginklavimosi programą. Įtampa tarp abiejų šalių labai padidėjo, izoliuotam, bet branduolinių ginklų turinčiam režimui surengus virtinę branduolinių ir tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM) bandymų. Vėliausia raketa buvo paleista lapkričio 28 dieną.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pateikė Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos dėl sankcijų Šiaurės Korėjai sugriežtinimo projektą, dėl kurio Saugumo Taryba turėtų balsuoti penktadienį, pranešė diplomatai. Rezoliucijos projekte numatyta į Šiaurės Korėją uždrausti eksportuoti beveik 90 proc. perdirbtų naftos produktų ir per 12 mėnesių namo sugrąžinti visus užsienyje dirbančius Šiaurės Korėjos piliečius, pranešė naujienų agentūra AFP, susipažinusi su rezoliucijos tekstu.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba antradienį nubalsavo už humanitarinės pagalbos tiekimo atnaujinimą per sieną į Sirijos opozicijos kontroliuojamus rajonus, tačiau Rusija balsuojant susilaikė ir pareiškė, kad tokios pagalbos reikėtų atsisakyti. Rusija pareikalavo tam tikrų pakeitimų misijoje, per kurią nuo 2014 metų pagalbos siuntas gabenantys sunkvežimiai galėdavo patekti į Siriją iš Turkijos ir Jordanijos, negavę tam Damasko režimo leidimo.

Jungtinės Valstijos pirmadienį oficialiai apkaltino Šiaurės Korėją anksčiau šiais metais surengus didžiulę kibernetinę ataką, per kurią išpirkos reikalaujančiu virusu „WannaCry“ buvo užkrėsta apie 300 tūkst. kompiuterių maždaug 150-yje šalių. Šiaurės Korėja daugelio ekspertų buvo įtariama paskleidusi šį virusą, užšifruojantį vartotojų failus ir reikalaujantį sumokėti išpirką, kad prieiga prie informacijos būtų atkurta.

Jungtinės Valstijos yra pasirengusios „be išankstinių sąlygų“ derėtis su Šiaurės Korėja, bet išlieka pasiryžusios priversti ją atsisakyti savo branduolinio arsenalo, antradienį sakė JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.

Jeffas Bezosas yra pats turtingiausias planetos žmogus. Neseniai „Amazon“ įkūrėjo turtai viršijo 100 mlrd. dolerių. Paskutinius metus šios interneto gigantės veikla tik plėtėsi. „Amazonizacija“ – jau seniai tapo daugeliui gamyklų keiksmažodžiu, o bendrovės įkūrėjo galia auga kartu su jo turtais. Tačiau realų Jeffo Bezoso turtą jau seniai nebegalime vadinti tokiu dideliu, kaip galėtume pagalvoti, įskaitant ir astronominę 100 mlrd. dolerių sumą.

Turkijos vyriausybė pirmadienį įspėjo apie gresiančią „didžiulio masto katastrofą“, jeigu Jungtinės Valstijos pripažintų Jeruzalę Izraelio sostine. „Jeigu bus pakeistas Jeruzalės (dabartinis) statusas ir žengtas kitas žingsnis... tai bus didelė katastrofa“, – sakė vicepremjeras Bekiras Bozdagas (Bekiras Bozdahas) spaudos konferencijoje, kurią transliavo televizija. „Tai visiškai sugriautų trapų derybų procesą regione ir sukeltų naujų konfliktų, naujų ginčų ir naujų neramumų“, – kalbėjo jis.

Rusija ir Jungtinės Valstijos ketvirtadienį surems ietis per balsavimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje dėl tyrimo, turinčio nustatyti, kas kaltas dėl cheminių atakų, įvykdytų per jau šešerius metus Siriją krečiantį karą. JAV ir Damasko sąjungininkė Rusija pateikė konkuruojančius rezoliucijų projektus dėl klausimo, ar Jungtinio tyrimų mechanizmo (JIM), įpareigoto ištirti Sirijoje įvykdytas nuodingųjų dujų atakas, mandatas turi būti pratęstas dar metams.

 Tabletės su elektroniniais jutikliais viduje. Tokiomis netrukus bus prekiaujama Jungtinėse Valstijose. Ši nauja technologija leis gydytojams arba patiems pacientams išmaniųjų telefonų ar planšečių ekranuose sekti, ar tabletės vartojamos reguliariai. Tabletėje paslėptas elektroninis jutiklis – kruopelės dydžio. Jis neturi nei baterijos, nei antenos. Suveikia patekęs į skrandį, kai skrandžio sultys, ištirpdžiusios tabletę, sujungia jutiklio elektros grandinę.

Jungtinės Valstijos planuoja Baltijos valstybėms skirti iki 100 mln. JAV dolerių padėti joms sustiprinti Rusijos agresijos atgrasymo pajėgumus. Šios lėšos numatytos JAV 2018 metų gynybos biudžete, kurio detales praėjusią savaitę paviešino Atstovų Rūmų ir Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetai. Remiantis pateikta atskaita, iš biudžeto pagal vadinamąją Europos atgrasymo iniciatyvą (European Deterrence Initative) numatoma skirti iki 100 mln. dolerių.

