j. sabatauskas

Seime sprendžiamas valdančiųjų parengtų Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų likimas. Tiesa, opozicija pasigenda aiškumo iš valdančiųjų – jie piktinasi, kad kartu su Konstitucijos pataisomis nebuvo įregistruoti įstatymai, kuriuose būtų aiškiai matyti, koks mero statusas bus po rinkimų. Seimas antradienį svarsto Konstitucijos pataisą, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems Seimo nariams dirbant Seime nebūtina įrodyti, kad jie neserga koronavirusu. Seimo nariams nėra privalomi ne tik galimybių pasai, bet ir reguliarus testavimas. Tai piktina dalį parlamentarų, kurie bijo galimą užkratą nuo kolegų parnešti šeimos nariams. Dauguma Seimo narių pasiskiepijo dar šių metų pavasarį ar vasaros pradžioje. Tiesa, kiek tiksliai parlamentarų vakcinavosi, o kiek ne, taip ir liks nežinoma, nes Seimo kanceliarija tokių duomenų neturi.

Pirmąjį šių metų pusmetį daug audrų ir kalbų Seime bei visuomenėje kėlusi Stambulo konvencija į Seimą rudenį, panašu, negrįš. Užuot ratifikavus konvenciją, nuo smurto artimoje aplinkoje ketinama apsaugoti tobulinant jau egzistuojančius įstatymus. Konvenciją palaikantys Seimo nariai bei žmogaus teisių specialistai tvirtina, kad vien egzistuojančių įstatymų tobulinimo spręsti smurto problemą nepakanka.

Į Seimą darbuotojams ir lankytojams nuo rugpjūčio 23 dienos bus galima įeiti tik su galimybių pasu ar neigiamu koronaviruso testu, o Seimo nariams bus taikoma išimtis, patvirtino Seimo valdyba. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per Seimo valdybos posėdį penktadienį sakė, kad reikalavimas dėl galimybių paso Seimo nariams yra rekomendacinis, nes valdyba neturi įgaliojimų parlamentarams užverti durų į jų darbo vietą. „Seimo nariams galiotų rekomendacija turėti galimybių pasą.

Seime bręsta idėja, kuri leistų iš prezidento pareigų nušalintam Rolandui Paksui ir kitiems nušalintiems asmenims kandidatuoti į Seimą. Svarstoma nustatyti 12 ar 15 metų terminą po kurio nušalintieji asmenys galėtų dalyvauti rinkimuose. Seime suburta darbo grupė sprendžia, kaip būtų galima tobulinti rinkimų sistemą. Jos narys konservatorius Stasys Šedbaras sako, kad jau suformuluotas pasiūlymas Konstitucijos pataisoms, kaip spręsti nušalintų asmenų klausimą rinkimuose.

Seimo kuluaruose pasklido gandai apie prekybą postais. Seimo narys Arvydas Nekrošius viešai tvirtina, kad socialdemokratai esą palaikys valdančiuosius kontroversiškais klausimais, jei šie palaikys Seimo nario Juliaus Sabatausko dukros kandidatūrą į svarbų postą. Savo ruožtu J. Sabatauskas tai vadina šmeižtu ir sako už dukros kandidatūrą nebalsuosiantis. Ketvirtadienį Seimui pristatyta J. Sabatausko dukros teisininkės Birutės Sabatauskaitės kandidatūra į lygių galimybių kontrolieres.

Seimas antradienį pritarė griežtinti bausmes karantiną pažeidusiems asmenims. Numatoma, kad baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų. Tačiau Seimas atsisakė griežtinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie nepaisė privalomos saviizoliacijos. Už griežtesnes administracines bausmes balsavo 70, prieš – 2, susilaikė 1 Seimo narys.

Teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas siekia tapti Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariu. Per atranką į naujas pareigas jį vertino ir du Teisingumo ministerijos darbuotojai.  Seimo opozicijos atstovai ir atrankoje dalyvavę kiti pretendentai kelia abejonių dėl viso proceso skaidrumo. „Tikrai pasinaudojimas savo tarnybine padėtimi“, – BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Seimo valdyba turėtų iš naujo svarstyti klausimą dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario Vytauto Bako siūlyto tyrimo pagal pranešimą apie Valstybės saugumo departamente (VSD) galimai neteisėtai rinktą informaciją, sako opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas. „Manau, kad dabar tikrai reikia atnaujinti tą klausimą ir svarstyti dėl laikinosios komisijos steigimo.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skundas teismui dėl įsteigtos atskiros apygardos užsienio lietuviams liko iš esmės nenagrinėtas. Vilniaus apygardos administracinis teismas lapkritį atsisakė nagrinėti socialdemokratų skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario viduryje paliko galioti minėtą žemesnės instancijos sprendimą.

Vyriausybei atmetus siūlymą panaikinti baudas prostitucija besiverčiantiems asmenims, su išnaudojamais asmenimis dirbantys ekspertai ir lygių teisių specialistai akcentuoja, kad baudos tik dar labiau gilina prostitucijos problemą. Turėdami apmokėti baudas ir besikaupiančias skolas, asmenys ir toliau priversti parduoti savo kūną. Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Lietuvoje už vertimąsi prostitucija ir toliau būtų baudžiami tuo užsiimantys asmenys.

Valdantieji „valstiečiai“ su „socialdarbiečiais“ tikina, jog jiems užteks balsų pavasarį atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto mažesnei rinkimų kartelei. „Manau, kad kitas veiksmas bus Seimo apsisprendimas dėl veto atmetimo. Bandysime rinkti 71 balsą atmesti veto, tas tai tikrai. Tai yra nuomonių skirtumas, tai yra politinis sprendimas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis. „Aš manau, kad mes pavasarį atmesim veto.

Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria Seime svarstomai Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pertvarkai, teigia šalies vadovo patarėja Elena Masnevaitė. Pagal Vidaus reikalų ministerijos inicijuotus projektus, ministerijai šiuo metu pavaldus VAD po pertvarkos taptų savarankiška įstaiga, Vadovybės apsaugos tarnyba, kiltų vadovybės apsaugininkų atlyginimų koeficientai.

Seimo valdyba trečiadienį atšaukė savo anksčiau priimtą sprendimą dėl parlamentinei veiklai skiriamų lėšų panaudojimo, grąžinusį automobilių nuomą. „Šiandien valdyba panaikino aną sprendimą, kreipėmės į frakcijas, kad pateiktų savo siūlymus. Jei bus pateikti frakcijų siūlymai, atsižvelgiant į juos paprašysime, kad Etikos ir procedūrų komisija suformuotų naują siūlymą ir tokį galėsime svarstyti“, – po valdybos posėdžio žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Panašu, kad geresnių laikų ir stabilesnės švietimo darbuotojų atlyginimo politikos pedagogams dar teks palaukti. Opozicinės partijos tarpusavyje sutaria, kad šioje Seimo kadencijoje pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo būtų sunku, nes šis tik užmaskuotų dabartinį valdančiųjų ir Vyriausybės neveiklumą. Vietoj to siūloma susitarimą pasirašyti po kitų metų Seimo rinkimų.

Kalbos apie vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atstatydinimą iš interneto platybių persikėlė ir į Seimo koridorius. Čia vis garsiau aidi pasiūlymas ministrei rengti interpeliaciją ne tik dėl esą prasto situacijos Alytuje suvaldymo, bet ir aplaidaus požiūrio į vidaus reikalų sistemą. Trys opozicinės Seimo partijos tarpusavyje jau kalbasi, kad lapkritį galėtų rinkti parašus po interpeliacija ir prašyti ministrės atsakyti į iškeltus klausimus.

Užsitęsus ginčams dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo, parlamento koridoriuose vis garsiau kalbama apie būtinybę paleisti Seimą ir organizuoti priešlaikinius rinkimus. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis kategoriškai atmeta tokią galimybę. Konstitucija numato, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trijų penktadalių Seimo narių balsų dauguma – ne mažiau kaip 85 parlamentarams.

