j. varanauskienė

Alimentų piktybiškai nemokantiems tėvams, panašu, greitai apsunks dienos, nes Seimas panoro griežtinti skolų išieškojimo tvarką. Šiuo metu daugiau nei 37 tūkst. tėvų neišmokėjo apie 160 mln. eurų alimentų savo vaikams, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį sakė „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė. Skolininkų ieškoma Lietuvoje ir užsienyje per įvairius registrus, jiems siunčiami raginimai susimokėti skolas. Šiemet iš skolininkų išieškota beveik 4 mln. eurų.

Visai neseniai startavus pensijų reformai, net ir papildomą kaupimą prieš kelerius metus sustabdę asmenys bus grąžinami į privačius pensijų fondus. 2013-aisiais pensijų fonduose asmenys kaupdavo po 2,5 proc. nuo savo draudžiamų pajamų. O nuo 2013-ųjų kaupimui pritaikytos naujos sąlygos: jei žmogus pasirinkdavo, įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą mokėtos iš trijų šaltinių: iš „Sodrai“ sumokėtos įmokos, papildomos dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir valstybės biudžeto lėšų.

Gajus įsitikinimas, kad lietuviai į darbą eina net sirgdami, gali turėti svarbų pagrindą – gaunant išmokas už ligą, minimalų atlygį gaunantis darbuotojas rizikuoja nesukaupti būtino stažo pensijai. Sergantiems ir į darbą negalintiems į darbą eiti darbuotojams valstybė kompensuoja 80 proc. uždirbamos algos. Vis dėlto, jei serga minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantis darbuotojas, nukenčia jo darbo stažas.

Į „Sodros“ katilą krenta daugybės Lietuvos gyventojų mokesčiai, tačiau vienų sumokamos sumos sudaro didesnę dalį nei kitų. Kas įneša didžiausia indėlį, galima išskirti ir pagal amžiaus grupes. Štai vasario mėnesio „Sodros“ duomenimis, „Sodros“ įmokų vertės dalis pagal amžiaus grupes labai panaši į darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus dalį toje amžiaus grupėje. Visgi matyti, kad vienoje amžiaus grupėje nors apdraustųjų ir mažiau, jų sumokamų įmokų vertė didesnė. Tai 31–40 metų dirbantieji.

„Šeimos finansuose labai daug psichologijos“, – šypsosi ekonomistė, šeimos finansų specialistė Julita Varanauskienė. Pasak specialistės, šeimoje itin svarbu išmokti biudžetą planuoti taip, kad ne tik sutaupytume, bet ir nesusipyktume. Geriausias įprotis – neišleisti visko, ką turi TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ šeimos finansų ekspertė patars, kad nesvarbu, ar tai būtų vaikui duodami kišenpinigiai, ar jūsų atlyginimas, ar netikėtai gauti pinigai – svarbu išmokti visada pasilikti dalį jų.

Nors lietuvių finansinės galimybės leidžia įsigyti naujesnius ir brangesnius automobilius, gyventojai labiau linkę pinigus taupyti ir iš savų lėšų pirkti senesnė bei pigesnį modelį. Remiantis SEB banko automobilių įperkamumo rodikliu, vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo pirmą šių metų pusmetį lizingu galėjo įsigyti 9,1 tūkst. eurų kainuojantį automobilį. Už tokią kainą galima įsigyti naują mini ar mažos klasės automobilį arba ekonominės ar aukštesnės klasės apynaujį 5–8 metų automobilį.

Politikams vis žadant didesnes pensijas ir orią senatvę, situacija nesikeičia, pensininkai skundžiasi ir net savo teises į orią senatvę gina teismuose. O kas laukia dar tik po keliasdešimt metų būsimų pensininkų ir kokių pensijų jie gali tikėtis? Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad pavydėsime tiems, kurie dabar išeina į pensiją. „Jeigu niekas nesikeis, tai kai mes išeidinėsime į pensiją, tai pavydėsime tiems, kurie dabar išeina į ją.

