ištekliai

Premjerė Ingrida Šimonytė ragina ES vieningai mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. Ji trečiadienį šį klausimą aptarė su Vilniuje viešinčia Graikijos prezidente Katerina Sakellaropoulou, pranešė Vyriausybė.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Europai siekiant „žaliosios“ ekonomikos tikslų Rusijos energetikos išteklių reikia atsisakyti vien todėl, kad jie naudojami kaip ginklas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ragina Europos Komisiją (EK) imtis lyderystės ir stiprinti energetinę nepriklausomybę bei mažinti energetikos išteklių kainas. Tai ji pareiškė antradienį Roterdame po susitikimo su EK viceprezidentu bei euro reikalų ir socialinio dialogo komisaru Valdžiu Dombrovskiu.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusišku kuru jiems gali tekti stabdyti veiklą, Seimas pradėjo svarstyti 13-kos įvairių frakcijų parlamentarų siūlymą nuo 2021 metų apriboti šio kuro naudojimą šilumos gamyboje. Seimas antradienį priėmė svarstyti Šilumos ūkio bei Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisas. Prieš rinkimus jų pateikimą Seimui sustabdė valstiečių frakcija, paprašiusi pertraukos. Dabar siūloma pataisas priimti skubos tvarka.

Žmonija iki liepos 29-osios išeikvojo visą kiekį gamtinių išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir švarus oras, kurio turėjo pakakti visiems 2019 metams, sakoma ekspertų sekmadienį paskelbtoje ataskaitoje.

Staigmena Klaipėdoje: miesto centre – kubilas, pilnas vandens. Vandeniui įšilus, į jį lipa keletas miesto tarybos narių. Pasirodo, keistai akcijai geoterminis vanduo atgabentas iš Klaipėdoje esančių gręžinių. Įmonė, kuri išgauna šį vandenį, dabar juo šildo miestą, tačiau norima, kad vanduo būtų naudojamas ir sveikatos procedūroms.

 Viena didžiausių visuomenės problemų, su kuriomis susiduria XXI amžiaus žmogus – nesugebėjimas produktyviai išnaudoti laiką ir talentą, įsitikinęs „Google“ naujų verslų vystymo vadovas Omidas Scheybani, pasaulyje gerai žinomas keliautojas, fotografas ir aktyvus socialinio tinklo „Instagram“ naudotojas. Progreso konferencijoje LOGIN 2015 pranešimą skaitysiantis O. Scheybani įsitikinęs, kad svajones pakeitus planavimu, neįmanomų dalykų nebelieka.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, mūsų šalis yra turtinga giliosios geotermijos išteklių, kuriuos būtų galima plačiau panaudoti ūkio reikmėms. Tai požeminis karštas vanduo ir karštos uolienos, žemės gelmėse slūgsančios giliau nei vienas kilometras.

Pagal apibrėžtį, skurdas yra būklė, kai trūksta materialinių, socialinių ir kultūrinių išteklių net mažiausiam visuomenei priimtam gyvenimo lygiui laiduoti. Jam matuoti nėra vieno rodiklio, nes būklė yra kompleksinė – priklauso nuo pajamų, išlaidų, pragyvenimo kaštų, paslaugų prieinamumo ir kt.

Valstybės kontrolė baigė Aplinkos ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Jo metu nebuvo nustatyta reikšmingų valstybės lėšų ir turto valdymo pažeidimų, tačiau auditoriai turėjo pastabų dėl ministerijos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų. „Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos padarė nemažai klaidų apskaitydamos turtą ir įsipareigojimus, netinkamai nurodė patirtas biudžeto išlaidas.

Praėjusiais metais iš daugiau kaip 1 800 šalyje registruotų vandenviečių per parą buvo išgaunama per 350 tūkst. kub. m. požeminio vandens. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, pastaraisiais metais jo gavyba mažėja. Lietuva – bene vienintelė iš visų Europos valstybių, geriamajam vandeniui tiekti naudojanti tik požeminį vandenį.

