įvykiai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo į profesinių ligų sąrašą įrašyti COVID-19. „Nutarimo projektu siūloma papildyti Lietuvos profesinių ligų sąrašą COVID-19 liga“, – teikime Vyriausybei teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Seimas šią savaitę nepritarė siūlymui už kraujomaišą taikyti baudžiamąją atsakomybę. Opozicinės „valstiečių“ frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė parengė ir registravo Baudžiamojo kodekso pataisą, kad asmuo, savanoriškai lytiškai santykiavęs su artimu giminaičiu – vaiku, tėvu, motina, broliu, seserimi, seneliu, pusiau broliu/seserimi – būtų baudžiamas bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Šiais metais kelionių į Turkiją sezonas prasidėjo labai anksti, todėl daug lietuvių ten švęs Velykas ir kartu atostogaus kartu su vaikais, kurių mokyklose atostogos, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.  Žydrės Gavelienės teigimu, kelionės į Turkiją vis ankstėja, nes jau nebe pirmus metus žmonės nori pradėti anksčiau atostogauti.   „Jau eilę metų matome, kad žmonės nori pradėti anksčiau atostogauti.

Lietuvoje naktį iš šeštadienio į sekmadienį įvedamas vasaros laikas, kai laikrodžius reikia pasukti viena valanda į priekį. Laikas persukamas paskutinį kovo sekmadienį 3 val. nakties ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį 4 val. nakties. Tai reiškia, kad šviesusis paros metas nuo sekmadienio ryte prasidės vėliau, o vakare truks ilgiau.

Didžiųjų Lietuvos kurortų – Palangos, Druskininkų ir Birštono – apgyvendinimo įstaigos  Velykų šventėms užimtos bent 70 proc., tačiau šalies kaimo turizmo sodybų užimtumas nedidelis, sako šių turizmo verslų atstovai. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė BNS teigė, kad iki penktadienio kurorto apgyvendinimo įstaigose savaitgaliui vidutiniškai buvo užsakyta apie 70 proc. vietų.

Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ penktadienį 22.45 val. Lietuvos laiku įjungta ir tapo prieinama einamosios paros elektros prekybai, informuoja Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „LitPol Link“, Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorės PSE prašymu, buvo atjungta penkioms dienoms, nuo pirmadienio, kovo 25 d. 8.00 val. iki kovo 29 d. 22.45 val. 2023 m. „LitPol Link“ elektros jungties prieinamumas rinkai buvo 98,19 proc.

Penktadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 29 žmonėms, dar septyni asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9896. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Dauguma Lietuvos gyventojų nori, kad jų daugiabučiuose namuose būtų įrengtos parduotuvės, kepyklėlės, sporto klubai ir klinikos. Ranka pasiekiamų paslaugų ypatingai pageidauja jaunesni didmiesčių gyventojai, vyresni žmonės regionuose jas vertina kiek atsargiau. Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg group“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kokių paslaugų šalies gyventojai labiausiai nori pirmuosiuose savo daugiabučių aukštuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį ir antradienį  Briuselyje dalyvaus Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) taryboje ir debatuose, kuriuose pagrindinis dėmesys bus skiriamas diskusijoms apie būsimą bendrijos socialinę politiką.

Kriptovaliutos paklausai vis didėjant, mat rinkose tikimasi, kad JAV centrinis bankas šiais metais turėtų sumažinti savo palūkanas, pirmadienį bitkoino kaina viršijo 71 000 JAV dolerių, sumušdama naują rekordą. Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, po pietų skaitmeninės valiutos kaina Azijos biržose pasiekė 71 432 JAV dolerius – tai reiškia, kad šiais metais ji pakilo beveik 70 proc.

Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Saudargas teigia, kad nors dabartinė Lietuvoje yra laisva, jai iškilusi grėsmė – panaši į egzistavusią 1990–1991 m. Anot jo, Lietuvos ateitis priklausys nuo visuomenės atsparumo ir politikų sugebėjimo įgyvendinti sprendimus. „Šiandien, po 30 metų, nebereikia rinktis, kuriuo keliu eiti į nepriklausomybę. Valstybė atkurta, bet jos nepriklausomybei vėl iškilo grėsmė. Kaip ir tuomet, grėsmė yra reali.

Lietuvai minint 34-ąsias nepriklausomybės metines, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad, nepaisant pasaulyje vykstančių neramumų, Lietuva turi galios. „Man atrodo, kad Lietuvos nuotaika yra geresnė ir gerėjanti, nepaisant to, kad pasaulyje gana bjauru aplinkui, o Lietuva turi jėgos“, – atvykęs į mišias pirmadienį žurnalistams sakė V. Landsbergis.

