jonas vaiškūnas

Šalies miestai ir miesteliai šiandien ūžė nuo linksmybių, o ore tvyrojo ne tik sočių blynų kvapas, bet ir deginamos Morės dūmų debesys. Tiesa, ne visur – Vilnius nusprendė senąsias tradicijas pakoreguoti ir Užgavėnių simbolį Morę – ne sudeginti, o ištekinti bei išsiųsti į povestuvinę kelionę į Tailandą. Kai kuriuos etnologus toks šventės rengėjų sprendimas nustebino ir papiktino – sprendimą Morę ištekinti jie vadina pasityčiojimu iš tradicijų.

Rugpjūčio nakties dangus kasmet padovanoja vieną įspūdingiausių reginių – Perseidų meteorų lietų. Nors šiemet krentančių žvaigždžių kiekių ir nebus daug, kantrūs ir dangų įdėmiai žiūrintys žmonės gali išvysti išskirtinių, visą dangų nušviečiančių vaizdų. Perseidai yra kiekvienais metais liepos ir rugpjūčio mėnesiais matomas meteorų srautas.

Už lango šviečiant saulei visi imame svajoti apie pavasarį ir jo malonumus. Pasižiūrėkime, kada gi jis ateis į Lietuvą ir koks, tikėtina, bus. Oro temperatūra šį vasarį numatoma iki 2 laipsnių aukštesnė nei įprastai, o kritulių kiekis iki 15 proc. mažesnis nei įprastai. Vasarį galimos trumpalaikės šalčio bangos. Šiuo laikotarpiu dažnai stebimas arktinio oro įsiveržimas į vidutines platumas, kuomet fiksuojamos neigiamos oro temperatūros anomalijos, siekiančios -10 laipsnių ir daugiau.

Rugsėjo 22 diena yra nepaprasta diena. Šiandien – rudens lygiadienis. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir kasdien ji vis labiau ilgės iki gruodžio 22 dienos, po kurios po truputį ims ilgėti. Taigi, pasiruoškime tamsiajam periodui. Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Tą vieną akimirką Žemėje viskas tampa lygu. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia.  „Lygiadienio metu saulė teka tiksliai rytuose ir leidžiasi tiksliai vakaruose.

Balandžio mėnuo jau padovanojo mums keliatą gražių dienų, o vidutinė viso mėnesio oro temperatūra numatoma laipsniu aukštesnė, nei įprasta. Tačiau yra buvę ir kur kas šiltesnių balandžių, ar dar pamenate? Pernai metų balandžio vidutinė oro temperatūra buvo 4,4 - 6,2 °C. Tai reiškia, kad ji buvo 1–2 °C žemesnė už klimato normą.

Išsiilgę pavasario ir saulės mes su nekantrumu laukiame jo atėjimo. Gera žinia ta, kad senoliai netgi šį mėnesį laikė vasaros sezono pradžia. Pasikeitimai jau vyksta, tačiau iš lėto, pasižiūrėkime kada dažniausiai į Lietuvą ateina pavasaris. Nors pavasaris jau artėja, bet ir kovo mėnesį dar galime tikėtis žiemos priminimų, nes kovas dar ne visada reiškia pavasarį. Tai gali būti ir trumpas šaltukas, ir šlapias sniegas.

Etnoastronomas, senųjų astronominių žinių tyrinėtojas Jonas Vaiškūnas dar 2012 metais visus pritrenkė įstabia žinia: lietuviai turėjo savo, lietuviškąjį, Zodiaką. Kaip buvo surastas ir atkurtas šis fenomenas, mokslininkas aprašė knygoje „Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais.“ Remdamasis istoriniais šaltiniais ir lietuvių tautosaka, autorius pateikė įtikinamą lietuviškojo Zodiako rekonstrukciją.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Lietuvą buvo apgaubusi galinga magnetinė audra, ją sukėlė vienas stipriausių per pastarąjį dešimtmetį Saulės blyksnis, teigia mokslininkai. Tai gali lemti ir technologinius sutrikimus, ir žmonių sveikatos sutrikimus. Tačiau yra ir gražioji tokios audros pusė – jei būtų giedra, Lietuvoje dar šiąnakt būtų galima stebėti Šiaurės pašvaistę.

