įtraukusis ugdymas

Vaikai klasėje smaugiami, badomi adatomis – apie nepagražintą kasdienybę dirbant su didelių specialių poreikių turinčiais vaikais nusprendė prabilti Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos dalis bendruomenės. Mokinių tėvai rėžia atvirai – mokykla nepasiruošusi įtraukiajam ugdymui. Tad kenčia ne tik ugdymo kokybė, bet tėvams neramu ir dėl vaikų saugumo mokykloje. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo šių metų rugsėjo visos šalies bendrojo lavinimo mokyklos atvers duris specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Ar šias duris per kūno kultūros pamokas atvers ir tų mokyklų sporto salės? Turėti negalią nėra pasirinkimas. Pasirinkimas – kaip su ta negalia gyventi. Specialiųjų poreikių turintys Lietuvos vaikai, taip pat kaip jų bendraamžiai, liūdi ir džiaugiasi, geidžia žinių ar mokytis šiek tiek pritingi, linksminasi ar vakarus leidžia ramiai su knyga.

Disko metikė 28 metų Oksana Dobrovolskaja mokykloje nė negalėjo sportuoti, nes regėjimo negalią turinčiai mergaitei tai buvo draudžiama, bet jau subrendusi ji sugebėjo tapti sportininke, prasibrovusia net į paralimpines žaidynes. Pigmentinį retinitą – akies tinklainę pažeidžiančią ligą – iš mamos paveldėjusi ir dėl to nuo vaikystės silpnai matanti Oksana iki šiol jaučia nuoskaudą, kad per kūno kultūros pamokas Vilniaus Lazdynų mokykloje jai dažniausiai tekdavo sėdėti ant suolo.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės sprendimas specialiųjų poreikių vaikų ugdymą organizuoti atskirose erdvėse gilina atskirtį. „Širvintų rajono merės sprendimas dėl ugdymo organizavimo skirstant vaikus į atskiras erdves pabrėžia ir gilina atskirtį, skatina vaikų ir tėvų susipriešinimą, provokuoja pažeminimą ir tikrai nestiprina šios bendruomenės“, – ketvirtadienį išplatintame komentare tikino I. Gaižiūnas.

Jau rugsėjį startuosiant įtraukiajam ugdymui, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nesutinka su kritika, kad derėjo palaukti kitų metų. Nors, anot ministrės, šiuo klausimu savivaldybėms vis dar kyla tam tikrų iššūkių, ji viliasi, kad išaugęs finansavimas įtraukiajam ugdymui padės juos išspręsti. „Mokytojo padėjėjų skaičiai yra išaugę. Probleminis klausimas, kas už ką atsakingas.

Rugsėjį startuojant įtraukiajam ugdymui, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad bendrojo lavinimo mokyklose šiemet numatomas įprastas specialiųjų poreikių turinčių vaikų srautas. Anot jo, ši reforma yra nuolatinis procesas. „Kalbant apie situaciją Lietuvoje, esame viena iš tų šalių, kuri padarė didžiulę pažangą įtraukiojo ugdymo srityje. Tačiau, kaip ir visur, iššūkių išlieka ir pas mus. Tuos iššūkius sprendžiame. Įtraukusis ugdymas nėra vienos dienos darbas.

Nuo 2024-ųjų rudens visose ugdymo įstaigose prasidės įtraukusis ugdymas, kai visos mokyklos privalės integruoti vaikus su specialiaisiais poreikiais ir negalės atsisakyti jų priimti. Kol vienos tik ruošiasi tai padaryti, kitos jau sukaupė nemažą patirtį.

Lietuvos mokykloms ruošiantis nuo rugsėjo atverti duris pačių įvairiausių poreikių vaikams, pristatytas dokumentinis filmas „Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai: įtraukti ar pasitraukti“. Filme – šioje srityje patirtį sukaupusios Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos ir švietimo ekspertų įžvalgos bei jautrūs ir pokyčiui įkvepiantys pavyzdžiai. Įtraukusis ugdymas yra esminis socialinio teisingumo ir lygybės klausimas.

Įtraukusis ugdymas, kurį nuo ateinančių mokslo metų turės diegti švietimo įstaigos, kelia aistras ir ginčus apie tai, kas myli ir nemyli vaikų. Apie susiklosčiusią situaciją kalbamės su vienu iš kilusių diskusijų kaltininkų – psichologu Edvardu Šidlausku. Kaip paaiškintumėte, kokia yra problema dėl įtraukiojo ugdymo ir kokia yra jūsų pozicija šiuo klausimu? Dabartinė situacija būtų diskriminacinė tiek paprastųjų vaikų, tiek vaikų su dideliais poreikiais atžvilgiu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nepalaiko grupės parlamentarų inicijuojamų pataisų, kuriomis siūloma daliai mokyklų sudaryti galimybę apsispręsti, ar priimti specialiuosius ugdymo poreikius turinčius vaikus. Nors ministerija sutinka su kai kuriais įstatymo rengėjų argumentais, tačiau atkreipia dėmesį, kad dabartinis siūlymas turi tam tikrų spragų ir gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui. „Mes suprantame, kodėl Seimo nariai teikia šį siūlymą.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. startuoja įtraukusis ugdymas – pagal šią reformą, visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais. Nors švietimo pataisos, pagal kurias bus pradedamas įtraukusis ugdymas, registruotos dar 2020 m., šiandien kai kurios mokyklos teigia, jog neturi reikiamų specialistų, yra nepasiruošusios, o Seime buvo registruotos pataisos, kuriomis siekiama reformą apriboti.

Nuo 2024-ųjų rudens visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais, bet dalis ugdymo įstaigų vis dar neturi nei psichologų, nei socialinių pedagogų, nei logopedų, nei kitų pagalbos specialistų, rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Nors kai kurių mokyklų vadovai teigia pasiruošę pradėti įtraukųjį ugdymą, pripažįsta, kad specialistų rasti sunku, o mokytojai atvirai kalba apie tai, ką tenka išgyventi mokant vaikus su sunkiais sutrikimais.

Mokiniai mokytojus spardo, kandžioja, muša, plėšo ir į juos mėto vadovėlius, o visa tai matantys kiti mokiniai iš siaubo slepiasi po suolais. Taip atrodo Švietimo ministerijos noras skubotai integruoti specialiųjų poreikių vaikus į mokyklas. Pedagogai sutinka – graži mintis, kad visi vaikai mokytųsi įprastose klasėse, bet trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų specialiųjų poreikių mokiniui per pamokas, todėl kenčia ir pats vaikas, ir visa klasė.

Nuo 2024-ųjų metų visos šalies bendrojo ugdymo mokyklos privalės mokyti visus vaikus, taip pat ir turinčius negalią. Mokyklų direktoriai į tai žiūri su nerimu ir sako, kad mokyklos tam yra dar nepasiruošusios. Daugelyje mokyklų nėra liftų, trūksta padėjėjų, o ir patys mokytojai sako tam dar nepasirengę. Sąlygos turintiems negalią vaikams nesudarytos, nors iki reformos starto liko vos vieneri metai.