jukos

Pagrindinis naftos koncerno „Jukos“ akcininkas, Didžiojoje Britanijoje užregistruota kompanija GML, planuoja išsireikalauti iš Rusijos 23 mlrd. eurų už tai, kad šios šalies valdžia įvykdė planą tyčia privesti naftos koncerną prie bankroto, skelbia „Novaja Gazeta“. Pirmasis teismo procesas vyks lapkričio 17 dieną Hagoje.

Rusijai iškeltas 23 milijardų ieškinys dėl naftos kompanijos „Jukos“ griūties. Anot ieškovų, tai patikrins Rusijos-ES santykius ir Rusijos pasirengimą vėl įsijungti į „politinę šeimą“, praneša euobserver.com. Pagrindinis „Jukos“ akcininkas GML teigia, jog Rusija, 2004 metais išplėšusi kompanijos turtą, pažeidė pagrindinį tarptautinį energetikos susitarimą – Energetikos sutarties chartiją. Nors chartijos Rusija neratifikavo, ji vis vien galioja – taip teigia GML  atstovai.

Keičiasi ne tik mados, bet ir mokslo bei technologijų tendencijos. Vienos temos tampa madingos, o kitos, nesubrandinusios sensacingų atradimų, pasitraukia į šešėlį. Pastaruoju metu daug kalbama apie genomo tyrimus, klimato prognozavimą, įvairius ekologiškus sprendimus. Daug dėmesio sulaukia nanotechnologijos. Todėl įdomu pažiūrėti, kokios temos vyrauja pasaulio spaudos puslapiuose bei TV ekranuose. Ir tai, kokias naujas problemas sprendžia mokslininkai.

Į Konkurencijos tarybą kreipiasi degalinių verslo atstovai, tvirtindami, kad Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ valdoma „Mažeikių nafta“ jiems taiko diskriminacines sąlygas. Sprendimą, ar pradėti tyrimą, numatoma priimti maždaug per mėnesį, praneša „Respublika“. Smulkiųjų degalinių tinklų savininkai tikina, kad „Mažeikių nafta“ jiems taiko kur kas prastesnes sąlygas, nei stambiesiems konkurentams.

Teismas atmetė buvusio „Jukos“ vadovo Michailo Chodorkovskio prašymą paleisti jį anksčiau laiko. M. Chodorkovskis kalėjime sėdi nuo 2003 metų. 2005 m. jis buvo nuteistas 8 metams už mokesčių nemokėjimą ir sukčiavimą. Teisėjas pridūrė, kad kalinio prašymas buvo atmestas, kai M. Chodorkovskis kalėjime atsisakė dalyvauti auklėjamojoje programoje, praneša BBC.

Naftos koncerno „Jukos“ įkūrėjas ir Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis, jausdamas besikeičiančius vėjus Maskvoje, nėra linkęs ramiai kalėjime laukti jam skirtos bausmės pabaigos. Garsiojo kalinio advokatas Robertas Amsterdamas pareiškė gavęs nurodymą rašyti prašymą dėl paleidimo anksčiau laiko. M.Chodorkovskio teisininkai jau surinko reikalingus dokumentus ir rengiasi kreiptis į Rusijos Čitos miesto teismą.

Maskvos vidaus ir užsienio politikos akcentai keisis, bet prioritetai per artimiausius 15 metų liks tokie patys, pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Rusija sparčiai žengia savaip suprantamos „suverenios demokratijos“ keliu, tačiau Vakarai pirmenybę teikia kovai su terorizmu ir geriems ekonominiams santykiams. Net atvirą į save nukreiptą Rusijos panieką Vakarai linkę nuvertinti ir kiekvienam atvejui surasti paguodžiančių pateisinimų. Tiesa sužlugdė komunizmą 1936 -1938 m. Maskvoje vyko teismo procesai, kuriuose buvo teisiami buvę garsūs komunistų partijos veikėjai.

Jei Rusijos Dūma priims siūlomas Baudžiamojo kodekso pataisas, buvęs kompanijos „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis į laisvę gali išeiti jau 2009 metais, antradienį rašo dienraštis „Vedomosti“. Pataisų, kurias pasiūlė deputatas Pavlas Krašeninnikovas, esmė tokia: jis siūlo kiekvieną dieną, praleistą tardymo izoliatoriuje, skaičiuoti kaip 1,5 dienos, jei nuteistasis bausmę atlieka bendro režimo kolonijoje arba auklėjamojoje nepilnamečių kolonijoje, ir dvi dienas, jei nuteistasis nukreiptas ...

