jungtinėmis valstijomis

Artimieji Rytai buvo vienas iš tų pasaulio regionų, kurie Baracko Obamos pergalę sutiko džiaugsmingai, išreikšdami viltį, kad naujasis JAV prezidentas demokratas pakeis Amerikos užsienio politikos liniją regione. Tačiau šiandien entuziazmas pamažu blėsta, to priežastis yra B. Obamos tylėjimas per neseniai vykusį Izraelio puolimą Gazos ruože. Arabų šalyse viešoji nuomonė pasidalino tarp vilties ir skepticizmo, tarp tikėjimo ir nepasitikėjimo.

Vyriausybėms, kurios į laisvosios rinkos ideologijos sukeltą krizę atsako taikydamos senus pažįstamus metodus, išsilaikyti nepadės net melas. Stebėdama minias žmonių Islandijoje, puodų ir keptuvių skambinimu sukėlusias savo vyriausybės griūtį, prisiminiau lozungą, kuris antikapitalistų sluoksniuose buvo populiarus 2002-aisiais: „Jūs esate Enron. Mes esame Argentina.“ Skelbiama žinia buvo paprasta.

Rusijos vadovybė keičia kursą ir vėl nori bendradarbiauti su Vakarais, nes ekonominių problemų šalyje didėjimas primena besiritantį sniego kamuolį. Premjeras Vladimiras Putinas ilgokai laikė Rusiją „ramiu užutekiu“. Tačiau šiandien nebeliko jokių abejonių - Rusiją vis smarkiau krečia krizė. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, šiais metais Rusijos ūkis augs vos 2-3 proc., ir tai bus po to, kai ilgą laiką metinis augimas siekė beveik 7 procentus.

Izraelio lėktuvai gerą savaitę trukusiais bombų ir raketų smūgiais stengėsi sunaikinti palestiniečių organizacijos „Hamas“ vadavietes, ginklų sandėlius, taip pat vadus ir karius. Karinė operacija prasidėjo kaip atsakas į palestiniečių kovotojų Izraelio teritorijon leidžiamas raketas. „Hamas“ lyderiai nesutiko pratęsti neseniai pasibaigusių paliaubų sutarties ir įsipareigoti, jog raketinis apšaudymas baigsis ir kai kurių regionų izraeliečiams nebeteks nerimauti dėl savo ir vaikų saugumo.

Gruzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendradarbiavimo susitarimas, kuris bus pasirašytas sausio pradžioje, yra „reikšmingas ir stiprus“ dokumentas, pareiškė Tbilisyje viešintis užsienio reikalų (UR) ministras Vygaudas Ušackas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas į užsienio reikalų ministrus Vygaudas Ušackas žada užsienio politikos tęstinumą ir pabrėžia geresnio diplomatinio ekonominių Lietuvos interesų atstovavimo užsienyje svarbą. „Viena didžiausių mūsų vertybių yra užsienio politikos tęstinumas.

Kai kurie kapitalizmo sistemos tyrinėtojai jau prieš porą dešimtmečių pranašavo sisteminį krizinį pokytį, Jungtinėms Valstijoms netenkant galios vienoms palaikyti pasaulio tvarką. Tie pranašavimai atrodė nelabai pagrįsti – visi buvo apimti euforijos dėl galutinės kapitalizmo pergalės griuvus Berlyno sienai, o Kinijai vis labiau įsukant ekonominį ir kultūrinį vartojimo visuomenės kūrimo modelį.

Šiandien baigsis kone dvejus metus trukusi JAV prezidento rinkimų odisėja, į politinių ir pasaulėžiūrinių aistrų „Vargu, ar B.Obama būtų taip priartėjęs prie  Amerikos prezidento posto, jeigu rinkimai vyktų JAV ekonomikos klestėjimo laikais”, - tvirtina garsus Amerikos ir Lietuvos mokslininkas-atomininkas, rašytojas Kazys Almenas, iš arti stebėjęs ne vienos JAV prezidento rinkimų kampanijos mechanizmą.verpetą įtraukusi ne tik Ameriką, bet ir visą pasaulį.