Nors dalis nekilnojamo turto ekspertų šiais metais prognozavo, kad būsto kainos Lietuvoje ne tik neaugs, bet ir kris, tačiau statistika rodo ką kita. Lietuvoje trečiąjį ketvirtį būsto kainos padidėjo 1,6 procentai, o lyginant su praėjusiais metais kainos kilo 3,4 procentais, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Milžiniškas gyvenimo tempas, nuolatinę įtampą kelianti konkurencija darbo rinkoje, pranykusi riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo – daugelio išsivysčiusių valstybių rykštė. Dažnas juokauja – „pailsėsiu, kai numirsiu“. Vis dėlto, ekspertai perspėja, kad tai – nebe juokai, o labai tikėtina netolimos ateities perspektyva. Norvegijoje pensinis amžius šiandien yra 67 m., JAV ir Portugalijoje – 66 m., Prancūzijoje – 65 metai.

 Paskutinį 2014 m. ketvirtį vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas galėjo nusipirkti 41,1 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone – tai 1,3 kv. m daugiau negu 2014 m. trečiąjį ketvirtį ir 0,8 kv. m daugiau negu 2013 m. ketvirtą ketvirtį, rodo SEB banko atlikti skaičiavimai. „Vilniečių galimybes įsigyti nuosavą būstą didino augantis realusis darbo užmokestis, mažėjusios būsto paskolų palūkanos, o paskutinį ketvirtį – ir šiek tiek sumažėjusios butų kainos.

Naująją valiutą mūsų šalies gyventojai sutiko ramiai, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. Nors buvo tikėtasi, kad grynaisiais turimas lėšas gyventojai skubės išleisti vartojimo reikmėms, tačiau, artėjant euro įvedimui ir iš karto po jo, vartojimo mastas reikšmingai neišaugo. Ruošdamiesi eurui, gyventojai dažniau grynaisiais litais turimas santaupas nešė į sąskaitas finansų institucijose.

Dauguma lietuvių senatvėje tikisi gyventi panašiai kaip ir dirbdami, tačiau gali tekti skaudžiai susidurti su realybe. Lietuvos gyventojai, nors ir suvokia, kad išėjus į pensiją pajamos sumažės, tačiau neįsivaizduoja kiek. Be to, nesiima ko nors keisti, kad senatvėje turėtų sotesnį kąsnį. Bijo sužinoti Pirmą kartą apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis parodė, kad lenkiame latvius, bet atsiliekame nuo estų.

 SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad, palyginti su ankstesnio 2014 metų ketvirčio apklausos rezultatais, manančiųjų, jog kainos didės, dalis sumažėjo 6 proc. punktais. 2014 metų gruodį, kad būsto kainos artimiausiu metu padidės, manė 48 proc. apklaustų gyventojų. Būsto kainų didėjimo lūkesčiai mažėja jau trečią ketvirtį iš eilės: nuo 2014 metų kovo, kai būsto kainų didėjimo lūkesčiai buvo didžiausi, optimistų sumažėjo 11 proc.

Ruošiantis naujųjų metų sutikimui, bankininkai pataria nepamiršti iš anksto pasirūpinti grynaisiais pinigais, nes naujametinę naktį bankų kortelės kurį laiką neveiks, o bankomatai neišduos grynųjų pinigų. Taip pat šiais metais mokesčių apmokėjimu ar pinigų pervedimu reikėtų pasirūpinti anksčiau nei įprastai.

Kad Kalėdos jau ant nosies, supranti tada, kai prekybos centrai ir parduotuvių vitrinos žybsi nuo įvairiaspalvių lempučių, visur skamba „Jingle Bells“ ir „Last Christmas“, per televiziją rodomas filmas „Vienas namuose“, o parduotuvėse pilna kalėdinių prekių ir jų akcijų. Nors šokoladiniai advento kalendoriai dar neatplėšti, prekybininkai jau pradėjo kalėdinį apsipirkimo maratoną. Ką tik į prekybos lentynas sugulusios kalėdinės prekės jau puošiasi kainomis su nuolaida.

Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad šiuo metu grynųjų pinigų, palyginti su indėliais, Lietuvoje yra daugiau negu kitose Baltijos šalyse.

Vytenis Radžiūnas Tik nuomodamiesi būstą lietuviai renkasi, kad jis būtų netoli darbovietės ar mokymo įstaigos, o įsigydami būstą siekia, kad jis būtų atokiau nuo miesto centro. „Lietuviai labiau vertina ramybę nei susisiekimą. Jie verčiau rinksis gyventi miesto pakraštyje, užmiestyje, nei arčiau miesto centro, kur susisiekimas yra geresnis“, – tvirtina nekilnojamojo turto ekspertai.