Rugpjūčio 7 dienos, pirmadienį, vakare įvyks dalinis Mėnulio užtemimas. Pilnas Mėnulis tą vakarą Vilniuje tekės 20:56 val. pietrytinėje horizonto pusėje, Ožiaragio žvaigždyne, su jau užtemdytu apatiniu dešiniuoju kraštu. Labiausiai Mėnulis užtems 21:20 val., tuomet Žemės šešėlis uždengs apie ketvirtadalį Mėnulio disko.

Vakar pasaulis stebėjo itin retą reginį - supermėnulį. Šį kartą žemės palydovas buvo 14 procentų didesnis ir 30 procentų ryškesnis, nei įprasta pilnatis. Mėnulis pasiekė tašką, kuomet jis labiausiai priartėja prie žemės, kitą kartą tai bus tik lapkričio 25 dieną, 2034 metais, na o įprastą supermėnulį pamatysime kitą mėnesį. Mėnulio pilnatis buvo arčiausiai Žemės nuo 1948 m., kuomet ji buvo dar 50-čia kilometrų arčiau. Šį kartą nuo Mėnulio mus skyrė 356 509 kilometrai.

Šiandien Lietuvos padangėje pamatysime neįtikėtiną reiškinį – itin didelį supermėnulį. Šį kartą Žemės palydovas bus 14 procentų didesnis ir 30 procentų ryškesnis, nei įprasta pilnatis. Šiandien mėnulis pasieks tašką, kuomet jis labiausiai priartėja prie Žemės, kitą kartą tai bus tik lapkričio 25 dieną, 2034 metais, todėl tikrai norėtumėte nepražiopsoti tokio reginio. Mėnulio pilnatis bus arčiausiai Žemės nuo 1948 m., kuomet ji buvo dar 50-čia kilometrų arčiau.

Žemėje kilus stipriai magnetinei audrai, trečiadienio naktį Lietuvos danguje buvo matomas retas gamtinis reiškinys - šiaurės pašvaistė. Kaip informavo etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, stiprios magnetinės audros priežastimi tapo trečiadienį Saulėje įvykę keli galingi žybsniai. Sužibus pašvaistei nakties danguje matomi balkšvi, žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, juostos, dryžiai. Dienos metu šiaurinės pašvaistės nesimato, nes ją užgožia saulės šviesa.

Žinių radijas Didėjant atskirčiai tarp miesto ir kaimo bei mažėjant gyventojų provincijoje, etninei kultūrai gresia tapti muziejiniu reiškiniu, sako kultūros atstovai. Pasak Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės Daivos Vyčenienės, stebint viešąją erdvę atsiskleidžia du gyventojų požiūriai į etninę kultūrą, ir abu nėra teisingi.

2015 metus paskelbus Etnografinių regionų metais, etnokultūros puoselėtojai diskutuoja, kaip visuomenei išaiškinti regionų savitumo prasmę ir svarbą. Kaip teigia etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, jaunąją kartą būtina mokyti, kad etnokultūra nėra vien muziejinė vertybė. „Jeigu mokslinėse konferencijose badytume apčiuopti, kas yra tas tapatybės pagrindas, branduolys, rastume, kad tai – ką mes darome, kaip mes jaučiamės istorinėje perspektyvoje, ar mes tą istoriją žinome, ar ne.

Visų šiais metais neišsipildžiusių lūkesčių ir sunkmečių pabaigos pradžią žadama skelbti magišką 2012 m. gruodžio 12 dienos 12 val. sostinės Lukiškių aikštėje. Šiuo stebuklingu laiku ketinama įkūnyti Kalėdų šventės ženklą – Didžiąją Kaladę, žemaičių dar vadinama – Bluku.