„Bernardinai.lt“ skaitytojams pateikia Leonido Donskio pokalbį su Andrejumi Piontkovskiu LRT laidoje „Be pykčio“. Andrejau Andrejevičiau, labai malonu Jus matyti. Mums garbė, jog sutikote ateiti į studiją. Praėjusį kartą su Jumis kalbėjomės apie tai, kaip, subyrėjus Sovietų Sąjungai, sudužo kai kurios svajonės, viltys. Šiandien norėčiau pakalbėti apie kitą fenomeną.

Kalbantis su rusais Maskvos gatvėse jums pasirodys, kad jie nieko nežino apie šalyje siaučiančią finansų krizę. Šalies TV kanalai užgožia šį reiškinį, o naujienų agentūros gavo nurodymus vengti gąsdinančių posakių.

Svajonių šalis Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) vis mažiau vilioja mūsų tautiečius. Šiemet tik 128 lietuvaičiai pasidavė vilionėms išvažiuoti į užatlantę pasinaudoję vadinamuoju bilietu į gyvenimą – žaliąja korta, rašo „Respublika“. Dar prieš penkerius metus žaliąsias kortas buvo laimėję per 2 tūkst. lietuvių, po metų tokių būta jau perpus mažiau.

Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus kalba Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 63-oje sesijoje buvo aštri ir atvira, tad sukėlė tam tikrą šurmulį. V. Adamkus garsiai išsakė daugelio mažųjų Rusijos kaimynių vis labiau jaučiamą nesaugumą, kurį nepaprastai sustiprino Rusijos agresija prieš Gruziją, demonstratyvus rusų armijos šeimininkavimas suverenios valstybės teritorijoje, tarptautinių sutarčių laužymas ir nesiskaitymas su pasaulio visuomenės nuomone.

Keliolika metų politinės įtampos ir skurdo persekiojami armėnai kilus karui Gruzijoje vėl įsitikino, kokie pažeidžiami yra gyvendami viename jautriausių regionų, rašo „Respublika“. Skaičiuoja prarastus pinigus Tarp pasaulio galingųjų priversta laviruoti Kaukazo šalis netruko skaudžiai pajusti karinio konflikto pasekmes - ekonominiai nuostoliai jau šiandien skaičiuojami šimtais milijonų dolerių.

Rusijos agresija prieš Gruziją ir šios šalies nusiaubimas išlieka svarbiausia pasaulio politinės darbotvarkės tema. Didžiųjų valstybių lyderiai vis labiau ima suvokti agresyvią Rusijos politikos prigimtį, tačiau, sakytume, gana sunkiai ir nenoriai. Agresyvi Rusijos politika tampa rimtu iššūkiu ir sykiu ji verčia permąstyti visą XX amžiaus istoriją – prieškarį, pokarį ir sovietinę dalies Europos okupaciją.

Mažos valstybės neretai demonstruoja savo gebėjimą pažeminti didžiąsias. Rytų europiečiai visiškai pagrįstai sunerimo dėl Rusijos blickrigo Gruzijoje įžūlumo ir sėkmės, dienraščio „The Wall Street Journal“ nuomonių skiltyje rašo JAV tyrimų centro „Council of Foreign Relations“ vyresnysis mokslo darbuotojas Maxas Bootas.

Analitikai mano, kad Jungtinės Valstijos yra iš dalies atsakingos už tai, kad padrąsino provakarietiškai nusiteikusią Gruzijos vyriausybę imtis veiksmų Pietų Osetijoje, rašo trečiadienio „Lietuvos žinios“. Nors prezidentas G.W.Bushas paragino Rusiją „pakeisti dabartinį kursą“ ir atitraukti savo kariuomenę, kad būtų išvengta „dramatiško ir brutalaus jėgos eskalavimo“, rusams tai nė motais, nes JAV karinė intervencija į mažą buvusią Sovietų Sąjungos respubliką yra neįsivaizduojama.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija abejoja, ar Rusijos taikdariai sugeba palaikyti taiką Pietų Osetijoje ir mano, kad padėčiai regione normalizuoti veiksmų turi imtis Europos Sąjunga. „Norime dar kartą atkreipti dėmesį, kad pastarųjų dienų įvykiai tik toliau sėja abejones ar šalis, prisiėmusi „taikdario misiją“, sugeba ją vykdyt. Tai patvirtina ir šios nakties svarstymai Jungtinių Tautų Saugumo taryboje.

