julita varanauskienė

Pernai mokėjimo kortelėmis už pirkinius dažniau atsiskaitė gyventojai visose Baltijos šalyse. SEB banko duomenys rodo, kad dažniausiai korteles naudoja 25-34 metų gyventojai.

 Didėjantys mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai, ypač ne pirmo būtinumo prekių, rodo, kad gyventojai lengviau išleidžia pinigus. Žmonės dėl būsimų pajamų nusiteikę gana ramiai, mažiau linkę kaupti santaupas, o sumažėjus kainų skaitmenims, nurodytiems etiketėse, labiau linkę pirkti nebe pačius pigiausius daiktus, - teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, apžvelgdama 2015 m. namų ūkių finansinę elgseną.

Nors dalis nekilnojamo turto ekspertų šiais metais prognozavo, kad būsto kainos Lietuvoje ne tik neaugs, bet ir kris, tačiau statistika rodo ką kita. Lietuvoje trečiąjį ketvirtį būsto kainos padidėjo 1,6 procentai, o lyginant su praėjusiais metais kainos kilo 3,4 procentais, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Gražiausios metų šventės – tai dienos, kuomet net taupiausieji tampa išlaidžiais. Išmintingi finansų specialistų, psichologų ir prekybininkų patarimai padeda nupirkti tinkamas dovanas neišleidžiant per daug. Efektyvaus finansų valdymo ekspertai rekomenduoja – pradėti galvoti apie dovanas ir kitus šventinius pirkinius likus ne mažiau nei mėnesiui iki švenčių pradžios.

Atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas parodė, kad padengus būtinąsias išlaidas, kurias sudaro lėšos maistui, transportui, komunaliniams ir kitiems mokesčiams, laisvų pinigų lieka 65 proc. Lietuvos gyventojų. Palyginimui, prieš du metus tokių lėšų teigė turintys 57 procentai.

Baltijos šalyse gyventojų, patenkintų savo būstu, yra mažiau negu Europos Sąjungoje, tačiau ir keičia būstą mažesnė jų dalis. Tai, kad šeimos lieka gyventi būstuose, kurie juos ne visai tenkina, daugiausiai lemia per mažos pajamos, kurių nepakanka įsigyti geresnius namus, rašoma naujausiame SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje parengtame leidinyje „Baltic Household Outlook“. Eurostato duomenimis, dažniausiai būstą Europoje keičia Skandinavijos šalių gyventojai.

Vidutinis šeimos būstas Europos Sąjungoje – 96 kv. metrai. Tuo tarpu Baltijos šalyse vidutinė šeima gyvena maždaug dviem kambariais mažesniame bute – išsitenka 63–67 kv. m plote. Tokį palyginti ankštą vidutinį būstą lėmė istorinis paveldas, kai sovietmečiu daugelis gyventojų buvo apgyvendinti butuose, o ne namuose, ir mažos pajamos, ribojančios galimybes investuoti į savo gyvenamojo būsto kokybę.

Gerėjant situacijai darbo rinkoje ir didėjant vidutinėms dirbančiųjų pajamoms, finansinė gyventojų padėtis gerėja visose trijose Baltijos šalyse – jų sukaupto turto vertė didėja sparčiau negu turimų įsipareigojimų. SEB bankų Baltijos šalyse duomenimis, šiemet Lietuvoje ir Latvijoje sparčiausiai didėjo santaupos tų indėlininkų, kurie savo sąskaitose jau yra sukaupę santykinai didesnes sumas – bent 1,6 tūkst. eurų Lietuvoje ir 1,7 tūkst. eurų Latvijoje.

SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų rugsėjį beveik pusė (48 proc.) respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 12 proc. – kad sumažės, o 29 proc. – kad nesikeis. Per tris mėnesius padidėjo gyventojų, manančių, kad būsto kainos artimiausiu metu nekis, dalis. Prieš tris mėnesius būsto kainas didėsiant manė 50 proc. gyventojų, mažėsiant – 15 proc., išliksiant tokias pat – 25 procentai.

Lietuvoje jauni žmonės dukart rečiau negu Estijoje jau žengė pirmus žingsnius steigdami savo įmones – tai atskleidė SEB banko atliktas tyrimas Baltijos šalyse. Nors visose šalyse daugelis jaunų žmonių norėtų steigti savo įmones, realius veiksmus dėl to padariusių dalis yra mažiausia Lietuvoje – vos 6 procentai. Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad nors lietuviai, palyginti su latviais ir estais, panašiai linkę vengti rizikos, tačiau savo galimybes sukurti verslą vertina kukliausiai.