„Socialdarbietis“ Petras Čimbaras siūlo iš šventinių dienų sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją, Tarptautinę darbo dieną. Parlamentaro teigimu, lapkričio 2-ąją, Vėlinių dieną, Seimui nusprendus padaryti nedarbo diena, Lietuvoje darosi per daug šventinių dienų, tai blogina verslo sąlygas. „Manytina, kad šventinių dienų gausinimas ir dar vienos laisvos dienos įvedimas yra nenaudingas dirbantiesiems, tokiu būdu atimant iš asmenų galimybę padirbėti daugiau ir užsidirbti.

Seimo opozicinės frakcijos nedalyvaus balsuojant dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atleidimo, ketvirtadienį sutarė trijų opozicinių frakcijų lyderiai. „Mūsų pozicija nesikeičia. Mes buvome įgarsinę ją ir seniau, kad balsuojant dėl Seimo pirmininko atstatydinimo nedalyvausime“, – žurnalistams sakė Seimo opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, balsavimas dėl Seimo pirmininko atleidimo bus pirmas išbandymas naujai-senai valdančiajai koalicijai.

Seimas antradienį atmetė opozicinių socialdemokratų siūlymą įpareigoti premjerą per 15 dienų teikti ministrą į atsilaisvinusią vietą Vyriausybėje. Už tokią pataisą po pateikimo balsavo 36 Seimo nariai, prieš buvo 33, susilaikė irgi 33 parlamentarai. Pataisų iniciatorius Julius Sabatauskas teigė jomis norintis suvienodinti teisinį reguliavimą.

Seime stringa nuo 2017 metų spalio svarstomas siūlymas liberalizuoti įmonių pavadinimų sudarymą – norima juos leisti rašyti ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalba, tik lotyniškais rašmenimis. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ketvirtadienį vėl nepriėmė sprendimo šiuo klausimu – socialdemokratui Juliui Sabatauskui išėjus iš posėdžio, nebeliko kvorumo ir komitetas nebebalsavo. Pataisų svarstymas nukeltas į kitą posėdį.

  Seimo valdančiųjų ir opozicijos politikai antradienį Konstituciniame Teisme pristatė skirtingas pozicijas, ar referendumas dėl dvigubos pilietybės gali vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka.   Konservatorius Stasys Šedbaras ir socialdemokratas Julius Sabatauskas teisme sakė, kad paskelbus referendumą su pertrauką pirmą ir antrą dieną balsuosiantys piliečiai turės nevienodas sąlygas, be to, bus pažeistas nepertraukiamumo principas.

Nepakeliamų darbo sąlygų prislėgti Vilniaus miesto apylinkės teismo (VMAT) darbuotojai nutarė nebetylėti. Už menką atlygį dirbantys žmonės pratrūko, nes dėl neužpildytų etatų tenkantis krūvis pradėjo viršyti jų galimybių ribas. „Vien praėjusiais metais iš darbo išėjo daugiau kaip 50 darbuotojų, dauguma jų sekretorės ir teisėjų padėjėjai. Situacija nesikeičia ir šiemet, kai vos per ketvirtį metų darbą teisme paliko apie 20 žmonių. Vien šiuo metu trūksta daugiau nei 15 sekretorių.

1000 eurų per mėnesį „į rankas“ – tokią svajonę turėjo ir tebeturi policininkai, pasieniečiai, ugniagesiai ir kiti pareigūnai. Vis dėlto, šios Vyriausybės valdymo laikotarpiu visa tai subliūško. Kodėl taip nutiko? Pareigūnų profesinės sąjungos baksnoja į Seimo rūmuose paskutinius kadencijos mėnesius dirbančius tautos išrinktuosius.

Praėjusių metų lapkritį sostinės policiją ant kojų pakėlė su pareigūnų automatu pabėgęs Igoris Molotkovas, o šį savaitgalį pareigūnams teko ieškoti iš ligoninės pasprukusio už nužudymą nuteisto Mariaus Jonkaus. Politikai stebisi, kad statutiniai pareigūnai nepasimokė vis nepasimoko. Vieni stebisi, kodėl nuteistieji gydomi kartu su kitais ligoniais, kiti baksnoja pirštu ir į Kalėjimo departamento (KD) vadovybę.

