istorija

Kad lietuviai svarbiausių savo švenčių dabar neįsivaizduoja be paukštienos patiekalų, liudija ir statistika, ir patys prekybininkai, tačiau ar taip buvo visada? Kokie gi paukščiai puikavosi mūsų kunigaikščių ir kitų didikų lėkštėse? O pasirodo, į skrandžius keliavo nuo smulkiausių miško paukštelių iki grakščiųjų gulbių ar gandrų. Valdovų rūmų teritorijoje rastus kaulus ištyrę ornitologai žino ir tai, kada lietuviai paragavo kalakuto.

Rasa Rasimaitė – 30-metė ūkininkė, kuri svajoja, kad vieną dieną sės prie traktoriaus vairo ir kartu su kitais darbininkais nuo ankstyvo ryto iki pat saulės laidos praleis dirbdama žemę. Nors nuo ūkininkavimo ją bandė atkalbėti mokytojai, o vyrai išsigąsta moters meilės traktoriams, tačiau dėl to Rasa nė kiek nenusimena. Ūkio darbus Rasa matė nuo mažens, mat jos tėtis ūkininkauja jau daugiau nei 20 metų.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši verslininkė Beata Obolevič. Beveik 12 metų trukusi jos santuoka primena siaubo filmą.  Vilnietė atvirai pasakoja, kokį nuolatinį psichologinį ir fizinį smurtą kentė vis tikėdamasi, kad mylimas vyras pasikeis. „Visus tuos metus aš tylėjau ir niekam nepasakojau, kaip jaučiuosi, kas vyksta mūsų namuose. Nenorėjau jam pridaryti nemalonumų. Leisdavau, kad mane žemintų, nuvertintų, keltų ranką.

Kaišiadoriškė Paulina – ligų įkaitė. Nors merginai tik 17 metų, tačiau ji sveria jau 130 kg ir yra prikaustyta prie lovos. Tai lėmė įgimtos ligos, kurias vos galima suskaičiuoti ant pirštų.

Išvažiavusi į Angliją ir čia susipažinusi su savo būsimu vyru užsieniečiu, lietuvaitė Rūta Chaladauskaitė kaip ir visos moterys svajojo apie laimingą ir idilišką judviejų šeimą. Deja, nesėkmingas gimdymas jos pirmagimei lėmė sunkias ligas, tačiau Rūta įsitikinusi, kad judviejų dukrelė santykius su vyru tik sustiprino. Rūtos pirmagimę Anają šį pasaulį išvydo Anglijoje, prieš beveik trejus metus.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši studentė iš Kauno – Aurelija Ivanauskaitė. Prieš ketverius metus Kūčių išvakarėse aštuoniolikmetei smogė žaibinė meningokoko infekcija. „Visas šventes praleidau komoje. Niekas negalėjo garantuoti, kad išgyvensiu... Patys medikai tai vadina tikru stebuklu. O aš pati nuo to laiko gimtadienį miniu dukart metuose – tikrąjį ir sausio 2, kai pabudau iš komos", – su ašaromis akyse pasakoja mergina.

Asasinų legenda Vakaruose yra kiek nepelnytai užgožta kitų žudikų iš Rytų – nindzių istorijomis. Nepaisant to, kad asasinai neprivalėjo būti puikiais kariais, jie savo užduotis vykdė su tokiu uolumu, kad buvo įvarę siaubą visam XII-XIII a. arabų pasauliui. Nuo jų rankų krito tų laikų galingiausieji, nepaklusti jų lyderio nurodymams iš esmės reiškė mirtį.  XI a. pabaigoje dar neseniai galingas ir monolitinis islamo pasaulis subyrėjo į dalis ir išgyveno ne pačius geriausius laikus.

Prieš daugiau nei 25 metus, 1994-ųjų balandžio 7-ąją, Ruandoje prasidėjo genocidas. Nepaisant to, kad pagal savo aukų skaičių jis nusileido Holokaustui, iš visų žinomų masinių žudynių žmonijos istorijoje išsiskyrė savo greičiu ir žiaurumu.  Kiekvieną savaitgalį kviečiame susipažinti su įvairiais istoriniais įvykiais ir sužinoti šį tą naujo. Genocidas Ruandoje dažnai yra aiškinamas dviejų etninių grupių, tutsių ir hutų, konfliktu.

