Jungtinės Tautos

 Italijos įstatymų leidėjai antradienį vienbalsiai priėmė įstatymą, pagal kurį moterų ir merginų tyčinis nužudymas (femicidas) tampa specifiniu nusikaltimu, už kurį baudžiama laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Naujasis baudžiamojo kodekso straipsnis sukuria žmogžudystės kategoriją „paremtą aukos savybėmis“, teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

 Jungtinių Tautų skaičiavimais, praėjusiais metais maždaug kas 10 minučių viena moteris ar mergina buvo nužudoma savo partnerio ar šeimos nario. Naujausią ataskaitą apie femicidus – moterų ar merginų nužudymus dėl jų lyties – pirmadienį paskelbė JT Narkotikų ir nusikaltimų prevencijos biuras (UNODC) ir JT Moterų organizacija. Ataskaitoje teigiama, kad 2024 m. visame pasaulyje buvo tyčia nužudyta apie 83 tūkst. moterų ir merginų. Apie 60 proc.

Socialinės politikos, šeimos ir vienybės ministras Denysas Uliutinas kalbėdamas Jungtinėse Tautose pareiškė, kad Ukraina rengia nacionalinę programą kovai su prekyba žmonėmis, nes plataus masto Rusijos invazija sudarė sąlygas šiam reiškiniui plisti ir transformuotis.

Per Gazos karą žuvusių palestiniečių skaičius, mokslininkų skaičiavimu, gali būti daug didesnis nei iki šiol manyta. Apie tai rašo vokiečių leidinys „Zeit“, remdamasis Vokietijos Maxo Plancko demografinių tyrimų institutu. Remiantis jo skelbiamais tyrimo rezultatais, per dvejus karo metus galėjo žūti mažiausiai 100 tūkst. žmonių. Šiuo metu tarp Izraelio ir islamistinio „Hamas“ judėjimo galioja paliaubos.

Brazilyje vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP30) bręsta nauja iniciatyva, nukreipta prieš turtingiausius keliautojus. Prancūzija ir Ispanija, subūrusios dar septynių valstybių koaliciją, siekia įvesti specialų tarptautinį mokestį verslo klasės bilietams ir skrydžiams privačiais lėktuvais. Pagrindinis šios iniciatyvos argumentas – socialinis ir ekologinis teisingumas.

JAV plane, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, esama „didelių trūkumų“, sekmadienį Pietų Afrikos Respublikoje naujienų agentūrai AFP sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store. Plano projektas, kuriame atkartojami keli Rusijos makismalistiniai reikalavimai, sulaukė pasipriešinimo tiek iš Kyjivo, teik iš jo sąjungininkų Europoje, kurie ketina siekti tam tikrų pakeitimų. „Mums reikia JAV įsitraukimo, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje ir sustabdyta Rusijos agresija.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europa Ukrainos naudai sieks keisti JAV rengiamą taikos planą, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą. „Įvairiuose formatuose kalbame apie tai, kaip tas Europos balsas turėtų skambėti. Iš tikrųjų turime išsiaiškinti, pirmiausia, kokia yra manevro laisvė, nes, viena vertus, ką prezidentas Zelenskis labai akivaizdžiai sako, mes tikrai niekada neleisime sau prarasti pagrindinio partnerio – JAV.

JAV ir Europos nesutarimai dėl Ukrainos ateities tikriausiai temdys šeštadienį Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) prasidedantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, kaip ir Donaldo Trumpo atsisakymas dalyvauti.

Kolumbijoje buvo konfiskuota didžiausia per pastarąjį dešimtmetį kokaino partija, penktadienį pranešė valdžios institucijos. 14 tonų narkotikų buvo konfiskuota pagrindiniame šalies Ramiojo vandenyno uoste – tuo metu, kai santykiuose su Vašingtonu tvyro įtampa, nes šiam Bogotos kovos su narkotikais politika atrodo nepakankama.

„Miss Universe“ plačiai žinomas kaip grožio konkursų „Super Bowl“, kasmet pritraukiantis milijonus žiūrovų. Kiekvienos šalies delegatės atrenkamos vietiniuose konkursuose, kurių organizatoriai licencijuoja teises iš „Miss Universe Organization“. Paaiškėjo, kas nugalėjo „Miss Universe“ 2025. Paskelbta nugalėtoja Fatima Bosch iš Meksikos buvo paskelbta „Miss Universe 2025“ nugalėtoja.

