jungtinės karalystės

Per praėjusius metus sumažėjo emigruojančių iš Lietuvos gyventojų ir padaugėjo sugrįžtančiųjų. Lietuvoje metų pradžioje gyveno 18,5 tūkst. mažiau gyventojų nei prieš metus - 3 mln. 384,8 tūkst. Mažėjant gyventojų skaičiui, didėja pagyvenusių žmonių dalis. Lietuvoje gyventojų toliau mažėja, visuomenė sensta Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, metų pradžioje Lietuvoje gyveno 18,5 tūkst. mažiau gyventojų nei prieš metus - 3 mln. 384,8 tūkst.

Parduotas prabangus 430 tūkst. litų vertės automobilis "Land Rover Range Rover", kuriuo pernai spalio viduryje per vizitą Lietuvoje po Vilnių važinėjo Jungtinės Karalystės monarchė Elizabeth (Elžbieta II). Pasak dienraščio "Lietuvos žinios", bendrovės "Sostena" atstovai neįvardija, kas įsigijo karališkąjį automobilį. "Galiu pasakyti tik, kad tai - Lietuvos pilietis", - sakė "Sostenos" rinkodaros vadovė Deimantė Zutelienė.

Jungtinė Karalystė nuo kovo pradžios keičia vizų išdavimo tvarką.Į Didžiąją Britaniją vykstantiems Lietuvos piliečiams vizos nereikalingos. Tiems asmenims, kuriems tokios vizos būtinos, Jungtinės Karalystės ambasados interneto svetainėje www.britain.lt turės pildyti nustatytos formos elektroninę anketą.Kaip pranešė Jungtinės Karalystės ambasada Lietuvoje, užpildę anketą asmenys galės pasirinkti susitikimo su ambasados konsulinio skyriaus darbuotojais laiką.

Britų taryba šią savaitę paskelbė, kad savo veiklą iš Europos, taip pat ir Baltijos šalių, perkels į Artimuosius Rytus, kad pagerintų Didžiosios Britanijos įvaizdį musulmonų pasaulyje."Dirbame Jungtinės Karalystės reikalo labui ... o Jungtinės Karalystės prioritetas yra Artimieji Rytai", - sakė Britų tarybos, užsienyje propaguojančios anglų kalbą ir Britanijos kultūrą, direktorius Artimiesiems Rytams Robas Lynesas (Robas Lainsas)."Mėginsime patraukti jaunesnius žmones", - pažymėjo jis.

Londone viešintis užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministre Margaret Beckett aptarė dvišalių santykių, tarptautinio saugumo, Europos kaimynystės politikos ir energetinius klausimus. "Neseniai vykęs Jungtinės Karalystės monarchės istorinis vizitas Lietuvoje suteikė naują postūmį dvišaliams santykiams. Norėtume, kad tai peraugtų į naujus bendrus projektus", - antradienį vykusiame susitikime sakė P.Vaitiekūnas.

Rusija konfliktuoja su Ukraina, Gruzija bei Baltarusija, o ES tokio pobūdžio krizėms nėra pasirengusi, kol kas negalėtų pakankamai operatyviai reaguoti ir efektyviai jas spręsti. Todėl sausį Europos Komisija pristatė komunikatą „Energetikos politika Europai“ bei veiksmų planą-paketą energetikos srityje, kuris tęsia Žaliąją knygą apie energetiką. Pasiūlymai apima pagrindines energetikos politikos problemas. Pirma, tai priklausomybė nuo dujų ir naftos importo.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas antradienį ir trečiadienį su darbo vizitu lankysis Didžiojoje Britanijoje.Kaip pranešė URM, susitikime su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Margaret Beckett P. Vaitiekūnas aptars dvišalių santykių plėtros perspektyvas, tarptautinio saugumo, energetinės politikos klausimus, klimato kaitos problemas.

Rusija nori, kad kitos šalys būtų energetiškai priklausomos nuo jos, teigia saugumo analitikas iš Švedijos.Kalbėdamas pirmadienį Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje apie "Nord Stream" dujotiekio pasekmes Baltijos jūros regionui, Švedijos Gynybos tyrimų agentūros saugumo analitikas Robertas L.Larssonas pažymėjo, kad Rusijos energetikos politiką reikia suvokti kaip bendrą šalies užsienio politiką.