Andrejus Čikatila – neabejotinai garsiausias Sovietų Sąjungos laikų serijinis žudikas. Oficialiai įrodyta, kad jis įvykdė 43 žmogžudystes, tačiau aukų galėjo būti ir daugiau. Maniakas medžiojo vaikus ir paauglius, kuriuos įsiviliodavo į savo slaptavietę ir vėliau žiauriai nužudydavo. Milicija ilgai negalėjo jo suimti tiek dėl savo pačių darbo aplaidumo, tiek ir dėl išskirtinių žudiko savybių nuolat keisti savo braižą.

2019-ieji metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją, o tai lėmė globalinė klimato kaita, ketvirtadienį paskelbė meteorologai. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, vidutinė metinė oro temperatūra šalyje pernai siekė 8,8 laipsnio pagal Celsijų ir 1,9 laipsnio viršijo daugiametę 1981-2010 metų oro temperatūrą.

Gintarė Deimantaitė savo išvaizda traukia daugelio žvilgsnius, o komplimentus girdi kasdien. Tačiau išgirdę, ką dirba ši gražuolė, išsižioja iš nuostabos – ji vairuoja vilkikus. Nors prieš tai moteris dirbo grožio srityje, tačiau jau nuo pat mažens jautė, kad jos vieta prie automobilio vairo. Be to, prieš pat Kalėdas jai pavyko išpildyti dar vieną ilgai slėptą svajonę – su Stano pagalba išleido dainą. Moteris juokiasi, kad būdama maža ji dažniau žaisdavo su brolių mašinėlėmis nei su lėlėmis.

Šilutės bendruomenė – mokytojai, mokiniai, verslininkai ir nagingas rankas turintys miestelėnai sukūrė unikalų projektą. Jie gamina ir prie tarpukaryje Šilutėje garsių namų šaligatviuose montuoja grūdintu stiklu dengtus požeminius kambariukus – sekretus, kuriuose sustingusi šių namų istorija. Andrius, dailės mokytojas iš Šilutės, rodo dėžutes, kuriose sustingusi šio miestelio tarpukario istorija.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši vilnietė Syga Mykolaitytė. Iki tol ne vieną draugystę turėjusi su vyrais, ji jau keletą pastarųjų metų kuria artimus santykius tik su moterimis. „Jos geriau mane supranta. Emocinis ryšys yra neįtikėtinai stiprus. Aš visapusiškai esu laimingesnė šalia moters", – tikina Syga.  Jauna moteris pirmąsyk ryžosi viešai prabilti, kad yra lesbietė. „Savęs paieškos nėra lengvas procesas. Sunku ir man pačiai, ir artimiesiems.

Habsburgų dinastija – ryškus istorinis išsigimimų dėl kraujomaišos pavyzdys. Nuo XII a. ši šeima pradėjo plisti po visą Europą. Austrija, Ispanija, Portugalija, Šveicarija, Vengrija – visur valdžioje sėdėjo Habsburgų atstovai. Šie kilmingųjų namai taip pat atliko ir nuotakų tiekėjų kitiems karališkiesiems Europos dvarams funkciją, tačiau ten jie siųsdavo tik savo jauniausias dukteris.

XIX a. seksas vis dar turėjo Bažnyčios doktrinų primestą išskirtinai giminės pratęsimo reikšmę. Tačiau Viktorijos epochoje jau atsirado ir daugiau seksualinių laisvių. Todėl, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, viešai deklaruojamos bažnytinės vertybės dažnai baigdavosi vos uždarius miegamojo duris.  Siaubą kėlusios lytiniu būdu plintančios ligos Naujųjų amžių laikais labiausiai seksualinę laisvę varžė jau ne tiek Bažnyčios mokymai, kiek lytiniu keliu plintančios ligos.

Kalėdos dabar kaip diena ir naktis skiriasi nuo Kalėdų prieš šimtą ar tūkstantį metų. Šios šventės istorija yra kur kas daugiau nei kalėdinė eglutė, maišai dovanų ir raudonu kostiumu pasipuošęs Kalėdų senis. Tai ilga, sudėtinga ir krauju aplaistyta istorija, kurios mes, sėdintys prie kepta žąsimi ir kalėdiniais pyragais apkrautų stalų, nežinome.