Pirmadienio pavakarę Vilniaus centre skambėjo nevienareikšmiškai vertinamas šūkis „Lietuva – lietuviams!“ – vyko vadinamosios „Kovo 11-osios Patriotinės Eitynės“. Anot policijos šiais metais į eitynes susirinko iki 200 asmenų. Eitynės vyko ilgamečiu maršrutu per Gedimino prospektą, žygiuojant atkarpa: Katedros aikštė – Lukiškių aikštė.

Pernai rekordinį 937,1 mln. eurų investicijų lygį pasiekusios „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas sako, kad panašių sumų reikėtų tikėtis ir šiemet. Energetikos bendrovė šiuo metu ruošiasi didžiausio vėjo parko statyboms Baltijos jūroje, vysto didžiausią saulės portfelį Latvijoje. Tačiau D. Maikštėnas pabrėžė, kad ir toliau bus skiriama pakankamai lėšų „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) tinklui. „Ir toliau investicijų dydis į ESO tinklą išliks kaip numatyta plane – apie 2,5 mlrd.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines, prezidentas Gitanas Nausėda paragino nepasiduoti baimėms dėl Lietuvos saugumo, kurios skatina nuolatinį ir įkyrų garantijų ieškojimą ir nepasitikėjimą sąjungininkais ir siekti drąsios laisvės. Jis paminėjo, kad Kovo 11-ąją lietuviai buvo neabejotinai laisvi, nes išdrįso eiti valstybės nepriklausomybės keliu.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pajamas šiais metais deklaravo beveik 700 tūkst. gyventojų. VMI Mokestinių prievolių departamento vyresnioji patarėja Stasė Aliukonytė-Šnirienė taip pat teigė, kad gyventojai deklaravo 42 mln. eurų mokėtino ir 215 mln. eurų grąžintino gyventojų pajamų mokesčio (GPM). „Naujausiais VMI duomenimis, pajamų deklaracijas šiuo metu yra pateikę 686 tūkst. gyventojų: jie deklaravo 42 mln. eurų mokėtino GPM ir 215 mln.

Profesorius Vytautas Landsbergis nedalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės dienos atkūrimo minėjime Seime, praneša LRT. Portalo žiniomis, V. Landsbergis iki šeštadienio gydėsi ligoninėje. Visgi, šeštadienį jis dalyvavo renginyje Vilniaus rajone, Rudaminoje. Savo sveikinimu dienos proga profesorius pasidalino savo „Facebook“ paskyroje. „Kovo 11-oji. Tai didi diena, kurią prisimename ir minime. Pamažu jau suvokiame jos reikšmę. Esame, o nebūtų mūsų. Sveikinu visus“, – dalinosi V. Landsbergis.

Švenčiant 34-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines, Vilniuje vyks iškilmingi minėjimo renginiai, bus įteikta Nepriklausomybės stipendija. Ryte numatyta gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje, vėliau Seime vyks minėjimas, skirtas Nepriklausomybės atkūrimo dienai, ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija. Iškilmingą minėjimą sveikinimo kalba pradės Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvoje minint 34-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines, šalies vadovai ragina neprarasti Sąjūdžio išminties ir ramybės, išlikti vieningiems ir neprarasti budrumo.  „Žengdami laisvės keliu, nepraraskime Sąjūdžio išminties ir ramybės. Juk šiai kartai tenka ne mažiau svarbi istorinė misija – laisvę išsaugoti. Telkime bendraminčius, stiprinkime savo šalį ir skubėkime į pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia.

Pirmadienio vakarą Alytaus apskrities policijai telefonu pranešta apie policijos pastate padėtą tariamą sprogmenį. Kaip pranešė Policijos departamentas, melagingo pranešimo sulaukta apie 18.04 val. Policijai paskambinęs vyras grasino, kad sprogmuo padėtas Alytaus policijos pastate. Melagingą pranešimą paskelbęs neblaivus (1,61 prom.) 1971 metais gimęs vyras rastas Alytaus rajone, Žagarių kaime esančiuose namuose, ir dėl sveikatos būklės sutrikimo pristatytas bei paguldytas į Kauno . ligoninę.