Trenkus žaibui ir sutrikus elektros bei garo tiekimui, pirmadienį po pietų sustabdyta bendrovei „Mažeikių nafta“ priklausanti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla. Tai pirmas kartas įmonės istorijoje, kai ji visa buvo priversta avariniu būdu sustoti. Ūkio ministras Vytas Navickas BNS pranešė, jog įtariama, kad į transformatorių, kuris priklauso elektrą ir garą gamyklai tiekiančiai Mažeikių elektrinei, trenkė žaibas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė, kad pradeda tikrą karą prieš korupciją. Iš pirmo žvilgsnio, tai logiška ir sveikintina iniciatyva, tačiau taip pat - tai netiesioginis, bet akivaizdus kaltinimas Vladimirui Putinui. Dviprasmiška kova Kaip rašo „Lietuvos žinios“, korupcija Rusijoje, kaip ir beveik visoje posovietinėje erdvėje, yra ne išskirtinis reiškinys, o greičiau - kasdienybė.

Pirmųjų tvirtų ir griežtų naujojo Rusijos premjero Vladimiro Putino kalbų apie savo planus ilgai laukti neteko. Leidęs šalies liaudžiai pasidžiaugti prašmatnia naujojo prezidento inauguracija ir vėl po sovietmečio atgaivintu kariniu paradu Raudonojoje aikštėje, buvęs ir, tikėtina, dabartinis Rusijos vadovas vėl prabilo apie naftą. Šį kartą Kremliaus planai susiję su šios žaliavos tiekimu į Baltijos šalis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iškilmingai užbaigė savo valdymo metus – pagarbintas nacionalinio lyderio titulu, rimtos pasaulio žiniasklaidos pripažintas įtakingiausiu pastarųjų metų politiniu lyderiu. Rusijos istorikai bei politikos apžvalgininkai kol kas nedrįsta naujausios Rusijos istorijos tarpsnio vadinti „Putino epocha“ vien dėl to, jog nėra aišku, kiek dar ji tęsis.

Naftos gavybai šalyje šiemet gresia nuosmukis. 2003 m. naftos gavybos apimtys Rusijoje augo taip sparčiai, kad susirūpino net Saudo Arabija. Ji išsigando naujųjų Rusijos energetikos kompanijų, tarp jų „Jukos“ ir „Sibneftj“, kurios tuo metu skelbė apie daugiau nei 20 proc. išaugusias gavybos apimtis, rašo dienraštis „Financial Times“. Tačiau 2004-aisiais Kremlius pakeitė mokesčių politiką ir pradėjo kovą dėl privačių aktyvų, įskaitant „Jukos“, kontrolės.

Rusija mėgsta girtis savo galia ir pajėgumais. Kremlius akcentuoja, kad šalis turi daug priešų – ir išorinių, ir vidinių, – su kuriais tenka nuolat kovoti. Tačiau kartais pravartu pažiūrėti, su kuo būtent kovoja Rusijos valdžia, ko ji labiausiai bijo. Nelieskim šiandien tarptautinės politikos klausimų, pažiūrėkim, kas yra tie „vidiniai priešai“, trukdantys ramiai miegoti „valdžios vertikalės“ statytojams. Toks žvilgsnis leidžia daug ką pasakyti apie V. Putino režimą.

Harju apygardos teismas nusprendė netenkinti Rusijos prašymo išduoti jai Rusijos pilietį Pavlą Zabeliną. Jis kaltinamas neteisėtu vienos Maskvoje veikiančios bendrovės įsigijimu ir yra liudytojas buvusio naftos koncerno „Jukos“ vadovo Michailo Chodorkovskio byloje, skelbia „Postimees“. Estijos teismas Rusijos generalinės prokuratūros prašymą išduoti P. Zabeliną įvertino kaip teisiškai nepagrįstą.

Europa turi atsakyti į rimtą iššūkį – Vladimiro Putino pasitraukimą iš prezidento pareigų. Po Boriso Jelcino atsistatydinimo ir V. Putino atėjimo į valdžią Rusijoje susiformavo įtakingų, beveik be išimties niekieno nerinktų žmonių klanas.