Lapkričio 27 dieną Alytaus senelių globos skyriuje buvo neeilinis sujudimas – viena iš jų gyventojų  Angelė Naujokienė pasitiko ypatingą sukaktį – 100-ąjį gimtadienį. Čia kasdien savo mamą lanko ir sūnus Alvydas. Pati Angelė jau palietė amžius – pablogėjusi jos klausa, krūtinėje širdį palaiko stimuliatorius, sunku pačiai bendrauti, tad jos istoriją perpasakoja sūnus Alvydas. Sunki gyvenimo pradžia Moteris gimė praėjus metams po Pirmojo pasaulinio karo pradžios.

Prieš kiek daugiau nei keturias savaites Rima Antonovienė liko našle. Jos vyrą Vidą Antonovą pasiglemžė vėžys. Dar nuo vasaros jutęs nesibaigiančios slogos požymius, vyras mirė nesulaukęs šių metų Kalėdų. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Rimos, kokios jos ir vaikų Kalėdos, likus be tėčio? „Visada Kalėdas švenčiame su vaikais. Mūsų Kūčios nesiskiria nuo kitų šeimų – ant stalo sudedame 12 patiekalų. Visada juos gaminu, o per šv. Kalėdas ateina Kalėdų Senelis“, - pasakoja Rima.

Mirtis visada yra tragedija ir jos priežastys skirtingos. Daugelis žmonių sulaukia senatvės, o kai kurie miršta netikėtai dėl pačių keisčiausių aplinkybių sutapimo. Tačiau žmonijos istorijoje yra tokių keistų mirčių pavyzdžių, kad kartais sunku patikėti jų realumu. Defenetracija – kankinimo būdas išmetant auką pro langą Iškritimas pro langą ar tyčinis žmogaus išstūmimas nėra pati rečiausia mirties priežastis.

Kai Vaida Petravičienė (35) iš gydytojų lūpų išgirdo, kad laukiasi trynukų, moters tuomet vos neištiko mini infarktas, o galvoje sukosi mintis, kaip gi teks vienu metu pasirūpinti net trimis vaikais? Bet dievo planai itin apgalvoti – į vilniečių šeimą atsiuntęs net tris princeses, jis puikiai žinojo, kad jos augs itin mylinčioje ir laimingoje šeimoje. 2019 metų gegužės 2-ąją Vaida ir Edmundas Petravičiai prisimins visą likusį gyvenimą.

Per gražiausias metų šventes visas dėmesys skiriamas mylimiems ir branginamiems artimiesiems. Keturių vaikų tėvui ir verslininkui Andriui Šedžiui šventės taip pat kupinos geriausių emocijų. Jas vyras ruošiasi praleisti su vaikais artimiausių rate. Gražiausios šventės nuo vaikystės „Kaip ir kiekvienais metais, tradiciškai, su vaikais rinksimės pas tėvus. Švęsiu šeimos aplinkoje. Kūčias ir Kalėdas visuomet švenčiame pas tėvus, o Naujuosius, kur švęsiu, dar nesugalvojau.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši renginių organizatorė Reda Aurylaitė. Į šį pasaulį ji atėjo su įgimta achondroplazijos liga, dėl kurios sutrinka kaulų augimas ir kūnas tampa neproporcingas. "Gydytojai tėvams sakė, kad jei išgyvensiu iki trejų metukų - bus labai gerai. O aš jau skaičiuoju visus 30-imt," - juokiasi plungiškė.  Reda, koks esminis tavo gyvenimo lūžis? Aš manau, kad esminis lūžis įvyko dar vaikystėje, kai sužinojau, kad būsiu tiesiog kitokia.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį sakė, kad šis Vakarų karinis aljansas augant įtampai tarp jo narių susiduria su „sudėtingiausia saugumo aplinka“ per savo istoriją. Toks pareiškimas pasirodė po anksčiau šį mėnesį Londone įvykusio NATO viršūnių susitikimo, kuriame pasimatė dideli valstybių narių lyderių nesutarimai. „Ką tik Londone minėjome 70-ąsias savo NATO aljanso metines.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši radijo ir televizijos laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė. Ji prisimena vieną jautriausių savo gyvenimo lūžių – dukros gimimą. Adelė atėjo gerokai per anksti – liepos viduryje, nors turėjo gimti spalio pradžioje.  „Mano mažiukė svėrė vos 640 gramų... Kai pagaliau po ilgo laiko galėjau ją paimti į rankas ir pasidėti ant krūtinės, jos kojytės rėmėsi į vienos krūties spenelį, o galvytė gulėjo ant kitos krūties.