Kultūros ministerijai pavaldūs nacionaliniai ir valstybiniai muziejai bei Kernavės archeologinės vietovės muziejus pernai per nemokamus paskutinius mėnesių sekmadienius sulaukė beveik 511 tūkst. lankytojų. Kultūros ministerijos skaičiavimais, tai – pusantro karto daugiau nei 2022 metais. Populiariausiais muziejais išliko Vilniuje esantys trys nacionaliniai muziejai, o lankytojų skaičiaus augimą ministerija sieja su sostinės 700 metų jubiliejui skirtomis parodomis.

Siūloma pensijų fondų dalyvių vienkartinių išmokų neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas įregistravo Seimo Darbo partijos frakcijos nariai. Pasak Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Andriaus Mazuronio, Seime svarstomos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos numato, kad pensijų fondų dalyviai galėtų gauti vienkartines išmokas iš pensijų fondų, tačiau pagal dabartinį reglamentavimą tokios išmokos būtų apmokestinamos pajamų mokesčiu.

Nors papildomas sveikatos draudimas prieinamas ne tik privataus, bet ir viešojo sektoriaus darbuotojams, tik 5 iš 14 ministerijų siūlo tokią skatinamąją priemonę. Visgi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė atkreipia dėmesį, kad sveikatos draudimo nesiūlančiose ministerijose darbuotojai gali būti motyvuojami kitaip – suteikiant papildomas atostogų dienas ar padengiant sporto klubo išlaidas.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad prieš keletą mėnesių Taivane pristatant galimybės dėl banko steigimo Lietuvoje, tuo buvo susidomėta, tačiau konkrečių veiksmų dar nėra imtasi.

Nuo 2018 m. vaikų apklausose teismuose privalo dirbti psichologai, tačiau šių specialistų trūksta, tad apklausų laukiantys nukentėję vaikai yra statomi į eilę, teigia Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Povilanskas. Interviu Eltai teisėjas M. Povilanskas tikino, kad į teismus pritraukti kompetentingus psichologus sunku ir dėl to, kad tokie specialistai dažniau renkasi darbą privačiame sektoriuje, kuriame jiems siūlomas didesnis atlyginimas nei teismuose.

Narystė euro zonoje leido Lietuvai itin sušvelninti krizių poveikį šalies ekonomikai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, europinės valiutos nauda buvo matyti pastarųjų metų krizių metu – per pandemiją, Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje. „Pagrindinis efektas, euro nauda, buvo matyti kriziniais metais.

Šeštadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 36 asmenim, iš jų 3 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronaviruso liga pražudė vieną žmogų. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9885. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Neringoje ėmus griauti namelius, kuriuose daugiau kaip dešimtmetį veikė kavinė „Zuikio daržas“, Neringos meras Darius Jasaitis pabrėžia, kad jie neteisėtai stovėjo 23 metus, o šioje vietoje planuojamas Kuršių nerijoje taip laukiamas jūros terapijos centras.  Neringos savivaldybė trečiadienį savo svetainėje paskelbė, kad Nidoje pradėti griauti paskutiniai penki neteisėtai įrengti nameliai – diskusijos dėl jų teisėtumo vyko aštuonerius metus.

Lietuvoje labiausiai paplitusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, amžiaus bei priklausymo romų tautybei, tačiau ji mažėja, rodo šią savaitę paskelbta Eurobarometro apklausa. Žmogaus teisių organizacijos atstovas teigia, kad valstybės institucijos daro nepakankamai, kad Lietuvoje mažėtų diskriminuojamų asmenų ir jų grupių.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido 2 mln. 57 tūkst. 783 eurus, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais. Tradiciškai didžiausios Seimo narių išleistos sumos teko transporto priemonių eksploatacijai ir suvenyrams. Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18 tūkst. 557 eurus, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.

Rusiški tankai ir kiti trofėjai, žuvusių Ukrainos karių nuotraukos miestų centruose, apgriauti pastatai – visa tai primena apie šalyje vykstantį karą. Tačiau ukrainiečiai priprato prie beveik dvejus metus tebesitęsiančio konflikto, net ir tie, kurie gyvena arčiau fronto linijos. „Situacija yra normali. Ji yra bloga“, – sako 27-erių Charkivo gyventojas Vladislavas.