Buvusio „Jukos“ vadovo Michailo Chodorkovskio advokatas spėja, kad jo ginamajam ir kompanijos „Menatep“ vadovui Platonui Lebedevui gresia daugiau nei 22 metai nelaisvės, skelbia BBC. Advokatas Jurijus Šmidtas teigia, kad jiems pareikšti kaltinimai „pasisavinus ir išplovus 23-25 milijardų dolerių“. Tačiau, pasak advokato, Generalinės prokuratūros tyrimo komitetas neskuba perduoti bylos teismui.

Rusijos Federacijos Čitos srities teismas ketvirtadienį patvirtino rajoninio teismo sprendimą pratęsti buvusio „Jukos“ koncerno vadovo Michailo Chodorkovskio sulaikymo terminą iki 2008 vasario 8 dienos, skelbia naujienų portalas „grani.ru“, remdamasis naujienų agentūrų pranešimais.Teismas atmetė M. Chodorkovskio advokatų skundą dėl esą neteisėto jų kliento įkalinimo Čitos tardymo izoliatoriuje, tačiau nustatė, jog rajoniniame teisme nepagrįstai ilgai tvarkomi M. Chodorkovskio bylos dokumentai.

Nepriklausomybės metų Lietuvos ūkio istorija yra priglobusi ne vieną epizodą, susijusį su kapitalo, verslo ir tautinių-politinių emocijų  konfliktais. Būtingės terminalo statybos aplinkybės, „Mažeikių naftos“ privatizavimo aistros, daugelis smulkesnių politinių - ekonominių apsisprendimų buvo gausiai apipinti prieštaringais komentarais ir visuomenės nuomonę deformuojančiais gandais.

Penktadienį posėdžiaus prezidento Valdo Adamkaus vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT).Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, VGT aptars tolesnę krašto apsaugos sistemos pertvarką bei grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo sistemą.Pastarąjį kartą VGT posėdis vyko spalio pabaigoje. Tuomet taryba svarstė Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir krašto apsaugos sistemos transformacijos gaires.

Prezidentūra kritiškai vertina parlamentarų iniciatyvas riboti prezidento vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos (VGT) įgaliojimus sprendžiant nacionalinio saugumo klausimus.„Tai labai pavojingas bandymas silpninti, skaidyti ar net griauti Konstitucijoje įtvirtintą nacionalinio saugumo sistemą“, - BNS trečiadienį sakė prezidento Valdo Adamkaus atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Buvęs naftos koncerno „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis, šiuo metu kalintis tardymo izoliatoriuje Rusijos Čitos srityje, pirmą kartą nuo šių metų vasario mėnesio paskelbė viešą pareiškimą. Kreipdamasis į Rusijos liberalus, M. Chodorkovskis pabrėžė, kad liberaliosios vertybės remiasi Biblijos tiesomis, kai tuo tarpu Rusijoje Tikėjimas esąs pavojingai užmirštas, skelbia „Lenta.

Buvusiam koncerno „Jukos“ vadovui Michailui Chodorkovskiui valstybės paskirtas advokatas prieš jo valią dalyvaus teismo posėdžiuose, pranešė „Lenta.ru“. M. Chodorkovskis neleidžia Čitos srities Ingodos rajono teismo posėdžiuose dalyvauti jo paties samdytiems advokatams, teigdamas, jog tokiu būdu „neteisėtam teismo procesui“ būtų suteiktas legitimumas.

Vilnius atsisakė išduoti Maskvai jos persekiojamą verslininką iš Izraelio, praneša "Lietuvos rytas". Rusijos generalinė prokuratūra Lietuvoje patyrė pralaimėjimą ir buvo priversta sudėti ginklus vienoje garsiausių savo bylų: Maskvai nepavyko susigrąžinti, suimti ir, ko gero, ilgam įkalinti vieno buvusių koncerno „Jukos“ ir bendrovės „Mažeikių nafta“ savininkų bei vadovų Michailo Brudno.