Jau kuris laikas Lietuvos bankas griežtina skolinimosi reikalavimus, o prie to prisideda ir Seimas, kuris nori sugriežtinti kreditų ir lizingo išdavimą. Tokius žingsnius žengti paskatino vis didėjantis įsiskolinančių ir negalinčių vykdyti finansinių įsipareigojimų asmenų kiekis. Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė apklaustų namų ūkių turėjo finansinių įsipareigojimų.

Atliktos apklausos duomenimis rodo, kad jaunimui Baltijos šalyse būdingi optimistiniai lūkesčiai atlygio atžvilgiu. Y karta, t. y. 18-25 metų jaunuoliai, visose Baltijos šalyse pradėję dirbti iškart tikisi gauti daugiau negu vidutinę algą. Lietuvoje pageidaujamo atlyginimo vidurkis siekia 728 eurus į rankas.

Antrą 2015 metų ketvirtį vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas galėjo nusipirkti 41,2 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Tai šiek tiek (0,3 kv. m) daugiau negu 2015 metų pirmą ketvirtį ir 2,8 kv. m daugiau negu prieš metus. „Pirmą šių metų ketvirtį galimybės įpirkti būstą buvo sezoniškai sumažėjusios. Antrą metų ketvirtį, jos vėl padidėjo.

Sparčiau negu kainos didėjęs vidutinis atlyginimas, gerėjantys lūkesčiai dėl šalies ekonominės padėties padrąsino gyventojus plačiau atverti pinigines. Ypač tuos, kurie gauna didesnes negu vidutines pajamas. Mažėjant taupymo motyvacijai – nedidėja terminuotųjų indėlių palūkanos, pastaruoju metu nelabai palankiai klostosi įvykiai vertybinių popierių rinkose – artimiausiu metu galima tikėtis vartojimo augimo.

Naująją valiutą mūsų šalies gyventojai sutiko ramiai, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. Nors buvo tikėtasi, kad grynaisiais turimas lėšas gyventojai skubės išleisti vartojimo reikmėms, tačiau, artėjant euro įvedimui ir iš karto po jo, vartojimo mastas reikšmingai neišaugo. Ruošdamiesi eurui, gyventojai dažniau grynaisiais litais turimas santaupas nešė į sąskaitas finansų institucijose.

Pernai Lietuvoje nupirkta loterijos bilietų už 58 mln. eurų, o išmokėta laimėjimų suma siekia 31 mln. eurų. SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė „Žinių radijui“ sakė, kad loterijos yra prastas, nors ir viliojantis būdas prasimanyti pinigų ir kad tikimybė išlošti yra žymiai mažesnė nei būti nutrenktam žaibo. „Vilioja, kad sumokėjęs nedidelę sumą, gali tikėtis išlošti labai daug – pinigus, kurių gyvenime gal ir neuždirbsi.

Dauguma lietuvių senatvėje tikisi gyventi panašiai kaip ir dirbdami, tačiau gali tekti skaudžiai susidurti su realybe. Lietuvos gyventojai, nors ir suvokia, kad išėjus į pensiją pajamos sumažės, tačiau neįsivaizduoja kiek. Be to, nesiima ko nors keisti, kad senatvėje turėtų sotesnį kąsnį. Bijo sužinoti Pirmą kartą apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis parodė, kad lenkiame latvius, bet atsiliekame nuo estų.

Irma Janauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žmonės dar neįpratę prie kainų eurais. Tai rodo ir tyrimas, tą mato ir miestelių prekybininkai. Pastarųjų teigimu, nors bendra jų apyvarta sumažėjo, pirkėjai ėmė rinktis prekes, kurios anksčiau jiems atrodė neįkandamos. Vis dėlto, analitikų teigimu, litus versdami į eurus, žmonės daro maždaug tik 10 proc. paklaidą, tačiau grėsmė slypi, nustatant mažos vertės prekių kainą.

Žinių radijas Lietuvos gyventojai, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, vidutiniškai apsirinka maždaug dešimčia procentų. Tai parodė SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad dažniau klystama dėl mažesnių kainų, o tiksliau skaičiuoja dažniau perkantys žmonės: „Šiek tiek daugiau atidumo, perkant mažos kainos prekes, tikrai nepamaišytų.

