julius sabatauskas

Šiandien Seimo Pirmininko sekretoriatui pristatytas penkiasdešimt keturiais parašais patvirtintas Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos 2009 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo atitikties Lie...

Ketvirtadienį Seimas iškilmingai paminėjo Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido atmintinas dienas. Seimo Pirmininkui Arūnui Valinskui pasiūlius, parlamentarai tylos minute pagerbė tuos, kurie negrįžo - mirė tremtyje ar žuvo kankinami. "Trėmė Lietuvos piliečius, nes trėmimas buvo bandymas negrįžtamai sunaikinti Lietuvos valstybę", - sakė A. Valinskas.

Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė prašys Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinti kai kurias jau anksčiau šio Teismo nagrinėtas aukštąjį mokslą reglamentuojančio įstatymo nuostatas. Pasak Seimo nario socialdemokrato Vytenio Andriukaičio, bus prašoma papildomai išaiškinti įstatymo nuostatas, susijusias su universitetų ir aukštųjų mokyklų autonomija, su organizacine universitetų struktūra, su finansavimo aspektais, su gerai besimokančio studento sąvoka.

Neblaiviems prie vairo sulaikytiems vairuotojams siūloma įrengti alkotesterius-užraktus. Alkotesteriai-užraktai vairuotojui esant neblaiviam neleis įjungti variklio. Tokia sistema taikoma daugelyje Europos valstybių. Programa įgyvendinta Belgijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Australijoje ir kitose šalyse. Kokie rezultatai? Apie 70 proc. sumažėja girtų vairuotojų padarytų avarijų skaičius", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Seimo narys Julius Sabatauskas.

Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka, Saulius Stoma, Dalia Teišerskytė ir Julius Sabatauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, reikalaudami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamosios atsakomybės už Lietuvai nusipelniusių asmenų šmeižtą, kurį interneto svetainėje paskleidė Lietuvos žydų asociacija Izraelyje.

Seime prasidėjo interpeliacijos finansų ministrui Algirdui Šemetai procedūra. Tarp ministro ir Seimo narių įžeidinėjimų vieni kitiems A. Šemeta teisinosi, kad jokios realios alternatyvos dabartinei finansų politikai nebuvo ir nėra, ir dar kartą kartojo, kad sunkmetis - buvusios Vyriausybės palikimas.

Po įtempto sezono jau šį savaitgalį išaiškės Lietuvos šachmatų klubų lygos nugalėtojai. Šachus ir matus kovo 14-15 d. profesionalūs šachmatininkai dalys šiuolaikiniame prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“. Čia intelektualaus žaidimo gerbėjai galės stebėti 2008 m. Lietuvos čempiono, tarptautinio didmeistrio Aloyzo Kveinio mestą iššūkį 15 priešininkų simultane.

Opozicinę Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) į Europos Parlamento (EP) rinkimus ves buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Jos pavardė įrašyta pirmąja kandidatų sąraše. Antrasis jame - europarlamentaras Justas Paleckis. Toliau į EP keliami Seimo nariai Birutė Vėsaitė, Zigmantas Balčytis, Gediminas Kirkilas, Juozas Olekas, Aloyzas Sakalas, Vytenis Andriukaitis, Irena Šiaulienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Juras Požela.

Alytiškės Asta Graževičienė, Birutė Balevičienė ir Jolanta Rudžianskienė visus metus privalės saugotis, kad net atsitiktinai neatsidurtų kokiame nors pikete ar mitinge, kuriam nėra duota leidimo. Tuomet šios moterys tikrai nebeišvengtų baudų iki 2000 litų arba arešto iki 30 parų, rašo „Lietuvos rytas“. Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs policijos surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus, šioms alytiškėms skyrė įspėjimus.

Rengiantis įgyvendinti šiuo metu įstatymų numatytą galimybę teismuose steigti kanclerio etatą, kartu svarstoma galimybė sujungti teismų administracijas, taip taupant lėšas. Antradienį prezidentūroje aptariant teismų veiklos problemas keltas ir teisėjų atrankos klausimas - už teisėjų atranką atsakingas šalies vadovas artimiausiu metu teiks Seimui įstatymų pataisas, numatančias teisėjų atranką supaprastinti.