Rusijos naftos kompanija „Rosneft“ nori perleisti dalį buvusios naftos milžinės, valdžiusios ir Mažeikių naftą“ įmonių, praneša „Gazeta.ru“.Ekspertai sako, jog, perleisdama šias įmones, „Rosneft“ nieko nepraras, nes greit susilies su pirkėju – „Surgutneft“. Laikinai parduoti planuojama tas įmones, kurios buvo gautos, „kaip bonusas“.„Rosneft“ įsigijo „Jukos“ likučius po to, kai pastarosios savininkas – Michailas Chodorkovskis - buvo apkaltintas ir nuteistas už mokesčių slėpimą.

Rusijoje įkalinto „Jukos“ savininko Michailo Chodorkovskio advokatai neinformuoti kada ir kur bus atnaujinti procesiniai veiksmai prieš jų klientą. „Iš Rusijos generalinės prokuratūros tardymo grupės negavau informacijos apie tai kada bus atnaujinti tardymo veiksmai ir kur tai vyks“, sakė advokatė Natalija Terechova. Rusijos prokurorai inkriminuoja M. Chodorkovskiui pinigų plovimą.

Latvija stengiasi rasti sau vietos ES energetinėje sistemoje siekdama tapti strategine Baltijos dujotiekio projekto partnere, rašo Latvijos dienraštis „Neatkariga Rita Avize“. Viena iš priežasčių, kodėl Vladimiras Putinas nepanoro pasirašyti Latvijos ir Rusijos sutarties dėl sienos su Vaira Vyke –Freiberga, manoma, yra tai, kad Latvijos prezidentė savo pareigas eis vos kelis mėnesius, o kadencijai besibaigiant politikas praranda anksčiau turėtą įtaką, rašo „Neatkariga Rita Avize“. Tačiau, kaip...

Kova dėl energijos resursų stiprėja: Rusija ir Kinija ruošiasi pakloti pamatus strateginei partnerystei naftos ir dujų srityje. ES kyla pavojus likti nustumtai į šalį, rašo Vokietijos dienraštis „Handelsblatt“. Abiejų valstybių vadovai buvo nepaprastai lipšnūs: „Mielas svety ir bičiuli“, „Mano mielas drauge“ – susitikimo Kremliuje metu ir Vladimiras Putinas, ir Kinijos vadovas Hu Jintao mandagybėmis pranoko patys save. Per vienerius metus jie susitiko 6 kartus.

Rusijos bendrovė „Lukoil“, kuri po „Jukos“ sunaikinimo liko vienintelė formaliai nepriklausoma naftos bendrovė, gali netrukus pereiti Kremliaus kontrolėn, rašo Estijos dienraštis „Postimees“. Dienraštis remiasi „Eurasia Daily Monitor“ informacija apie tai, kad „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas praėjusią savaitę leido suprasti, jog investicijomis ir „Lukoil“ projektais, ypač tais, kurie bus vykdomi už Rusijos ribų, užsiiminės bendra įmonė.

Praėjusią savaitę (birželio 3 d.) Lenkijoje lankėsi Seimo delegacija, kurios sudėtyje buvo ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Omni.lt“ skelbia politiko interviu, duotą Lenkijos savaitraščio „Wprost“ žurnalistei Monikai Michaliszyn. – Ar žlugus Algirdo Brazausko Vyriausybei jūs imsitės ministro pirmininko pareigų? – Lietuvos viešoji nuomonė reikalauja koalicijos, kurią mes vadiname galima, tai yra mūsų ir socialdemokratų koalicijos.

Mūsų valstybės viešasis gyvenimas yra dvejopo pobūdžio. Vienais atvejais visas būrys laikraščių ir televizijų puola nagrinėti kurią nors temą. Paprastai nesusilaikoma nuo „spardymo kojomis“ ir „batų šluostymo“ į kokius nors viešojo gyvenimo veikėjus. Visuomenė murkdoma nuolat besikartojančioje muilo operoje. Kitais atvejais – griebiamasi visuotinės tylos, vengiama viešai svarstyti ir aiškintis, nors tai ir būtų strateginiai, visai Tautai svarbūs politiniai spendimai.

Unikalias verslo galimybes Rusijoje atradę vakariečiai turėtų būti pasirengę bet kada pradėti derybas dėl savo nuosavybės perleidimo. Ypač tuomet, kai nuo to gali priklausyti pasaulio muzikos pramonės likimas. Amerikietis garso inžinierius Mike‘as Matthewsas savo verslo šachmatų partiją pradėjo genialiu ėjimu: jis nusipirko seną, gerokai apleistą ir nemažiau keistą fabrikėlį Saratove.