Klaipėdos taryboje veikusiai „Laisvės ir teisingumo“ frakcijai persivadinus „Nemuno aušra“, miesto meras Arvydas Vaitkus teigia, kad nemato kliūčių tęsti darbą su Remigijaus Žemaitaičio įsteigtos naujos partijos nariais.  „Aš pasakysiu taip, kad bendro darbo neįtakoja niekaip. Aš neturiu spaudimo arba netgi polemikos tose srityse, kur viena ar kita teisinė struktūra nagrinėja šios partijos lyderio pasisakymus“, – BNS sakė A. Vaitkus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) vasario pirmą savaitę ketina pristatyti siūlymus, kaip planuojama atsisakyti mokymo rusų mokyklose. Apie tai ketvirtadienį BNS informavo pati ministerija. Ministerija ketina pristatyti, kokių veiksmų būtų galima imtis dėl mokymo rusų kalba ir nori pradėti viešą diskusiją dėl jų. Sausio pradžioje švietimo ministras Gintautas Jakštas paskelbė apie ketinimus Lietuvoje laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų.

Vasarą Baltarusijos pasienyje uždarius Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktus, vis dar veikiančiuose punktuose padidėjo Lietuvos sieną kertančių baltarusių skaičius, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. Visgi, klausiamas apie galimybes visiškai uždaryti sieną su Baltarusija, VSAT vadas akcentuoja, kad pasieniečiams svarbu atlikti tinkamą įvažiuojančiųjų patikrą bei užsimena apie galimybę riboti kontrolės punktų darbo laiką.

Politikams ieškant būdų didinti Lietuvos finansavimą gynybai, socialdemokratai siūlo didinti pelno mokestį iki 20 proc. Pasak partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, tai per metus į gynybos biudžetą leistų surinkti beveik pusę milijardo eurų. „Gynybos finansavimą didinti yra būtina ir mes čia esame nuoseklūs. (...) Mūsų siūlymai būtų pirmiausia visuotinis juridinių asmenų pelno mokestis. Latvijoje pelno mokestis yra 20 proc., pas kaimynus lenkus – 20 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 15 proc.

„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad teigiama grynoji imigracija, kuri Lietuvoje jau yra daugiau nei penkerius metus, truks iki šio dešimtmečio pabaigos. „Prognozuojame, kad teigiama grynoji imigracija išliks visą šį dešimtmetį. Su praėjusių dviejų dešimtmečių neigiamos grynosios imigracijos tendencijos neturėtų pasikartoti“, – žurnalistams kalbėjo N. Mačiulis.

Jau ketverius metus keliones iš anksto planuojančių lietuvių skaičius išlieka stabilus. Šiuo metu 67 proc. žmonių keliones įsigyja likus 2 ir daugiau mėnesių iki išvykos, rodo „Tez Tour“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. „Keliautojai vėl drąsiai įsigyja keliones iš anksto: jie mėgsta susidėlioti metų planus, darbus, poilsio laiką, tad dažnai atostogomis pasirūpina iki kelionės likus ir 3–6 mėnesiams.

Ukrainai skirtų dronų dalių gamyba Lietuvoje galėtų prasidėti „gana greitai“, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Galėtume pradėti nuo elementų, komponentų, reikalingų mūšio lauke, gamybos, ypač kuriant dronus“, – šeštadienį spaudos konferencijoje Kyjive sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. „Tikėkimės, kad jei kalbame apie ribotą mastą ir pradedame nuo to, manau, kad tai gali įvykti gana greitai“, – pridūrė G. Landsbergis.

Transporto priemonių istorijos patikros paslaugas teikiančios įmonės „carVertical“ tyrimas parodo, kad įsigydami automobilį su suklastota rida žmonės  rizikuoja permokėti net 25 proc. kainos. Anot bendrovės tyrimo, automobilis su suklastota rida vidutiniškai pabrangsta net ketvirtadaliu, o tai reiškia, kad pigių automobilių pirkėjai gali prarasti tūkstantį, o itin brangių – net ir dešimtis tūkstančių eurų. Pasak „carVertical“ atlikto tyrimo, 100 tūkst.

Lietuvos diplomatijos vadovas šeštadienį Ukrainoje su šios šalies gynybos ministru Rustemu Umerovu aptarę karo eigą ir situaciją fronte. Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Lietuva visuomet rems Ukrainą ir niekada nepritars bandymams spausti Kyjivą derėtis su agresore Rusija jos primetamomis sąlygomis. „Dabar yra esminis pasirinkimo laikas. Su mūsų visų pagalba Ukraina gali laimėti ir tuomet turėsime naują taikos laikotarpį.

Reaguodami į protestavusių ūkininkų reikalavimus, Seimo Darbo partijos frakcijos nariai užregistravo Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, siūlantį grąžinti kuro lengvatą ūkininkams. „Darbiečiai“  siūlo leisti naudoti žymėtus gazolius ne tik žemės ūkio technikoje, įskaitant traktorius, bet ir visoje technikoje, kuri naudojama žemės ūkio veiklai. „Pernai pavasarį Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis leido žymėtą gazolį naudoti žemės ūkio technikoje, įskaitant traktorius.