Įsiveržimas, blokada ir gaisras: penktadienį Brazilijos Amazonijoje prasideda paskutinė Jungtinių Tautų (JT) audringų klimato derybų diena, o šalių nuomonės dėl iškastinio kuro vis dar smarkiai skiriasi.

Europos Sąjungos (ES) klimato komisaras Wopke Hoekstra penktadienį pareiškė esąs nusivylęs naujausiu COP30 susitarimo projektu, kuriame neminimas laipsniškas iškastinio kuro naudojimo atsisakymas. „Tai visiškai neatitinka mūsų siekių poveikio klimatui mažinimo srityje. Esame nusivylę šiuo metu svarstomu tekstu“, – sakė W. Hoekstra.

Daugiau nei 30 Jungtinių Tautų klimato konferencijoje (COP30) dalyvaujančių šalių pasirašė bendrą laišką, išreikšdamos prieštaravimą Brazilijos pasiūlymo projektui, nes jame nėra plano palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro. Apie tai naujienų agentūrai AFP pranešė Kolumbijos delegacija. Susitikimo vadovas, Brazilijos diplomatas Andre Correa do Lago patiria spaudimą iš beveik 200 šalių, susirinkusių Belene tam, kad parengtų tekstą, dėl kurio būtų galima pasiekti konsensusą.

Jei pranešimai apie planuojamą taikos susitarimą tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos yra teisingi, Ukraina ir ją remiančios Europos šalys negali priimti siūlomų taikos sąlygų. Tokios nuomonės laikosi Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen, skelbia UNIAN. „Atrodo, kad jį parašyta Maskvoje. Jis visiškai ir vienareikšmiškai prieštarauja Jungtinių Tautų chartijai“, – pareiškė ji.

Ketvirtadienį Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) valdyba priėmė rezoliuciją, reikalaujančią, kad Iranas visapusiškai ir nedelsdamas bendradarbiautų bei suteiktų prieigą prie slaptų branduolinių objektų. Birželį Izraelis ir JAV puolė svarbius Irano branduolinius objektus, siekiant neleisti Islamo Respublikai susikurti branduolinių ginklų. Teheranas neigia siekiantis tokių tikslų.  Dar prieš atakas Teheranas griežtai apribojo TATENA stebėjimo misijas Irane.

Briuselyje ketvirtadienį daugiau nei 60 delegacijų susirinko aptarti karo nuniokoto Gazos Ruožo atstatymo, saugumo ir valdymo reformos klausimų. Susitikimui dėl Gazos Ruožo pirmininkauja Prancūzija ir Saudo Arabija.  Skelbiama, kad šių derybų metu daugiausia dėmesio skiriama Palestinos autonomijos (PA) reformoms, numatytoms JAV taikos plane, kuris pirmadienį buvo patvirtintas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje.

Gazos Ruožo sveikatos priežiūros institucijos pranešė, kad ketvirtadienį per naujus Izraelio oro antskrydžius žuvo keturi žmonės, o keturias savaites trunkančių paliaubų tarpininkas Kataras įspėjo, kad antskrydžių atnaujinimas kelia grėsmę ir taip trapiam Izraelio ir „Hamas“ taikos susitarimui.

Remiantis Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centro (CNR) vertinimu, Rusija rengiasi vykdyti didelio masto ukrainiečių deportacijas iš laikinai okupuotų teritorijų į Sibirą, prisidengdama nauja valstybės iniciatyva, rašo „United24 Media“. Leidinys nurodo, kad Maskva paskelbė apie „Sibiro plėtros programą“, kurios vertė siekia apie 7,95 mlrd. eurų, ir pristatė ją kaip pramoninį ir ekonominį projektą.

Europos Sąjunga (ES) nori apmokyti iki 3 tūkst. palestiniečių policijos pareigūnų Gazos Ruože pagal schemą, panašią į tą, kuri jau vykdoma okupuotame Vakarų Krante, trečiadienį pranešė vienas bloko pareigūnas. Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad „reikės stabilizuoti Gazą pasitelkiant svarbias policijos pajėgas“, jei išsilaikys esamos paliaubos.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra pareiškė, kad trečiadienį per Izraelio smūgius žuvo 22 žmonės, – žydų valstybės kariuomenė prieš tai paskelbė, jog visoje palestiniečių teritorijoje smūgiuoja į „Hamas“ taikinius. Agentūros atstovas pakoregavo kiek anksčiau pateiktus duomenis, kad žuvo 11 žmonių, ir nurodė, jog 12 asmenų gyvybės neteko teritorijos šiaurėje, Gazos miesto rajone, o dar 10 žuvo per smūgius pietuose, Kan Juniso apylinkėse.