 Virš Lietuvos banko elektroninis laikrodis skaičiuoja dienas ir valandas iki euro įvedimo Lietuvoje. Nemažai daliai gyventojų tai – atgalinis laikmatis iki augančių kainų. Vis dėlto šiandien eurais šalyje būtų galima apsipirkti net pigiau nei litais.

Namų ūkių finansinė padėtis 2014 metų pirmą ketvirtį buvo geresnė, palyginti su 2013 metų pradžia: ūgtelėjo vidutinis darbo užmokestis į rankas, mažėjo šildymo išlaidos. Statistika rodo, kad namų ūkiai dėl mažesnių išlaidų netikėtai sutaupytų lėšų piniginėse neužlaiko.

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad palyginti su pirmuoju 2013 m. ketvirčiu, vilniečiai gali įpirkti vos 0,3 kv. m didesnio ploto būstą, tačiau palyginti su paskutiniuoju 2013 m. ketvirčiu – įperkamo būsto plotas sumažėjo 0,4 kv. metro. Kitų Baltijos šalių būsto įperkamumo pokyčiai ryškesni. Talino gyventojų įperkamas būsto plotas per metus sumažėjo 8,8 kv. m, o Rygos - padidėjo 3,8 kv. metrais.

Keliauti smagu ir viską suplanavus iki smulkmenų, ir ekspromtu. Visgi, jei kelionės maršrutą nuspręsite palikti griežtai neapibrėžtą, kelionės finansus derėtų susiplanuoti tiksliai ir iš anksto. Pageidaujantiems didesnio efekto taupant, rekomenduojama pradėti išlaidų planą dėlioti dar likus pusmečiui iki kelionės. Grynieji – ne prioritetas Nors grynieji ilgą laiką keliaujantiems į užsienį buvo neatsiejama kelionės dalis, finansų ekspertai nerekomenduoja jų vežtis daug.

  Pažvelgus iš arčiau į elektronine bankininkyste besinaudojančių Lietuvos gyventojų įpročius, pastebėta, kad beveik pusė jų netaupo bei neplanuoja ateities finansų. „Vieni sako, kad nėra, kada, kiti – kad neturi iš ko taupyti, nes viską išleidžia maistui“, - sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Tyrimas atskleidė paradoksalią tendenciją – išlaidas kontroliuoja ne tie, kurių pajamos yra mažiausios, kaip galima būtų manyti, o tie, kurie uždirba daugiau.

Trečią ketvirtį statistiniai rodikliai gerėjo: vidutinis darbo užmokestis didėjo, o vartojimo prekių ir paslaugų krepšelis šiek tiek atpigo. Gyventojų apklausų rezultatai ir namų ūkių finansinė elgsena rodo, kad namų ūkiai kuria optimistiškesnius ateities planus – yra labiau linkę leisti pinigus vartojimo poreikiams, šiek tiek drąsiau skolinasi, dažniau sudaro ilgalaikio taupymo sutartis ir skiria tam daugiau pinigų.

Karolis Birgilas specialiai „Ekonomika.lt“ iš Rygos Baltijos tigrės – taip neretai yra vadinamos Estija, Latvija ir Lietuva. Vis dėlto, bent jau mūsų šalyje, greitai pereinama į žirgų lenktynių retoriką: žiūrėk, vėl latvius aplenkėme. Estų šį pusmetį nepavijome, bet akimirka, kai Latvija įsives eurą, gali keistai sudėlioti Baltijos medalius.

Namų ūkiai pamažu stojasi ant kojų. Nors pokyčiai nėra įspūdingi, pagerėjimą pajausti turėtų ir patys neturtingiausi gyventojai. Tai, anot SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, lėmė padidėjęs minimalus atlygis bei sezoninis darbas ir sumažėjęs nedarbo lygis.

Apskaičiavus šalies didmiesčių vadinamąjį vargo rodiklį paaiškėjo, kad labiausiai vargsta panevėžiečiai, mat didžiausią įtaką rezultatams turėjo nedarbo lygis. Tačiau su tuo nenorima sutikti teigiant, kad statistika ne visada tiksliai atspindi realią situaciją.

Lietuvos namų ūkių situacija žiemos sezonui artėjant prie pabaigos yra geresnė – namų ūkiai didino savo finansinį turtą, mažino įsipareigojimus, rodo najausias SEB banko tyrimas. SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, jau kelerius metus iš eilės Kalėdos tampa tam tikru atskaitos tašku. „Kokios Kalėdos, tokie ir ateinantys metai – tokia peršasi išvada, Kalėdų išlaidos tampa tam tikra simptomatika“, – sakė ekspertė.