Baltijos jūros šalių atstovai Vilniuje diskutuos apie Rusijos ir Vokietijos dujotiekio "Nord Stream" pasekmes regiono valstybėms bei pasiūlys jo alternatyvų. Pirmadienį Vilniuje prasideda tarptautinė konferencija "Šiaurės Europos dujotiekis: ekonominės, politinės, teisinės ir ekologinės implikacijos Baltijos jūros regionui". Ją organizuoja Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas kartu su Užsienio reikalų ir Aplinkos ministerijomis, pranešė rengėjai.

Baltijos jūros šalių atstovai Vilniuje diskutuos apie Rusijos ir Vokietijos dujotiekio "Nord Stream" pasekmes regiono valstybėms bei pasiūlys jo alternatyvų.Pijrmadienį Vilniuje prasideda tarptautinė konferencija "Šiaurės Europos dujotiekis: ekonominės, politinės, teisinės ir ekologinės implikacijos Baltijos jūros regionui". Ją organizuoja Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas kartu su Užsienio reikalų ir Aplinkos ministerijomis, pranešė rengėjai.

Tarptautinę saugaus interneto dieną mini daugiau nei 40 šalių visame pasaulyje. Europos komisijos iniciatyva 15 stambiausių ES mobiliojo ryšio operatorių pasirašė veiksmų susitarimą dėl vaikų ir paauglių apsaugos nuo žalos, kurią gali atnešti mobiliosios technologijos. Suaugusieji dažnai net neįtaria, ką daro paaugliai, kai jų niekas neprižiūri, skelbia LTV „Panorama“.Vis dažniau kalbama apie vaikų saugumą internete.

Bendrovės "Containerships Group" valdoma Klaipėdos trumpųjų nuotolių laivybos įmonė "Kuršių linija" nuo ketvirtadienio vadinasi "Containerships". "Containerships" vadovas Sigurionas Markussonas teigė, jog bendrovė didina krovinių gabenimo laivais pajėgumą, tad nuo sausio 30 dienos pratęsė konteinerių linijos Suomija-Rusija-Lenkija-Švedija maršrutą - nuo šiol bus įplaukiama ir į Klaipėdą, penktadienį rašo "Lietuvos žinios". Tai turėtų dar labiau padidinti konteinerių kiekį Klaipėdos uoste.

Britų akademinių institucijų, užsienio reikalų, vyriausybės kanceliarijos atstovams ir diplomatinei bendruomenei pristatytas Lietuvos požiūris į Rusijos Kaliningrado sritį ir į jos europinius reikalus.Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Raimundas Lopata seminare Londone pirmadienį ragino šviežiai pažvelgti į Karaliaučiaus klausimą.

„ARTima galerija“, bendradarbiaudama su Didžiosios Britanijos Sasekso Universiteto Vest Dyno koledžu, pristatys tapybos specialybės studentų magistrinių darbų parodą Vilniuje.Parodos „Skirtingi potėpiai“ atidarymas – sausio 30 dieną, 18 valandą.Vest Dyno koledžas, įsikūręs unikalioje, autentiškoje seno dvaro erdvėje, sukuria kūrybinę atmosferą, o nedidelis studentų skaičius bei profesionalūs dėstytojai – palankias sąlygas ieškojimams ir puikiems meniniams rezultatams.

Pasaulį sukrėtusioje buvusio Rusijos saugumo agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo byloje gali būti ir lietuviškų pėdsakų. Didžiosios Britanijos policija jau nustatė asmenį, įvykdžiusį šį nusikaltimą. Jis į Londoną galėjo atvykti, o vėliau išvykti,  pasinaudojęs suklastotais Baltijos valstybių pasais.Tai dienraščiui "Lietuvos rytui" pareiškė artimas A. Litvinenkos draugas ir buvęs KGB biuro Londone vadovas bei dvigubas britų agentas Olegas Gordijevskis.

Net 95 proc. vairuojančių lietuvių, įsigydami automobilį, renkasi kelerius metus naudotą transporto priemonę. Pagal šalies gyventojų skaičių, važinėjančių senesniais nei 5 metų automobiliais Lietuva pirmauja tarp visų Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo Europos Komisijos užsakymu vykdomas 25 ES šalių gyventojų nuomonės tyrimas „Eurobarometras“, kurį Lietuvoje atlieka didžiausia šalies viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „TNS Gallup“.Remiantis apklausos duomenimis, dažniausiai naujus a...

