jungtinėms valstijoms

Trečiadienio (05.21) užsienio spaudos apžvalgoje: Irakas, doleris, Europos ūkis, Indonezijos valdžios keliai ir klystkeliai. Laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Gintaras Aleknonis. “Atvirukas iš Irako” - taip pavadintas Tomo Frydmeno pastabas skelbia dienraštis “New York Times”. Visą savaitę po Vidurio Iraką keliavęs apžvalgininkas teigia, kad jį labiausiai nustebino, kiek Sadamas nustekeno savo šalį. Blogiausias dalykas, ką paskatino šis skurdas - tai plėšimai.

Finansininkas ir filantropas George'as Sorosas (Džordžas Sorosas) antradienį (05.20) pranešė ketinąs įsteigti stebėtojų grupę, kuri prižiūrės, kad Bagdado okupacijos laikotarpiu Jungtinėms Valstijoms kontroliuojant Irako naftos išteklius būtų išvengta pažeidimų.

Kenijos saugumo tarnybų pareigūnai ketvirtadienį (05.15) pranešė turį informacijos, kad vienas iš 1998 metais surengtų JAV ambasadų sprogdinimų Nairobyje ir Dar es Salame organizatorių vėl planuoja teroro išpuolį Kenijoje "Nustatėme, kad Fazulas Abdullah Mohammedas (Fazulas Abdula Mohamedas) dalyvauja rengiant sąmokslą įvykdyti dar vieną išpuolį.

Jungtinės Valstijos pateikė Saugumo Tarybai nekantriai visų lauktą rezoliucijos dėl pokario Irako atstatymo projektą. Jame numatyta, jog Jungtinės Tautos suteikia Jungtinėms Valstijoms ir Didžiajai Britanijai mandatą atkurti Iraką ir bent jau metus laikyti jame savo ir sąjungininkių karines pajėgas. Suprantama, visa ekonominė veikla taip pat išlieka iš esmės amerikiečių rankose.

Penktadienį (05.09) Vroclave susitinka vadinamojo Veimaro trikampio - Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos - vadovai. Vokietijos spaudos puslapiuose netyla svarstymai apie Lenkijos vaidmenį Irako atstatyme ir Lenkijos vyriausybės pasiūlymą Vokietijai prisidėti prie stabilumo palaikymo pajėgų Irake. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.

Irakas gali būti padalytas ne į tris, o keturis karinius sektorius, vieną iš kurių galėtų kontroliuoti lenkų pajėgos, sekmadienį (05.04) pareiškė Lenkijos gynybos ministras Jerzy Szmajdzinskis (Ježis Šmaidzinskis). Lenkijos visuomeninė televizija pranešė, jog po Pentagone Vašingtone vykusių susitikimų šalies ministras pareiškė, kad Lenkija galėtų administruoti šiaurinį ar pietų vidurio sektorių tarp antro pagal dydį Basros miesto ir sostinės Bagdado.

JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) ketvirtadienį vakare paskelbė, kad pagrindinės karinės operacijos Irake baigėsi ir kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės nugalėjo. JAV vadovas, kuris į tautą kreipėsi iš lėktuvnešio, dreifuojančio netoli Kalifornijos pakrantės, taip pat pareiškė, kad šešių savaičių karas Irake yra dar "viena pergalė kovoje su teroru", kuri buvo pradėta po 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolio prieš Jungtines Valstijas.

Vakarų dienraščiai aptaria rytoj prasidedantį keturių Europos valstybių - Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos ir Liuksemburgo - gynybos susitikimą, svarsto tarptautinę padėtį po Irako karo ir vertina bandymus stabdyti ūmaus kvėpavimo takų sindromą (SARS). Pirmadienio (04.28) užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.

Prancūzija neišvengs savo pasipriešinimo Jungtinėms Valstijoms dėl karo su Iraku padarinių, pareiškė antradienį (04.22) JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas), kalbėdamas Charlie Rose'o (Čarlio Rouzo)televizijos pokalbių laidoje. Pasak C. Powello, JAV yra priverstos iš naujo apsvarstyti santykius su Prancūzija, nes ji žadėjo vetuoti bet kurią JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, pritariančią Irako problemos sprendimui jėga.