„Lietuvos žinių“ apžvalgininkas Tomas Dapkus analizuoja prezidento argumentus dėl Pilietybės įstatymo vetavimo. Štai Prezidento spaudos tarnyba su džiaugsmu pranešė, kad Argentinos lietuviai dėkoja Valdui Adamkui už vetuotą Pilietybės įstatymą.

Vis pasikartojantys, nors ir neigiami, gandai apie siekius Lietuvoje dislokuoti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) priešraketinės gynybos skydo elementus suvienijo tam besipriešinančius politikus, nors jie ir priklauso skirtingoms partijoms. Internete šiuo metu  intensyviai renkami parašai po peticija, kuria reikalaujama neleisti dislokuoti šalyje JAV priešraketinės gynybos skydo komponentų.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pirmadienį išskrido į Vašingtoną bandyti gelbėti derybų su Jungtinėmis Valstijomis dėl priešraketinio skydo, kurios stringa Varšuvai atmetus JAV pasiūlymą patobulinti lenkų ginkluotąsias pajėgas. Jungtinės Valstijos nori Lenkijos teritorijoje dislokuoti 10 raketų gaudytuvų, kurie būtų dalis priešraketinio skydo, turinčio apsaugoti nuo tos grėsmės, kurią, pasak Vašingtono, kelia "piktadarės valstybės", pirmiausia - Iranas.

Iš JAV sugrįžęs Premjeras sako, kad greičiausiai nuo kitų metų pradžios Lietuvos piliečiai į šią šalį vyks be vizų. Ministro Pirmininko teigimu, su Amerikos pareigūnais aptarta daug klausimų, taip pat ir derybų su Lenkija dėl priešraketinio skydo dislokavimo jos teritorijoje eiga, tačiau Lietuva į jas nesikiša, praneša LTV naujienų tarnyba.

JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais), kitą savaitę pradėsianti kelionę po Europą, apsilankys Čekijoje pasirašyti sutarties dėl priešraketinės gynybos (PRG) skydo, ketvirtadienį sakė sekretorės atstovas spaudai. "Kitą savaitę ji išvyks į Europą ir apsilankys Čekijoje", - žurnalistams sakė sekretorės atstovas spaudai Seanas McCormackas (Šonas Makormakas) ir pridūrė, kad jos lėktuvas išskris pirmadienio vakarą.

Vieni metai po to, kai tapo britų ministru pirmininku, Gordonas Brownas penktadienį patyrė naujų smūgių - jo partija per papildomus rinkimus liko penkta, o apklausa parodė, kad rinkėjai laiko jį kliūtimi rinkimuose. Šie žeminami papildomų rinkimų ir apklausos rezultatai, rodo tą didžiulį pokytį, kuris įvyko nuo to laiko, kai G.Brownas perėmė vadovavimą vyriausybei. Tada jis buvo liaupsinamas, o jo Leiboristų partijos populiarumas didėjo.

Vietnamo vadovai sekmadienį iškilmingai atsisveikino su buvusiu ministru pirmininku Vo Van Kietu, kuris buvo laikomas revoliucionieriumi, ekonomikos liberalizavimo pradininku, padėjusiu išvesti komunistų valdomą šalį iš izoliacijos. Vo Van Kietas mirė trečiadienį, sulaukęs 85 metų. Jis buvo premjeru nuo 1991 iki 1997 metų, ir kovojo su konservatyviaisiais komunistais, kad šalyje būtų vykdomos reformos.