Vienas iš būdų, kuriuo Europos Sąjungoje būtų pasiekta, kad gamtos ištekliai būtų naudojami tausiai, o susidariusios atliekos būtų tvarkomos kaip įmanoma mažiau kenkiant aplinkai, yra principo „teršėjas moka“ taikymas. Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovės Vilmos Karosienės, šis principas, įtvirtintas Atliekų tvarkymo įstatyme, turi paskatinti gyventojus rūšiuoti bei atsakingiau vartoti.

„Lyčių lygybės įgyvendinimas Lietuvoje – fragmentiškas, jam trūksta nuoseklumo ir pakankamo finansavimo“, – teigia Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, projektų vadovė Margarita Jankauskaitė. Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) pristatė ataskaitą „Lyčių lygybės pažangai skirtų institucinių mechanizmų efektyvumas“, kuri atskleidė, kad su lyčių nelygybe kovojančioms Europos Sąjungos šalių institucijoms teks įveikti ne vieną iššūkį.

Per artimiausius kelis dešimtmečius dabartinę civilizaciją dėl didėjančio ekonominio nestabilumo ir augančio gamtinių išteklių poreikio ištiks kolapsas, remdamasis NASA finansuojamo tyrimo rezultatais pranešė britų dienraštis „The Independent“. Tyrimo autoriai modeliavo įvairius šiuolaikinės civilizacijos ekonominės raidos teorinius modelius ir nagrinėjo veiksnius, kurie gali lemti civilizacijos žlugimą, tarp jų - gyventojų skaičiaus didėjimą ir klimato pokyčius, sakoma pranešime.

Energijos, gaunamos iš atsinaujinančių išteklių – vėjo, saulės ir vandens – naudojimą palankiai vertina daugiau negu keturi penktadaliai Lietuvos gyventojų, parodė „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Vandens energijos naudojimą (hidroelektrines) palankiai vertina 83 proc. šalies piliečių, vėjo energijos naudojimą (vėjo jėgaines) – 81 proc., o saulės energijos naudojimą – 80 proc. lietuvių. 23 proc. Lietuvos gyventojų hidroelektrines vertina labai palankiai, o 59 proc. – greičiau palankiai.

Praėjusią savaitę baigėsi beveik tris mėnesius trukusi akcija „Lašiša 2013“. Nuo rugsėjo 2 d. iki lapkričio 20 d. saugoti lašišų ir šlakių migracijos kelius ir nerštą aplinkosaugininkams padėjo neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai bei Krašto apsaugos savanorių pajėgų nariai. Prie sėkmingo akcijos įgyvendinimo prisidėjo ir visuomenė.

1938 metais Meksikos prezidentas Lazaro Cardenas nacionalizavo naftos pramonę. Lotynų Amerika ir daugelis skurdesnių pasaulio tautų su džiaugsmu sutiko šią naujieną. Skurdžios, tačiau žemės gelmių ištekliais garsėjančios šalys, pagaliau pajuto galinčios atsikratyti užsienio bendrovių diktato ir savo nuožiūra naudoti žemės turtus, kuriuos savinosi turtingos valstybės, rašo „Financial Times“. Šūkis „Nafta priklauso mums“ atspindėjo laiko dvasią.

Prieš keturis dešimtmečius Šiaurės Jūroje prasidėjo naftos karštinė. Per trumpą laiką apsnūdęs Škotijos žvejų miestelis Aberdynas tapo naftos pramonės ir technologinių inovacijų centru, rašo „The New York Times“. Šiaurės jūros naftos telkinių tyrimai leido Škotijai sukaupti brangią patirtį, kuria naudojasi visas pasaulis. Patirtis ir naftos bei dujų ištekliai suteikė Aberdynui unikalias sąlygas.

Pasaulyje didėjant vartojimui ir sparčiai senkant žuvų ištekliams Tarptautinės žvejų dienos proga žvejai buvo raginami žvejoti atsakingai. Žvejo bilietas būtinas Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys teigė, kad žuvų išteklius išsaugoti padėtų atsakinga žvejyba. „Žvejyba Lietuvoje nuo seno buvo vienas iš svarbiausių amatų, tačiau ištobulėjus žvejybos įrangai, didėjant vartojimo mastams, žuvų ištekliai sparčiai senka“, – teigė L.Balsys.

