jarmalaitė

Dar nuo pavasario ir pirmojo karantino nesiliaujantys gyventojų skundai dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus jau duoda savo „vaisius“. Onkologai apgailestaudami stebi sumažėjusius, bet gerokai sunkesnių būklių pacientų srautus. Neretais atvejais ligai išplitus paciento laikas būna suskaičiuotas ir tegalima pasiūlyti tik palaikomąjį gydymą. „Apmaudu, kai pacientai pirminei diagnozei atvyksta su akivaizdžiai matoma išplitusia liga.

Kažkada kaip nuosprendis skambėjusi onkologinė liga šiandien gali būti sėkmingai gydoma ir išgydoma. Štai prieš 20 metų vėžio diagnozę išgirdusiam prof. Rimvydui Jasinavičiui nieko skubiai nesiimant medikai iš pradžių težadėjo 2–3 mėnesius. Šiandien jis pasakoja prisimenantis galėjęs švęsti antrąjį gimtadienį. Vyras pasakojo, kad praktiškai lygiai prieš 20 metų, vasario 2-ąją, išgirsta diagnozė visiškai pakeitė gyvenimą.  „Liga buvo nustatyta visiškai netikėtai.

Vos nustačius naujas plintančias COVID-19 atmainas, kilo nerimas dėl didesnio jų pavojingumo ir galimo naujo infekcijos protrūkio. Nors kol kas skelbta tik apie spartesnį mutavusio viruso plitimą, atsiranda duomenų ir apie didesnę jo įtaką mirštamumui. Naują nerimą sukėlė neseniai pasirodęs Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Džonsono pranešimas apie galimą vadinamosios britiškosios atmainos didesnį pavojingumą. „Dabar atrodo, kad esama tam tikrų įrodymų, jog naujasis variantas.

Pasaulyje kuriame ne viena COVID-19 vakcina, o ir jų veikimas kiek skiriasi. Kol kas Europoje leista naudoti „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinas. Ar jos kuo skiriasi ir kuo kitokia yra DNR vakcina, aiškina Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinai pareigas einanti vadovė, prof. Sonata Jarmalaitė. Kaip dėstė ji, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinose aktyvioji dalis yra viruso spyglio baltymo seką koduojanti RNR.

Viena pandemijos pasekmių – nerimo signalas dėl onkologinių pacientų. Anot medikų, realybė tokia, kad į šiandien į gydymo įstaigas patenka vis sunkesni pacientai, kuriems neretai jau niekuo nebegalima padėti. Todėl ir mirtingumo statistika verčia kaip reikiant sunerimti.  Apibendrindama dabartinę situaciją Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinoji direktorė prof.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) administracijos vadovai sako, kad Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) perėmus šią įstaigą į savo rankas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), institutas gali prarasti mokslinį finansavimą ir galimybes tęsti vėžio tyrimus. O tai neišvengiamai paveiktų ir pacientus. Šis sprendimas SAM iniciatyva įrašytas trečiadienio Vyriausybės darbotvarkėje. NVI atstovai stebisi, kodėl tokio sprendimo nuspręsta imtis koronaviruso krizės akivaizdoje.

Karantino šalyje paskelbimas pakeitė ir gydymo įstaigų darbą. Atsirado nuogąstaujančių, kaip toliau bus vykdomas onkologinių pacientų gydymas, tačiau dar antradienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Verygą patikino, kad pagalba toliau bus teikiama. Apie tai, kaip Nacionaliniame vėžio institute pertvarkomi srautai plačiau komentuoja įstaigos vadovė prof. Sonata Jarmalaitė. COVID-19 pandemija apėmė visą pasaulį, nesirinkdama regionų, tautų, etninių ar socialinių grupių.

Nors dėl tobulėjančių technologijų ir inovatyvių vaistų vėžys seniai nebėra mirties nuosprendis, gydytojai onkologai sako esantys lyg surištomis rankomis. Skamba ironiškai, bet onkologinės ligos diagnozę išgirdusiam pacientui neretai tenka siūlyti „palaukti“, mat moderniausias gydymas šalyje nėra prieinamas dėl per menko finansavimo. 50 žmonių Lietuvoje kasdien sužino, kad susirgo vėžiu, taigi – 18 tūkst. kasmet. Iš viso onkologinėmis ligomis serga apie 80 tūkst.

Nors Nacionalinis vėžio registras atsirado dar 2017 m., realiai jo veikla praktiškai buvo paralyžiuota penketui metų – paskutiniai oficialūs duomenys apie sergamumą vėžiu siekė viso labo 2012 m. Šiandien gi Nacionaliniame vėžio institute pristatyti nauji, 2012–2015 m. apimantys, duomenys. Nors sergamumo vėžiu ir mirštamumo dinamiką tyrinėjantys mokslininkai turi gerų žinių, kai kas jiems vis dėlto kelia didelį nerimą.