Pirmoji straipsnio dalis Šventasis Sostas yra vienintelė religinė institucija, dalyvaujanti diplomatiniuose santykiuose. Šventojo Sosto diplomatinė tarnyba yra seniausia pasaulio diplomatinė tarnyba. Jos ištakos sietinos su popiežiaus pasiuntiniais, vadinamaisiais legatais (legati a latere). XV a. viduryje įvairiose šalyse pradėta steigti apaštališkąsias nunciatūras; pirmosios apaštališkosios nunciatūros buvo įkurtos Venecijoje ir Paryžiuje 1500 metais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iškilmingai užbaigė savo valdymo metus – pagarbintas nacionalinio lyderio titulu, rimtos pasaulio žiniasklaidos pripažintas įtakingiausiu pastarųjų metų politiniu lyderiu. Rusijos istorikai bei politikos apžvalgininkai kol kas nedrįsta naujausios Rusijos istorijos tarpsnio vadinti „Putino epocha“ vien dėl to, jog nėra aišku, kiek dar ji tęsis.

Irako vyriausybė, kuri gauna didelę JAV karinę pagalbą, slapta sudarė su Serbija 833 mln. dolerių (1,8 mlrd. litų) vertės susitarimą dėl ginklų, taip tikriausiai siekdama apeiti antikorupcines sąlygas, kurios numatytos tokiuose susitarimuose su Jungtinėmis Valstijomis, šeštadienį savo interneto svetainėje paskelbė „The New York Times“. Kaip teigiama laikraščio pranešime, tą susitarimą rugsėjo mėnesį, nežinant Irake esantiems JAV pajėgų vadams, sudarė 22 aukšto rango irakiečių pareigūnų delegac...

Likus keliems mėnesiams iki Vasaros olimpinių žaidynių Pekine, jų rengėja Kinija paprašė nesikišti į šalies vidaus reikalus. Užsienio reikalų ministras Yang Jiechi (Jang Dzieči) įspėjo dėl rugpjūtį įvyksiančių žaidynių nedaryti šaliai spaudimo iš išorės. Esą politizuoti olimpines žaidynes Pekine prieštarauja Olimpinei chartijai.

Niekas neabejojo, kad Rusijos prezidentu taps Dmitrijus Medvedevas. Pastarasis yra senas prezidento Vladimiro Putino bendražygis – jie abu savo politinę karjerą pradėjo žymiojo Sankt-Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako komandoje. Vėliau „piteriečiai“ persikėlė į Kremlių ir, kaip matyti, ilgam jame įsikūrė. Juk jei pavyktų sukurti dviejų žmonių vienvaldystės sistemą ir išspręsti valdžios perdavinėjimo ir grąžinimo problemą, tai šis dvejetas Rusiją galėtų valdyti dar kokius tris dešimtis metų.

Paskutinių metų įvykiai rodo, kad Rusijos Federacija neturi užsienio politikos strategijos. Tai, kaip praneša „Naujas regionas“ korespondentas, pareiškė Maskvos Carnegie centro direktorius Dmitrijus Treninas.  Dalyvaudamas Maskvoje surengto apskrito stalo diskusijoje „Rusijos politika tarp esamo ir būsimo prezidento“, jis pažymėjo, kad egzistuoja visiškos Rusijos užsienio politikos degradacijos pavojus.

Tikriausiai tik Sovietų Sąjunga anuomet taip nesutarė su Vakarais ir turėjo tokias ambicijas kaip dabar Rusija baigiantis Vladimiro Putino valdymui. Atrodo, V. Putinas tikrai padarė viską, kad Rusija ir Vakarai atsidurtų netoli šaltojo karo ribos. Žinoma, apie tiesiogines analogijas kalbėti būtų nekorektiška, nes Rusija nei kariniu, nei ekonominiu, nei demografiniu atžvilgiu Sovietų Sąjungai neprilygsta. Jos jėga slypi tik aukštose naftos ir dujų kainose.

Naujasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, kuris vadovauja praeitą savaitę prisaikdintai vyriausybei, susiduria su rimtais iššūkiais. Vienas iš svarbiausių – išlaikyti pasitikėjimą tų, kurie bene labiausiai prisidėjo prie jo pergalės.