Pasaulio naftos rezervai gali padidėti 11 proc., pradėjus ją išgauti iš skalūnų, pranešama JAV vyriausybės ataskaitoje. JAV Energetikos informacijos administracija skaičiuoja, kad 41 pasaulio šalyje yra maždaug 345 mlrd. barelių „techniškai pasiekiamos“ skalūnų naftos. Tuo tarpu maždaug 198 mlrd. kubinių metrų skalūninių dujų rezervas natūralių gamtinių dujų resursus padidintų maždaug 47 procentais. Visgi techniškai pasiekiami rezervai nėra garantuotas išteklius.

Šiandien per Aplinkos ministerijoje sukviestą posėdį verslinės ir mėgėjų žvejybos perspektyvoms šalies ežeruose aptarti buvo išklausytos ir žvejų verslininkų, ir mėgėjų, ir prekybos žūklės reikmenimis atstovų nuomonės. Posėdyje dalyvavo Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nariai, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų specialistai. Daugiausia diskutuota apie žvejybos teisinį reglamentavimą ir verslinės žvejybos šalyje ateitį.

 Energetikos korporacijai „Royal Dutch Shell“ šie metai bus itin reikšmingi. Anot „Financial Times“, bendrovė pirmą kartą per savo 106 metų istoriją išgaus daugiau gamtinių dujų nei naftos. Šis įvykis žymi svarbų posūkį ne tik „Royal Dutch Shell“, bet ir viso energetikos sektoriaus istorijoje. Iki šiol didžiausios pasaulio energetikos bendrovės visas jėgas skirdavo naftos gavybai ir perdirbimui, tačiau pastaraisiais metais dujos ima užimti vis svarbesnį vaidmenį.

Didžiosios Britanijos tyrimų agentūros „Chatham House“ spėjimu didėjantis atsinaujinantčio skysto kuro naudojimas turės įtakos augančioms maisto kainoms. Jų teigimu, biodyzelinas iš augalinio aliejaus daro blogesnę įtaką klimatui nei iškastinis kuras, rašo BBC. Pirmadienį Didžiojoje Britanijoje įsigalioja ES įstatymas, kad biodegalai sudarytų nemažiau nei 5 proc. šalies degalų rinkos.

Šiandien vis didesnis dėmesys skiriamas geopolitiniam susivienijimui BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika). Nors formaliai tai nėra nei reali politinė ar ekonominė sąjunga, nei tarptautinė organizacija, o šiam susivienijimui apibrėžti vartojamą trumpinį 2001 metais pasiūlė agentūra „Goldman Sachs“, kalbėdama apie sparčiausiai augančias pasaulio ekonomikas (tiesa, tada buvo kalbama apie BRIC – be Pietų Afrikos Respublikos), BRICS vis dažniau aptariamas kaip realiai e...

Pigiausias benzinas pasaulyje – Venesueloje. Čia jis kainuoja 0,05 dolerio (apie 14 lietuviškų centų) už litrą. Pastarąjį kartą benzinas šioje šalyje brango 1989-aisiais, šiuo metu jis kainuoja pigiau nei butelis paprasto vandens.

 Žemė – žmonių ir vandens planeta. Kad be vandens nebūtų gyvybės, tą žino turbūt beveik kiekvienas, ir kad be jo gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas, tą irgi dauguma žino: jis reikalingas ne tik mūsų organizmui, bet ir viskam, ką apima žmonių veikla, – sanitarijai, žemės ūkiui ir pramonei.

Naftos, durpių ir kitų naudingųjų iškasenų gavyba Lietuvoje užsiimančios užsienio kapitalo įmonės, sumokėjusios santykinai nedidelį mokestį, turtą išsiveža iš Lietuvos ir parduoda. Žaliųjų atstovai skaičiuoja, kad dėl to kasmet prarandame šimtus milijonų litų, o įmonės atkerta: mokesčiai Lietuvoje ir taip per dideli. Anot Seimo nario ir Žaliosios politikos mokslų instituto vadovo Lino Balsio, per penkerius metus iš Lietuvos buvo išsiurbta 3,8 mln. barelių naftos.

Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) ataskaitos „Pasaulio rizikos 2013” tema – atsparumas. Joje pateikiamas naujas „nacionalinio atsparumo matmuo“, kuris nusprendžia, kurios šalys geriausiai gali kovoti su katastrofa. Tačiau jokia šalis nesugebėtų atsigauti po kai kurių rizikų, įtrauktų į tyrimą. „BusinessInsider“ išrinko 13 keisčiausių WEF sugalvotų tragiškų scenarijų.

Gali nuskambėti ciniškai, tačiau norite to ar ne – žmonės konkuruoja kasdien. Darbo ieškotojai konkuruoja dėl ribotų pozicijų, darbuotojai tarpusavyje konkuruoja dėl paaukštinimo bei pripažinimo, galiausiai bendrovių vadovai ir verslininkai įnirtingai konkuruoja dėl išteklių, talentų bei didesnės dalies rinkoje. Kai kurie individai yra geriau pasiruošę konkurencijai. Jie – nugalėtojai, gladiatoriai, liūtai.

Pernai įvairioms reikmėms suvartota 2973 mln. m3 vandens (853 mln. m3 mažiau nei 2010-aisiais), daugiausiai energetikos reikmėms - 2781 mln. m3, arba 93,5 proc. Pernai buvo paimta 3000 mln. m3 vandens (iš jo požeminio - 135 mln. m3), t. y. 860 mln. m3 mažiau nei 2010 m. Į paviršinio vandens telkinius pernai išleista 3017,4 mln. m3 nuotekų, t. y. 857,2 mln. m3 mažiau nei 2010 m. Iki leistinos taršos normos 2011 m. išvalyta 168 mln. m3, arba 92,7 proc.

Lenkijos bendrovės „Lotus“ ir amerikiečių „CalEnergy Resources“ sutarė Lietuvoje ieškoti skalūnų dujų, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP, cituodama „Interfax Global Energy Services“ (IGES) pranešimą. „Mes jau kurį laiką domimės šiuo projektu. Tikimės, kad lietuvių planai, žadami paskelbti kitą mėnesį, apmokestinti angliavandenių paiešką paieškos proceso nepadarys nepelningu“, – pranešime cituojamas „CalEnergy“ vadovas peteris Youngas.

Skaitydami spaudą ar akademinius straipsnius, galite susidaryti įspūdį, kad Afrika yra pasmerkta likti neišsivysčiusi. Problemų yra įvairių. Prastas klimatas lemia tropinių ligų paplitimą. Teigiama, kad „bloga geografija“ taip pat kliudo vystymuisi: pavyzdžiui, daugybė Afrikos šalių neturi išėjimo prie jūros ir yra apsuptos kitų vargingų ekonomikų, linkusių į smurtinius konfliktus. Ir Afrika stabdoma ne tik savo gamtinės ir geografinės padėties, bet taip pat savo istorijos.

Specialistai skaičiuoja, kad Lietuvoje yra keli tūkstančiai kapinių. Tačiau toli gražu ne visų jose palaidotų žmonių vardus, pavardes ar mirimo metus galima sužinoti internete. Asociacija „Lapkričio 2-osios draugija“ – viena iš nedaugelio organizacijų Lietuvoje, kuri važiuoja per Lietuvos miestelius, fotografuoja kapų paminklus ir jų informaciją kelia į interneto erdvę. Vėliau kiekvienas norintis, suvedęs mirusio žmogaus pavardę, gali sužinoti, kur vienas ar kitas žmogus yra palaidotas.

Nors atrodė, kad Kauno mariose didžiausia problema buvo vasarą nusekęs vandens lygis, Kauno marių regioninio parko direkcija visus metus turi didesnį galvos skausmą – žvejus šiukšlintojus. Pasak parko direktorės Nijolės Eidukaitienės, po žūklės pakrantės būna nusėtos kukurūzais, batono ar duonos likučiais, o krūmuose stūkso mini sąvartynai. Su tuo sutinka ir patys žvejai.

