įteisinimas

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį pradeda svarstymus dėl imuniteto, arba vadinamojo „žaliojo paso“ paso įteisinimo Lietuvoje ir jo įtakos ekonomikai.      Ir valdžia, ir verslas sutinka, kad šis dokumentas leistų ne tik palengvinti keliones, bet ir priimti šalių ūkiui svarbius atlaisvinimus.  Komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius mano, kad neturint „žaliojo paso“ šalis gali patirti neigiamų ekonominių pasekmių.

Naujajame Seime – pirmas bandymas įteisinti pasuose vardus ir pavardes su nelietuviškomis raidėmis. Tokį tautinėms mažumoms palankų siūlymą pateikę opoziciniai socialdemokratai jau sulaukė liberalų palaikymo, tačiau Seime šis pasiūlymas palaikymo nesulaukė. Seimas ketvirtadienį po pateikimo atmetė opozicinių socialdemokratų įstatymo projektą dėl originalios pavardžių rašybos asmens dokumentuose, naudojant ir nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis.

 Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) linksta įteisinti alternatyvų Gruzijos pavadinimo variantą – Sakartvelas. VLKK vadovas Audrys Antanaitis teigia, kad po mėnesį trukusių diskusijų komisija galutinai turėtų apsispręsti šią savaitę, tačiau komisijos dauguma, anot jo, linksta būtent prie šio pavadinimo, kaip teisingiausiai apibrėžiančio šalį. „Turėtumėme posėdžio metu galutinai patvirtinti antrąjį Gruzijos pavadinimą. Žinome, kas jau yra favoritas, kaip bus vadinami gruzinai.

Pasaulio lietuvių bendruomenės  pirmininkė Dalia Henke nesitiki greitų sprendimų dėl daugybinės pilietybės įteisinimo, anot jos, šis siekis dabar – teisiniuose spąstuose.

Bus ieškoma būdų, kaip išsaugoti Lietuvos pilietybę užsienyje gyvenantiems tautiečiams nerengiant referendumo, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Pagrindinis dalykas yra pilietybės išlaikymas arba pilietybės išsaugojimas. Ne apie dvigubą pilietybę kalbėjome, bet apie tai, kaip ją išsaugoti, kaip jos neprarasti.

Pareigūnai teigia, kad kovojant su organizuotu nusikalstamumu jiems būtinas naujas teisinis instrumentas – civilinis turto konfiskavimas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas viliasi, kad su tuo susijęs naujas įstatymas bus priimtas parlamento pavasario sesijoje. „Pirmiausia turime kalbėti apie tai, kad tie įrankiai, kuriuos mes turime, jie, aš manyčiau, yra išsisėmę.

Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė siūlo Lietuvoje įteisinti eutanaziją. Politikė parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Eutanazijos įstatymo projektą. Ji siūlo įstatymu reglamentuoti asmens, kenčiančio nuolatines bei nepakeliamas fizines ir dvasines kančias, kurių neįmanoma palengvinti, teisę pasirinkti, kad jo gyvybė sąmoningai būtų nutraukta jo paties prašymu.

Jau nebe pirmus metus sostinės policijos pareigūnus atstovaujanti Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga kelia klausimą dėl sostinės pareigūnų statuso įteisinimo. Tai – vienas iš prioritetinių klausimų. Sostinės pareigūnai turėtų gauti vadinamąjį sostinės pareigūno priedą, nes jų darbas ženkliai intensyvesnis, o darbo krūviai didesni, negu kituose šalies rajonuose. Deja, naujajame Vidaus reikalų statuto projekte toks statusas nenumatytas.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žemės ūkio ministerija ragina asmeninės žemės arba vadinamųjų 2–3 hektarų, suteiktų dar 1991-aisiais, naudotojus įteisinti šią žemę. Ministerijos duomenimis, Lietuvoje asmeninės žemės naudotojų yra per 300 tūkst., iš jų maždaug 20 tūkst. dar nėra privatizavę šių sklypų. Ministerija atkreipia dėmesį, kad tai galima padaryti iki šių metų pabaigos. Nacionalinei žemės tarnybai pavesta patikrinti, kaip naudojama asmeninio ūkio žemė.