Parengė Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė   Kodėl žmonės dovanoja kalėdines dovanas? Ekonomistams sunkiai sekasi rasti atsakymą į šį klausimą. Beje, jų svarstymai ne ekonomistams gali pasirodyti gana ciniški. Vienas paaiškinimas – taip iš anksto atskleidžiame, kiek ketiname investuoti į santykius.

Tai, kad jau dabar keičiami litai į eurus, o grynaisiais pinigais laikytos santaupos nešamos į finansų institucijas, rodo, jog Lietuvos gyventojai jau nuo metų pradžios pradėjo ruoštis euro įvedimui. Visgi yra dar keletas dalykų, kurie gali užtikrinti sklandesnį naujos valiutos sutikimą atsiskaitant kavinėje ar taksi Naujųjų metų vakarą ar pirmomis 2015 metų dienomis lūkuriuojant prekybos centrų eilėse.

Naujausi vartotojų apklausų duomenys rodo, kad lūkesčiai dėl ateities liovėsi blogėti: artėjant euro įvedimo datai ir šiek tiek atslūgus geopolitinei įtampai, mažėja pesimizmas dėl namų ūkio finansinės padėties ir nerimas dėl didesnių kainų. Trečią šių metų ketvirtį namų ūkių padėtis gerėjo: didėjo vidutinis darbo užmokestis į rankas, mažėjo bedarbių skaičius.

Kad Kalėdos jau ant nosies, supranti tada, kai prekybos centrai ir parduotuvių vitrinos žybsi nuo įvairiaspalvių lempučių, visur skamba „Jingle Bells“ ir „Last Christmas“, per televiziją rodomas filmas „Vienas namuose“, o parduotuvėse pilna kalėdinių prekių ir jų akcijų. Nors šokoladiniai advento kalendoriai dar neatplėšti, prekybininkai jau pradėjo kalėdinį apsipirkimo maratoną. Ką tik į prekybos lentynas sugulusios kalėdinės prekės jau puošiasi kainomis su nuolaida.

Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad įvedamas euras namų ūkių finansinės padėties nepakeis. Artėjant euro įvedimui ir jau įvedus eurą kinta tik kai kurios taupymo ir skolinimosi sąlygos. „Įvedus eurą, daliai žmonių tampa patogiau tvarkyti asmeninius finansus - nebelieka valiutos keitimo išlaidų, tad gali sutaupyti tie, kurie keliauja į kitas Europos Sąjungos šalis ar ten įsigyja prekių.

 SEB banko analitikų parengtoje „Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje“ („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad nerimas dėl galimai didėsiančių prekių ir paslaugų kainų po euro įvedimo būdingas visoms naują valiutą įvedančioms šalims. Visgi lietuviai, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, dėl galimų kainų pokyčių nuogąstauja labiausiai. Oficiali statistika rodo, kad po euro įvedimo nei Latvijos, nei Estijos gyventojų baimės dėl didėsiančių kainų nepasitvirtino.

 SEB banko analitikų parengtoje „Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje“ („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad nerimas dėl galimai didėsiančių prekių ir paslaugų kainų po euro įvedimo būdingas visoms naują valiutą įvedančioms šalims. Visgi lietuviai, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, dėl galimų kainų pokyčių nuogąstauja labiausiai. Oficiali statistika rodo, kad po euro įvedimo nei Latvijos, nei Estijos gyventojų baimės dėl didėsiančių kainų nepasitvirtino.

Per pastaruosius kelerius metus šalies ekonominė padėtis pagerėjo. Leidimas šaliai įsivesti eurą nuo kitų metų – tarsi ekonomikos stiprumo ir stabilumo įvertinimas. Neatšaukiamo kurso, kuriuo litai bus keičiami į eurus, paskelbimas tarsi turėjo sumažinti nerimą, tačiau namų ūkiai dėl savo finansinės padėties šiemet nerimauja labiau negu pernai.

Į gerovę ateityje racionalūs žmonės investuoja jau šiandien. Tačiau statistika rodo, kad vos dešimtadalis Lietuvos gyventojų iš anksto rūpinasi vaikų ateitimi.   „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė teigia, kad tik tiek ima taupyti vaikui gimus, kiti keli procentai susigriebia, kai vaikas įkopia į paauglystę.   „Kol vaikai yra labai maži, tik iki 5 procentų renkasi labiau tinkamus tokiam taupymui instrumentus kaip vaikų fondas ir panašiai.