Koalicijos žlugimas nebūtų katastrofa Lietuvai Praėjusį savaitgalį vykusiame Tėvynės sąjungos (TS) Tarybos posėdyje dar kartą pakartojome savo principinę nuostatą, kuri išdėstyta pareiškime „Dėl politinės padėties“: šiandieninės koalicijos žlugimas nebus kokia nors katastrofa Lietuvai, nes galimi ir kitokie sprendimai, kurių ieškoti iniciatyvos imtume kartu su Liberalų sąjūdžiu, Seime turėdami 36 vietas. Vienintelė išankstinė sąlyga – alternatyva be Uspaskicho ir Pakso partijų.

Prieš pat šv. Velykas politinė sumaištis lyg ir buvo įveikta – Seimui ėmė vadovauti naujasis pirmininkas, o trys didieji valstybės vyrai už uždarų prezidentūros durų draugiškai svarstė susiklosčiusią padėtį.

Baltarusijoje rinkimų nebuvo Aleksandro Lukašenkos laimėti 82 proc. atrodo juokingai, kaip visiškas anachronizmas Europos žemyne. Rinkimų Baltarusijoje nebuvo, nes rinkimai yra ne tik balsavimas, bet ir visa rinkimų kampanija, kurią A. Lukašenka pavertė teroro prieš opoziciją kampanija. Opozicija tokiomis sąlygomis pasiekė didelį laimėjimą, su tuo ją nuoširdžiai sveikinu. Opozicijos laimėjimas tas, kad ji tapo vieninga ir turi tikrą lyderį – Aleksandrą Milinkevičių.

„Mažeikių naftos“ akcijų paketų, priklausančių „Jukos“ kompanijai ir Lietuvos valstybei, pardavimo istorija kartais primena „Alitos“ privatizavimą. Galima parduoti ir už mažiausią kainą, užtat saviškiams, netgi partijos arba klano bičiuliams. „Mažeikių naftos“ akcijų privatizavimas sustojo po konkurso, kadangi ir vėl „ne tie“ pasiūlė aukščiausias kainas.

Jau buvo tekę viešai mąstyti, kad beatodairiška kova dėl valdžios Lietuvoje, pilant prasimanytus purvus ant oponentų, prisideda prie to, kad žmonės negerbia pačios Lietuvos. Taip daroma žala ir tarptautiniam Lietuvos vardui, nes jeigu mums patiems nerūpi, kas tiesa, o ką tik naudinga politiškai skleisti, tegu ir netiesą, – tai ir svetimieji, ypač dar piktieji, mielai didina netiesą apie Lietuvą. Su pasimėgavimu, kodėl ne.

Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė įžvelgiantis politinį atspalvį situacijoje, kurioje atsidūrė Lietuvos įmonė „Mažeikių nafta“, Rusijai dar liepos mėnesį nutraukus naftos žaliavos tiekimą. Rusija tvirtina, kad taip įvykę dėl techninių priežasčių – naftotiekio „Družba-1“ avarijos. „Nesinori tikėti, kad tai politiniai dalykai, nors vis daugiau tokių ženklų yra.

Akivaizdu, kad varžytuvės dėl teisės valdyti Mažeikių gamyklą dar nesibaigė. Tikėtina, kad Mažeikių gamyklos savininkai keisis tol, kol jais taps Rusijos valdančiajam elitui paklusnios kompanijos ar veikėjai, nepriklausomai nuo to, kam jie atstovautų ir kaip vadintųsi. Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį nė viena Lietuvos įmonė ar pramonės šaka nenusipelnė tiek Lietuvos ir užsienio politikų dėmesio, kiek Mažeikių naftos perdirbimo įmonė.

Vakar (sausio 25 d.) laidoje „Be pykčio“ Leonido Donskio pašnekovas buvo garsus Rusijos kovotojas už žmogaus teises Sergejus Kovaliovas. Siūlome pokalbį su šios laidos svečiu. – Šiandien „Be pykčio“ laida skirta ypatingam pokalbiui ir ypatingam žmogui, kurio vardas ir pavardė yra tapę simboliu. Simboliu, neatsiejamu nuo žmogaus teisių, nuo kovos už laisvę, žmogaus orumą. Tai vienas pačių garsiausių Rusijos disidentų Sergejus Adamovičius Kovaliovas.

