jt

Izraelio ir „Hamas“ karas Gazos Ruože yra parako statinė, galinti sukelti platesnio masto konfliktą Artimuosiuose Rytuose, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas. „Karas Gazos Ruože jau sukėlė pavojingą plitimą kaimyninėse šalyse ir esu labai susirūpinęs, kad šioje parako statinėje bet kokia kibirkštis gali sukelti daug platesnį konfliktą“, – teigė V. Turkas savo pranešime Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai.

Jungtinės Tautos trečiadienį pradėjo MONUSCO taikos palaikymo pajėgų išvedimą iš Kongo Demokratinės Respublikos ir perdavė pirmąją JT bazę nacionalinei policijai, matė naujienų agentūros AFP komanda.  Per oficialią ceremoniją Kamanjolos bazėje, esančioje netoli pasienio su Ruanda ir Burundžiu, Jungtinių Tautų ir Pakistano vėliavos buvo pakeistos Kongo DR vėliavomis.

 Yra ženklų, kad Gazos Ruože griūna viešoji tvarka, o gaujos mėgina praturtėti, vogdamos tiekiamą pagalbą ir perparduodamos ją juodojoje rinkoje, antradienį pranešė JT pagalbos nelaimės atveju organizacija. Pagalbą vežantys sunkvežimiai neretai sustabdomi vos už kelių šimtų metrų nuo sienos ir ištuštinami, teigė JT Humanitarinių reikalų koordinavimo organizacijos (OCHA) atstovas Jensas Laerke. „Suprantama, kad į neviltį patekę žmonės pasiima, ką gali“, – kalbėdamas Ženevoje sakė jis.

Kasmetinėje penktadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje išskiriami šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos Izraelyje ir Palestiniečių teritorijose padarė visos konflikto Gazos Ruože šalys, ir reikalaujama atsakomybės bei teisingumo, kad būtų skatinama taika. „Negalima leisti, kad įsišaknijęs nebaudžiamumas [...] tęstųsi.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad per dvejus metus nuo Rusijos invazijos pradžios savo namus Ukrainoje paliko daugiau kaip 14 mln. žmonių, iš kurių beveik 6,5 mln. šiuo metu gyvena užsienyje kaip pabėgėliai. Artėjant vasario 24-ajai, kai bus minimos antrosios plataus masto invazijos metinės, JT Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) teigė, kad, be užsienyje įsikūrusių pabėgėlių, apie 3,7 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus ir gyvena kitur Ukrainoje.

Vasario 23 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Niujorke (JAV) dalyvaus Jungtinių Tautų aukšto lygio renginiuose, skirtuose toliau telkti tarptautinės bendruomenės paramą Ukrainai, praėjus dvejiems metams nuo Rusijos pradėtos plataus masto invazijos, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Rusijos karas Ukrainoje pareikalavo siaubingų žmogiškųjų aukų, milijonams civilių gyventojų patiriant didžiules kančias, ketvirtadienį, prieš antrąsias invazijos metines, pareiškė Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas.

„Hamas“ pasmerkė JAV sprendimą vetuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria raginama paskelbti paliaubas Gazos Ruože, ir pareiškė, kad taip Izraeliui esą uždegama „žalia šviesa“ surengti „daugiau žudynių“. „Šis veto yra naudingas okupantų izraeliečių darbotvarkei, trukdo tarptautinėms pastangoms sustabdyti agresiją ir padidina mūsų žmonių patiriamas kančias, – pranešime nurodė „Hamas“. – Amerikiečių pozicija yra žalia šviesa okupantams surengti daugiau žudynių.

JAV antradienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria raginama nedelsiant paskelbti paliaubas Gazos Ruože. Apie tai pranešta tuo metu, kai prezidentui Joe Bidenui daromas vis didesnis spaudimas sumažinti paramą Izraeliui. „Negalime palaikyti rezoliucijos, kuri sukeltų pavojų jautrioms deryboms“, – pareiškė Vašingtono ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield ir pasisakė už alternatyvią JAV parengtą rezoliuciją.

Venesuelos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pranešė priėmęs sprendimą sustabdyti šalyje veikiančios JT žmogaus teisių agentūros veiklą ir nurodęs jos darbuotojams per 72 valandas išvykti iš šalies.

Rusija pirmadienį apkaltino Vakarus sabotavus susitarimus, kurie esą būtų padėję išvengti karo Ukrainoje, tačiau Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės kaltino Maskvą ir priminė, kad prezidentas Vladimiras Putinas įsakė įsiveržti į kaimyninę šalį.

Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija antradienį patvirtino, kad 2021 metais žemyninėje Europoje buvo užfiksuota rekordiškai aukšta 48,8 laipsnio Celsijaus temperatūra. „Tarptautinė atmosferos mokslininkų grupė patikrino temperatūrą, kurią užfiksavo automatinė meteorologijos stotis Sirakūzuose, Italijos Sicilijos saloje“, – nurodė organizacija. 2021-ųjų rugpjūčio 11 dieną  temperatūra buvo beveik vienu laipsniu Celsijaus didesnė už ankstesnį rekordą – 48 laipsnius.

JAV vyriausybė penktadienį sustabdė finansavimą Jungtinių Tautų pagalbos palestiniečių pabėgėliams agentūrai (UNRWA) ir tokį žingsnį žengė po to, kai ši organizacija atleido keletą darbuotojų, apkaltintų dalyvavus spalio 7-osios „Hamas“ išpuoliuose prieš Izraelį, kurie sukėlė Gazos karą. Valstybės departamentas pareiškime sakė, kad „labai nerimauja“ dėl agentūrai mestų kaltinimų ir „laikinai sustabdė papildomą finansavimą.

Penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasveikino Jungtinių Tautų teismo sprendimą, kad Izraelis turi užkirsti kelią genocido veiksmams Gazos Ruože. Turkijos lyderis tikisi, kad tai sustabdys išpuolius prieš civilius. „Tikimės, kad Izraelio išpuoliai prieš moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones baigsis“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė R. T. Erdoganas, „vertingu“ pavadinęs Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą.

Po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios praėjus beveik dvejiems metams, JAV pabėgėlių agentūra įvertino humanitarinę padėtį Ukrainoje esant labai rimta ir perspėjo, kad pagalba lėtėja. „Kiekvieną dieną vyksta antskrydžiai, ypač pafrontėje ir miestuose. Ir sulig kiekvienu smūgiu iš esmės kažkas sunaikinama, o dėl to kenčia civiliai.

Maskva ir Kyjivas ketvirtadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje apsikeitė kaltinimais dėl trečiadienį įvykusios Rusijos karinio lėktuvo katastrofos netoli sienos su Ukraina. „Visa šiandien turima informacija rodo, kad turime reikalų su iš anksto suplanuotu, apgalvotu nusikaltimu“, – sakė Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis, kurio delegacija paprašė surengti neeilinį susitikimą.

Tarptautinis teisingumo teismas (ICJ) turėtų priimti pirminę nutartį Izraelio genocido byloje ir penktadienį pranešti apie savo sprendimą dėl skubos tvarka pateikto prašymo nutraukti karinę operaciją Gazoje. Hagoje įsikūręs aukščiausiosios instancijos Jungtinių Tautų teismas sprendimo dėl kaltinimų genocidu penktadienį paskelbti neturėtų. Teisėjai pirmiausia planuoja priimti sprendimą dėl priemonių, kurių Pietų Afrika reikalauja imtis palestiniečiams apsaugoti.

Jungtinės Tautos (JT) ketvirtadienį pareiškė naujienų agentūrai AFP, kad Izraelio kariuomenė nurodė žmonėms, besiglaudžiantiems pietiniame Kan Juniso mieste įsikūrusioje JT prieglaudoje, kuri nukentėjo nuo gyvybių pareikalavusios tankų ugnies, iki kitos dienos popietės palikti šį objektą. JT pagalbos palestiniečių pabėgėliams agentūros (UNRWA) atstovė patvirtino prieglaudoje esančių perkeltųjų asmenų pranešimus, kad kariuomenė liepė jiems pasitraukti iki penktadienio 17 val.

Ukraina ketvirtadienį pranešė paprašiusi Jungtinių Tautų ir tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto ištirti vietą, kurioje, Maskvos teigimu, sudužo ukrainiečius karo belaisvius gabenęs rusų transporto lėktuvas. „Paprašysiu šių organizacijų atstovų prisijungti prie įvykio vietos tyrimo“, – pranešime spaudai nurodė Ukrainos žmogaus teisių kontrolierius Dmytro Lubinetsas.

Rusijos užsienio reikalų ministras pirmadienį Jungtinių Tautų susitikime, kuriame Maskva atmetė bet kokį Kyjivo ir Vakarų remiamą taikos planą, susikirto su Jungtinėmis Valstijomis ir Ukrainos šalininkais, o Kinija perspėjo, kad tolesnis visuotinis chaosas gali paveikti lėtėjančią pasaulio ekonomiką. Rusijos vyriausiasis diplomatas Sergejus Lavrovas teigė, kad Ukrainos pajėgos mūšio lauke patyrė visišką nesėkmę ir yra nepajėgios nugalėti ar susilpninti Rusiją.