Naujausiais Statistikos departamento ir „Eurostat“ vartotojų nuomonių tyrimų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl ateities, nors ir pesimistiniai, bet gana stabilūs. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tokie gyventojų lūkesčiai, pasitinkant rudens sezoną, reiškia, kad artimiausiu laiku galima tikėtis, jog gyventojų finansinė elgsena smarkiai nesikeis – žmonės taip pat ir tiek pat leis pinigus vartojimo reikmėms, taupys ir skolinsis.

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012 metų birželio mėnesį beveik trys iš dešimties (28 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius dvylika mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo. Palyginti su ankstesnės apklausos rezultatais (2012 metų kovo), gyventojų, kurie per artimiausius dvylika mėnesių tikisi būsto kainų kilimo, Lietuvoje sumažėjo 11 procentinių punktų.

SEB banko duomenys rodo, kad per pirmus penkis šių metų mėnesius daugiausia perlaidų iš užsienio į privačių klientų sąskaitas pateko iš Norvegijos – pastaruoju metu populiarėjančios šalies tarp ieškančiųjų darbo užsienyje. SEB bankas pastebi, kad dažniausiai perlaidų gaunama iš tų šalių, į kurias daugiausia mūsų gyventojų išvyko ieškoti darbo ir geresnio gyvenimo, ― Norvegijos, Airijos, Vokietijos.

Nors Vilnius yra brangiausias Lietuvoje miestas apsigyventi ir gyventi, namų ūkių finansinė padėtis čia geriausia. Taip teigiama SEB banko parengtoje didžiųjų miestų (ir jų rajonų) namų ūkių finansų apžvalgoje. Vidutinį darbo užmokestį gaunantis Vilniaus gyventojas negalėtų nusipirkti vidutinio dydžio būsto, turi brangiausiai mokėti už nuomą, miesto transportą, tačiau gaunamų pajamų vilniečiams užteko, kad sukauptų didžiausias santaupas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuolat primena, kad sunkiau besiverčiančias šeimas, auginančias vaikus, nemenkai remia valstybė. Nepaisant to, Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų, o tėvai nevengia šeimos pagausėjimą pavadinti tokiu finansiniu iššūkiu, kuriam ne kiekvienas gali ryžtis. Anot jų, ekspertų ir mokslininkų pateikiami skaičiai, kad vaikui iki mokyklos baigimo užauginti reikia nuo 86-130 iki 150 tūkst. Lt, neatitinka tikrovės.

Statistika liudija, kad mūsų šalies gyventojai vis rečiau ryžtasi susilaukti vaikų. 2011 m. jų gimė mažiau prieškriziniais 2008-siais ir mažiau, negu bet kuriais paskesniais metais. Tačiau to negalima paaiškinti vien jaunų žmonių emigracija, nes vaikų iki 17 metų mūsų šalyje nuolat mažėja ir palyginti su bendru gyventojų skaičiumi. Į klausimą, kodėl taip yra, dažnai atsakoma, kad auginti vaikus Lietuvoje sunku.

Taupyti pinigus vienokia ar kitokia forma jau tampa būtinybe. Ar lietuviai moka taupyti, ar žino, kur galima „įdarbinti“ pinigus, kad jie būtų ne tik saugūs, bet ir neštų pelną? Taupome konservatyviai Statistinio lietuvio, kuris nelaiko santaupų kojinėje, pagrindinė investavimo priemonė yra indėlis banke. Apžvelgus pastaruosius penkerius metus, kurie finansų rinkose nebuvo itin aktyvūs, indėliai buvo pati pelningiausia investicija Lietuvoje.

„Išanalizavus gyventojų skolinimosi ir skolų grąžinimo elgseną, matyti, kad labiausiai skolų grąžinimo aktyvumą lemia ne simbolinės datos (pavyzdžiui, Kalėdos ar metų pabaiga), o sezoninis žmonių pajamų ir išlaidų svyravimas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Analizė atlikta remiantis įmonės „Creditinfo Lietuva“ 2005 – 2011 metų duomenimis.

SEB Baltijos šalių šeimos finansų ekspertai antradienį, spalio 11 d., pirmą kartą Lietuvoje pristatė kas pusmetį rengiamą Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgą „Baltic Household Outlook“. SEB banko šeimos finansų ekspertai J. Varanauskienė ir Edmunds Rudzitis (Latvija) pabrėžė, kad trijų Baltijos šalių namų ūkių pajamos didėja, tačiau optimistinės nuotaikos dėl savo šeimos finansinės padėties per metus išlieka tik Latvijoje. (papildyta 14:05 val.