Pirmadienio vakarą Strasbūre prasidėjusioje plenarinėje sesijoje europarlamentarai iškilmingai pasveikino visateisiais EP nariais tapusius Bulgarijos ir Rumunijos atstovus. Šių šalių delegacijoms iškilmingai įnešus valstybines vėliavas, naujuosius europarlamentus pasveikino EP pirmininkas Josep Borrell. Po to buvo sugrotas Europos himnas. Naujieji europarlamentarai eis savo pareigas iki EP rinkimų, kurie šiose šalyse bus surengti gegužę.

Lietuvoje kuriama tarptautinė studijų programa leis per ketverius metus gauti šešių šalių bakalauro laipsnio diplomus.Tarptautinio verslo vadybos studijų programa anglų kalba Lietuvoje bus dėstoma Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje, rašo dienraštis "Vakarų ekspresas". Naujosios studijų programos projekto koordinatorės, Socialinių mokslų kolegijos atstovės Rasos Uselienės teigimu, ši programa yra išskirtinė studentų bei dėstytojų mobilumu.

BBC praneša, kad buvęs kultinės grupės "The Smiths" vokalistas Morrissey galbūt atstovaus Jungtinei Karalystei Eurovizijos konkurse. Anot "bbc.co.uk", iš Mančesterio kilęs muzikantas susidomėjo galimybe dalyvauti tarptautiniame dainų konkurse po to, kai praėjusiais metais jo tėvynainis Dazas Simpsomnas su daina "Teenage Life" užėmė penktą nuo galo vietą. "Aš nenustebau, bet vis tiek pasibaisėjau tokiu Jungtinės Karalystės krachu. Kodėl jie nepasikvietė manes?", - kalbėjo Morrissey.

2007-ųjų sausio 23 dieną, antradienį, Vilniaus klube „Mulen Ružas“ (V. Mykolaičio-Putino g. 5) įvyks tradicinis sunkiosios muzikos festivalis „Ferrum Frost“, praeitais metais pateikęs nemažą lietuviško metalo dozę su trumpam į savo šaknis atsigręžusiais „Žas“ vaikinais priešakyje.

Ketvirtadienį surengtoje šventinėje spaudos konferencijoje Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderiai Petras Auštrevičius, Gintaras Steponavičius ir Eligijus Masiulis įvertino įsimintiniausius besibaigiančių metų įvykius bei asmenybes ir įvardijo 2006-ųjų „feniksus” bei „kiaušinius”.„Feniksai, pasižymintys sugebėjimu atgimti iš pelenų, yra puikus atsinaujinimo pavyzdys aplinkiniam pasauliui. Tuo tarpu kiaušinis, nors taip pat siejamas su atsinaujinimu, netinkamai laikomas sugenda.

Savo kailiu patyriau: darbdaviai ne melagiai – Lietuvoje katastrofiškai stinga darbo jėgos. Tačiau darbingo amžiaus vyrų, kurių laisvalaikį sudaro 24 val. per parą, yra užtektinai. Šį savo teiginį galiu pagrįsti stebėjimo rezultatais Vilniuje, kuriame viešėjau ir valandžiukę kitą sukiojausi prie parduotuvių „Iki“ ir „Saulutė“ Žirmūnuose. Po tų pasisukiojimų vis dėlto supratau, kad vyrai dar ne jėga ir net ne darbo jėga. Nei už pinigus, nei už gerą butelį.

Kas yra svarbiausias veikėjas - pilietinė visuomenė, kuriai padeda valstybė, ar valstybė, kuriai padeda pilietinė visuomenė? Toks klausimas iškilo vienoje diskusijoje, kurioje teko dalyvauti praėjusią savaitę. Šį klausimą kažkas palygino su garsiąja vištos ir kiaušinio dilema. Diskusijoje dalyvavęs prof. A. Kulakauskas išdėstė savo požiūrį: mes Lietuvoje turime ir vištą, ir kiaušinį, tik pas mus višta tąjį kiaušinį sulesa.