Maskvos bus paprašyta pirmadienį Jungtinėse Tautose paaiškinti, kas nutiko tūkstančiams ukrainiečių vaikų, prievarta išsiųstų į Rusiją nuo jos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį. JT Vaiko teisių komitetas (CRC) – 18 nepriklausomų ekspertų – atlikdamas eilinį patikrinimą dvi dienas aiškinsis Rusijos veiksmus. Ilgas komitetui susirūpinimą keliančių dalykų sąrašas Maskvai buvo nusiųstas pirmąjį 2023-iųjų pusmetį.

2,2 mln. žmonių Gazos Ruože, anot Jungtinių Tautų (JT), gresia badas ir epidemijos. Humanitarinės pagalbos, patenkančios į teritoriją, toli gražu nepakanka, kad būtų užkirstas kelias „mirtinai bado, neprievalgio ir ligų kombinacijai“, pirmadienį bendrame pareiškime pareiškė kelios JT pagalbos organizacijos. Į Gazą esą turi būti gabenami didesni prekių kiekiai ir saugiai paskirstomi kenčiantiems žmonėms.

Jungtinės Tautos pirmadienį pranešė, kad 2024 metais joms reikės 4,2 mlrd. dolerių (3,84 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai Ukrainai teikti ir padėti milijonams pabėgėlių, kurie pabėgo iš karo draskomos šalies. „Šimtai tūkstančių vaikų gyvena karo fronto linijose esančiose bendruomenėse, jie yra įbauginti, traumuoti, o jų pagrindiniai poreikiai nepatenkinti“, – sakoma JT humanitarinės pagalbos vadovo Martino Griffithso pareiškime.

Izraelis penktadienį Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) pareiškė, kad kariaudamas Gazos Ruože nesiekia sunaikinti palestiniečių tautos. „Veikdamas Gazoje Izraelis siekia ne sunaikinti tautą, o apsaugoti tautą, savo tautą, kuri yra puolama įvairiais frontais“, – TTT sakė vyriausiasis teisininkas Talis Beckeris.

Jungtinių Tautų aukščiausiajame teisme ketvirtadienį Izraeliui bus pateikti kaltinimai, kad šis Gazos Rruože vykdė „genocidą“; šalies prezidentas šiuos kaltinimus atmetė kaip „žiaurius“ ir „absurdiškus“. Pietų Afrikos Respublika pateikė skubų prašymą Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT), siekdama priversti Izraelį „nedelsiant sustabdyti“ savo karines operacijas Gazoje.

Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgos Libane (UNIFIL) trečiadienį, praėjus dienai po to, kai per numanomą Izraelio smūgį „Hezbollah“ tvirtovėje Beirute žuvo „Hamas“ lyderio pavaduotojas, perspėjo, kad suintensyvėję karo veiksmai gali būti pražūtingi.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas antradienį pasmerkė smūgius Palestiniečių Raudonojo Pusmėnulio draugijos būstinei Gazos Ruože ir pavadino juos nepriimtinais. PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas teigė, kad konfliktų metu sveikata niekada neturi tapti taikiniu, ir pridūrė, kad Gazos Ruožo gyventojai susiduria su baisia humanitarine katastrofa.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba šeštadienį susirinks aptarti, Maskvos teigimu, Ukrainos įvykdytų smūgių Belgorodo miestui, pranešė Rusijos misija prie JT. Kad susitikimas įvyks naujienų agentūrai AFP patvirtino trys kiti tarybos nariai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga. „Šiandien (...) 16 val. Niujorko (23 val. Lietuvos) laiku įvyks Rusijos prašomas JT Saugumo Tarybos posėdis dėl smūgių Belgorode“, – socialiniuose tinkluose pranešė Rusijos misija.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį priėmė rezoliuciją, kurioje raginama paskirti specialųjį pasiuntinį Afganistane, kad būtų aktyviau įsitraukta į kontaktus su šia šalimi ir jos Talibano lyderiais. Ji priimta po lapkritį paskelbtos nepriklausomo vertinimo ataskaitos, kurioje raginama aktyviau įsitraukti į bendravimą su Afganistanu, 2021-ųjų rugpjūį į valdžią ten grįžus Talibanui.

Jungtinių Tautų ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad žmogaus teisių padėtis okupuotame Vakarų Krante sparčiai blogėja, o Izraelis paragintas nutraukti neteisėtus palestiniečių žudymus.