Greta svarbiausių Lietuvos viešojo gyvenimo įvykių – Kauno „Žalgirio“ (šiais metais dar ir Vilniaus „Lietuvos ryto“) peripetijų Eurolygoje ir Seimo rinkimų – kiekvienais metais turim ir smulkesnių, bet labai įdomių momentų. Šiuo metu tai, matyt, bus prezidento atostogos Meksikoje, „Mažeikių naftos“ pardavimas kažkam iš rytinių naftos milžinų, infliacijos lenktynės su Mastrichto norma.

Neseniai Darius Kuolys ir Pilietinės visuomenės institutas paskelbė nedžiugias išvadas, kad mūsų visuomenę yra apėmusios depresijos nuotaikos. Papildydamas D. Kuolį šiandien noriu teigti, kad visuomenės depresinės nuotaikos yra susijusios su ryškiai pastaruosius penkerius metus matoma valstybės menkėjimo tendencija. Tarptautine kalba tai galima būtų vadinti degradavimu.

Rusija Maskvoje gyvenančio užsienio žurnalisto akimis – kaip ir už kiek ši šalis tvarko įvaizdį? Kontroliuodama spaudą ar atsiverdama bent šiek tiek plačiau? Julian Evans: Besisukanti Rusija Šalta, tamsi, paskendusi degtinėje ir valdoma KGB. Šitaip Vakarai mato Rusiją.

Seimo daugumai atmetus opozicijos ketinimus įkurti dar vieną laikinąją komisiją ir numatant dėl to kylantį šurmulį, Algirdas Mykolas Brazauskas nedelsdamas aplankė LRT „Spaudos klubą“. Nuoseklus ir logiškas žingsnis, kuris, deja, nenuramino bendros įtarumo atmosferos. Nebandysiu analizuoti viso laidos turinio, bet atkreipsiu dėmesį tik į vieną klausimą, kurį suformulavo net ne pats Audrius Siaurusevičius, o jo pašnekovas.

Jau antrą mėnesį kažkaip net nepadoru nekalbėti apie "Mažeikių naftą". Sandoriai dėl didelio turto traukia ne mažiau nei katastrofos, iškrypimai ar bepročių kūryba. O čia dar kankinys "Jukos", Amsterdamo teismai, virtinė naujų pirkėjų... Todėl "Mažeikių naftos" (MN) tema Lietuvoje - lobis komentatoriams. Bendrovė iš tiesų dirba labai sėkmingai.

Įprastinėje tarptautinėje investuotojų paieškos praktikoje yra visiškai nepriimtinas premjero Algirdo Brazausko pareiškimas, kad jis yra jau pasirinkęs investuotoją į AB „Mažeikių nafta“. Toks pasakymas ne tik atbaido Lietuvoje apsilankiusius (tuos, kuriems premjeras nepasakė, kad yra laukiami Lietuvoje) ir galėjusius apsilankyti investuotojus, tačiau blogina ir bendrą investicinį klimatą.

Kone pusę valandos virš Lietuvos klaidžiojęs rusų naikintuvas Apvaizdos malone nukrito ne ant „Mažeikių naftos“, todėl viskas, kas susiję su šiuo visiems Lietuvos žmonėms itin svarbiu ūkio objektu, tebėra aktualu ir diskutuotina. Užtat ir šio komentaro tema – ne apgaulingos saugumo iliuzijos užmigdyta krašto apsaugos sistema, besiblaškantis ministras G. Kirkilas bei munduro garbę bet kokia kaina ginantis kariuomenės vadas V. Tutkus, o naujas „Mažeikų naftos“ privatizavimo raundas.

Akivaizdu, nors ir neįtikėtina, bet konservatoriai susilaukė premjero pagyrų ir, net sunku patikėti už ką, už „Mažeikių naftos“ privatizavimą. Sakysite, negali būti. Gali. Bet apie tai kiek vėliau. Didžioji konservatorių kaltė tūkstančius kartų pagrįstai ir nepagrįstai eskaluota per visus rinkimus ir debatus buvo tiek nuvalkiota, kad kitokios nuomonės niekas nenorėjo girdėti.