Mįslė: Rusija baugina savo kaimynes, bet nepakankamai sistemingai, kad pajungtų jas savo valiai. Ji kišasi į kitų šalių politiką, bet rezultatai – fragmentiški ir nuviliantys. Pavyzdžiui, užpuolęs Ukrainą Kremlius tik užbaigė šimtmečius tvyrojusį dviprasmiškumą dėl savo svarbiausios kaimynės nacionalinės tapatybės, sukristalizavo šios šalies postkolonijinę orientaciją.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė naujas sankcijas Venesuelos prezidento Nicolas Maduro (Nikolo Maduro) vyriausybei; jomis nusitaikyta į 10 pareigūnų, įtariamų korupcija ir kišimusi į regioninius šios Pietų Amerikos šalies rinkimus. Naujosios JAV sankcijos įsigaliojo Europos Sąjungai besiruošiant paskelbti Karakasui ginklų embargą.

Jungtinės Valstijos pirmadienį gedi 26 aukų, ankstesnę dieną nušautų vienos Teksaso gyvenvietės bažnyčioje ginkluoto užpuoliko, sužeidusio dar 20 žmonių. Prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad šalis išgyvena „tamsų metą“, bet tvirtino, kad šaunamųjų ginklų nereikėtų kaltinti dėl sekmadienį įvykdyto išpuolio, surengto praėjus lygiai penkioms savaitėms po didžiausių šaudynių per JAV naujausių laikų istoriją.

Praėjus penkioms dienoms po įvykdyto baisiausio teroro akto nuo 2001 m. rugsėjo 11-osios, Niujorke, nepaisant grėsmių, vyko maratonas: miesto gatves užplūdo apie 2,5 mln. žmonių, kurie palaikys 50 tūkst. bėgikų. Didelio masto sporto renginys vyko praėjus vos kelioms dienoms po išpuolio, kuomet uzbekas Manhatane suvažinėjo aštuonis žmones ir 12 sužeidė.

Europos Sąjungos lyderiai patvirtino savo šalių palaikymą 2015 metų susitarimui dėl Irano branduolinės programos, oficialiai vadinamam Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA). „Patvirtiname savo įsipareigojimus siekti, kad visos Irano branduolinio susitarimo šalys jį visapusiškai įgyvendintų“, – rašoma ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) pareiškime, paskelbtame po šio klausimo aptarimo Bendrijos viršūnių susitikime.

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kalba, kurioje buvo išdėstyta agresyvi nauja strategija Irano atžvilgiu, buvo pažeistas pasaulio galių susitarimas su Teheranu dėl pastarojo branduolinės programos, pareiškė iraniečių užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas). Pikta D. Trumpo kalba prieštarauja trims 2015 metų susitarimo (Bendrojo išsamių veiksmų plano, angl.

Irano oficiali naujienų agentūra IRNA cituoja įtakingą šalies Revoliucijos gvardijos vadą, kuris pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų perkelti savo karines bazes toliau nuo Irano sienų, jeigu šalis įves naujas sankcijas Teheranui. Sekmadieniniame pranešime cituojamas generolas Mohammadas Ali Jafari, kuris pareiškė: „Jeigu įsigalios naujos sankcijos, šalis (Jungtinės Valstijos) turėtų perkelti savo regionines bazes tolyn 2 tūkst. kilometrų spinduliu, Irano raketų diapazono.

Jungtinės Valstijos panaikins kai kurias iš griežčiausių savo ekonominių ir prekybos sankcijų Sudano vyriausybei, penktadienį sakė administracijos aukšto rango pareigūnai. Sudanas liks „juodajame“ terorizmą remiančių valstybių sąraše ir kai kurios tikslinės sankcijos liks galioti, bet režimas padarė pažangą dėl žiaurių nusikaltimų šalies viduje nutraukimo, nurodė JAV pareigūnai. Sudano užsienio reikalų ministerija penktadienį sveikino JAV sprendimą užbaigti 20 metų trukusį prekybos embargą.

Jungtinės Valstijos penktadienį sakė neketinančios pasirašyti pasaulinės branduolinių ginklų uždraudimo sutarties, kurią remia šiemetinė Nobelio taikos premijos laureatė, Tarptautinė branduolinių ginklų uždraudimo kampanija (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN), bet tvirtino, kad yra įsipareigojusios „sukurti sąlygas branduoliniam nusiginklavimui“. „Ši sutartis nepadarys pasaulio taikesnio, nenulems nė vieno branduolinio ginklo eliminavimo ir nesustiprins jokios valstybės sau...

Rusija ir Jungtinės Valstijos trečiadienį susitarė bendradarbiauti dėl NASA vadovaujamo projekto statyti pirmąją kosminę stotį Mėnulio orbitoje; šį projektą norima išplėtoti iki tolimojo kosmoso tyrimų ir žmonių siuntimo į Marsą.

Jungtinės Valstijos nori diplomatinio sprendimo didėjančiai Šiaurės Korėjos krizei, antradienį sakė gynybos sekretorius Jimas Mattisas (Džimas Matisas), sušvelnindamas abiejų šalių tarpusavio retoriką. „Palaikome pajėgumus, kad atgrasytume pavojingiausias Šiaurės Korėjos keliamas grėsmes, bet tuo pačiu ir paremtume savo diplomatus, kad tai kuo ilgiau išliktų diplomatijos sritis“, – sakė jis Delyje po derybų su Indijos gynybos ministru.

Jungtinės Valstijos neišdrįs smogti Šiaurės Korėją, nes žino, kad Pchenjanas turi branduolinės ginkluotės, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Irakui amerikiečiai smogė tik todėl, kad turėjo šimtaprocentinę informaciją, jog ten neliko jokio masinio naikinimo ginklo“, – kalbėjo ministras Rusijos televizijos kanalui NTV sekmadienį Vladivostoke parodytame interviu.