Jungtinės Tautos antradienį paskyrė kadenciją baigiančią Nyderlandų ministrę humanitarinės pagalbos koordinatore Gazos Ruože. „Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) šiandien paskelbė, kad vyresniąja humanitarinės pagalbos ir atstatymo koordinatore Gazos Ruože paskirta Nyderlandų atstovė Sigrid Kaag“, – sakoma JT pranešime.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba trečiadienį vėl atidėjo balsavimą dėl rezoliucijos, kuria raginama nutraukti Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karą Gazos Ruože.  „Saugumo Taryba susitarė šiandien tęsti derybas, kad būtų suteikta daugiau laiko diplomatijai. O pirmininkaujanti valstybė narė perskirstys priėmimą rytojaus (ketvirtadienio) rytą“, – sakė Saugumo Tarybos pirmininkas Jose Javieras De La Gasca Lopezas-Dominguezas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį paragino Jungtinių Tautų (JT) vadovą Antonio Guterresą surengti tarptautinę konferenciją, kuri „padėtų rasti Izraelio ir „Hamas“ karo sprendimą, rašo „The Moscow Times“. Maskva ne kartą ragino sukurti Palestinos valstybę ir palaiko santykius su „Hamas“, kurios nepripažįsta teroristine organizacija. „Hamas“ atstovai spalį net lankėsi Rusijoje.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antradienį susirinks aptarti humanitarinės krizės Gazos Ruože, sekmadienį pranešė pareigūnai ir diplomatai.  JT Generalinės Asamblėjos pirmininko atstovas spaudai nurodė, kad Egipto ir Mauritanijos atstovai antradienį šaukia neeilinį posėdį.  Anot diplomatinių šaltinių, šiame susitikime JT Generalinė Asamblėja galėtų balsuoti dėl rezoliucijos, kuria raginama nutraukti ugnį, teksto. Šios JT institucijos priimtos rezoliucijos nėra privalomos.

Jungtinės Tautos pirmadienį pranešė, kad kitais metais joms reikia 46,4 mlrd. dolerių (virš 43 mlrd. eurų), kad galėtų suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą maždaug 180 mln. visame pasaulyje beviltiškoje padėtyje atsidūrusių žmonių. JT teigė, kad pasaulinės humanitarinės pagalbos perspektyvos 2024 metais yra niūrios, labiausiai pažeidžiamiems asmenims kenčiant nuo konfliktų, ekstremalių klimato reiškinių ir žlungančios ekonomikos.

Jungtinių Tautų klimato pasiuntinys Simonas Stiellas pirmadienį paragino klimato konferencijoje COP28 dalyvaujančias šalis pašalinti nebūtinas taktines kliūtis, likus 24 valandoms iki oficialios derybų Dubajuje pabaigos. Šalių derybų JT konferencijoje dėmesio centre – potencialus susitarimas dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo. „Pirma, pašalinkite iš kelio nebūtinas taktines kliūtis“, – sakė S. Stiellas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pasmerkė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą po to, kai JAV vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl ugnies nutraukimo Gazos Ruože, ir pavadino šią tarptautinę instituciją „Izraelio apsaugos taryba“. „Nuo spalio 7-osios Saugumo Taryba tapo Izraelio apsaugos ir gynybos taryba“, – sakė R. T. Erdoganas.

Su Izraeliu kariaujanti palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ penktadienį paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą padėti nutraukti žiaurų karą Gazos Ruože. „Raginame Saugumo Tarybą, tarptautinę bendruomenę ir visas pasaulio šalis padėti nutraukti šį žiaurų karą ir išgelbėti Gazos Ruožą, kol dar nevėlu“, – pareiškė „Hamas“ vyriausybės žiniasklaidos biuras palestiniečių teritorijoje, Saugumo Tarybai rengiantis balsuoti dėl rezoliucijos, kuria raginama nutraukti ugnį, projekto.

Jungtinės Valstijos penktadienį vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė nepritariančios, kad Gazos Ruože nedelsiant būtų nutraukta ugnis. „Nors Jungtinės Valstijos tvirtai remia ilgalaikę taiką, kurioje izraeliečiai ir palestiniečiai galėtų gyventi taikiai ir saugiai, mes nepritariame raginimams nedelsiant skelbti paliaubas“, – sakė JAV ambasadoriaus pavaduotojas Robertas Woodas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį Gajanos prašymu turi susirinkti už uždarų durų ir aptarti didėjančios įtampos Gajanos ir Venesuelos pasienyje. Laiške Saugumo Tarybos pirmininkui, kurį peržiūrėjo naujienų agentūra AFP, Gajanos užsienio reikalų ministras Hugh Toddas paprašė skubiai sušaukti posėdį, kuriame būtų aptartas ginčas dėl Esekibo – naftos turtingo regiono, kurį administruoja Gajana, bet į kurį pretenduoja Venesuela.

Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas trečiadienį pareiškė, kad Gazos Ruožo gyventojai kasdien susiduria su vis didesniu siaubu. Jis taip pat paragino nutraukti Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ kovas šiame palestiniečių anklave. „Izraelis toliau nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožo civilius gyventojus ir kolektyviai juos baudžia (...) Palestiniečiai Gazos Ruože gyvena vis didesniame siaube“, – spaudos konferencijos metu nurodė V. Turkas.

Jungtinės Tautos antradienį įspėjo, kad neįmanoma sukurti vadinamųjų saugių zonų civiliams Izraelio bombarduojamame Gazos Ruože. „Vadinamosios saugios zonos [...] nėra mokslinės, nėra racionalios, jos nėra įmanomos ir galvoju, kad valdžios institucijos tai žino“, – sakė Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF atstovas Jamesas Elderis . Jis su reporteriais Ženevoje kalbėjosi vaizdo ryšiu iš Kairo.

Jungtinių Tautų pareigūnė pirmadienį perspėjo, kad Gazos Ruožui gresia katastrofa, jei į jį nebus įleista daugiau humanitarinės pagalbos. „Sąlygų, reikalingų pagalbai Gazos [Ruože] gyventojams teikti, nėra“, – sakė JT humanitarinės pagalbos koordinatorė Palestiniečių teritorijose Lynne Hastings.  Ji pridūrė, kad pasibaigus savaitę trukusioms paliauboms Izraelis įsiveržė į pietinę Gazos Ruožo dalį, todėl tūkstančiai palestiniečių atsidūrė nepalankioje padėtyje.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis dalyvaus Jungtiniuose Arabų Emyratuose 28-osios Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijos (COP28) renginiuose. M. Skuodis gruodžio 5–6 dienomis kalbės Tarptautinio transporto forumo (ITF) ir Tarptautinės energetikos agentūros renginyje, taip pat dalyvaus Europos Komisijos transporto dienos renginiuose.

Estijos vyriausybės atstovai sakė, kad ministrė pirmininkė Kaja Kallas penktadienį Jungtinių Tautų klimato konferencijoje Dubajuje neplanavo pozuoti bendrai nuotraukai su Aliaksandru Lukašenka, bet stovėdama galinėje eilėje nepamatė atvykstančio autoritarinio Baltarusijos lyderio.  Pasak atstovų, K. Kallas ir Latvijos, Lietuvos bei Lenkijos lyderiai anksčiau buvo drauge nusprendę nepozuoti bendrai COP28 nuotraukai, jei dalyvautų ir A. Lukašenka.

Daugiau kaip 20 valstybių šeštadienį per Jungtinių Tautų klimato konferenciją Dubajuje paragino patrigubinti pasaulio branduolinės energetikos pajėgumus, kad būtų galima iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu. Deklaracijoje, kurią patvirtino įvairios šalys nuo JAV iki Ganos ir Japonijos, sakoma, kad branduolinė energija vaidina svarbų vaidmenį siekiant tikslo tapti neutraliems klimato atžvilgiu.

Jungtinių Tautų klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime COP28 ketvirtadienį oficialiai įsteigtas nuostolių ir žalos fondas, skirtas pažeidžiamoms šalims, nukentėjusioms nuo stichinių nelaimių, susijusių su visuotiniu atšilimu. „Šiandien mes sukūrėme istoriją“, – delegatams sakė Jungtinių Arabų Emyratų COP28 pirmininkas Sultanas al Jaberas. Jis pridūrė, kad JAE šiam fondui planuoja skirti 100 mln. JAV dolerių (91,66 mln. eurų).  Vokietija taip pat pažadėjo suteikti 100 mln.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį išvyks į Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP28) pasaulio vadovų susitikimą Dubajuje. Kaip ketvirtadienį pranešė Prezidentūra, Jungtiniuose Arabų Emyratuose G. Nausėda skaitys nacionalinį pranešimą plenarinėje COP28 sesijoje.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį paragino pasaulio lyderius, susirinkusius į šią savaitę Dubajuje prasidedantį COP28 aukščiausiojo lygio susitikimą, imtis ryžtingų veiksmų kovai su vis stiprėjančia klimato kaita. „Esame įstrigę mirtiname rate, – sakė jis. – Sprendimai gerai žinomi. Lyderiai turi imtis veiksmų, kad pasaulinės temperatūros kilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus, apsaugoti žmones nuo klimato chaoso ir užbaigti iškastinio kuro erą.