Parlamentarai per mėnesį nuo priesaikos - iki gruodžio 17 dienos - privalėjo pateikti viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijas, bet daugiau nei šeštadalis seimūnų savo prievolę pamiršo. „Įstatymas numato, kad nuo priesaikos per mėnesį Seimo nariai turi duoti viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai - todėl užvakar buvo paskutinė diena“, - „Respublikai“ sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Seime įstatymų projektai keliauja iš posėdžio į posėdį, nepriimant jų dėl kvorumo trūkumo, o statistiniai posėdžių lankomumo rodikliai - puikūs. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) duomenys rodo, jog per pastaruosius du mėnesius plenarinius posėdžius be pateisinamos priežasties yra praleidę du Seimo nariai - „tvarkietis“ Jonas Ramonas bei socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Seimas skuba patvirtinti naują parlamentarų atlyginimų tvarką, nubraukiant priedus, o jų sąskaita didinant atlyginimus. Antradienį sudaryta darbo grupė iš esmės pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Algirdo Syso siūlomoms pataisoms, kuriomis būtų didinamas Seimo nario pareiginės algos koeficientas, BNS informavo grupės vadovas Algimantas Salamakinas.

Seimas skuba patvirtinti naują atlyginimų tvarką, nubraukiant priedus, o jų sąskaita didinant atlyginimus. Antradienio rytą posėdžiavęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) vienam teisinį atlyginimų skaičiavimo reguliavimą keičiančiam projektui pritarė, kitam - ne, tačiau komiteto išvados net nebuvo pateiktos Seimui.

Spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Naujajame parlamente ši partija turės 45 vietas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus.

Tautos prisikėlimo partijos (TPP) atstovas Rokas Žilinskas, kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu ir pasipriešinimu pareigūnams, sako po priesaikos pats prašysiąs Seimo panaikinti jo teisinę neliečiamybę. Tačiau toks pareiškimas gali būti niekinis, nes Seimo statutas galimybės Seimo nariui pačiam prašytis Seimo panaikinti jo neliečiamybę nenumato.

Šios savaitės žmogus – Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis. Žmogus, paskelbęs daug triukšmo sukėlusią nutartį, kurioje politikus tiesiai šviesiai pavadino marginalais, asmenimis, kurie puikuojasi savo meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje ir pan.

Teismų sistemą sudrebino dar vienas skandalas. Seimo nario ieškinį nagrinėjęs Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis teismo tribūna pasinaudojo įtūžiui išlieti. Pasak dienraščio „Lietuvos rytas“, G.Seikalis nagrinėja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo.

Generalinės prokuratūros darbuotojai juokauja pašonėje turį susimušusių popžvaigždučių Mios ir Zvonkės vertus kolegas - taip pakrikštyti kumščiais santykius aiškinęsi prokurorai Justas Laucius ir Virginijus Sabutis.

Jau tiksliai žinoma, kas užims pirmąsias 70 vietų Seime. Partijų sudarytus sąrašus gerokai pakoregavo rinkėjai, - skelbia dienraštis „Vakaro žinios“. Rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje laimėję konservatoriai dabar gali džiaugtis ne 17, kaip skelbta anksčiau, bet jau 18 laimėtų vietų Seime. Tuo pačiu vienu mandatu - iki 10 - sumažėjo socdemų kraitis. Tačiau šie jau yra gavę du mandatus vienmandatėse apygardose.

Vakar Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikus duomenis paaiškėjo, kad premjeras ir socialdemokratų vadas Gediminas Kirkilas rinkėjų valia smuko į trečią vietą pagal skirtus pirmumo balsus rinkimuose. Jis – vienintelis partijos lyderis, praradęs savo poziciją sąraše. LSDP garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas teigia nesureikšminąs tokių rezultatų.