Apie masinę lietuvių emigraciją pastaruoju metu kalbama daug. Bet žmonės Lietuvą ne tik palieka, bet ir į ją imigruoja. Štai per 2005 metus į mūsų šalį atvyko 6,8 tūkst. imigrantų. 70 proc. iš jų – Lietuvos piliečiai. Vis dėlto apie lietuvių emigrantų grįžimą į tėvynę kalbėti dar per anksti. Imigrantai – daugiausia grįžtantys lietuviai Iš 6,8 tūkst. žmonių, pernai imigravusių į Lietuvą, „tikrų“ imigrantų, t.y. užsienio šalių piliečių, buvo tik 30 proc.

Po spalvingos ir triukšmingos kampanijos, kurios pagrindiniu veikėju tapo santechnikas iš Lenkijos, neva atimsiantis darbą iš vietos gyventojų, gegužę prancūzai referendume pasisakė prieš Europos Konstituciją. Po kelių dienų „ne“ Konstitucijai tarė ir beveik du trečdaliai Nyderlandų piliečių.

Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama dėl dešiniųjų ir kairiųjų vertybių likimo Lietuvoje. Šiandieninė Tėvynės sąjunga (TS), priimdama politinio gyvenimo iššūkius, turi kuo pasidžiaugti. Iš tradicinių partijų tik ji viena dar kyla reitingų pakopomis, o liberalai ir socdemai dėl savųjų lyderių kontroversijų išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Nepaisant visuotinio atšilimo, ozono skylės, globalizacijos, paukščių gripo, kaip visada nuobodžios naujametinės televizijos programos ir kitų stichinių nelaimių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventės Lietuvoje buvo nuklotos švelniu tradiciniu sniegu.

Kiek kartų bekartotumei žodį „cukrus”, burnoje saldžiau nepasidarys, sako sena rytų patarlė. Taip ir dėl ES pinigų, biudžeto: kiek kartų bekartosi, kad sutarimas pasiektas, bet jei Europos Parlamentas jam nepritarė, sutarimo nėra. Nes Europos Parlamentas yra viena iš dviejų ES institucijų, kurių balsas dėl ES pinigų yra lemiamas.

Įvykių kupinas dabartinis Jungtinės Karalystės pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) susilaukia daug dėmesio tiek visose jos valstybėse narėse, tiek ir pasaulyje. Dėl aktyvaus britų darbo siekiant spręsti aktualiausias problemas šis pirmininkavimas jau tapo pačiu turiningiausiu po didžiosios ES plėtros. Ši po kelių savaičių pasibaigsianti kadencija Lietuvoje taip pat aptarinėjama labiau nei bet kuri ankstesnė po mūsų šalies įstojimo į ES.

Trečiadienis. Vakaras Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas paspaudė reikalingą mygtuką ir pakėlė prie ausies telefoną: – ... – kažkas atsiduso. – Alio, alio? – paklausė premjeras. – It is hard to please all parties, – tyliai pasakė telefonas. Premjeras pažino Jungtinės Karalystės premjero Tony Blairo balsą ir mostelėjo ranka savo patarėjui Juozui Bernatoniui. – Ką jis čia sako? – uždengęs mikrofoną ranka patarėjo pasiteiravo ministras pirmininkas.

Sumaniusi rašyti straipsnį apie galimybes, sudaromas tiriamajam akademiniam darbui Lietuvos ir Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo įstaigose, nenorėjau pasirodyti šališka, beatodairiškai išgirdama užsienio privalumus, juolab neragavusi magistro studijų Lietuvoje.

Algirdo Brazausko era baigiasi. Nežinau, kiek ji tęsis fiziškai ir juridiškai, bet šio politiko mitas ir vadinamoji "charizma" žlunga ir eižėja tiesiog akyse. Prieš mus jau - ne patriarchas, ne archetipinis lietuvis iš stuomens ir iš liemens marmuriniais veido bruožais, ne gaspadorius, globėjas ir guodėjas, o besiblaškantis žmogutis, besikabarojantis iš duobės, bet tik dar labiau jon grimztantis.

Emocijų netrūko: Lietuvos prokurorai Maskvoje tyrė V. Uspaskicho diplomo autentiškumą, paleistas namo Rusijos pilotas, V. Martišauskas už reikalavimą duoti kyšį nubaustas realia laisvės atėmimo bausme, o A. Zuokas smogė dar vieną smūgį savo partijai. Emocijų netrūko: Lietuvos prokurorai, kurie buvo nuvykę į Rusiją tirti V. Uspaskicho diplomo autentiškumo, grįžo nieko nepešę (http://www.omni.lt/index.

