jolita žvirblytė 

Smuktelėjus nekilnojamojo turto objektų kainai ir vis dar esant apverktinai situacijai akcijų rinkose, investuotojai atranda naują galimybę - įsigyti vertybinių popierių biržoje nekotiruojamų įmonių akcijų. Investuotojams siūloma pirkti jungiamų įmonių akcijas ir po 3-5 metų susižerti neva garantuotą grąžą.

JAV investicijų banko „Merrill Lynch“ ekspertai, apsilankę Baltijos valstybėse, pateikė gerokai pesimistiškesnes jų ekonomikos raidos prognozes, nei anksčiau. Spartus Baltijos valstybių ekonomikų lėtėjimas turi neigiamos įtakos didžiausią finansų grupę jose - „Hansabank“ valdančio Švedijos banko „Swedbank“ veiklai, tvirtina „Merrill Lynch“ analitikai. Anot jų, „Swedbank“ nuostoliai dėl aktyvios kreditavimo politikos gali būti tokie dideli, kad jam gali tekti didinti nuosavą kapitalą.

Nuslopus statybų bumui šalyje kaip niekad blogus laikus išgyvena statybinių medžiagų gamintojai. Ilgiau nei 30 metų degusios plytų krosnys šiuo metu ruošiamos gesinti. Rudenį veiklą ilgesniam laikui stabdys „Švenčionėlių keramika“, kitos plytų gamyklos perpus mažina gamybos apimtį. Dar neseniai statybinių medžiagų gamintojai didino gamyklų pajėgumą, dirbo keliomis pamainomis, samdė papildomų darbuotojų.

Lėtėjant ekonomikai šalies darbdaviai neatmeta galimybės mažinti išlaidas personalui ar net atleisti kai kuriuos darbuotojus. Pasak darbdavių, tokios tendencijos rodo, kad grįžtama į normalias darbo rinkos vėžes, kai atlyginimų kilimas galės būti tik ekonomiškai pagrįstas. Aukštesnės grandies vadovų ar kvalifikuotų specialistų paklausa išliks, tad rasti ir pritraukti geriausiuosius darbdaviams bus nelengva.

Per penkerius artimiausius metus į Klaipėdos jūrų uostą planuojama investuoti kone pustrečio karto didesnę sumą nei prieš tai - 240 mln. litų. Kasmet didėjant investicijoms, didėja ir pačių uostininkų nepasitenkinimas bei tarpusavio prieštaravimai. Šmaikščiai juokaujama, kad krantinės atnaujinamos atsižvelgiant ne į investicinę grąžą, o į jų grožį.

Suprasdami, kad neišgalės pelningai įgyvendinti naujų investicinių projektų, šalies verslininkai vis rečiau kreipiasi į bankus dėl kreditavimo. Tuo metu optimistiškai nusiteikusiuosius į realybę grąžina kritiškas bankininkų žvilgsnis. Dar visai nesenai šalies ekspertai teigė, kad verslininkus yra įtraukęs skolinimosi verpetas, keliantis didelę grėsmę jiems ekonomikos lėtėjimo periodu. Akivaizdu, kad šis laikas atėjo anksčiau nei tikėtasi.

Išplėtota Lietuvos lankytinų vietų infrastruktūra leidžia keliauti ir pažinti šalį savarankiškai, be mokamų gidų paslaugų. Tačiau keliautojai dažnai kreipiasi į turizmo agentūras ir šios nurungia keliasdešimt kartų pigesnes regioninių parkų direkcijų paslaugas bei susišluoja jų pelną. Regioninio parko direkcija yra biudžetinė įstaiga, ji dirba tik savaitės darbo dienomis.

Darbo kaina Lietuvoje kyla kaip ant mielių. Tačiau jo augimą labiausiai stumia padėtis darbo rinkoje, o ne įmonių plėtra. Didėjant pinigų masei auga vartojimas, kyla infliacija, brangstantis pragyvenimas reikalauja didesnių pajamų, teigia "Lietuvos žinios". Atsakingos institucijos kas ketvirtį praneša - atlyginimai mūsų šalyje sparčiai didėja, toli pralenkę darbo našumo augimą.

Nedrausmingų ir dažnai jaunų vairuotojų sukeltų avarijų žalos atlyginimas krenta ant visų draudimo kompanijų klientų, rašo "Lietuvos žinios". Transporto priemonių skaičiaus didėjimas sukelia vis didesnius karus šalies keliuose. Dėl to daugėja darbo ne tik remonto dirbtuvių meistrams, bet ir draudimo kompanijų agentams. Draudimo sutarčių sudaroma vis daugiau, didėja įmokų tarifai, žalų atlyginimo sumos.