jaroslawas kaczynskis

Naujoji Lenkijos vyriausybė penktadienį išformavo prieštaringai vertinamą komisiją, tyrusią Smolensko lėktuvo katastrofą, per kurią 2010 metais žuvo tuometinis prezidentas Lechas Kaczynskis ir dar 95 žmonės. Komisiją 2016 metais įsteigė Jaroslawas Kaczynskis, Lecho brolis dvynys, turėdamas aiškų tikslą suversti kaltę dėl katastrofos Rusijai. Visgi ji per savo veiklos metus nepateikė jokių įtikinamų įrodymų.

Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai socialiniais klausimais patarinėjantis Marcinas Mastalerekas ketvirtadienį privačiam transliuotojui „Radio Zet“ sakė, kad po nesėkmingos valdančiųjų rinkimų kampanijos jų lyderis Jaroslawas Kaczynskis turėtų trauktis. Paklaustas, ar valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) rinkimų kampanija buvo nesėkminga, jis atsakė: „Taip.

Lenkai sekmadienį rinkosi prie balsadėžių ir sprendė, kas artimiausius ketverius metus vairuos valstybės laivą. Panašu, kad nors dabartiniai valdantieji užims pirmąją vietą rinkimų rezultatų lentelėje, Lenkijos vadžias į savo rankas perims dabartinė opozicija su buvusiu premjeru Donaldu Tusku priešakyje.

Likus kelioms dienoms iki svarbių Lenkijos parlamento rinkimų juose dalyvausiančių partijų lyderiai penktadienį rengia paskutiniuosius kampanijos mitingus, tikėdamiesi pritraukti naujų rinkėjų, apklausoms rodant apylygius valdančiųjų ir opozicijos šansus.

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos siena su Rusijos sąjungininke Baltarusija tapo dar pavojingesnė dėl Rusijos karinių pajėgų buvimo joje, todėl sienos apsauga yra svarbiausias Lenkijos vyriausybės prioritetas. Ministro pirmininko pavaduotojas, konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovas Jaroslawas Kaczynskis šiuos komentarus išsakė lankydamasis Kodenio kaime prie ES sienos su Baltarusija.

Lenkijos konservatyviosios valdančiosios partijos lyderis sekmadienį rinkėjams pažadėjo įvairių naujų lengvatų, įskaitant reikšmingą piniginių išmokų šeimoms su vaikais padidinimą. Šį rudenį Lenkijoje vyks parlamento rinkimai. Jų data dar nenustatyta, tačiau tikimasi, kad balsavimas vyks spalį arba, vėliausiai, lapkričio pradžioje.

Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis paaukojo 50 000 zlotų (10 619 eurų) Ukrainos kariuomenei, taip išspręsdamas šmeižto bylą su politiniu varžovu. Gruodį teismas įpareigojo J. Kaczynskį sumokėti Radekui Sikorskiui daugiau nei 700 000 zlotų (150 000 eurų), kad būtų padengtos išlaidos, susijusios su atsiprašymo už tai, kad pavadino jį „diplomatiniu išdaviku“, paskelbimu.

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis teigia, kad Vokietija siekia dominuoti Europoje, ir perspėja, kad lenkai gali atsidurti po „Vokietijos padu“. Jis atmetė kaimyninės šalies pasiūlymą perduoti Lenkijai priešraketinių sistemų – nors Varšuva galiausiai jas priėmė – ir nepraleido progos pasisakyti prieš Vokietiją.

Įtakingiausias Lenkijos politikas, valdančiosios konservatorių partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis paskelbė atsisakęs vicepremjero posto, kad galėtų sutelkti dėmesį į partiją ir būsimus rinkimus. Tokio partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderio J. Kaczynskio žingsnio tikėtasi. Jo vaidmuo vyriausybėje buvo susijęs daugiausia su saugumo klausimais.

Lenkijos vicepremjeras, partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis teigia, kad Vakarų vengimas atvirai konfrontuoti su Rusija ir jos agresija Ukrainoje demonstruoja silpnumą. Maža to, pasak politiko, tai gali reikšti, kad karas peržengs Ukrainos sienas. „Mūsų manija vengti karo daro mus kiek silpnesnius šioje akistatoje su jokių vertybių negerbiančia Rusija.