Socialdemokratų rinkėjai daugiausiai pirmumo balsų skyrė socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei – ji iš trečios pakilo į pirmąją vietą. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateikiamais duomenimis, V.Blinkevičiūtė surinko 38683 pirmumo balsus. Antroje, kaip ir buvo, liko Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, surinkęs 37327 pirmumo balsus. Tuo tarpu premjeras, socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas iš pirmosios krito į trečiąją vietą.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Įvairios interesų grupės Seimo rinkimuose remia sau patrauklius kandidatus. Lietuvos gėjų tinklalapyje skelbiamas sąrašas kandidatų, už  kuriuos agituoja ši organizacija. Labiausia gėjai linkę paremti socialdemokratų ir liberalcentristų kandidatus. „Rinkimai ne už kalnų - spalio mėn.

Rugsėjo 6 d. Vilniuje, „Siemens Arenoje“, įvykusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) delegatų konferencija oficialiai patvirtino partijos rinkimų programą ir kandidatų sąrašą.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas pasmerkimo nesulaukė. Taip ir nenuspręsta, ar jis darė spaudimą teismui. Abejonių kilo, kai J. Sabatausko vadovaujamas komitetas išklausė „Dujotekanos“ advokatus. Tuomet buvo pareikalauta pradėti tyrimą dėl valstybės saugumo skandalo tyrimo medžiagos viešinimo, kadangi joje atskleisti įtartini dujų bendrovės ryšiai su aukštais valstybės pareigūnais. J. Sabatausko teigimu, jog elgesio svarstymas tėra rinkiminės kampanijos dalis.

Ne vienas ir ne du partijų rinkimų sąrašų pirmuose dešimtukuose įrašyti asmenys tokiose aukštose pozicijose atsidūrė už atvirai demonstruojamą lojalumą savo lyderiams, rašo „Lietuvos žinios“. Lyginant partijų, išsirikiavusių prie Seimo rinkimų starto linijos, pirmuosius dešimtukus su tais, kurie buvo sudaryti prieš ketverius metus, kai vyko rinkimai, akis bado aiški tendencija: aukštyn kilo ištikimybės vadams nevengę demonstruoti politikai, o žemyn krito, priešingai, lyderiams vienaip ar kitai...

2004 metų rinkimus į Seimą Alytaus vienmandatėje rinkimų apygardoje laimėjo socialdemokratas Julius Sabatauskas, o rajono Dzūkijos rinkimų apygardoje - Tėvynės sąjungos (dabar Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) atstovas Algirdas Vrubliauskas. Pastarąjį pernai balandį pakeitė partijos kolega Kęstutis Čilinskas.

Dar keturios rinkimuose į Seimą dalyvausiančios partijos sudarė savo kandidatų sąrašus. Jų viršūnėse įsitvirtino jau gerai pažįstami politikos veikėjai, dažniausiai - dabartinio Seimo nariai, rašo pirmadienio – „Lietuvos žinios“. Pirmaisiais numeriais visuose sąrašuose puikuojasi partijų pirmininkai.

Lietuvos socialdemokratų partiją į rinkimus ves premjeras Gediminas Kirkilas bei Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas. Penktadienį partijos taryboje patvirtinto sąrašo trečiojoje vietoje po reitingavimo atsidūrė Seimo narė Milda Petrauskienė, ketvirtojoje – susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, penktojoje – socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilija Blinkevičiūtė.

Kurti Trečiąją Respubliką ir stiprinti savivaldą raginęs Liberalų sąjūdžio narys Aidas Feliksas Palubinskas po daugiau nei metų darbo Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje savo nuomonės nepakeitė. Anot jo, būtina reformuoti savivaldą ir decentralizuoti šalį. Tokiems siūlymams pritarė „Balsas.lt“ kalbintas Tėvynės Sąjungos atstovas Jurgis Razma, iš dalies - ir buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys. Tuo tarpu teisininkas Julius Sabatauskas į siūlomas reformas žiūri daug atsargiau.