Ar kada susimąstėte, ką reiktų išsaugoti po paskutinio teismo dienos? Laikas apie tai susimąstyti. Trečiadienį Didžiosios Britanijos vyriausybė pradėjo konsultacijas, po kurių turėtų būti sudarytas vertingiausių šalies kultūros vertybių sąrašas, prie kurių turėtų būti pritvirtintas mėlynas skydas - bent jau teoriška apsauga nuo paveldo niokotojų. Sprendimas pradėti diskusijas nesusijęs su liepos teroro išpuoliais ar branduolinio karo grėsme.

Prieš keletą savaičių Lietuvoje plačiai nuskambėjo viena linksma televizinė istorija. Keli jauni išdaigininkai į valstybinės svarbos radijo eterį paleido laukinę fantaziją skatinančio pavadinimo grupės dainą apie nerimą keliančius įvykius, susijusius su nepajudinamu Lietuvos Respublikos pareigūnu, kuriam vienas dabar jau užmarštyje nuskendęs žurnalas prieš keliolika metų suteikė tokį titulą: “...Mykolas uola, plieninis torsas ir varškinės kinkos.

Panašu, kad net ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija jau nebesitiki nieko gero iš mūsų atlikėjų pasirodymų "Eurovizijoje" - po dainų konkurso finalo LRT savo tinklapyje internete paskelbė, jog Lietuva prarado teisę kitąmet dalyvauti šiame konkurse. Tai keista, nes prieš porą metų pakeistose "Eurovizijos" taisyklėse numatyta, kad pusfinalyje gali dalyvauti net ir prasčiausiai ankstesniame konkurse pasirodę atlikėjai, o apie naujus taisyklių pakeitimus informacijos nebuvo.

Radijo stoties „M-1“ klausytojų daugumą kankina melancholija. Jie jaučiasi vieniši su „Akon“, pasiilgsta hipių laikų su pasaulinio lygio diskžokėjais, paskui klausia savęs - „ko gi jie, po galais, laukia“ su Jay-Z, ir vėl guodžiasi vienatve su ŽAS. Tada pasiprašo pakylėjimo su Moby, bet prasiėję sudužusių svajų bulvaru kartu su paauglių pseudopankroko grupėmis pradeda įtikinėti, kad tenori gyventi. „Linksmasis“ pavasaris Lietuvoje.

Popmuzikos pasaulio dešimtukai yra kaip skaidrus mus supančio pasaulio veidrodis. Jie puikiai atspindi įvairių šalių popkultūros tendencijas. Antai „M-1“ dešimtukas rodo, kad pasaulio diskžokėjai ir kuo skambesni jų vardai lengvai užkariauja nelanksčias lietuviškas ausis. Dar jame yra šiek tiek eurovizinio rastamanizmo, šiek tiek pseudopanko, „ŽAS“ų ir popprogresyvo.

Popmuzikos gyvenime jokių revoliucijų. Pasaulio populiariausių dainų sąrašuose sąstingis. Tokius įvadinius žodžius jums teks girdėti kas savaitę, kol “Blyksčių” auditorija pasieks tris milijonus. Taigi radijo stoties “M-1” dešimtuke Hokšila, pareiškęs, kad nerūko “žolės”, pakyla arčiau dviejų pirmų nepajudinamųjų vietų. Ačiū Perkūnui, lietuviai bent žino U2, tačiau to, kad antroje vietoje yra infantili dainelė apie krokodilą, jauna Lietuvos demokratija nepateisinsi.

Partnerystė tarp viešojo ir privataus sektorių tapo madinga valstybės valdymo tema daugelyje šalių. Dažniausiai partnerystė suprantama kaip konsultavimasis. Tačiau ji taip pat gali būti ir naujoviškas viešųjų pirkimų būdas, kai sudaroma ilgalaikė sutartis tarp viešojo ir privataus sektorių dėl viešosios infrastruktūros sukūrimo ar viešųjų paslaugų teikimo. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė yra gera alternatyva viešajai infrastruktūrai kurti ir viešosioms paslaugoms teikti.