Sulaukusi Europos Sąjungos (ES) kreipimosi, Pasaulio prekybos organizacija (PPO) neribotam laikui penktadienį sustabdė bylos dėl Kinijos taikytų prekybos ribojimų Lietuvai nagrinėjimą. „Tai yra procedūrinis veiksmas, atliktas dėl techninių priežasčių, susijusių su būtinybe įvertinti tam tikrus elementus, kylančius rengiant rašytinius pareiškimus“ – nurodė Europos Komisijos atstovas Olafas Gillas.

Artėjant gegužę vyksiantiems prezidento rinkimams kas mėnesį atliekamos įvairios apklausos rodo, kad realiausi pretendentai varžytis dėl šalies vadovo statuso išlieka tie patys – dabartinis Daukanto rūmų šeimininkas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, advokatas Ignas Vėgėlė bei savą apsisprendimą vis dar slepianti socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Tačiau palankaus vertinimo reitingas vienai iš vyksiančių rinkimų lyderių – premjerei I. Šimonytei – siunčia ne kokius signalus.

Vėlų antradienio vakarą buvo melagingai pranešta apie užminuotą Lietuvos ir Rusijos pasienyje esantį tiltą. Tiltą ir jo prieigas apžiūrėję Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir Rusijos  pareigūnai sprogmenų nerado, pranešė Policijos departamentas. Pasak jo pranešimo, 23.44 val. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas buvo gavęs informaciją apie esą užminuotą Lietuvos ir Rusijos pasienyje tarp Panemunės ir Tilžės miestų esantį tiltą per Nemuno upę.

Naujienų agentūra BNS pateikia numatomus įdomiausius ir svarbiausius šių metų įvykius. ČEMPIONATAS. Metai prasidės neriant į ledo, muzikos ir šokio pasaulį – sausio 10–14 dienomis Kaune, Žalgirio arenoje, vyks 2024 metų Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Tokio lygio šios sporto šakos varžybos Lietuvoje bus surengtos pirmą kartą. KULTŪROS SEZONAS PRANCŪZIJOJE.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2023 metų užsienio įvykius. Sausis 1 d. Kroatija, beveik prieš dešimtmetį įstojusi į Europos Sąjungą, įžengė į euro zoną ir Šengeno erdvę. 3 d. Futbolo legenda Pele atgulė amžinojo poilsio aukščiausiose pasaulyje vertikaliose kapinėse Brazilijos Santoso mieste, išskirtiniame kape: didžiulėje stadiono kopijoje su dirbtine danga. Gruodžio 29 dieną Pele mirė po ilgos kovos su vėžiu. Jam buvo 82-eji.

Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbius Lietuvos politikos, visuomenės, kultūros ir ekonomikos gyvenimo įvykius 2023-aisiais. SAUSIS Sausio 10 dieną Vilniuje atidarytas Laisvosios Europos ir Laisvės radijo biuras. Jame dirba žurnalistai iš Baltarusijos, kurie buvo priversti bėgti iš šalies po Vakarų nepripažįstamų 2020 metų prezidento rinkimų, taip pat komanda iš „Current Time“ televizijos.

Eilinis apsipirkimas prekybos centre visaginiečiui Juliui S. baigėsi košmariškai. Užstojęs nemandagaus pirkėjo užsipultą kasininkę, vyras užsitraukė kito pirkėjo nemalonę. Šis konfliktas persikėlė į lauką, kur Julių S. pasivijo prie kasų auklėtas vyras. Netrukus Julius S. sudavė vienintelį smūgį į S. B. galvą, šis krito ir patyrė sunkią traumą. Po kurio laiko S. B. ligoninėje mirė, o Julius S. sėdo į teisiamųjų suolą dėl nužudymo. Bandymai įrodyti, kad vyras tik gynėsi teismo neįtikino.

Kaune gesindamas gaisrą ūkiniame pastate-garaže pirmadienį nukentėjo vyras. Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, gaisras Simno gatvėje kilo pirmadienio naktį, apie 3:31 val.  Atvykus ugniagesiams degė mūrinis ūkinis pastatas-garažas. Gaisro metu išdegė 40 kv. metrų garažas ir viduje buvę rakandai. Iš pastato buvo išnešti dujų ir deguonies balionai. Gesindamas gaisrą nukentėjo pastato savininkas – apdegė rankas, jį apžiūrėjo medikai.