JAV diplomatijos vadovė Condoleezza Rice ketina šiandien Maskvoje toliau derėtis su Rusija dėl strateginių raketų politikos, praneša „BBC.“Ji turėtų susitikti su Vladimiru Putinu ir aptarti Maskvos prieštaravimus dėl amerikiečių planų statyti Lenkijos ir Čekijos teritorijoje priešraketinės gynybos skydą.C. Rice ir gynybos sekretorius R. Gatesas susitikimuose Maskvoje mėgins įtikinti Kremliaus šeimininkus, kad minėti planai jiems grėsmės nekelia.

58 proc. suaugusiųjų Lenkijos gyventojų palaiko raketinės gynybos sistemos dislokavimą savo šalyje, liudija Nuomonių tyrimo korporacijos atlikta apklausa. Du iš trijų apklaustų suaugusiųjų (67 proc.) tiki, kad raketinės gynybos bazė Lenkijoje padėtų stiprinant NATO, o 70 proc. mano, kad jų šalis turėtų tęsti derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl bazės įkūrimo. Daugelis žmonių Lenkijoje - 89 proc. - žino apie Rusijos prezidento Putino nepritarimą dėl raketinės gynybos sistemos Lenkijoje.

Rusija seniai savo nepasitenkinimą JAV planais dislokuoti priešraketinės gynybos skydą Rytų Europoje reiškianti Rusija, tačiau šį kartą rusų generolas nuėjo kur kas toliau, antradienį praneša “Dziennik.pl”.Rusijos generalinio štabo viršininkas Jurijus Balujevskis pareiškė, jog Čekijos vyriausybė padarytų “didelę klaidą”, jei sutiktų dislokuoti šiai sistemai priklausantį radarą savo teritorijoje. Diplomatine kalba, kaip pastebi daugelis analitikų, tai reiškia beveik grasinimą.

Šiandien Vokietijoje prasideda „didžiojo aštuoneto“ – JAV, D. Britanijos, Prancūzijos, Kanados, Vokietijos, Japonijos, Italijos ir Rusijos – valstybių vadovų susitikimas. Buvo planuojama, kad pagrindinėmis jo temomis bus klimato pokyčiai, konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir Kosovo ateitis. Tačiau dabar manoma, kad didžiausias dėmesys gali būti skirtas JAV ir Rusijos tarpusavio santykiams. BBC teigimu šį G8 susitikimą aptemdys išaugusi šių dviejų šalių tarpusavio santykių įtampa.

Ar valstybės institucijos pajėgios atsispirti nederamai įtakai? Kaip politinei šalies valdžiai sekasi ginti nacionalinius interesus? Apie tai Tėvynės sąjungos garbės pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis kalbėjo Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“, atsakydamas į žurnalisto Tomo Dapkaus klausimus.

Kinija tvindo pasaulį pigiomis prekėmis, taip keldama grėsmę pasaulinei finansų sistemai, tvirtina Vokietijos dienraštis “Berliner Zeitung”. Stebėtinas faktas: besivystančios šalys kasmet į turtingas pramonines valstybes įlieja iki šimto milijardų dolerių. Svarbiausia tokio reiškinio priežastis – tai, kad Azijos „tigrai“, visų pirma Kinija, tvindo pasaulį savo prekėmis ir gauna milžinišką pelną iš užsienio prekybos.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana) penktadienį paragino Jungtines Valstijas pradėti tiesiogines derybas su Iranu dėl prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos ir pridūrė, jog Iranas yra pasirengęs tokioms deryboms. "Norime pamatyti, kiek JAV yra pasiruošusi prisidėti.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas nemato priežasčių peržiūrėti pozicijas dėl sutikimo, kad šalies teritorijoje būtų dislokuotos Amerikos priešraketinės gynybos (PRG) dalys. "Čekija pradėjo derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl Amerikos radaro dislokavimo mūsų teritorijoje, ir aš nematau, ką čia galima peržiūrinėti", - pareiškė V.Klausas interviu agentūrai "Interfax" savo vizito į Rusija išvakarėse.