Tik tamsoje, kuo daugiau drabužių, nepatiriant malonumo, o už oralinį seksą teks atgailauti visą gyvenimą – tokie VII a. anglų arkivyskupo nurodymai, kuriuos viename rašytiniame šaltinyje aptiko vokiečių istorikas.  Bonos universiteto (vienas iš žymiausių Vokietijoje) dėstytojas Erikas Weidas savo „Twitter“ paskyroje pateikė trumpą ankstyvųjų Viduramžių rekomendacijų, kaip užsiimti seksu, rinkinį.

Suomijos socialdemokratai sekmadienį išrinko buvusią susisiekimo ministrę Sanną Marin į premjero postą. 34-erių S. Marin taps jauniausia vyriausybės vadove Suomijos istorijoje.

1939-ųjų pavasarį SSRS ir Suomija vyko aršios derybos dėl teritorinių nesutarimų. Sovietų Sąjunga norėjo dalies Karelijos sąsmaukos su išvystytu geležinkelių ir automobilių kelių tinklu, salomis Suomijos įlankoje ir „išsinuomoti“ Hanko pusiasalį.  Mainais Suomija turėjo gauti didelę savo plotu, tačiau ekonomiškai ir strategiškai beprasmę teritoriją Karelijoje: faktiškai vien miškus ir pelkes.

Antroje XIX a. pusėje pas kiek labiau prakutusius Vakarų šalių gyventojus atsirado keistas paprotys – fotografuoti mirusiuosius. Ne tik juos pačius, bet ir kartu su jais. Tam pasitarnavo technologijų progresas: fotografuoti tapo pigiau, negu užsakinėti portretą, tačiau dar pakankamai brangiai, kad nenaudotų to pernelyg dažnai.  Mylimųjų nuotraukos po jų mirties šių dienų aplinkoje tikriausiai atrodys labai keistai.

Rusijos Valstybės Dūma antradienį per pirmą skaitymą pritarė dviems teisės aktų projektams dėl rusų kalbos ir Rusijos istorijos egzamino organizavimo užsieniečiams bei atsakomybės už egzamino organizavimo pažeidimus. Abu šiuos projektus paruošė Rusijos vyriausybė. Įstatymų pataisomis numatoma, kad rusų kaip užsienio kalbos, Rusijos istorijos ir įstatymų leidybos pagrindų egzaminą organizuos švietimo įstaigos, įtrauktos į Rusijos vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą.

Įsivaizduokite, kad Jūs priklausote autoritarinio režimo elitui. Valstybės lyderis sunkiai serga ir miršta, o elitas, kuriam priklausote ir Jūs, susiduria su aštriu klausimu, kaip pranešti visuomenei, kad jų lyderis mirė, ką daryti, kad nesugriūtų taip kruopščiai ręsta autokratinė valstybė ir kaip palaidoti lyderį, kad visas pasaulis išgirstų siunčiamą žinutę – valstybė, kurioje gyvenate, yra pati geriausia.

Savo gyvenimo be kojos įtvaro dviejų metukų Tajus net neįsivaizduoja, mat įtvaras jį lydi nuo tada, kai jis pradėjo šliaužioti ir ropoti. Mažasis Tajus serga itin sunkia ir reta liga, kuri pasitaiko 1 iš 250 tūkstančių. Dėl šios ligos berniukui jau daugiau nei pusę metų nesugijęs lūžęs blauzdikaulis, kuris, be chirurgų įsikišimo, niekada ir nesugis. Jis yra dar vienas „Išsipildymo akcijos 2019“ pagalbos laukiantis vaikas.

Pirmą kartą pamačius Vilmą Tūbutytę dėmesį atkreipia jos šviesūs plaukai ir plati šypsena. Pasižiūrėjus šiek tiek įdėmiau – dėmesys nukrypsta į jos rankas, kurios išmargintos įvairiais raštais. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šias dėmes ant kūno paliko ugnis, tačiau jų autorė – baltmė, dar žinoma, kaip vilitigo liga. Moteris juokauja, kad jos kūną puošia visi žemynai.