Šią savaitę dešimtukuose ir baisiame popmuzikos pasaulyje nieko ypatinga. “M-1” populiariausių dainų sąrašo viršūnę puošia komercinių šokių muzikos hipių “Global Deejays” kūrinys (jei ne gėda taip vadinti) “The sound of San Francisco”. Ne, tai ne San Francisko gėjų hauso muzika, tai kur kas blogiau.

Pas mus vis dar madinga teigti, kad mokesčių sistema šalyje nepalanki verslui. Tačiau skaičiai sako ką kita. Per trumpą laiką pelno mokestį sumažinus nuo 24 iki 15 proc., mokesčius nuo dividendo - nuo 29 proc. iki taip pat 15 proc., mokesčius smulkiajam verslui nuo 15 proc. iki 13 proc., supaprastinus pelno apskaitos sistemą smulkiam verslui, mūsų mokesčių politika tapo jei ne liberaliausia, tai bent viena liberaliausių mūsų žemyne.

Pagrindinė festivalio “Gaida” tema šiais metais - “muzika ir teatras”, kurios akcentai - ne tik keturių kamerinių operų pastatymai, bet ir teatralizuotos koncertinės programos.

Rugsėjo 22 d., trečiadienį, Lietuvos žydų bendruomenės centre įvyko oficialus holokausto vietų ženklinimo projekto, kurio globėjas yra prezidentas Valdas Adamkus, uždarymas. Ceremonijoje dalyvavo Jungtinės Karalystės holokausto švietimo fondo viceprezidentas lordas Janneris (Džaneris), Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius, Jungtinės Karalystės ambasadorius Colinas Robertsas ir kiti garbingi svečiai.

Ne visi Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai yra politiniai benamiai, kaip kalbėdamas apie kai kurių Lietuvos europarlamentarų problemas pasakė vienas Lietuvos politikas. Kai kurie, kaip ir buvo galima tikėtis, sėkmingai pradėjo darbą savo politinėje grupėje, kurių Europos Parlamente iš viso yra septynios.

Nors kasmetinis šiuolaikinio šokio festivalis “Naujasis Baltijos šokis 04” baigėsi prieš porą savaičių, apie turiningą jo programą vis dar kalbama, dalijamasi įspūdžiais, pasirodo vis naujos publikacijos Lietuvos ir užsienio spaudoje. Apie festivalį ir šiuolaikinį šokį apskritai su Lietuvos šokio informacijos centro vadovu Audroniu Imbrasu kalbasi Jūratė Terleckaitė. Kaip vertinate festivalį, ar jis pavyko? Pats nelinkęs vertinti festivalio - laukiu žiūrovų, spaudos nuomonės.

Kovo 26 d. darbą pradėjo naujasis Jos Didenybės Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ambasadorius Lietuvai Colinas Robertsas. Išskirtiniame pokalbyje parlamentarizmo tėvynės ir per pastarąjį dešimtmetį ypač lietuvių pamėgtos šalies diplomatas su “Omni laiko” skaitytojais dalijasi savo mintimis apie Didžiosios Britanijos ir Lietuvos draugystę, bendruosius Europos namus ir pasaulinės politikos aktualijas.

Kai prieš porą metų pradėjome ypač intensyviai ruoštis narystei NATO, kiekvienoje autobuso stotelėje galėjai išvysti didžiulį plakatą, kuriame buvo pavaizduotas liūtas (suprask - NATO), o šalia jo besišypsantis zuikis (suprask - Lietuva NATO pašonėje). Lietuva per savo, kaip nepriklausomos valstybės, istoriją dar niekada neturėjo tokių karinio saugumo garantijų, kokias gali suteikti karinis NATO Aljansas.

Šeštadienį, vasario 28 d., Rygoje Didžiojoje Gildijoje vykusiame konkurso “Sinfonia Baltica” finale, geriausiu kūriniu iš 5 finalą pasiekusių kompozicijų buvo pripažintas Lietuvos nacionalinės premijos laureato Jurgio Juozapaičio kūrinys “Bokštų kontrapunktai”. Antrąją premiją už kompoziciją “Musica dolente” laimėjo latvių kompozitorius Aivaras Kalejis, trečiąją premiją pasidalijo du kompozitoriai - latvis Romualdas Kalsonas už kūrinį “Precibu dziesmas” bei Arvydas Malcys už kūrinį “Virš mūsų ...