Lenkija bus antroji šalis, kurioje stabtelės turo į Europą atvykęs JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas), ketinantis aptarti Vašingtono pasiūlymą įkurdinti Rytų Europoje dalį priešraketinės gynybos komplekso, skirto apsiginti nuo galimos Irano ir Šiaurės Korėjos grėsmės.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Jurijus Balujevskis antradienį pareiškė žurnalistams, kad ateityje Rusija gali atsisakyti priešraketinės gynybos (PRG) rajono Maskvoje.

JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) pirmadienį išskrido į Maskvą, kur bandys įtikinti Rusijos lyderius bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis dėl Vašingtono gynybinių planų Europoje, susijusių su Irano raketų grėsme.R.Gatesas yra aukščiausio rango JAV pareigūnas, įsitraukęs į intensyvėjančius debatus Europoje dėl planų Lenkijoje pastatyti raketų gaudytuvus, o Čekijoje - radarą.

Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos lyderis Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ragina "visiškai atsisakyti" praeities politikos, tačiau jo griežta kalbėjimo maniera kursto būgštavimus, kad jis gali suskaldyti, o ne suvienyti šalį.Vengrų imigranto ir prancūzės, kurios tėvas buvo Graikijos žydas, šeimoje gimęs N.Sarkozy du kartus užėmė vidaus reikalų ministro postą, dirbo finansų ministru, o nuo 2004 metų yra valdančiosios dešiniųjų Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP) pirmininkas.

Per vieną kruviniausių išpuolių Jungtinių Valstijų istorijoje ginkluotam užpuolikui nušovus 32 žmones, užsienio šalių politikai ir žiniasklaida antradienį užsipuolė Amerikoje klestinčią "ginklų kultūrą".Pasak Australijos ministro pirmininko Johno Howardo (Džono Hovardo), kelią JAV ginklų kultūros atsiradimui jo šalyje užkirto griežti įstatymai, priimti po 1996 metais Tasmanijoje vykusio masinio šaudymo.

Maskva nemato pagrindo bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis kuriant priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dalis Rytų Europoje, nors tam tikrų signalų gauta iš Vašingtono, pareiškė Rusijos URM atstovas."Nors pastarosiomis dienomis Amerika davė tam tikrų signalų, kad būtų galima bendradarbiauti, plačiau žvelgti į kooperavimąsi, politinio pagrindo bendradarbiavimui aš nematau", - penktadienį Maskvoje sakė URM Europos bendradarbiavimo departamento direktorius Sergejus Riabovas.

Irano prezidentas trečiadienį pareiškė, kad Iranas gali peržiūrėti savo santykius su Jungtinėmis Valstijomis, jei nesikeis prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) ir jo administracijos elgesys, bei įspėjo galingąsias pasaulio valstybes, jog leisdamos Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijas, jos neatims iš Irano teisės į branduolines technologijas.

Pietų Korėjos sostinėje netoli viešbučio, kur vyksta derybos su Jungtinėmis Valstijomis dėl laisvosios prekybos susitarimo, sekmadienį mėgino susideginti vienas protesto akcijos dalyvių, pranešė įvykio liudininkai ir ligoninės personalas."Viskas įvyko taip greitai. Vyras staiga paskendo liepsnose, o riaušių malšinimo policininkai ėmė gesinti jį gesintuvais", - žurnalistams sakė įvykio vietoje buvęs fotografas.

Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelosi) padėjėjai šeštadienį dirbo - rengėsi svarbiam jos vizitui Sirijoje, dėl kurio protestą pareiškė Baltieji rūmai, pranešė pareigūnai. Sirijos ambasada Vašingtone planuojamą kelionę pasveikino kaip "didelės svarbos" įvykį ir išreiškė viltį, kad ji gali pakeisti itin įtemptus santykius su Jungtinėmis Valstijomis, nors Baltieji rūmai vizitą ir pasmerkė kaip "išties niekam tikusią mintį", kenkiančią JAV politikai.