Marius Eidukonis Namų ūkių finansinė padėtis 2014 metų pirmąjį ketvirtį buvo geresnė, palyginti su 2013 metų pradžia: ūgtelėjo vidutinis darbo užmokestis į rankas, sumažėjo šildymo išlaidos. Statistika rodo, kad namų ūkiai dėl mažesnių išlaidų netikėtai sutaupytų lėšų piniginėse neužlaiko. Taip pat yra požymių, kad kai kurie žmonės jau iš anksto „savarankiškai įsiveda“ eurą. Daugiau pinigų „Dėsninga, kad pirmasis metų ketvirtis namų ūkiams dažniausiai būna vienas sudėtingesnių finansiškai.

Kaip teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“, namų ūkių finansinė padėtis nuo 2013 metų pradžios pasitaisė: ūgtelėjo vidutinis darbo užmokestis į rankas, mažėjo šildymo išlaidos. „Dėsninga, kad pirmas metų ketvirtis namų ūkiams dažniausiai būna vienas sudėtingesnių finansiškai. Pirmiausia todėl, kad tenka atriekti didesnę dalį pajamų šildymo sąskaitoms. Vis tik ši žiema buvo ne tokia šalta ir gerokai trumpesnė, be to, pastebimai mažėjo šildymo kainos.

Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių apžvalgos („SEB Baltic Household Outlook“) duomenimis, nuo 2003 metų – paskutinių metų prieš įstojant į Europos Sąjungą – vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinės pensijos perkamoji galia, nepaisant kainų pokyčių, Baltijos šalyse padidėjo. Sparčiausiai realusis darbo užmokestis (atsižvelgiant į infliaciją) didėjo Latvijoje - 2013 metais jis buvo 57 proc. didesnis negu 2003 metais. Lietuvoje nuo 2003 metų jis padidėjo 52 proc., Estijoje – 50 procentų.

Keliauti smagu ir viską suplanavus iki smulkmenų, ir ekspromtu. Visgi, jei kelionės maršrutą nuspręsite palikti griežtai neapibrėžtą, kelionės finansus derėtų susiplanuoti tiksliai ir iš anksto. Pageidaujantiems didesnio efekto taupant, rekomenduojama pradėti išlaidų planą dėlioti dar likus pusmečiui iki kelionės. Grynieji – ne prioritetas Nors grynieji ilgą laiką keliaujantiems į užsienį buvo neatsiejama kelionės dalis, finansų ekspertai nerekomenduoja jų vežtis daug.

SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2013 metų gruodžio mėnesį beveik pusė (46 proc.) apklaustų gyventojų teigė, kad būsto kainos, jų nuomone, artimiausiu laiku padidės. 31 proc. gyventojų manė, kad per ateinančius dvylika mėnesių būsto kainos liks tokios pat, o kas aštuntas (12 proc.) manė, kad būsto kainos Lietuvoje kris. Prieš metus, 2012 m. gruodį, manančių, kad būsto kainos didės, buvo 27 proc.

Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais. Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais. Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad per metus vidutines pajamas uždirbančio sostinės gyventojo įperkamas gyvenamojo būsto plotas labiausiai padidėjo Vilniuje – 3,1 kvadratinio metro, Rygoje – kone perpus mažiau – 1,9 kvadratinio metro, o Taline įperkamas būsto plotas sumažėjo 6,9 kvadratinio metro. Vis dėlto vilniečio įperkamas būsto plotas vis tiek yra mažiausias iš trijų Baltijos šalių sostinių.

 SEB ekspertai: Baltijos šalių namų ūkių vartojimo išlaidų krepšelyje būtinųjų išlaidų dalis didesnė už Europos Sąjungos vidurkį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje namų ūkių finansinę padėtį analizuojantys SEB grupės ekspertai pastebi, kad, statistiniais duomenimis, gyventojų išlaidos maistui ir būstui Baltijos šalyse, palyginti su Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiu, skiriasi. Didžiausias atotrūkis pastebimas lyginant išlaidas maistui: ES šalyse šios išlaidos vidutiniškai sudaro 13 proc.

Terminuotieji ir neterminuotieji indėliai sudaro didžiąją dalį Baltijos šalių namų ūkių finansinio turto, laikomo finansų institucijų sąskaitose. Kaip nurodoma SEB grupės ekspertų rengiamoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje, Estijoje indėliai sudaro 65 proc. viso gyventojų finansinio turto, Latvijoje – 63 proc., Lietuvoje – 76 procentus.

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas antrojo ketvirčio būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 39,6 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Tai yra mažiausias galimo įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 49,7 ir 47,2 kv.

