išradimas

JAV mokslininkai išmoko diagnozuoti vėžį remiantis paciento šlapimo tyrimais. Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjų grupė apie tai pranešė žurnalo PNAS paskelbtame straipsnyje. Pranešama, kad amerikiečių mokslininkų išrastas vėžio diagnozavimo metodas yra labai pigus, palyginti su jau naudojamais. Testui naudojama speciali popieriaus juostelė: ji panašus į nėštumo testą.

Valstybinis patentų biuras (VPB) 2013 m. užregistravo 10,5 proc. daugiau patentų paraiškų nacionaliniams išradimams nei 2012 m. Taip pat per praėjusius metus paaugo ir prekių ženklų registracijų skaičius. 2013 m. VPB iš viso gavo 5 865 paraiškas pramoninės nuosavybės objektams (išradimams, dizainui, prekės ženklams registruoti), t. y. 26,7 proc. daugiau nei 2012 m. 2011 m. buvo gautos 4 629 paraiškos. „Šie skaičiai yra džiuginantys ir jie liudija, kad patentų sistema atsigauna.

Laikrodis mums asocijuojasi su priminimais apie susitikimus ar sporto treniruotėmis. Dažnais į jį žvelgiame stresinėse situacijose, kuomet vėluojame patys ar laukiame kažkur užtrukusių artimųjų. Tačiau nauja išmaniojo laikrodžio koncepcija siūlo matuoti bėgantį laiką malonaus bei atpalaiduojančio aromato pagalba. Niujorko Parsonso naujosios dizaino mokyklos fizinės kompiuterijos dėstytoja Aisen Caro Chacin sukūrė neregėtą laikrodžio prototipą.

Naujosios naikinančios kulkos, pritaikytos „pažeisti visus gyvybiškai svarbius organus“, yra siūlomos moterims, kurios rūpinasi savo namų saugumu, informuoja dailymail.co.uk. Kompanijos „G2 Research“ gaminys, skylantis į aštuonis aštrius smaigus,sausio mėnesį buvo pristatytas Las Vegase – kulkos veikimą pristatanti filmuota medžiaga iš karto išpopuliarėjo internete. „Šios kulkos prasimuša pro akmens, metalo ar stiklo barjerus ir  įvykdo pradinę misiją.

Įvertinę tobulėjančias technologijas ir jų pritaikymo galimybes, KTU mokslininkų komanda kartu su „Informacinių technologijų organizacija“ sukūrė sistemą akliesiems, kuri įgalina akluosius dirbti su 2D grafika ir padeda orientuotis erdvėje. Vienintelė priemonė, padedanti akliesiems orientuotis erdvėje, yra „baltoji lazdelė“. Tačiau pastaroji visiškai neatitinka ne tik šių dienų besikeičiančios visuomenės poreikių, bet ir sunkiai gelbsti norint nepasimesti miesto aplinkoje, sakoma KTU pranešime.

Kauno technologijos universiteto profesorius Petras Ramutis – Bansevičius sukūrė pjezoelektrinę orientavimo sistemą, kuri kosminius palydovus leis erdvėje valdyti itin tiksliai. Pasak kūrėjo, šios išradimo perspektyvos – labai geros. P. Ramutis – Bansevičius laidoje „Verslo ritmu“ pasakojo, kad kosmoso tyrimuose šiuo metu labai didelis dėmesys yra skiriamas įvairiausiems nano palydovams. Pasak pašnekovo, dabar juos raketa tiesiog išmeta kosminėje erdvėje ir jie ten vartydamiesi įvairiai laksto.

Brangstanti šilumos energija vis didesniu galvos skausmu tampa ir tose valstybėse, kurių piliečiai uždirba gerokai daugiau už mus. Tačiau atsiranda šviesuolių, kurie pasiūlo iš koto verčiančių sprendimų. Štai britų žurnalistas Dilanas Vinteris (Dylan Winter) „Youtube. com" jau senokai publikavo vaizdo siužetą, kuriame demonstruoja, kaip jis savo kambarį apšildo už 8 pensus (32 centus) per dieną (8 val.), arba už 96 centus per parą.

Inovatoriams, siekiantiems įsitvirtinti Olimpo viršūnėje, neužtenka užimti jau esamą rinką, bet reikia kurti naują produktų kategoriją. Tačiau kyla natūralus klausimas: kaip sukurti naują produktą, kurio veikimą supras investuotojai ir vartotojai? Norėdami, kad juos geriau suprastų vartotojai, naujus produktus gamintojai priskiria jau esančioms kategorijoms. Visgi, kaip rašo portalas qz.com, kartais jos yra per siauros. Geriausiu atveju tokie produktai ir jų išradėjai yra nuvertinami.