Arūnas Vaikutis, LRT.lt Latvijos parlamento komisijose šiuo metu svarstomas Pilietybės įstatymo pataisų projektas, kuriuo numatoma gerokai išplėsti dvigubos pilietybės gavėjų gretas. Parlamentarai tikisi šias įstatymo pataisas priimti iki Joninių. Latvija kelią dvigubos pilietybės link pradėjo vos atkūrus Nepriklausomybę.

Seimo narys konservatorius Valentinas Stundys siūlo įteisinti, kad švietimo įstaigos vadovas būtų skiriamas 5 metų kadencijai konkurso būdu. Tokią Švietimo įstatymo pataisą jis įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. V. Stundys tikisi, kad nuolatinė savivaldybių ir valstybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kaita paskatins efektyvesnę šių įstaigų vadybą, pagerins švietimo įstaigų veiklos rezultatus, stiprins bendruomeniškumą.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Algis Čaplikas pareiškia, kad LiCS nepritaria Liberalų sąjūdžio propaguojamam homoseksualų partnerystės įteisinimui. „Susidaro įspūdis, kad kolegos iš Liberalų sąjūdžio liberalizmą suvokia tik per vieną temą, kurią nuolat eskaluoja – tai homoseksualų partnerystės įteisinimas, homoseksualių šeimų sudarymas“, – pastebi A. Čaplikas.

Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie gimdymo namuose galimybės suteikimą moterims. Tiesa, šiose diskusijose Sveikatos ministerija išsako gana kritišką nuomonę. Neseniai sveikatos ministras Raimundas Šukys į pastebėjimą, kad namuose gimdyti įstatymai nedraudžia, bet ir tokia galimybė lieka už įstatymų ribų, sureagavo kritiškai: „Mano nuomonė neigiama. Kategoriškai neigiama“, – teigė ministras ir pridūrė, kad nėra girdėjęs istorijų pasaulyje, kad valstybė būtų įteisinusi gimdymą namuose.

Nuo liepos 1 d. siūloma minimalią mėnesio algą didinti iki 900 litų. Tokį įstatymo projektą įregistravo Seimo Krikščionių partijos frakcija. Ši frakcija siūlo, kad minimali mėnesinė alga būtų indeksuojama ne mažiau, kaip Statistikos departamento skelbiamu suderintu vartotojų kainų indeksu ir ne rečiau, kaip kartą per kalendorinius metus. Konkretų jos dydį ir jį atitinkantį minimalųjį valandinį atlygį nustatytų Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu.

Lietuvoje siūloma įstatymiškai įteisinti ir reglamentuoti eutanaziją. Tai būtų alternatyva nepakeliamoms fizinėms ir (ar) dvasinėms paciento kančioms, kurių neįmanoma palengvinti ir kurias sukėlė sunkus ir nepagydomas sutrikimas dėl ligos ar sužalojimo. Eutanazijos įstatymo projektą ir jį lydinčius dokumentus Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Andrius Burba.

Panevėžiečiai, skirtingai nei kitų miestų gyventojai, suskubo pasinaudoti Statybų įstatymo pataisomis, leidžiančiomis daug paprasčiau įteisinti nelegalius statinius. Sulaukta daug prašymų Iki metų pabaigos galiojanti įstatymų pataisa leidžia su tam tikromis lengvatomis ir daug paprasčiau įteisinti nelegalias statybas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį dar kartą pakartojo pritarianti tarėjų instituto įvedimui kai kuriose bylose ir esą tai galėtų būti padaryta jau šiais metais. Per spaudos konferenciją, skirtą mediumui, šalies vadovė vienu iš prioritetų įvardino tolesnį pasitikėjimą teisėsauga ir jos institucijomis per visuomenės įtraukimą.

Seimas, priėmęs Miškų įstatymo pataisas, įteisino Valstybinę miškų tarnybą. Ši tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) valdymo srityje įgyvendinti.

Klaipėdos universitete surengto pirmojo Lietuvos alternatyviosios medicinos forumo dalyviai išreiškė susirūpinimą, kad daugėja sergančiųjų lėtinėmis ligomis, o sveikatos apsaugos sistema per daug orientuota į ligų gydymą cheminiais medikamentais. Nors Sveikatos apsaugos ministerija pasisako prieš, šio forumo dalyviai teigia sieksiantis, jog Seimas įteisintų alternatyviosios medicinos paslaugas.

Nuo spalio 1-osios įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, atsirado galimybė įteisinti savavališkas statybas – su sąlyga, jei jos neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.