Įtakingiausias Lenkijos politikas pripažino, kad šalis įsigijo pažangią šnipinėjimo programą iš Izraelio stebėjimo programinės įrangos gamintojos „NSO Group“, tačiau paneigė, kad ji buvo naudojama prieš jo politinius oponentus. Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis viename interviu sakė, kad programinę įrangą „Pegasus“ dabar kovai  su nusikalstamumu ir korupcija naudoja daugelio šalių slaptosios tarnybos.

Lenkijos valdančiosios konservatyviosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad jo šalis stato pasienio užtvarą, siekdama geriau apsaugoti savo ir Europos Sąjungos išorinę sieną su Baltarusija aštrėjant neteisėtos migracijos krizei, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas nurodė, kad ateinantį rudenį parlamentui bus pasiūlyta pritarti planams išplėsti šalies ginkluotąsias pajėgas, šeštadienį pranešė visuomeninis radijas. Duodamas interviu visuomeninio radijo naujienų kanalui PR24 M. Blaszczakas sakė, kad profesinės kariuomenės karių skaičių planuojama padidinti iki 250 tūkst., o Teritorinės gynybos pajėgos (WOT) turėtų 50 tūkst. karių. Šiuo metu Lenkija turi apie 107,7 tūkst.

Lenkijos valdančiosios dešiniosios partijos pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis šeštadienį pareiškė, kad nuo 2017 metų vykdoma kontroversiška teismų sistemos reformas bus sušvelninta, Europos Sąjungai reiškiant nuogąstavimus, kad šis pertvarka kelia pavojų teismų nepriklausomumui.

Lenkijos valdančiųjų lyderis Jaroslawas Kaczynskis pats paprašė, kad Lietuva neskirtų jam vieno iš aukščiausių Lietuvos valstybės apdovanojimo, ketvirtadienį patvirtino šaltiniai. Premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyva Vyriausybė pernai spalį pasiūlė J. Kaczynskiui skirti Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių už ypatingus nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinius santykius. Tačiau jis nebuvo įtrauktas į apdovanotųjų sąrašą Vasario 16-osios proga.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį vakare paskelbė savo naujojo kabineto, suformuoto pro praeitą mėnesį įvykusių parlamento rinkimų, sudėti, mažai tesiskiriančią nuo ankstesnės vyriausybės. Tarp liekančių ankstesniuose postuose yra pats M. Morawieckis ir premjero pavaduotojas Piotras Glinskis, taip pat turintis kultūros ministro portfelį.

Lenkijos valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus ir užsitikrino absoliučią daugumą būsimos kadencijos parlamente, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs rezultatai.  Šie duomenys paskelbti patikrinus 82,79 proc. balsalapių.  Remiantis jais, PiS surinko 45,16 proc. balsų ir smarkiai lenkia pagrindinę savo varžovę, centristinę „Pilietinę koaliciją“ (KO), surinkusią 26,1 proc. balsų.

Antradienį įvyko pirmasis naujojo šalies prezidento Gitano Nausėdos vizitas. G. Nausėda vyko į Lenkiją atgaivinti per 10-metį priblėsusių santykių. Kokių atgarsių sulaukta ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalba su politikos apžvalgininku Jaceku Komaru. Tai bene po 10-mečio pagaliau pralaužti ledai ir mūsų su Lenkija bendravimas pajudėjo. Kaip jūs vertinat šį Gitano Nausėdos vizitą?   Labai teigiamai vertinu.

Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis trečiadienį pareiškė, kad judėjimas už LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) teises yra importuotas iš užsienio ir kelia grėsmę lenkų tautai. Įtakingiausiu Lenkijos politiku laikomas Jaroslawas Kaczynskis taip pat sakė, kad „visi turi priimti krikščionybę“, o abejoti įtakingos Lenkijos Katalikų Bažnyčios autoritetu yra nepatriotiška.

Lenkijos konservatyvi nacionalistinė valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) surinko daugiausiai balsų per sekmadienį vykusius regionų valdžios rinkimus, bet pralaimi opozicijos centristams kovą dėl merų postų didžiuosiuose miestuose, įskaitant sostinę Varšuvą, rodo balsavusių rinkėjų apklausos. Sekmadienį vykęs balsavimas yra pirmasis nuo 2015 metų parlamento rinkimų, suteikusių PiS precedento neturinčią daugumą.