Seime verda diskusijos dėl siūlymo dalį nusikaltėlių atleisti nuo bausmės, jei jie įsipareigotų gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos. Idėjos autorė Seimo narė Larisa Dmitrijeva įsitikinusi, jog nusikaltimą padariusį žmogų kiekvieną kartą nebūtina kišti į kalėjimą – jam reikia duoti šansą pasitaisyti, pasirenkant gydymą. Tuo metu iniciatyvos oponentai tikina, jog įteisinus tokią tvarką, ne vienas nusikaltėlis pasinaudotų galimybe tiesiog išsisukti nuo atsakomybės.

Seimo nariai bando taisyti įstatymų spragas, kurios leistų girtiems vairuotojams nuslėpti savo girtumo laipsnį ir išvengti didesnių nuobaudų. Portalas tv3.lt primena, kad nuo šių metų balandžio 1 d. įsigalios nauja tvarka, kuria numatoma vairuotojus, kuriems nustatomas daugiau negu 1,5 promilės girtumas, traukti ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn.

Panašu, kad pražūtingų avarijų išgąsdintų politikų užmojis girtus vairuotojus sodinti į kalėjimą gali virsti visišku fiasko. Aiškėja, jog įstatymuose paliktos landos, kuriomis pasinaudoję neblaivūs už vairo policijai įkliuvę kelių gaideliai galės ne tik išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet ir iš viso likti nenubausti.

Pretenduoji į ministro ar kitas aukštas pareigas, tačiau vienas iš valstybės vadovų išrėžia – „gavau slaptą pažymą apie tave, taigi apie pareigas, kuriose nori dirbti, gali tik pasvajoti“. O kas parašyta toje slaptoje pažymoje, asmuo, norėjęs tapti ministru, sužinoti negali. Tokiai situacijai patekus į viešąją erdvę, politiko reputacija yra sumala į miltus, pačiam politikui net neturint teisės pasiaiškinti.

Panašu, kad Seime pradeda rastis pirmieji kompromisai dėl tautinių mažumų kalbų vartojimo šalia valstybinės kalbos. Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nagrinėjo anksčiau ne kartą antikonstituciniu apšauktu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pateiktą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuos siūloma vietos valdžios įstaigose galima būtų vartoti ne tik lietuvių, bet ir kitą tautinių mažumų kalbą bei numatyti, kad vieši informaciniai užrašai galėtų būti ne tik lietuvių kal...

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas teigia, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakyti ketinimai netvirtinti ministrų, kurie neatleis vadinamajame juodajame sąraše esančių viceministrų, kenkia pačiai prezidento institucijai ir valstybei. Tai jis sakė ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje aptardamas situaciją po to, kai prezidentė pareiškė, kad valdančioji dauguma turi apsivalyti arba ją bus galima vadinti kriminaline.

Numerio perkėlimo paslaugą teisiškai reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba. Nepaisant to, kyla įtarimų, kad tarnyba ne visada paiso vartotojų interesų ir leidžia lobti komerciniams subjektams. Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių klientai jau daugelį metų naudojasi numerio perkėlimo paslauga. Už šios paslaugos stovi nematomas mokestis, verslininkams sukrovęs solidžias apyvartas.

Teismo kirtis prokurorams: PST išsaugojo ukrainiečių už Šiaulių arenos techninį projektą sumokėtą milijoną. Tačiau viešąjį interesą ginanti Šiaulių prokuratūra ginklų nesudeda. Ji siekia įrodyti, kad pinigai priklauso ne statybų banginiui, o projekto savininkei Šiaulių savivaldybei. Panevėžio apygardos teismas atmetė Šiaulių prokuratūros ieškinį iš PST priteisti 1,2 mln.