Užsienio žiniasklaidoje vis dažniau kalbama apie „auksinį milijardą“, ypač kai prasideda neramumai, sukelti pasaulio ekonomikos krizės. Kas gi tasai „auksinis milijardas“? Ar jis realiai egzistuoja? Ar tai – milijardas? Kas jam priklauso, o kas lieka „neauksine“ dauguma? Naują lietuvių ausiai sąvoką nagrinėja Rusijos probleminės analizės ir valstybės valdymo projektavimo centro ekspertas Sergėjus Kara-Murza.

Lietuvių grūdų augintojų šiųmečio derliaus rekordai skatina žvilgtelėti į tolimesnę ateitį, nes jau ne tik futurologai (futurològija – mokslas apie ateities prognozavimą), bet ir rimti ekonomistai daro išvadas, kad nenumaldomai artėja laikas, kai mūsų planetoje bus svarbesnė ne nafta ir dujos, o gėlas vanduo ir grūdai. Vis daugiau įtakos darys globalinis klimato atšilimas. Tačiau pastarasis reiškinys būtent Lietuvai žada ne tiek naujų problemų, kiek naujų galimybių.

Penktadienį lapkričio pristatymo termino ateities sandorių JAV lengvos naftos barelio kaina preliminarinėje NYMEX prekyboje išaugo 1,63 dolerio, iki 100,26 dolerio. Naftos barelio kaina perkopė šimto dolerių ribą pirmą kartą nuo šių metų gegužės. Energijos išteklių kainos auga, be kitų priežasčių, ir dėl naujo JAV ekonomikos skatinimo plano, kurį parengė JAV federalinis atsargų bankas.

Honkonge vykusioje energetikos konferencijoje „Advanced Resources International“ atstovas Scottas Stevensas kalbėjo apie skalūninių dujų ateitį ir tvirtino, kad nei Europoje nei Azijoje skalūnų dujų dėka neįvyks energetinė revoliucija, rašo „Business Insider“. Primename, kad skalūnų dujos pastaraisiais metais sukėlė perversmą JAV energetikoje ir leido kelis kartus sumažinti dujų kainas.

Ilgą laiką Australijos ekonomikos istoriją lydėjo išteklių gausos paskatinti klestėjimo ir nuosmukio periodai. Ar šį kartą istorija vėl pasikartos, klausia „Reuters“. XIX a. viduryje šalį sukrėtė aukso karštligė, Pirmojo pasaulinio karo ir Korėjos karo metu šalies ekonomiką skatino išaugusi vilnos paklausa. Visi šie ekonominio pakilimo laikotarpiai baigdavosi recesija.

Pastaruoju metu Pietų Kinijos jūroje net kelios valstybės ėmė demonstruoti karinius raumenis. Ne vienas apžvalgininkas mano, kad ginčas susijęs ne tiek su teritoriniais interesais kiek pretenzijomis į jūros dugne glūdinčius išteklius, rašo „Business Insider“. „Waverly Advisors“ teigimu, konfliktai dėl išteklių vyksta ne pirmą šimtmetį. Žinoma, ištekliai ne visada būna pirminė karo priežastis, tačiau labai dažnai jie tampa svarbia konflikto dalimi.

Kai pradedate verslą, esate nepaprastai judrus, kontroliuoti situaciją nėra sudėtinga. Kai išaugate kūdikio „sauskelnes“ ir tampate stambesne bendrove, darosi sunku valdyti didžiulius išteklius, išsaugoti prekės ženklo reputaciją ir tinkamai motyvuoti darbuotojus. Abi stadijos pateikia tam tikrų iššūkių, tačiau pati pavojingiausia situacija yra tarp jų. Perėjimo stadijoje jums trūksta stambios bendrovės resursų ir smulkios bendrovės judrumo.

Patikimas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) įvaizdis visuomenėje atpažįstamas jau ilgus metus. Nuo pat atkūrimo universitetas alsuoja intelektualia, bet kartu ir kiek pašėlusia artes liberales dvasia, itin aukštais tarptautiškumo rodikliais bei galimybe mokytis net trisdešimt užsienio kalbų, kas žinoma ne tik Lietuvos, bet ir Senojo Žemyno universitetuose.