Juokas visais laikais gelbėjo žmones nuo sunkių išgyvenimų ir absurdiškų valdžios sprendimų. Visgi, juokas Sovietų Sąjungoje reiškė dar daugiau: už gerą anekdotą, vietoje ir laiku pasakytą aštrią frazę ar politinį kupletą galima buvo atsidurti Sibire ar saugumo tarnybų belangėje, o pasakoti anekdotus nebuvo drąsu net artimiems draugams. Tais laikais viskas, net sienos, turėjo ausis, o sovietinių virtuvių sienų ausys girdėjo daugiau už visas kitas.

Alytiškės Nijolės Dahmani gyvenimo istoriją iš tiesų būtų galima prilyginti kino filmo scenarijui. Dar studijų laikais krimtusi vienu metu net dviejų specialybių mokslus Vilniuje, moteris visai netikėtai atsidūrė madų sostinėje Paryžiuje. Čia įsimylėjo žymų muzikos prodiuserį, susilaukė dviejų dukrų ir kaip niekada anksčiau mėgaujasi motinystės džiaugsmais.

Savaitgalis – puikus laikas skirti savo pomėgiams, kas į žvejybą, kas į teatrą. Herojai susirinko gan egzotiškam laiko praleidimui – jie ieškojo vietos, kur vyko Saulės mūšis, prie jų prisijungė ir lobių ieškotojai, kurie tam naudoja metalo ieškiklius.

Žvelgiant į vienuolikmečio Manto Zarambos nuotraukas, užburia šviesiaplaukio berniuko šypsena, tačiau už jos slepiasi gyvenimo atneštos negandos: Mantukui yra pašalintas vienas plautis, o kitas – nesugeba savaime apsivalyti yra pilnas bronchektazių, infiltruotas ir pažeistas. Šilutės rajone gyvenantis Mantas yra dar vienas TV3 televizijos ir SEB banko rengiamos „Išsipildymo akcija 2019“ herojus. Jis serga labai reta genetine liga – cilijų diskinezija.

Lietuva ruošiasi išskirtinei, kai kurių istorikų šimtmečio įvykiu tituluojamai ceremonijai. Iškilmingų sukilėlių perlaidojimo apeigų išvakarėse į mūsų šalį jau atvyko ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda su pirmąja ponia, ir kiti garbūs užsienio svečiai.

Leonidas Brežnevas buvo žmogus, beveik ilgiausiai valdęs Sovietų Sąjungą, asmuo, apie kurį buvo sukurta daugiausiai anekdotų ir tas, kurio antakiai ir pomėgis bučiuoti politinius bičiulius įkvėpė ne vieną žmogų. Šis Sovietų Sąjungos lyderis 18 metų vairavo šalį tarp politinių rifų, ekonominių seklumų ir ekologinių katastrofų. Tiesa, būta ir šviesių akimirkų, valdant L. Brežnevui pasitaisė santykiai su Vakarais, sukurtas „brandus socializmas“ ir sovietiniai žmonės ėmė gyventi patogiau.

Vaikštant po Vilniaus senamiestį ir pasukus į Savičiaus gatvę, pamatysite į dangų kylantį Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios bokštą. Iš pirmo žvilgsnio ši tikėjimo tvirtovė atrodo apleista, tačiau pamažu ji atgimsta. Joje galima sutikti ir entuziazmu spinduliuojančią ponią Aldoną. Šioje bažnyčioje yra skaityklėlė, kurioje savanoriauja Aldona Katilienė. Nors moteriai septyniasdešimt, tačiau būtų sunku ją vadinti senole.

Lenkijos aukščiausias pareigas užimantys politikai pažėrė kritikos „Netflix“ dėl nacių konclagerių žemėlapio okupuotoje Lenkijos teritorijoje, kurie buvo parodyti naujame dokumentiniame seriale „Šėtonas kaimynystėje“. Netrukus į kovą už lenkų istorinį atminimą įsitraukė ne tik politikai, bet ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, o „Netflix“ buvo pagrasinta teismais.

Ilgametis TV3 televizijos sinoptikas ir astrologas Naglis Šulija pristato naujovę – astrologinį 2020-ųjų metų kalendorių. Tai – pirmasis jo paties sudarytas kalendorius. Apie tai, kuo jis skiriasi iš kitų ir kas mūsų visų laukia kitamet, pasakoja pats N.Šulija.  Kodėl nusprendėte, kad lietuviams tokio kalendoriaus reikia? Ilgus metus pats pirkdavau panašius ir kabindavau ant sienos.