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2013 metų birželio mėnesį daugiausiai (39 proc.) apklaustų gyventojų teigė, kad būsto kainos, jų nuomone, artimiausioje ateityje liks tokios pat. Trečdalis (34 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius dvylika mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo, perpus mažiau (17 proc.) manė, kad būsto kainos Lietuvoje kris. Dešimtadalis respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, pristatydama naujausią SEB banko leidinio „Namų ūkių finansinio turto barometras“ numerį sakė, kad namų ūkio finansai pamažu gerėja. „Nors teigiami pokyčiai jaučiami galbūt ne visiems vienodai, padėtis namų ūkių finansų atžvilgiu gerėja“, – sakė ekspertė. Apklausos rezultatai rodo, kad pesimistų mažėja ir vis daugiau žmonių tiki geresne šalies finansine ateitimi.

SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad pajamos sulaukus pensinio amžiaus – vienas iš didesnių Baltijos šalių namų ūkių finansinių rūpesčių. Pasak SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šeimos finansų ekspertų, santaupų, skirtų pensijoms, dalis visose šalyse pamažu auga. Apžvalgoje teigiama, kad valstybės geriausios sudarytos sąlygos pasirūpinti savo būsima pensija yra Latvijoje, ekonominiu požiūriu - Estijoje.

Kainos krenta! Paskutinis išpardavimas! Didesnių nuolaidų nebus! – tokiais ir panašiais šūkiais prekybininkai per išpardavimus vilioja klientus. Kokia ta lietuviškoji išpardavimų kultūra, kaip į skambias akcija reaguoja pirkėjai ir kaip, susiviliojus nuolaidomis, neparsitempti namo visos krūvos nereikalingų daiktų? Pirkėjai perpranta pardavėjų metodus SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebi, kad lietuviai vis geriau perpranta sezoninių išpardavimų specifiką: „Dažnas jau ir...

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė atsako į skaitytojo klausimą, ką vertėtų daryti, kai kitąmet gyventojams bus suteikta galimybė pasitraukti iš papildomų pensijų fondų? Kol kas dar tik aiškėja visos svarbios detalės, tai yra, kokiomis sąlygomis išėjus iš fondo bus galima į jį sugrįžti. Šios sąlygos turės būti suformuluotos iki ateinančių metų balandžio. Visų pirma, ko gero, nereikėtų vadovautis emocijomis ar bandyti jas numalšinti.

Šių metų trečio ir ankstesnių ketvirčių Lietuvos namų ūkių duomenų analizė rodo, jog namų ūkiai gyvena pagal savo dabartines galimybes, skelbia SEB bankas. Tačiau augantis finansinis atsargumas mažina galimybes uždirbti ar išbristi iš skolų. SEB analitikų, dauguma šalies gyventojų pamažu kaupia santaupas, grąžina skolas, o naujas paskolas ima vangiai. Ir kaupdami turtą, ir skolindamiesi namų ūkiai ir toliau yra atsargūs. Pastebima, kad namų ūkiai gyvena ekonominio susitraukimo sąlygomis.

SEB banke atlikta privačių klientų tarptautinio pinigų pervedimo operacijų analizė parodė, kad per pirmus devynis šių metų mėnesius daugiausia pinigų pervedimo operacijų buvo atlikta į Jungtinę Karalystę, t. y. šalį, į kurią, remiantis oficialia statistika, per 2001–2011 metus emigravo daugiausia Lietuvos gyventojų. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, daugiau negu pusė visų pervedimo į šią šalį operacijų yra susijusios su emigracija, nes beveik 60 proc.

Rugsėjo mėnesį daugiausiai (34 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad būsto kainos, jų nuomone, artimiausioje ateityje liks tokios pat. Trečdalis (32 proc.) 15-74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius 12 mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo, ketvirtadalis (23 proc.) manė, kad būsto kainos šalyje kris.

Kur savo finansinius reikalus tvarko Lietuvoje veikiančių bankų vadovai, kuriam bankui patiki asmenines lėšas? Trumpiau – kur skolinasi ir taupo, ar apskritai jiems reikia paskolų? „Ekonomika.lt“ apklausė kelių didžiųjų bankų valdybos pirmininkus ir, pasirodo, dauguma jų – lojalūs klientai ir darbuotojai, finansinius reikalus tvarkantys tik savo darbovietėje ir visai ne dėl to, kad galėtų pasinaudoti išskirtinėmis nuolaidomis.

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas SEB būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 34,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis tik tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas uždirbantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 43,5 ir 50,5 kv.