Temidės sargai skundžiasi nepelnytai sumažintais ir metų metus nesikeičiančiais darbo užmokesčiais. Jie ragina valdžią skubiai spręsti jų atlyginimų padidinimo klausimą, rašo šeštadienio "Lietuvos žinios". Didelis darbo krūvis ir mažas uždarbis - taip savo profesiją vis dažniau apibūdina teisėjai. Kelerius metus Teisėjų taryba ir Teisėjų asociacija (TA) siekia, kad Seimas išspręstų Temidės sargų atlyginimų reglamentavimo rebusą.

Socialdemokratų partijos prezidiumas trečiadienį patvirtino preliminarų partijos kandidatų sąrašą spalio mėnesį vyksiantiems Seimo rinkimams. Pirmuoju numeriu LSDP sąraše siūloma įrašyti dabartinį partijos lyderį Gediminą Kirkilą. Partijos rinkimų sąraše taip pat turėtų būti keturi perbėgėliai iš Pilietinės demokratijos partijos. Visi kandidatai, kurių iš viso yra šiek tiek daugiau nei 200, buvo suskirstyti dvidešimtukais, kurie bus perduoti partijų skyriams reitingavimui.

Prezidentui Valdui Adamkui šiandien pakartotinai teikus Seimui atleisti Vytautą Greičių iš Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko pareigų, pasigirsta nuomonių, jog pati balsavimo procedūra, kurios metu Seimas nepritarė jo atleidimui, buvo neteisėta ir neetiška. Balsavimas, kurio metu Seimas nepritarė V. Greičiaus atleidimui iš AT pirmininko pareigų, buvo atviras.

Prievolę informuoti visuomenę apie privačius interesus nemažai valstybės tarnautojų ir politikų vykdo atsainiai, rašo antradienio „Lietuvos žinios“ (LŽ). Aštuoneri metai, kai visi valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, parodė, kad silpniausia grandis šioje deklaruotojų grandinėje - savivaldybių tarybų nariai. Nemaža jų dalis iki šiol šventai įsitikinę, jog nepriklauso valstybės tarnautojų rangui, o tarybose posėdžiauja tik visuomeniniais pagrindais.

Įtardama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK) galimu kišimusi į teismo veiklą, šio komiteto narė, konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Parlamentarei įtarimų dėl komiteto kišimosi į teismo darbą kilo po to, kai TTK surengė posėdį, kuriame dujų tarpininkės "Dujotekanos" atstovai skundėsi nevykdomais teismų sprendimais bei sulaukė kai kurių Seimo narių pasipiktinimo.

Nors šalies Konstitucija skelbia, kad Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai, parlamentarai užsimojo patys spręsti dėl KT teisėjo asmens neliečiamybės. Į Seimo rankas Vakar Seime priimta Konstitucinio Teismo įstatymo pataisa, leidžianti seimūnams spręsti, ar patraukti KT teisėjus baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

Liepos 2 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas prokurorų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Gazprom“ tarpininkės Lietuvoje – „Dujotekanos“ reputacijai neva padarytos žalos išviešinus parlamentinio tyrimo medžiagą apie tariamus korupcinius „Dujotekanos“ ryšius su Lietuvos valdžios atstovais. Į komiteto posėdį buvo pakviesti „Dujotekanos“ advokatai, o jų poziciją aktyviai parėmė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdis, kuriame dujų tarpininkės „Dujotekanos“ atstovai skundėsi nevykdomais teismų sprendimais, sulaukė kai kurių Seimo narių pasipiktinimo. Peržengė ribą Komitete dirbanti konservatorių atstovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kelia klausimą, ar klausimo svarstymas dieną prieš Vilniaus apygardos teismui priimant galutinį dėl prokurorų atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nereiškia, jog pažeidžiamas draudimas įtakoti teismo veiklą.