 Naujo Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio vyriausybė oficialiai buvo prisaikdinta pirmadienį Varšuvos prezidentūroje. Atsistatydinusi premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo), vyriausybei vadovavusi dvejus metus, tapo ministro pirmininko pavaduotoja. Anksčiau pirmadienį spėliota, kad ministrų kabinete gali įvykti pasikeitimų, tačiau taip neįvyko.

Iliustruota knygelė apie kates, kurią Lenkijos valdančiosios partijos pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) praeitą savaitę ramiai skaitinėjo parlamente vykstant įtemptiems įstatymų leidėjų debatams, pirmadienį buvo parduota labdaringame aukcione už 6 tūkst. eurų, pranešė šalies žiniasklaida.

Įtakingiausias Lenkijos politikas penktadienį atvirai sklaidė knygą apie kates per įtemptą parlamento posėdį, ir toks jo elgesys išprovokavo pašaipių komentarų, bet taip pat kaltinimų, kad tokiu būdu mėginama nukreipti rinkėjų dėmesį nuo prieštaringai vertinamos teismų sistemos reformos.

Lenkų laisvės simbolis Lechas Walesa šeštadienį buvo paguldytas į ligoninę tyrimams ir turės atsisakyti planų dalyvauti kitos savaitės antivyriausybiniuose protestuose. 73 metų Nobelio taikos premijos laureatas, kuris dėl aukšto kraujospūdžio yra gydomas šalies šiaurėje esančiame Gdanske, turėjo dalyvauti pirmadienio demonstracijoje Varšuvoje prieš „akiplėšišką ir žalingą“ dešiniųjų vyriausybę.

Lenkijos parlamento darbas trečiadienį buvo paralyžiuotas, liberaliojo opozicijos sparno įstatymų leidėjams atsisakius nutraukti beprecedentę protesto akciją prieš „antidemokratiškus vyriausybės veiksmus“. Liberalios pakraipos „Pilietinės platformos“ (PO) deputatai nuo gruodžio vidurio parlamente tęsia sėdimąjį streiką, kurį pradėjo, kai konservatyvi valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) paskelbė apie planus apriboti žurnalistų teises nušviesti Seimo darbą.

Lenkijos populistinės vyriausybės oponentai šeštadienį rengia naujus masinius protestus Varšuvoje, susirinkę prie prezidentūros ir ragindami apsaugoti konstitucinę tvarką nuo virtinės valdančiųjų žingsnių, laikomų keliančiais pavojų demokratijai. Šeštadienį vykstantys protestai atspindi didėjančią įtampa dėl konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), vadovaujamos Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) politikos.

Dešimtys tūkstančių lenkų antradienį išėjo į gatves protestuoti prieš dabartinės dešiniosios vyriausybės vykdomą demokratijos varžymą. Varšuvoje minint buvusio Lenkijos komunistinio režimo sprendimo paskelbti šalyje karo padėtį 35-ąsias metines, demonstrantai susirinko prie tuometės Lenkijos suvienytosios darbininkų partijos būstinės ir nužygiavo prie dabartinės valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pastato.

 Lenkijos valdančiosios dešiniųjų partijos lyderis trečiadienį pareiškė, jog vis dar tikisi sugriežtinti šalyje galiojančius abortų įstatymus, nors parlamentas praėjusią savaitę atmetė siūlymą uždrausti nėštumo nutraukimą.

Lenkijos valdančiosios konservatorių partijos lyderis prisiminė ukrainiečių per Antrąjį pasaulinį karą vykdytas lenkų žudynes, kurias pavadino genocidu. Partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovas Jaroslawas Kaczynskis pirmadienį padėjo gėlių prie paminklo Voluinės žudynių aukoms Varšuvoje, paminėdamas šio įvykio 73 metines.

Lenkija ir Vengrija griežtai kritikuoja buvusį JAV prezidentą Billą Clintoną dėl pastabos, kad šios buvusios komunistinės valstybės, kurios dabar priklauso Europos Sąjungai (ES) ir NATO, suka autoritarizmo link ir nori Vladimiro Putino stiliaus vadovavimo.