Aiškintasi, kokių šildymo, elektros, dujų, naftos ir maisto produktų kainų galime tikėtis šį rudenį. Artėjant šildymo sezonui „Vilniaus energija“ vėl pranešė kelsianti šildymo ir karšto vandens kainas. „Žinoma, šios naujienos nenudžiugino.

Naujoje SEB banko apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ analizuojama statistika rodo, kad po dvejus metus trukusio nuoseklaus gyventojų bankuose laikomo finansinio turto augimo šių metų pradžioje šis augimas stabtelėjo. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tai sietina ne tik su nepalankiai besiklosčiusia situacija pasaulio finansų rinkose, bet ir su tuo, kad gyventojai jau drąsiau skiria pinigus vartojimui.

SEB banko atlikta Lietuvos didmiesčių statistinių duomenų apžvalga parodė, kad kauniečiai praėjusių metų antrąjį pusmetį nuosekliai kopė iš krizės: darbuotojų skaičius nors ir pamažu, bet vis dėlto sparčiau negu kituose miestuose, didėjo, vidutinis darbo užmokestis, lyginant su kitais miestais, labiausiai priartėjo prie buvusio pačioje krizės pradžioje – 2009 pirmą ketvirtį.

Pigiausia gyventi Šiauliuose. Tokios išvados priėjo šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, atlikusi penkių Lietuvos didmiesčių analizę. Bet būsto išlaikymas Šiauliuose pernai brango labiausiai, be to, šiauliečiai uždirba mažiausiai iš visų didmiesčių gyventojų. Įvertino maisto, transporto, būsto išlaikymo kainas SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės atlikti skaičiavimai parodė, kad iš penkių Lietuvos didmiesčių pigiausia gyventi Šiauliuose.

Noras sutaupyti –  beveik kaip įgimta savybė. Retas, kuris nesidžiaugia nusipirkęs prekę pigiau ir paskui atradęs lygiai tokią pačią kitur žymiai aukštesne kaina. Tačiau, ar skiriame daug dėmesio kainų palyginimams pirkdami būtiniausius maisto produktus - pieną, duoną, sviestą? Ar dažnai naršome internete tikrindami vienų ir kitų produktų kainas bei į prekybos centrus užsukame tik kruopščiai susiplanavę, ką ir kiek pirksime? Tyrimas „Rinkos tyrimų centro“ duomenimis, net 82 proc.

Nors lietuviai dar neskuba leisti pinigų vartojimui,  SEB banko atlikta paskutinio ketvirčio namų ūkių apžvalga rodo, kad  didžioji dalis gyventojų tampa ramesni dėl ateities. Tai, anot šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, rodo trys ženklai: atgijęs žmonių noras pasinaudoti mokesčio lengvatomis, ilgalaikių indėlių populiarėjimas bei atsakingesnis požiūris į pasiimtų paskolų grąžinimą. „2010 m. pabaigoje, skubėdami susigrąžinti iki 15 proc.

SEB banko statistika rodo, kad terminuotuosius indėlius banke laikančių moterų yra kone dvigubai (75 proc.) daugiau negu vyrų. Daugiau kaip 300 mln. litų didesnė ir bendra moterų indėlių sąskaitose laikoma suma. Vis tik, banko duomenimis, rizikingesnius taupymo būdus – investicinius fondus – dažniau renkasi vyrai.

Pamažu didėjantis jaunų žmonių optimizmas dėl finansinės padėties ateityje kol kas atsispindi tik vartotojų nuomonių apklausose. „Seb“ banko atlikta 18–24 metų klientų santaupų analizė parodė, kad per dvejus metus vidutinė jaunimo indėlio suma sumenko trečdaliu, o investuojančiųjų į investicinius fondus skaičius sumažėjo šeštadaliu.

Žiemos atostogų turizmui sunkmetis turėjo ypač didelę įtaką. Statistikos departamento duomenimis, 2010-ųjų pirmą ketvirtį į ilgesnes negu vienos dienos užsienio keliones vyko 30 proc. mažiau Lietuvos gyventojų negu tuo pačiu laikotarpiu 2008-aisiais, tuo tarpu vienadienių kelionių (be nakvynės) į užsienį padaugėjo 48 procentais.