įtėviai

Panevėžyje įvaikinamų ir globoti į šeimas paimamų vaikų šįmet gali gerokai sumažėti ne dėl to, kad panevėžiečiai būtų abejingi tėvų atstumtiems mažiesiems. Aukštaitijos sostinėje neberengiami būsimiems įtėviams ir globėjams privalomi mokymai. Kodėl didmiesčio statuso įsitvėrusį Panevėžį pralenkė net kaimiškos savivaldybės? Šeimoms pinigų neliko Savivaldybė teisinasi neišgalinti iš biudžeto tam atseikėti 30 tūkst. Lt metams.

Duomenys rodo, kad metinis įsivaikinimo paraiškų skaičius Anglijoje pirmą kartą viršijo 10 tūkstančių ribą, skelbia BBC. Vien praėjusį kovą norinčių įsivaikinti beglobius vaikus šeimų prašymų buvo gauta 886. Iš viso per praėjusius metus vietos savivaldybės gavo 10 199 tokias paraiškas. Metais anksčiau šis skaičius siekė 9 202. Specialistų teigimu, anglų norą įsivaikinti svetimus vaikus paskatino vadinamoji „kūdikio Peterio“ byla 2007 metais.

Lietuvos valdžia daro viską, kad kuo daugiau vaikų augtų globos įstaigose. Įvaikinimo procedūros trunka daug mėnesių ar net metų, kūdikių įtėviams kodeksai net nenumato mokamų atostogų, kol vaikui sukaks dveji metai. Gal todėl ir neverta stebėtis, kad Lietuvoje auga per 11 tūkst. tėvų globos netekusių vaikų. Diskriminuoja įtėvius Lietuvoje iš viso gyvena daugiau kaip 11,5 tūkst. tėvų globos netekusių vaikų. Vien pernai tėvų globos neteko 2175 vaikai.

Šventą misiją - užauginti svetimą vaiką kaip savą - prisiėmusios šeimos atsidūrė įvaikinimo tarnybų taikiklyje. Pastarosios globėjų sąskaita siekia sutaupyti 33 milijonus litų, per metus skiriamus globėjams, ir verčia juos tapti įtėviais. Neįsivaikinsi - matysi globotinį kaip savo ausis. Vaikas - it daiktas Penkerių metų mergaitę globojanti klaipėdietė susidūrė su pačiu tikriausiu šantažu. „Įvaikinimo tarnybos reikalauja, kad mūsų šeima oficialiai nutrauktų vaiko globą ir jį įsivaikintų.