j. basanavičius

Prieš 103 metus dvidešimt vyrų susirinko viename sostinėje įsikūrusiame bute, pasirašė Nepriklausomybės aktą ir grąžino Lietuvą į pasaulio žemėlapį. Nors signatarų likimai ir susiklostė skirtingai, o jų pasirašytas dokumentas ilgą laiką laikytas dingusiu, dvidešimt skirtingų profesijų ir politinių pažiūrų žmonių atstatė Lietuvos valstybę.

Trečiadienį  Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas pranešė, kad traukiasi iš užimamų pareigų. Apie tai jis paskelbė per feisbuką, pateikiame visą jo įrašą:  „Šiandien su Remigijus Šimašius padėkojome vienas kitam už praleistus 4,5 metų drauge, o nuo spalio ieškosiu naujų horizontų ir iššūkių. Praleisti puspenktų metų kartu buvo kupini ambicingų projektų ir žavių netikėtumų (kalbu apie krizes). Įveikėme.

Vilniuje penktadienį atidaryta Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus aikštė, atidengta jo skulptūra. Ceremonija vyko minint patriarcho 167-ąjį gimtadienį. Aikštės ir paminklo sostinės senamiestyje atidaryme dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, skulptūros autorius Gediminas Piekuras. Kainavo 600 tūkst.

Gyventojai ir istorikai mano, kad Lietuvos valstybingumui per paskutinį šimtmetį labiausiai nusipelnė tautino atgimimo tėvas Jonas Basanavičius, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarpukario prezidentas Antanas Smetona. Apklausų duomenimis, ketvirtoje vietoje atsidūrė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, daug prisidėjęs prie Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO, penktoje – su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas Jonas Žemaitis - Vytautas.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dešimt sostinės pastatų ir svarbių vietų, taip pat trys tiltai mėnesiui bus apšviesti trispalvės šviesomis.

Senąją vietos gyventojų kultūrą menantys archeologiniai radiniai, rasti miesto teritorijoje esančiuose Meškučių, Kumelionių piliakalniuose ir senovės gyvenvietėse, liudija, kad šiame krašte jau I a. pr. Kr. gyveno žmonės. XIII a. daug pilių sudeginta, didelė dalis žmonių išžudyta, likusieji apleido Sūduvą.

1918 m. vasario 16 d., be abejo, yra viena iš svarbiausių datų XX a. Lietuvos istorijoje. Ji žymėjo ne tik valstybingumo atgavimą, bet ir naujos modernios Lietuvos aušrą. Aktas gimė, esant labai sudėtingoms tarptautinėms ir vidaus sąlygoms. 1914 m. rugpjūčio 1 d. kilęs Pirmasis Pasaulinis karas pakeitė jėgų santykį Europoje. Kartu tai sukėlė vilčių Lietuvai atstatyti valstybingumą. 1915 m. šalį okupavus vokiečiams, viltys dar labiau išaugo.

Kultūros ministerija ir Vilniaus valdžia kol kas neranda bendro sutarimo dėl paminklo tautos patriarchu vadinamam Jonui Basanavičiui. Kultūros ministro Šarūno Biručio sudaryta komisija apsisprendė, jog paminklas visuomenės ir kultūros veikėjui Jonui Basanavičiui turėtų iškilti Konstantino Sirvydo skvere ir ragina, kad sprendimas būtų patikėtas visai Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Sostinės vadovybė paminklą siūlo statyti kitoje vietoje, prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos.

Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją šiemet siūloma skirti filosofui, Vydūno draugijos įkūrėjui Vaclovui Bagdonavičiui. Šią premiją jam norima suteikti už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą. Šiai kandidatūrai pritarė Kultūros ir meno taryba, o galutinį sprendimą turi priimti Vyriausybė.