Vakarų spaudoje šiandien daug minčių apie SARS virusą, Izraelio ir palestiniečių peripetijas, taip pat susistumdymus dėl Jungtinių Tautų programos Irakui “nafta už maistą”, Vašingtono paskirtojo pokario Irako administracijos vadovo generolo Džėjaus Garnerio apsilankymą Bagdade ir Sadamo Huseino ir jo kolegų paieškas. Antradienio (04.22) užsienio laikraščių apžvalgą parengė Andrius Kunčina.

JAV jūrų pėstininkai ketvirtadienį (04.17) nurodė, kad nė vienas irakietis nebuvo paskirtas vadovauti šalies civilinei administracijai ir kad nė vieno irakiečio paskyrimui JAV nėra pritarusios. Atstovas ryšiams su visuomene kapitonas Joe Plenzleris (Džo Plencleris) sakė, kad jūrų pėstininkai atsiriboja nuo dviejų irakiečių, kurių vienas tvirtina, kad vietos lyderiai jį išrinko Bagdado meru, o kitas teigia, kad buvo išrinktas laikinuoju gubernatoriumi.

Karinė operacija Irake beveik baigta. Jungtinės Valstijos įvykdė keltą užduotį, kurią jos labai aiškiai formulavo, - pašalinti Saddamo Husseino režimą ir suteikti irakiečiams galimybę kitaip susitvarkyti savo gyvenimą. Beje, Jungtinės Valstijos turi sukaupusios didelį istorinį militaristinių diktatūrų pertvarkymo patyrimą - prisiminkime jų vaidmenį kuriant naujas pokarines Vokietiją ir Japoniją.

Vakarų dienraščiai šiandien itin daug dėmesio skiria tarptautinei politikai po Irako karo. Viena tarptautiniams apžvalgininkams rūpimų temų - Jungtinių Valstijų spaudimas Sirijai. Antradienio (04.15) užsienio laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.

Jungtinės Valstijos antradienį (04.15) Pietų Irako mieste Nasirijoje pradeda derybas su susiskaldžiusiomis ir įtariomis irakiečių grupėmis dėl to, kaip bus valdoma jų šalis žlugus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimui. Tačiau dar neprasidėjus deryboms tremtyje gyvenančios irakiečių grupės reiškia skepticizmą, o jas vienija nebent pasitenkinimas, kad atėjo galas Saddamo Husseino valdžiai, ir būgštavimai dėl to, kad į jas nebūtų žiūrima kaip į per daug artimas Jungtinių Valstijų šalininkes.

Pentagonui sausio mėnesį paprašius generolo leitenanto Jay Garnerio (Džejaus Garnerio) tapti Vašingtono "paskirtuoju vicekaraliumi" Irake, jo galvoje galėjo šmėstelti mintis apie praeityje jau patirtą jausmą. 1991-aisiais dėkingi kurdai ant rankų nešė J.Garnerį baigiantis jo humanitarinei misijai, kurios metu jie buvo saugomi nuo Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) kariuomenės.

JAV kariuomenė teigia Bagdado oro uoste dislokavusi 7 tūkst. Karių. JAV karinė vadovybė planuoja užimti Bagdadą sektoriais. JAV pajėgos užėmė į šiaurės vakarus nuo Bagdado vedančius greitkelius. Per prasiveržimą į Bagdadą žuvo daugiau kaip 2 tūkst. Irako karių, teigia JAV. JAV kariai kontroliuoja visus vakarinius Bagdado pakraščius, miesto rytuose aidi artilerijos salvės Bagdadiečiams uždrausta išvykti iš miesto tamsiu paros metu, pranešė Irako televizija.

Baškirijos prokuroras paskelbė oficialų įspėjimą Rusijos musulmonų centrinei dvasinei valdybai, kuriai vadovauja muftijus Talgatas Tadžudinas, taip pat pačiam muftijui T. Tadžudinui, kad ekstremistinė veikla nėra leistina.

JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas) ketvirtadienį sakė, kad pagrindinis vaidmuo po karo atstatant Iraką turi tekti Jungtinėms Valstijoms ir Didžiajai Britanijai, kurių pajėgos šiuo metu dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimą.

Šventosios Rusijos islamo centrinė dvasinė valdyba (buvusi Rusijos ir NVS šalių Europoje musulmonų centrinė dvasinė valdyba) priėmė nutarimą paskelbti džihadą (šventąjį karą) Jungtinėms Valstijoms. Tai ketvirtadienį (04.03) pranešė Rusijos vyriausiasis muftijus Talgatas Tadžudinas. T. Tadžudinas pažymėjo, jog nutarimas paskelbti džihadą kuriai nors šaliai priimtas XX-XXI amžių Rusijos istorijoje antrąjį kartą.

JAV pajėgos ketvirtadienį (04.03) artinasi prie šiitų šventojo Nedžefo miesto centro. Amerikiečių karininkai agentūrai "Reuters" sakė, kad JAV pajėgos ieško Irako prezidentui Saddamui Husseinui (Sadamui Huseinui) lojalių kovotojų. Laikraštis "The New York Times" pranešė, kad JAV karininkai palaiko ryšį su labai aukšto rango šiitų dvasininko padėjėjais ir tariasi, kaip turėtų būti valdomas Nedžefas, kai jame nebebus Saddamui Husseinui lojalių pajėgų.

Du Amerikos laikraščio "Newsday" darbuotojai, du dirbantys pagal sutartį fotografai ir vienas su jais buvęs pacifistas, dingę be žinios Bagdade prieš savaitę, atsirado Jordanijos teritorijoje. "Newsday" praneša, kad vienas iš žurnalistų jiems paskambino palydoviniu telefonu ir pranešė, kad jis ir jo kolegos jaučiasi gerai, nors maždaug savaitę praleido Irako Abu Graibo kalėjime.

Kubos lėktuvo pagrobėjas, kuris grasino susprogdinti rankinę granatą, jei nebus nuskraidintas į Jungtines Valstijas, antradienį (04.01) lėktuvui nutūpus Floridoje pasidavė policijai, pranešė JAV pareigūnai. Lėktuvą su 33 žmonėmis į Ky Vesto oro uostą atlydėjo JAV kariškių lėktuvai.

JAV prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) pirmadienį (03.31) sakė, kad pergalė prieš Saddamą Husseiną (Sadamą Huseiną) artinasi "su kiekviena diena", bet perspėjo, kad Irako režimas ar jo sąjungininkai teroristai vis dar gali smogti Jungtinėms Valstijoms. "Prieš akis daug pavojų, bet su kasdien mes artėjame prie Bagdado. Su kiekviena diena artėjame prie pergalės", - sakė jis maždaug tūkstančiui pakrantės apsaugos darbuotojų, kurie jo žodžius palydėjo sveikinimo šūksniais.

Prieš savaitę prasidėjo Irako karas. Vakarų spaudos apžvalgininkai neskuba suvedinėti pirmosios kovų savaitės rezultatų, daugiau galvojama apie karo perspektyvas. Užsienio spaudos apžvalgą parengė “Laisvosios Europos” žurnalistas Gintaras Aleknonis. Didžiulių prieštaravimų, kurie tarp Amerikos ir likusios pasaulio kilo dėl Irako karo, taip lengvai nepašalinsi ir tai kelia nerimą, - dienraštyje “Washinton Post” rašo Robertas Samuelsonas.

Šiaurės Korėja toliau rengsis paleisti branduolinių atliekų perdirbimo gamyklą, kol JAV sutiks pradėti derybas. Tai KLDR valdžia pareiškė praėjusią savaitę Jungtinių Tautų specialiajam pasiuntiniui Maurice'ui Strongui (Morisui Strongui). M. Strongas sakė interviu "Reuters" televizijai, kad oficialūs asmenys Pchenjane kalba neturį planų kurti branduolinį ginklą, bet drauge žada "toliau žengti žingsnius, kuriuos laiko būtinus savo ekonominiams ir saugumo interesams, kol prasidės rimtos derybos"....