Dar nenutilo skandalas dėl ištaškytų dešimčių milijonų litų pagalbos telefonui 112, o aiškėja, kad greta vyksta ir „niekieno“ litų taškymas kita kryptimi. Apetitai grobuoniški. „Milijonų baloje nėra“, – teko paprieštarauti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui dar dar praėjusių metų pabaigoje. „Yra!“, – nuginčijo J. Sabatauskas.

Dar nenutilo skandalas dėl ištaškytų dešimčių milijonų litų pagalbos telefonui 112, o aiškėja, kad greta vyksta ir „niekieno“ litų taškymas kita kryptimi. Apetitai grobuoniški. „Milijonų baloje nėra“, – teko paprieštarauti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui dar dar praėjusių metų pabaigoje. „Yra!“, – nuginčijo J. Sabatauskas.

 Algirdas Igorius, LRT laida „Savaitė“ Prieš pat sausio 13-ąją parlamento vadovė Loreta Graužinienė netikėtai įregistravo Seime įstatymo projektą, kuriuo buvusios Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui siūloma suteikti valstybės vadovo statusą ir numatyti prezidento turimas privilegijas. Vos prieš porą mėnesių ta pati L. Graužinienė buvo nurodžiusi suskaičiuoti, kiek kainuoja profesoriaus apsauga, mat teisiškai apsauga negali būti skiriama.

 Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris tvirtina, kad Seimo Statuto pataisos, kuriomis remiantis prezidentė raginama atleisti generalinį prokurorą, peržengia Konstitucijos ribas, nes jose numatoma tai, ko Statute negali būti. Be to, teisės profesoriaus teigimu, generalinis prokuroras apskritai neturėtų Seimui pateikti jokių ataskaitų. Seimas rimtai nusiteikė klibinti generalinio prokuroro kėdę.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Seimas antrą kartą neigiamai įvertino praeitų metų šalies prokuratūros darbo ataskaitą. Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavesta parengti Seimo nutarimo projektą, kuriuo bus siūloma prezidentei atleisti iš pareigų prokuratūros vadovą Darių Valį. Pastarąjį stoję ginti konservatoriai sako, kad toks žingsnis prieštarautų Konstitucijai, todėl ėmėsi inicijuoti Seimo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. „Mes jau rengiame tokį dokumentą.

 Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę su metine ataskaita į Seimą atvykęs generalinis prokuroras Darius Valys išvykti turėjo prastai nusiteikęs, nes Seimas nepatvirtino jo metinės ataskaitos. Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Vitalijaus Gailiaus, ataskaita suformuota iš melo. Jis taip pat žeria kritiką dėl persekiojamų prokurorų. Prezidentės globojamas prokuratūros vadovas kritikuojamas jau senokai, tačiau iki tol buvo tik kalbos.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ barys Petras Gražulis, pasipiktinęs Lietuvos socialdemokratų partijos atstovo Juliaus Sabatausko, kuris yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, siūlymais dėl papildomo vairuotojų mokymo, kurį numato Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, pasiūlė jam pačiam perlaikyti teises kasmet.

Šiandien naujienų portalą Balsas.lt pasiekė žinia, kad Alytaus rinkimų apylinkėje Nr. 30 įvyko incidentas – balsuoti atėjo žmogus su užklijuotu voku, kuriame buvo įdėtas balsavimo biuletenis ir jame pažymėtas socialdemokratų partijos atstovas Julius Sabatauskas. Susisiekus su šios apylinkės rinkimų komisijos pirmininku Albertu Sabestinu, šis nepanoro komentuoti susiklosčiusios situacijos, kol nebus atliktas ikiteisminis tyrimas ir informacija nepasieks teismo.

Pavasarį Seimui pateiktas greitųjų kreditų ribojimą numatantis įstatymo projektas, vis dar laukia sprendimo. Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo Juliaus Sabatausko, šis projektas vis dar svarstomas, nes jam pateikti net 55 puslapiai pastabų. „Gruodžio pirmą dieną turėtų vykti komiteto posėdis, kuriame projektas bus išdiskutuotas ir tada jau prasidės svarstymai“, – teigė Seimo narys.