JAV, Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija paragino Iraną visapusiškai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija, matyti iš rezoliucijos projekto, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Įtampa tarp Irano ir JT branduolinės energetikos institucijos pastaraisiais metais smarkiai išaugo.

Popiežius Leonas XIV pirmadienį Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencijos (COP30) užkulisiuose kreipdamasis į religingus garbingus postus užimančius asmenis, ragino imtis konkrečių veiksmų dėl klimato kaitos ir skundėsi, kad kai kuriems lyderiams trūksta valios veikti.

Seimas atmetė „Nemuno aušros“ frakcijos nario Karolio Neimanto siūlymą 2 ir daugiau vaikų auginančias šeimas laikyti daugiavaikėmis.  Parlamentarai nepritarė, kad tokia daugiavaikės šeimos sąvoka atsirastų Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje. Antradienį už tai balsavo 18 parlamentarų, prieš buvo 33, susilaikė 28. Seimas nesutiko, kad projektas būtų tobulinamas ir jį atmetė. Imtis iniciatyvos K. Neimantą paskatino, jo vertinimu, liūdnos gimstamumo tendencijos Lietuvoje.

Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras antradienį pagyrė JAV parengtą planą dėl Gazos Ruožo, kuriam pritarė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, pareikšdamas, kad jis padės užtikrinti „taiką ir klestėjimą“. Palestiniečių užsienio reikalų ministerija taip pat palankiai įvertino Niujorke surengtą balsavimą, kurio metu balsai pasiskirstė 13-0, ir paragino greitai įgyvendinti šią rezoliuciją vietoje.

Europos Sąjunga (ES) antradienį gyrė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos sprendimą balsuoti už rezoliuciją, palaikančią JAV prezidento Donaldo Trumpo parengtą taikos Gazos Ruože planą, sakydama, kad tai yra svarbus žingsnis.  Tai „svarbus žingsnis siekiant įgyvendinti visapusišką planą, skirtą Gazos konfliktui užbaigti.

Prie Toronto rotušės pirmadienį pirmą kartą buvo iškelta Palestinos vėliava. Tai pirmas kartas, kai palestiniečių vėliava buvo iškelta didžiausiame Kanados mieste po to, kai rugsėjį kanadiečių vyriausybė pripažino Palestinos valstybę. Kanada prisijungė prie kelių Vakarų valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK) ir Prancūziją, kurios Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje pripažino Palestinos valstybę. Šis žingsnis sukėlė tiek Izraelio, tiek Jungtinių Valstijų pasipiktinimą.

Jungtinės Tautos (JT) pirmadienį pareiškė, kad nors buvusios Bangladešo ministrės pirmininkės Sheikh Hasinos (Šeich Hasino) nuteisimas už nusikaltimus žmoniškumui yra „svarbus momentas aukoms“, jai neturėjo būti skirta mirties bausmė. 78 metų Sh. Hasina nepaisė teismo nurodymo grįžti iš Indijos ir dalyvauti teismo procese dėl to, ar ji įsakė imtis mirtinų represijų prieš studentų vadovaujamą sukilimą, dėl kurio 2024 metų rugpjūtį ji buvo nušalinta nuo pareigų.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį pareiškė, kad jo šalis neturi nedeklaruotų urano sodrinimo objektų ir kad visus jos objektus stebi Jungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos priežiūros institucija. „Irane nėra nedeklaruotų branduolinio sodrinimo objektų; visi mūsų objektai yra agentūros saugomi ir stebimi“, – Teherane surengtame forume sakė A. Araghchi.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba pirmadienį balsuos dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos plano Gazos Ruožui, pranešė diplomatai. Praėjusią savaitę amerikiečiai oficialiai pradėjo derybas 15 narių Saugumo Taryboje dėl teksto, kurio palaikymas būtų dar vienas žingsnis po paliaubų dvejus metus trunkusiame kare tarp Izraelio ir „Hamas“. Rezoliucijos projekte, kurį ketvirtadienį matė naujienų agentūra AFP, „sveikinamas Taikos tarybos“ įsteigimas.