Pirmadienį (03.24) Vakarų dienraščiai rašo apie savaitgalio įvykius Irako kare. Pagrindines temas apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė. “Pirmųjų karo dienų sklandumas visai pateisina amerikiečių manymą, kad konfliktas bus “švarus” ir beveik be aukų. Tačiau savaitgalį jiems teko patirti apie žuvusius mūšiuose, klaidas ir kitas tragedijas.

JAV vadovaujamų pajėgų karo lėktuvai pirmadienį (03.24) atakavo Šiaurės Irako fronto pozicijas netoli Čamčamalio, esančias kurdų kontroliuojamoje teritorijoje. Tai pirmoji ataka šiame rajone nuo karo prieš Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) pajėgas pradžios. Vienas vyresniųjų kurdų karinių pajėgų vadų Mamas Rostamas iš Čamčamalio duotame interviu "Reuters" pranešė, kad karo lėktuvai numetė šešias bombas ant irakiečių bunkerių, įrengtų virš šio miestelio iškilusių kalvų viršūnėje.

Lietuvos darbo federacija kviečia visus darbo kolektyvus tylos protesto akcija pareikšti nepritarimą karui Irake. Darbo federacija visus darbo kolektyvus paragino penktadienį vidurdienį darbo vietoje 5 minučių tylos protesto akcija išreikšti nepritarimą bet kokiems kariniams veiksmams Irake.

Turkijos prezidentas Ahmetas Necdetas Sezeras (Achmetas Nedždetas Sezeras) ketvirtadienį (03.20) suabejojo "vienašalių" JAV karinių veiksmų prieš Iraką teisėtumu. "Reikėjo leisti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai užbaigti procesą dėl Irako. Nemanau, kad teisinga Jungtinėms Valstijoms imtis vienašališkų veiksmų dar iki šio proceso pabaigos", - sakė prezidentas žurnalistams Ankaroje. A. N. Sezeras jau anksčiau sakė, kad karas Irake gali būti pradėtas tik su Jungtinių Tautų mandatu.

Kai kovo 18 d. JAV prezidentas George`as W. Bushas paskelbė Irakui 48 valandų ultimatumą, reikalaudamas, kad Irako vadovas Saddamas Husseinas paliktų šalį, antraip bus smogtas karinis smūgis, daugelis pajuto tam tikrą palengvėjimą. Baigėsi keletą mėnesių trukusi didžiulė politinė ir psichologinė įtampa - prasideda nors ir tragiški, tačiau aiškūs veiksmai.

Didžiosios pasaulio valstybės skirtingai vertina JAV oro smūgius Bagdadui. Japonija ir Filipinai pasiūlė pagalbą JAV. Tačiau Azijos musulmonai smerkia Irako puolimą. Jį kritikuoja ir Rusijos politikai, o Kinija paragino nedelsiant nutraukti karą Irake ir grįžti prie diplomatinių pastangų taikiai išspręsti šią krizę.

Japonija ir Filipinai pasiūlė pagalbą Jungtinėms Valstijoms, ketvirtadienį pradėjusioms karinę operaciją Irake, tačiau Azijos musulmonų lyderiai griežtai pasmerkė karinius veiksmus ir sakė, kad amerikiečiams teks užmokėti didelę kainą. Tai pareikšta maždaug tuo metu, kai amerikiečių ir britų pajėgos pradėjo karą Irake, kuris, pasak prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo), gali būti ilgesnis ir sunkesnis negu daugelis prognozavo.