Žinomi šalies kultūros ir mokslo veikėjai antradienį išplatino viešą kreipimąsi į Seimą, kuriame išreiškia savo susirūpinimą ir nepritarimą siūlymui panaikinti Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Etninės kultūros globos tarybą (EKGT). Tiek paveldosaugininkai, tiek ir etninės kultūros globos ekspertai yra įsitikinę, kad materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną dėl visiškai savo esme skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos bus pražūtingas menkiau išvystytai nematerial...

Prieš 17 metų Minske įkurtas Europos humanitarinis universitetas (EHU) iškėlė sau tikslą rengti naujos kartos profesionalus, kurie prisidėtų prie dialogo tarp Rytų ir Vakarų Europos kultūrų skatinimo bei pilietinės visuomenės Baltarusijoje plėtros, ir tuo sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo. 2003 m. Baltarusijos valdžia pradėjo tikslinį puolimą prieš akademinę laisvę ir universitetų autonomiją. 2004 m. iš universiteto buvo atimta licenciją užsiimti švietimo veikla.

Seimas savo nutarimu patvirtino naujos sudėties Etninės kultūros globos tarybą. Už tokį dokumentą antradienį balsavo 46 Seimo nariai, susilaikė 1. Etninės kultūros globos taryboje Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu dirbs Vytautas Tumėnas, Ministro Pirmininko teikimu - Jonas Jakaitis, Irena Seliukaitė, Rolandas Zuoza, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos teikimu - Marcelijus Martinaitis, Jonas Rudzinskas.

Krizė, Recesija, Infliacija! Su šiomis maro deivėmis jau baigėme apsiprasti. Ir štai – Riaušės! Riaušės – sukėlusios prieštaringų vertinimų ir jausmų bangą: nuo apmaudo ir gėdos iki piktdžiugos ir džiaugsmo. Bet gal nėra to blogo kas neišeitų į gerą? Juk net riaušininkus puolę policininkai ėmėsi taupymo – iššaudė mažiau guminių kulkų nei norėjo: „Krizė - taupykit kulkas!“ – vis komandavo kažkuris iš vadų.

Paradoksalu, tačiau XXI amžiuje mus supa ne tik naujausi mokslo ir technologijų stebuklai, bet ir daugybė visiškai nemoksliškų teorijų bei gandų, kuriais esame linkę tikėti. Ir jų daugėja. Viena iš tokių pseudomokslinių fantazijų yra kreacionizmas, kurio autoriai mėgina įrodyti, kad gyvoji gamta evoliucionuoja pagal Protingo Dizainerio (t.y. Dievo) kažkada paruoštą planą. Mokslo įvairovė ir sklaida leidžia gandų ir sąmokslo teorijų kūrėjams gan lengvai imituoti moksliškumą.

Šiuolaikinės muzikos ir baltiškos kultūros festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ šalia žinomų muzikinių grupių pasirodymų žiūrovų lauks itin turtinga kultūrinė programa, kurioje – senieji amatai, paskaitos, kino filmai, parodos ir įvairūs meno projektai. Svarbios festivalyje minimos istorinės datos ir asmenybės bus pagerbtos Lietuvos karių parodomąja programa – defilė.

Klaipėdos universitete liepos 22 – 31 d. vyks tarptautinė konferencija "Astronomija ir kosmologija liaudies tradicijose ir kultūros pavelde". Pirmą kartą Lietuvoje tokio lygio vykstančioje archeoastronomų konferencijoje pranešimus skaitys 80 mokslininkų iš 30-ties pasaulio valstybių: Europos Sąjungos, JAV, Argentinos, Norvegijos, Japonijos, Rusijos, Nigerijos ir kt. šalių.

Seimo rinkimams nenumaldomai artėjant, su nekantrumu laukiau partijų kandidatų sąrašų daugiamandatėje apygardoje. Lyg nujausdamos tą, dauguma partijų sąrašų paskelbimą tempė iki paskutinės įstatymo numatytos dienos. Bet štai pagaliau jie puikuojasi Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto puslapyje. Ir ką gi mes matome? Ogi tai, kad smulkiosios partijos pagaliau suprato, kaip tais sąrašais galima pasinaudoti.