Generalinės prokuratūros prokurorai buvo teisūs, atsisakydami tenkinti bendrovės ,,Dujotekana“ prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal Baudžiamąjį kodeksą, numatantį atsakomybę už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Tai ketvirtadienį paskelbė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs dujas importuojančios bendrovės ,,Dujotekana“ skundą. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Seimas ketvirtadienį po pirmojo svarstymo pritarė Konstitucijos pataisoms, leisiančioms piliečiams bei įmonėms tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Greta to, nutarta, jog į Teismą galės kreiptis ir Seimo kontrolieriai bei "kitos kontrolės institucijos". Tačiau parlamentarai susiginčijo dėl "kitų kontrolės institucijų" sąvokos. Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė sakė mananti, jog ginčijama sąvoka siekiama įteisinti suinteresuotų grupių įtaką šeimos politikos klausimais.

Seimas ketvirtadienį po I svarstymo pritarė Konstitucijos 106 ir 107 str. pakeitimo projektui, įteisinančiam individualų konstitucinį skundą. Ginčus sukėlė pats projekto tekstas.

Seimas vėl ėmėsi elektroninę informaciją talpinančių asmens tapatybės kortelių klausimo ir ketvirtadienį galutinai pritarė atitinkamam įstatymui, kuriuo tapatybės kortelės tobulinamos taip, kad juose būtų fiksuojami biometriniai duomenys - tarp jų virtualus asmens atvaizdas, pirštų atspaudai. Prie šio klausimo parlamentarai grįžo po to, kai sausį buvo nutarę įstatymo pataisas grąžinti tobulinti Vyriausybei.

Lietuviai linkę nevienodai vertinti skirtingų teismų darbą - labiausiai jie pasitiki Aukščiausiuoju bei Konstituciniu Teismais, nors bendrąja prasme šalies teismų sistema pasitikima menkai. Tokios tendencijos paaiškėjo šių metų gegužę viešosios nuomonės tyrimų bendrovei „Vilmorus“ Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atlikus reprezentatyvią gyventojų apklausą. Teismų sistema apskritai pasitiki tik 19 proc. gyventojų, o 34 proc. sakosi jais nepasitikintys.

Nuo liepos 1-osios keliu važiuosiantys 18 metų nesulaukę dviratininkai arba jų keleiviai privalės būti su šalmais. Kitiems vyresniems negu 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, bus rekomenduojama segėti šalmą. Tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas Seimas priėmė antradienį. Už pakeitimus balsavo 60 Seimo narių, prieš - 5, susilaikė 24 parlamentarai.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas antradienį pateikė Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Nutarta projektui po pateikimo pritarti ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavo: už – 34, prieš – 2, susilaikė 28. Pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Socialinių reikalų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.

Bausmės už kelių eismo taisyklių pažeidimus švelninamos nebus, tikina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas. Parlamentaras, be TTK, vadovauja ir specialiai įkurtai darbo grupei, kuri svarsto naujo Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nuostatas. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog neva naujajame kodekse nebeliko nuo šių metų pradžios įsigaliojusių pakankamai griežtų sankcijų už pažeidimus keliuose.

Seime pasigirdus siūlymams švelninti bausmes Kelių eismo taisyklių pažeidėjams, premjeras Gediminas Kirkilas mano, kad to daryti nereikėtų. „Nepritarčiau. (...) manyčiau, kad šiuo metu nereikėtų. Vis tiktai griežtos priemonės šioje srityje davė pozityvių rezultatų“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė G.Kirkilas. Pasak Vyriausybės vadovo, statistika rodo, kad padėtis keliuose gerėja. „Trečdalių tragiškų atsitikimų keliuose yra sumažėję. Tendencija yra pozityvi“, - konstatavo G.Kirkilas.

Generalinis prokuroras su keliuose vykstančiu karu žada kovoti netradicinėmis priemonėmis. Pasigirdus nuogąstavimams, kad įstatymų leidėjai gali sušvelninti neseniai įvestas griežtesnes bausmes kelių chuliganams, premjeras sako tam nepritariantis. Tuo tarpu naujos redakcijos Administracinių teisės pažeidimų kodeksą rengiančios specialios darbo grupės vadovas aiškina, jog apie jokių bausmių švelninimą kol kas nėra nė kalbos.