Ketvirtadienį auštant Bagdadą sudrebino pirmieji sprogimai, Jungtinėms Valstijoms pradėjus karą su Irako lyderiu Saddamu Husseinu (Sadamu Huseinu). Praėjus 90 minučių po Jungtinių Valstijų paskelbto ultimatumo pabaigos, virš miesto pasirodė naikintuvai, ugnį atidengė Irako priešlėktuvinė gynyba ir ėmė kaukti oro pavojaus sirenos. Apie tai pranešė Bagdado centre esantis agentūros "Reuters" korespondentas.

"Yra visos galimybės", kad ketvirtadienį bus pradėtas karas prieš Iraką, trečiadienį (03.19) pareiškė Australijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Downeris. "Taip, manau, jog yra visos galimybės, kad taip įvyks. Mes tikėjomės, kad Saddamas Husseinas pasinaudos 48 valandų ultimatumu, tačiau dabar mums atrodo, kad jis neketina juo pasinaudoti", - sakė A. Downeris Australijos radijui.

Užsienio spauda jau komentuoja Bušo ultimatumą Sadamui Huseinui. Apie tai skaitykite “Laisvosios Europos” radijo žurnalisto Virgio Valentinavičiaus parengtoje antradienio (03.18) užsienio spaudos apžvalgoje. Londono dienraščio “Times” redakcijos straipsnyje rašoma, kad vakar prezidento Džordžo Bušo paskelbta tiesos valanda buvo trumpa.

Jau trečią dešimtmetį valdančio Irako prezidento Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) laukia lemiamas išbandymas - pasipriešinimas Jungtinėms Valstijoms, kuris ir lems, ar į istorijos knygas jis bus įrašytas kaip tironas, ar kaip arabų didvyris. Irako prezidentas, kuris puikiai suvokia savo galimą vietą istorijoje, paskelbė apie savo ryžtą mirti tėvynėje, galbūt net per karą, kuriam rengiasi Vašingtonas.

Jungtinėms Valstijoms ir Didžiajai Britanijai ketvirtadienį vėl nepavyko įtikinti neutralios pozicijos besilaikančių šalių paremti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje būtų numatyti įgaliojimai pradėti invaziją į Iraką. Vašingtonas ir Londonas, kurie dar nėra užsitikrinęs būtinos paramos Saugumo Taryboje, paskelbė, kad dvejojančias šalis patraukti savo pusėn stengsis iki kitos savaitės, o jei tai nepavyks, šių pastangų atsisakys.

Daugiau kaip trims dešimtmečiams praėjus nuo to laiko, kai Yoko Ono ir velionis jos vyras Johnas Lennonas savo akcija lovoje protestavo prieš karą Vietname, "eksbitlo" našlė vėl ragina pasaulį suteikti taikai šansą. Y. Ono pagrindiniuose šalies laikraščiuose išspausdino didžiulius skelbimus, kuriuose parašyta paprasta frazė: "Įsivaizduokite taiką... 2003-iųjų pavasaris". Šis skelbimas yra aliuzija į J. Lennono 1971-ųjų dainą "Imagine", tapusią neoficialiu viso pasaulio kovotojų už taiką himnu.

Turkijos ministras pirmininkas Abdullah Gulas (Abdula Giulas) antradienį atsistatydino iš pareigų, atverdamas kelią į vyriausybės vadovo postą valdančiosios partijos lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui). Turkijos prezidentas Ahmetas Necdetas Sezeras (Achmetas Nedždetas Sezeras) priėmė A.Gulo atsistatydinimą ir paprašė R.T.Erdogano pradėti formuoti vyriausybę.

Jau dabar aišku, kad Irako problema nepaprastai paspartino tuos politinius procesus, kurie lemia naujosios pasaulio tvarkos pobūdį. Kokiame pasaulyje gyvensime ir kas artimiausiais dešimtmečiais bus politinis tautų lyderis? Toks klausimas jaudina ne tik politinius lyderius, bet ir paprastus žmones.

Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms ruošiantis karinei operacijai prieš Iraką, Lietuva planuoja galimą indėlį į tarptautinę operaciją karinėje ir pokario fazėse.

Nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė Rusija vetuos JAV ir Didžiosios Britanijos parengtą naują rezoliuciją, kuri suteiktų įgaliojimus panaudoti karinę jėgą prieš Bagdadą, sakoma pirmadienį (03.10) paskelbtame Rusijos užsienio reikalų ministro Igorio Ivanovo pareiškime. Jei rezoliucijos projektas bus pristatytas JT Saugumo Tarybos balsavimui, Rusija balsuos prieš šį dokumentą, sakoma I. Ivanovo pareiškime.

Šiaurės Korėja į Japonijos jūrą pirmadienį paleido raketą "žemė-laivas", taip tikriausiai norėdama išsireikalauti iš Jungtinių Valstijų nuolaidų sprendžiant krizę dėl Pchenjano branduolinių ambicijų. Apie raketą pranešė Japonijos pareigūnai, kurie pridūrė, kad raketos paleidimas, kurio buvo tikimasi, tiesioginės grėsmės Japonijai nesukėlė. Raketa, kuri, pareigūnų teigimu, nebuvo balistinė, paleista maždaug vidurdienį Japonijos (5 val. Lietuvos) laiku.

“Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga apžvelgia ketvirtadienio (03.06) tarptautinę spaudą. Pagrindinė tema - kas atsitiks, jei Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nepriims (o taip turbūt ir bus) karingos JAV ir Didžiosios Britanijos parengtos rezoliucijos. Vakar Prancūzijai ir Rusijai beveik atvirai pagrasinus vetuoti karui duris atveriančią rezoliuciją, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, atrodo, greitai artėja prie paralyžiuojančio pato.

Jungtinės Valstijos trečiadienį (03.05) paskelbė dėl šnipinėjimo išsiunčiančios iš šalies du Irako diplomatus, akredituotus Jungtinėse Tautose, ir kreipėsi į kitas valstybes su prašymu pasekti jų pavyzdžiu. "Jungtinės Valstijos pareikalavo, kad išvyktų du Irako misijos Jungtinėse Tautose atašė", - sakė JAV valstybės departamento atstovė spaudai Tara Rigler.

Europos Sąjungos (ES) teisingumo ministrams dėl bloko šalyse kilusio nerimo penktadienį (02.28) nepavyko susitarti dėl galutinių derybų su Jungtinėmis Valstijomis, siekiant pasirašyti precedento neturinčią ES ir JAV ekstradicijos susitarimą, pranešė diplomatai. "Nebuvo susitarta... keleto šalių nariai išreiškė susirūpinimą dėl kelių klausimų", - teigė ES diplomatas, daugiau detalių nesuteikęs.

Tinklapis www.bushisms.com siūlo paskaityti originalių JAV prezidento George’o W. Busho (Džordžo V. Bušo) minčių, o trumpą įdomiausių posakių sąrašą pateikia ispanų dienraštis "El Mundo". "Jei mes nepradėsime karo, rizikuosime pralaimėti". "Aplinkai gresia ne tarša, o vandens ir oro nešvarumas". Iš pokalbių su žurnalistais: "Reikėtų paklausti to, kas man pateikė klausimą. Aš neturėjau galimybės paklausti to, kas man pateikė klausimą.

Rusijos politologai nevienodai prognozuoja būsimo balsavimo Saugumo Taryboje dėl Irako problemos padarinius. Rusijos mokslų akademijos JAV ir Kanados instituto direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kremeniukas sakė, kad jeigu Maskva vetuos britų ir amerikiečių pasiūlytą rezoliucijos projektą, JAV pradės rengti kitą dokumentą, "nes po to jiems bus nepatogu pradėti operaciją". Mokslininkas taip pat mano, kad "jeigu bus pradėtas karas, Rusijai nieko kita nebeliks, kaip pasiūlyti rezoliuciją, smerkia...

“Laisvosios Europos” radijo Prahoje žurnalisto Mykolo Drungos parengtoje ketvirtadienio (02.28) Vakarų spaudos apžvalgoje skaitykite apie Europos reikalus ir apie nesutaikomas nuostatas dėl Irako.