Šiomis dienomis pasirodė daug ženklų, skelbiančių, kad pasaulio ekonomika vėl atsidūrė ant prarajos krašto. JAV ekonomikos augimas stringa, centriniai bankai mažina palūkanų normas, o kelios Europos valstybės pateko į recesiją. Užuot tapusios XXI amžiaus pasaulio ekonomikos varomąja jėga, kylančios rinkos virto transatlantinės ekonominės painiavos įkaitėmis, rašo „Foreign Policy“. Jau turėtume būti šių bėdų atsikratę. Tad kas yra trūkstamasis ingredientas? Tai JAV lyderystė.

Skalūnų dujų atsargos Vokietijoje sudaro kelis trilijonus kubinių metrų, o jų gavyba nekelia pavojaus, jei yra laikomasi tam tikrų taisyklių, teigiama Vokietijos federalinio geologijos mokslų ir gamtos išteklių instituto ataskaitoje. Instituto vertinimu, atsargos siekia nuo 6,8 iki 22,6 trilijono kubinių metrų dujų, iš jų 0,7–2,3 trilijono dujų yra potencialiai išgaunamos.

Visi puikiai supranta, kad jaunas verslininkas priverstas dirbti už du, nes kūdikystės stadijos gležnai bendrovei trūksta darbuotojų ir pinigų, tačiau tokie žmonės pasižymi begaliniu entuziazmu. Turbūt esate girdėję posakį apie darboholikus, kurie gyvena biure, tačiau ar pažįstate nors vieną, kuris darbo vietoje praleistų 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę? Maža to, biuro patalpos pasirodo besančios svetimos.

JAV bendrovė „ExxonMobil“, suradusi per mažus kiekius skalūninių dujų, nutraukia darbus Lenkijoje, praneša naujienų agentūra AP. Bendrovė tyrinėjo teritoriją dviejuose sklypuose Lenkijos Rytuose. Kaip teigė „ExxonMobil“, pagrindine priežastimi tapo nerastas komerciškai naudingas ilgalaikis angliavandenių srauto lygis. Bendrovė nepranešė, ką darys su turimomis šešiomis licencijomis Rytų ir Centrinėje Lenkijoje, kurias gavo 2009 ir 2010 metais.

Tarptautinės mokslininkų grupės tvirtinimu, jei žmonija vieningai nesiims ryžtingų priemonių, Žemei gresia katastrofa. Žurnale „Nature“ išspausdintame straipsnyje tyrėjai perspėja, kad pasaulis žengia pražūtinga kryptimi, kurią žymi neregėto masto netikėti pokyčiai, rašo livescience.com. „Labai tikėtina, kad jau šio amžiaus pabaigoje Žemė atrodys visiškai kitaip“, – teigė mokslininkas Anthony Barnosky.

Brangstant naftai ir gamtinėms dujoms Vakarų Europa jau seniai surado alternatyvą iškastiniams energijos šaltiniams, o sunkmečiu ūkininkus nuo bankroto gelbsti biodujų jėgainės. Biodujų gamybai naudojamas gyvulių ar paukščių mėšlas, nuotekų dumblas, organinės kilmės medžiagos. Tačiau Lietuvoje ši niša dar neišnaudota, nors potencialas didelis, pastebi ekspertai.

Praėjusių metų pabaigoje aukso kaina perkopė 1600 JAV dolerių už unciją ribą. Vien per 2011 metus aukso kaina išaugo 15 proc, rašo CNBC. Centriniai bankai, vyriausybės ir įvairios organizacijos yra pagrindiniai aukso savininkai. Manoma, kad šios institucijos kontroliuoja 30700 tonų arba 16,5 proc. pasaulio aukso atsargų. Siūlome susipažinti su didžiausiais pasaulyje aukso savininkais. Duomenys pateikiami, remiantis Pasaulio aukso tarybos 2011 metų gruodžio mėnesio pranešimo duomenimis.