Jungtinių Tautų (JT) taikdariai penktadienį pranešė, kad, praėjus beveik metams po paliaubų tarp Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“ įsigaliojimo, žydų valstybės kariuomenė pietų Libane netoli JT nubrėžtos vadinamosios Mėlynosios linijos, kuri faktiškai atstoja sieną tarp dviejų valstybių, pastatė betonines sienas.

Indonezijos prezidentas Prabowo Subianto įsakė savo šalies ginkluotosioms pajėgoms paruošti 20 tūkst. karių galimai JT taikos palaikymo misijai Gazos Ruože, penktadienį pranešė gynybos ministras Sjafrie Sjamsoeddinas.

Penktadienį Kazachstano policija pranešė suėmusi 12 žmonių ir dar šešiems skyrusi baudas dėl reto protesto, per kurį buvo sudegintas Kinijos lyderio Xi Jinpingo portretas.  Ketvirtadienį mitinge dalyvavę protestuotojai kaltino Kiniją dėl Kazachstano piliečio dingimo ir Kazachstano žemės supirkimo.  Vietos žiniasklaidos ir žmogaus teisių grupių teigimu, Alimnuras Turganbajus yra dingęs nuo liepos mėnesio, kai jį Kinijos vakarinėje Sindziango provincijoje suėmė pasienio pareigūnai.

Su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu Varšuvoje susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys aptarė regiono saugumo ir atsparumo klausimus, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  Daug dėmesio susitikime skirta Baltarusijos režimo vykdomų hibridinių atakų prieš Lietuvą keliamai grėsmei, akcentuotas Minsko vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą.

 Į atmintinų dienų sąrašą Seimas įtraukė Lietuvos oreiviams skirtą dieną, taip pat pasaulines kraujo donorų ir diabeto dienas.  Kaip numato ketvirtadienį priimtos įstatymo pataisos, birželio 11 d. bus minima Lietuvos oreivių diena, birželio 14 d. – Pasaulinė kraujo donorystės diena, lapkričio 14 d. – Pasaulinė diabeto diena. Už įstatymo pataisas, įteisinančias pasikeitimus atmintinų dienų kalendoriuje, ketvirtadienį balsavo 84 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį nurodė, kad maždaug 13,5 tūkst. kv. km Ukrainos ežerų, upių ir pakrančių vandenų gali būti užteršti minomis ir sprogmenimis. Nors Rusijos, 2022-ųjų vasarį pradėjusios didelio masto invaziją, karas prieš Ukrainą vyksta daugiausia sausumoje, abi šalys yra užminavusios didelius rajonus netoli krantų, be to, kai kurie nesprogę rusų sviediniai, raketos, bombos atsiduria vandens telkiniuose. „Maždaug 13,5 tūkst. kv.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį vizito JAV metu susitiko su Jungtinių Tautų (JT) Generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, su kuriuo aptarė Europoje dažnėjančias hibridines atakas, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  Susitikimo metu K. Budrys su JT vadovu kalbėjosi apie Rusijos karą Ukrainoje, Baltarusijos vykdomą hibridinę ataką prieš Lietuvą, Rusijos ir Baltarusijos vykdomus besitęsiančius ES oro erdvės pažeidimus.

BMW žengia svarbų žingsnį autonominio vairavimo srityje. Naujasis elektrinis visureigis „BMW iX3“ tapo pirmuoju automobiliu Europoje, gavusiu oficialų patvirtinimą 2-ojo lygio (L2) vairavimo asistentui, leidžiančiam važiuoti greitkeliu iki 130 km/val. greičiu vairuotojui nelaikant rankų ant vairo. Tai tapo įmanoma dėl naujo Jungtinių Tautų reglamento DCAS (Driver Control Assistance Systems), kuris pagaliau suteikė teisinį pagrindą tokioms pažangioms L2 sistemoms.