Lietuvos moterys jau šimtą metų turi teisę balsuoti, rinkti valdžią ir dalyvauti politikoje. Tiesa, ne visais laikais jos norėjo ir galėjo šia teise naudotis. Visgi drąsių, gudrių ir išradingų moterų Lietuvoje netrūko nei prieš šimtą metų, nei dabar.

Ar įsivaizduojate batą su pusmetrio nosimi arba batą iki juosmens? Būtent tokia avalynė buvo lyg mados klyksmas viduramžiais. Nors, pasak istorikų, net ir Lietuvos didikai mados vėjams pasiduodavo sunkiai, nes labiausiai vertindavo praktiškumą. Kokiais batais lietuvaičiai mindavo takus ištisus šimtmečius pradedant Viduramžiais? „Priekis galėjo užsitęsti ir pusę metro.

Klaipėdoje gyvenantis translytis Emilis papasakojo už širdies griebiančią istoriją. Jaunas vaikinas gimė moters kūne, tačiau nori pasikeisti savo lyti ir save pristato Emilio vardu. Jis nuo pat mažų dienų susiduria su sunkumais, tačiau dar didesni jo laukia prieš akis.  Naujienų portalui tv3.lt Emilis papasakojo savo gyvenimo istoriją bei atskleidė didžiausią svajonę.

Europa „privalo reikšti demokratiją ir laisvę, žmogaus teises ir pakantumą“, šeštadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, jos šaliai minint Berlyno sienos griūties 30-ąsias metines. Šių vertybių „privalo visuomet būti įgyvendinamos ir iš naujo ginamos“, A. Merkel sakė per oficialią ceremoniją kreipdamasi į šalies politinius lyderius ir svečius iš kitų Europos šalių. Kanclerė perspėjo, kad šios laisvės negali būti laikomos savaime suprantamomis.

Lapkričio 9-ąją pasaulis mini Berlyno sienos griūties metines. Prieš trisdešimt metų įvykusi Šaltojo karo simbolio griūtis tapo naujo etapo pradžia. Politikas, diplomatas Antanas Valionis papasakojo, kokie procesai lėmė Berlyno sienos griūtį ir kodėl nei politikams, nei visuomenei nevalia pamiršti įvykio, pakeitusio šių dienų Europą. Antano Valionio įžvalgas pamatykite vaizdo siužete.

Lemtingą 1941 spalio 28-ąją Kauno gete, įkurtame tą vasarą Vilijampolėje, prisimena Fruma Kučinskienė. Vienintelė dabar Kaune išlikusi to meto įvykių liudininkė. Frumai buvo aštuoneri. „Gete jau visi iš vakaro žinojo, kad laukia kažkoks įvykis ir vėl bus atrinkti žmonės žudymui. Nieks nemiegojo jau tą naktį ir 6 valandą ryto privalėjo būti visi aikštėje. Ta diena buvo ne tokia kaip šiandien. Buvo šalta, buvo niūri diena“, – prisimena Didžiosios akcijos liudininkė Fruma Kučinskienė.

Visi gyvenę sovietmečiu prisimena nesibaigiančias eiles prie tualetinio popieriaus, kavos ar geresnio mėsos gabalėlio. Dar geriau stovėjusieji eilėse prisimena tuos, kurie lįsdavo į eilės priekį, gaudavo tai, apie ką kiti tik svajojo, arba turėjo draugų prekybinėse bazėse. Blatas, kyšiai ir juodoji rinka buvo Sovietų Sąjungos gyvavimo pagrindas, toks senas ir taip giliai įsišaknijęs, kad liekanų matome dar ir šiandien, ir ne tik buvusioje Sovietų Sąjungoje.

KGB kontržvalgybos skyriui, dar kitaip vadinamam Direktoratu K, tai buvo kasdienis darbas. Reikėjo vos minutės, kad jie atidarytų buto Lenino prospekte Maskvoje, duris. Tai buvo daugiabučio, kuriame gyveno tik KGB darbuotojai ir jų šeimos, butas. Vos atidarius duris du vyrai užsimovę medicinines pirštines kruopščiai apieškojo butą, o technikai suslėpė pasiklausymo įrangą. Prieš išeidami vyrai užsidėjo veido kaukes ir spintoje esančius drabužius bei batus apipurškė radioaktyviomis dulkėmis.