Lenkija sekmadienį minėjo lėktuvo katastrofos, nusinešusios tuomečio prezidento Lecho Kaczynskio ir dešimčių kitų iškilių šalies veikėjų gyvybes, skambant pareiškimams, kad ta tragedija nebuvo atsitiktinė, kurie tapo ypač garsūs, kai į valdžią pernai atėjo velionio valstybės vadovo brolio dvynio vadovaujama partija.

Lenkijos pareigūnai sekmadienį tęsė tyrimą automagistralėje, kur dviem dienomis anksčiau sprogo dideliu greičiu važiavusio prabangaus limuzino, vežusio šalies prezidentą Andrzejaus Dudos padanga, o ta avarija padidino nuogąstavimus, tebetvyrančius po ankstesnio šalies vadovo Lecho Kaczynskiogyvybę nusinešusios aviakatastrofos.

Lenkijos „Solidarumo“ judėjimo lyderis Lechas Walesa penktadienį prisipažino „padaręs klaidą“, tačiau kategoriškai paneigė kada nors buvęs samdomu slaptuoju saugumo agentu, kai naujai atrasti dokumentai atnaujino senus įtarimus. Lenkijos pirmasis po Antrojo pasaulinio karo demokratiškai išrinktas prezidentas, kurį specialus teismas išteisino dėl panašių įtarimų 2000 metais, konkrečiai neįvardino savo klaidos, tačiau paminėjo paslaptingą asmenį, kuris „turėtų atskleisti tiesą“ apie praeitį.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nusprendė neatsižvelgti į Europos Komisijos nuomonę, pasirašydamas prieštaringai vertinamą įstatymą dėl konstitucinio teismo reformos, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. Dėl šių pakeitimų Konstituciniam Tribunolui taps sunkiau priimti sprendimus, nes nuo šiol bus reikalinga dviejų trečdalių balsų, o ne paprasta dauguma.

Konservatyvių pažiūrų Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį pasirašė prieštaringai vertinamus teisės aktus, numatančius šalies konstitucinio teismo reformas, nors vyko masiniai protestai dėl pokyčių, kurie, anot opozicijos, kelia pavojų tos institucijos nepriklausomybei.

 Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa ketvirtadienį griežtai sukritikavo valdančiąją konservatyvią partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) dėl jos mėginimų priimti pataisas, turinčias reformuoti šalies konstitucinį teismą.

Varšuva yra pasiruošusi apskųsti Maskvą tarptautiniam teismui dėl esą vilkinamo proceso tiriant 2010 metais Rusijoje įvykusią Lenkijos vyriausybinio lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo tuometis prezidentas Lechas Kaczynskis, antradienį sakė būsimasis užsienio reikalų ministras. Varšuva jau seniai reikalauja, kad Rusija grąžintų netoli vakarinio Smolensko miesto sudužusio prezidento lėktuvo nuolaužas, bet kol kas šios pastangos buvo bergždžios.

Konservatyvi Lenkijos partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pirmadienį pristatė savo naująją vyriausybę, kurioje nuosaikių pažiūrų politikė Beata Szydlo užims premjero postą. Partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis paskelbė, kad 52 metų B.Szydlo taps premjere, dėdamas tašką spėlionėms, kad jis gali paskutinę akimirką apsispręsti pats vadovauti vyriausybei. PiS atėjo į valdžią, triuškinamai laimėjusi parlamento rinkimus spalio 25 dieną.

Konservatyvių pažiūrų Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį pareiškė, kad jo vyriausybė turėtų imtis priemonių šalies piliečiams apsaugoti, jeigu būtų nuspręsta priimti migrantų, kurie gali atnešti „tikėtinų epidemijų“. Šie pareiškimai bus potencialiai nepatogūs buvusiam Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui, kuris dabar yra Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir kritikavo didėjantį Europos Sąjungos šalių nusiteikimą įrengti naujas užtvaras, siekiant atgrasyti pabėgėlius iš Sirijos ir kitur...

Lenkų rinkėjai parodė, jog nori permainų, naujuoju prezidentu išrinkę konservatorių stovyklai priklausantį mažai žinomą teisininką Andrzejų Dudą, o tai gali pranašauti jo euroskeptiškų pažiūrų mentoriaus sugrįžimą į valdžią po rudenį vyksiančių visuotinių rinkimų.