Jungtinės Tautos trečiadienį pranešė, kad praėjusią savaitę prie Libijos krantų apvirto guminė valtis su 49 migrantais ir 42 iš jų žuvo.  Tai buvo naujausia iš virtinės panašių nelaimių Viduržemio jūros ruože, kuriame šiemet jau žuvo daugiau kaip tūkstantis žmonių. Po šešių dienų dreifavimo išgyveno tik septyni žmonės, sakoma JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį duodamas interviu JAV transliuotojui „Fox News“ netikėtai užsipuolė Prancūziją, sakydamas, kad „mes turime daug problemų su prancūzais“. „Fox News“ vedėja Laura Ingraham klausė JAV prezidento apie kinų studentų priėmimą į JAV universitetus, teigdama, kad „tai ne prancūzai, tai kinai. Jie mus šnipinėja.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį Paryžiuje susitiks su palestiniečių lyderiu Mahmudu Abbasu ir aptars paliaubų Gazos Ruože įgyvendinimą, pranešė Eliziejaus rūmai. Susitikimas vyks praėjus mėnesiui po to, kai buvo sudarytos trapios paliaubos tarp „Hamas“ ir žydų valstybės po dvejų metų karo Gazos Ruože, kilusio po islamistų grupuotės išpuolio Pietų Izraelyje.

„Kyiv Post“ šaltinių duomenimis, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siekia iš Jungtinių Tautų rezoliucijos išbraukti nuorodas į Ukrainos teritorinį vientisumą ir Rusijos okupacijos pasmerkimą. Staigus JAV politikos posūkis Jungtinėse Tautose sukėlė nerimą Ukrainoje ir tarp jos sąjungininkų.

Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencijos COP30, kuri pirmadienį prasidės Belene Brazilijoje, dalyvių laukia nelengva užduotis – neleisti žlugti pasauliniam bendradarbiavimui klimato srityje. Prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva primygtinai reikalavo, kad renginys vyktų čia, Amazonijos drėgnuosiuose atogrąžų miškuose, nors Belene labai trūksta viešbučių kambarių.

Per Jungtinių Valstijų smūgius dviem įtariamiems narkotikų kontrabandos laivams žuvo šeši žmonės, pirmadienį pranešė JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas, padidindamas per šią prieštaringai vertinamą kampaniją žuvusių žmonių skaičių iki 76.  P. Hegsethas socialiniame tinkle „X“ sakė, kad sekmadienį JAV pajėgos tarptautiniuose vandenyse rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje smogė į du įtariamos narkotikų kontrabandos laivus, kuriuose buvo po tris žmones. „Visi šeši žuvo.

Minskui pareiškus, kad už kiekvieną Baltarusijoje esantį Lietuvos vežėjų sunkvežimį bus imamas mokestis, o jo nesumokėjus mašinos bus konfiskuojamos, Lietuvos vidaus reikalų ministras teigia, kad bus ieškoma būdų, kaip apsaugoti Lietuvos vilkikus ir puspriekabes.

Laikinasis Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa pirmadienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai Jungtinės Amerikos Valstijos atšaukė jam įvestas sankcijas, Baltuosiuose rūmuose turėtų susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tai pirmasis kurio nors Sirijos prezidento vizitas Vašingtone nuo 1946 m. Pranešama, kad derybų metu daugiausia dėmesio bus skiriama Sirijos prisijungimui prie JAV vadovaujamo kovos su „Islamo valstybe“ (IS) aljanso.

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išvyksta į Vašingtoną, kur iki trečiadienio vyksiančio vizito metu susitiks su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriumi Marco Rubio, šalies iždo sekretoriumi Scottu Bessentu bei kitais JAV administracijos pareigūnais, įmonių,  pagrindinių analitinių centrų atstovais ir lietuvių bendruomenės nariais.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino žvanginimas branduoliniais ginklais ir gyrimasis tariamai sėkmingais „Burevestnik“ bandymais buvo aiškus įspėjimas Vakarams apie eskalacijos riziką.

Vokietijos spaudoje pasklido nerimą keliantys pranešimai, esą „Mercedes-AMG“ bus priversta nutraukti kelių populiarių modelių, įskaitant „C 43“ ir „GLC 43“, gamybą. Teigiama, kad to priežastis – naujos, itin griežtos ES triukšmo taisyklės, įsigaliosiančios 2026 metais. Tačiau pats gamintojas šią informaciją oficialiai paneigė. Leidinys „Elektroauto-News“ tvirtina gavęs vidinį „Mercedes-Benz“ dokumentą, kuriame nurodytos konkrečios gamybos pabaigos datos.

Po Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą Ukraina sekmadienį deda pastangas grąžinti šviesą ir šildymą gyventojams, nors valstybės elektros tiekėjas teigė, kad jo elektros gamybos pajėgumai sumažėjo iki nulio. Maskva, kuri pastaraisiais mėnesiais suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos infrastruktūrą, naktį iš šeštadienio į sekmadienį paleido šimtus dronų į energetikos objektus visoje šalyje.