  Andrzejus Duda (Andžejus Duda), 43 metų konservatyvių pažiūrų teisininkas, sekmadienį laimėjęs įtemptą Lenkijos prezidento rinkimų kovą, yra glaudžiai susijęs su įtakingaisiais dvyniais Kaczynskiais (Kačynskiais).   Šis uolus katalikas buvo artimas velioniui Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui (Lechui Kačynskiui), kuris 2010-aisiais žuvo lėktuvo katastrofoje, ir vadina save jo „dvasiniu įpėdiniu“. A.Duda pasakojo, kad likus dviem dienoms iki lemtingojo skrydžio prezidentas pasakė...

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) pirmajame valstybės vadovo rinkimų ture pralaimėjo menkai žinomam 42 metų Europos Parlamento nariui, sukeldamas didžiausią sukrėtimą šalies vidaus politikoje per daug metų. Komunistinių laikų disidentas viešosios nuomonės apklausose ilgą laiką buvo tarp didžiausią visuomenės pasitikėjimą turinčių politinių lyderių, todėl manyta, kad sekmadienį jis nesunkiai surinks daugiau nei 50 proc.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį atmetė raginimus jo vyriausybei atsistatydinti dėl nutekinto garso įrašo, iš kurio galima spręsti, jog vidaus reikalų ministras sudarė užkulisinį sandėrį su centrinio banko vadovu, kad išliktų valdžioje.

Kai kam galvose skamba varpai – prarandame Vilnių, o NATO neapgins nuo Rusijos, todėl geriau jai pasiduoti, nes ji... visada apgins nuo lenkų... Tai, žinoma, supaprastinimas. Bet būna ir neva labiau konceptualių variantų. Dabartinį Rusijos režimą senokai laikau nedeklaruotai nacistiniu – vien Šiaurės Kaukazo etninio „pertvarkymo“ politika ir oficialiai skatinama neapykanta „Kaukazo tautybės žmonėms“ to verta.

Šiandien, būdama 87-ių metų, mirė Jadwiga Kaczynska, buvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir buvusio Ministro pirmininko Jaroslawo Kaczynskio mama. Pastaruosius kelis metus moteris sunkiai sirgo, praneša gazeta.pl. J. Kaczynska gimė 1926 m. gruodžio 31 d. Starachovicuose. Vokiečių okupacijos metu dirbo sesele Kelcų ligininėje. Vėliau, baigusi studijas, dirbo Literatūros tyrimų institute, taip pat lenkų kalbos mokytoja.

„Mano brolio kūnas buvo sudegintas“, - pareiškė velionio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio brolis Jaroslawas, praneša portalas dziennik.pl. Jis taip pat leido suprasti dėl buvusio šalies vadovo žūties kaltinantis Rusiją. Taip jis komentavo šalies karinės prokuratūros informaciją, kad apžiūrint ekshumuotą tragiškai žuvusio šalies vadovo kūną nebuvo rasta sprogimo požymių.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pasisakė prieš raginimus boikotuoti šią vasarą vyksiančias Europos futbolo čempionato rungtynes Ukrainoje. Pasak jo, sportas ir politika neturėtų būti siejami, skelbia „RIA Novosti“. Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę ne kartą grasino uždrausti šalies ministrams vykti į rungtynes Ukrainoje, o Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso taip pat žadėjo laikytis atokiai.

Trys ketvirtadaliai lenkų pasitiki prezidentu Bronislawu Komorowskiu, rodo nauja nuomonės tyrimo instituto CBOS atlikta apklausa, kurios rezultatus skelbia agentūra AP. Antrąją vietą politikų reitingų sąraše užima ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, kurį remia 54 proc. gyventojų. Paskutinysis sąraše liko opozicijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis. Jo populiarumas tarp gyventojų toliau sparčiai smunka. 54 proc. respondentų pareiškė, kad nepasitiki J. Kaczynskiu.

Lenkijoje sekmadienį vyksta naujo parlamento rinkimai. Apklausos rodo, kad valdžioje turėtų likti dešinioji liberali premjero Donaldo Tusko Piliečių platforma (PO). Lenkijoje nuo 1989-ųjų nė vienai partijai nėra pavykę laimėti rinkimų antrą kartą iš eilės. Antroji vieta rinkimuose prognozuojama nacionalkonservatyviai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS), vadovaujamai Jaroslawo Kaczynskio. Balsavimo teisę šalyje turi 30 mln. rinkėjų, renkami 460 parlamentarų.