Aktorius Robertas Patrickas filme „Terminatorius 2“ vaidino „T-1000“ – iš skysto metalo pagamintą robotą, kuris galėdavo nuolat atsikurti. Praėjus daugiau nei 20 metų nuo filmo pasirodymo, ispanų mokslininkai teigia sukūrę pirmąjį atsikuriantį polimerą, informuoja dailymail.co.uk. Naująją medžiagą mokslininkai pavadino „Terminatoriumi“. Pasak jų, „Terminatorius“ bus pritaikomas daugelyje sričių – nuo eletrinių komponentų namų statyboje iki plastikinių dalių įvairiuose įrenginiuose.

Suirzę dėl socialiniame tinkle „Facebook“ per darbo dieną praleidžiamo laiko, du Masačiusetso technologijos instituto doktorantai sukūrė „Pavolovo šoką“ – rankoms ilsinti skirtą pagalvėlę, kuri siunčia elektros šoko signalus, kai kompiuteriu dirbantis asmuo per daug laiko praleidžia skaitydamas elektroninį paštą, naršydamas socialiniuose tinkluose etc., informuoja odditycentral.com.

Griffitho universiteto (Kvinslandas, Australija) mokslininkai pakeitė įprasto alaus sudėti taip, kad jis nesukeltų pagirių. Mokslininkai šiek tiek pakeitė alaus sudėtį – pridėjo elektrolitų (elementas, dažniausiai naudojamas gėrimų sportininkams gaminimui) ir nežymiai sumažino alkoholio tūrį.

Skraidyklės prototipas, pagamintas Naujojoje Zelandijoje, gali būti jau testuojamas po to, kai jo konstruktoriams buvo išduotas skraidymo leidimas, skelbia sky.com. Kompanijos „Martin Aircraft“ vykdomasis direktorius teigė, kad sertifikato gavimas yra kertinis žingsnis skraidyklės tobulinimo link. Tikimasi, kad kitais metais skraidymo aparatą jau bus galima įsigyti parduotuvėse. „Mums tai labai didelis žingsnis, nes tai priartina mūsų svajonę realybės link“, - teigė Peteris Cokeris.

Naujo tipo vaistas, galintis sunaikinti vėžines ląstelės, buvo pirmą kartą išbandytas ant žmonių, rašo telegraph.co.uk. Sautamptono universiteto mokslininkai sukūrė naują vaistą, norėdami išgydyti sunkaus tipo vėžį (kasos, galvos ir kaklo). Dabartinėmis priemonėmis kasos, galvos ir kaklo vežinius susirgimus yra itin sudėtinga pagydyti. Naujas vaistas padidina imuninės sistemos gebėjimą atpažinti vėžines ląsteles ir su jomis kovoti.

Turbūt kiekvienas žinome, kad nevalia palikti savo puodelių be priežiūros ar leisti nepažįstamam tau sugirdyti kokio nors gėrimo, nes vėliau gali atsibusti nežinomoje vietoje. Laimei, vienas išradėjas sukūrė protingą puodelį, kuris gali parodyti ar gėrime yra raminamųjų ar kokių vaistų, rašo betabeat.com. Indas atrodo lyg paprastas puodelis, tačiau įpylus į jį narkotinių medžiagų jis iš karto pasidaro raudonas arba oranžinis, taip perspėdamas apie gėrime esančias pavojingas medžiagas.

Išradimas yra susijęs su holografija ir yra skirtas holografinių master-originalų gamybai impulsiniais lazeriais. Hologramos yra plačiai naudojamos dokumentų bei produktų autentifikavimui. Autentifikavimo procese yra išskiriami du etapai – vartotojo atliekamas autentifikavimas bei autentifikavimas, atliekamas ekspertų. Todėl autentiškos hologramos visada turi požymius, pagal kuriuos tiek vartotojai, tiek ir pasitelkę reikiamą įrangą ekspertai gali atpažinti tokios hologramos tikrumą.

Prisipažinkite: kiekvieną kartą, kai jus fotografuoja, mintyse trokštate, kad nuotraukoje neatsispindėtų duomenys apie jūsų kraujo spaudimą ir temperatūrą. Ne? Antra vertus, tai jau visai nebesvarbu: kompanija „Sony“ tokį metodą jau užpatentavo. Patento aprašymas teigia, kad tam reikalui turi būti naudojamas specialus jutiklis, kuris prijungtas prie fotoaparato.

Keturių lietuvių komanda lapkričio mėnesį ruošiasi į pasaulinę prekybą paleisti savo išradimą – „Rubbee“. Šis prietaisas leidžia kiekvieną dviratį per kelias sekundes paversti elektroniniu ir jau spėjo pelnyti Richardo Bransono susižavėjimą. „Rubbee“ - tai nedidelis elektroninis įrenginys, kuris tvirtinasi prie galinio dviračio rato. Įrenginyje esantis guminis ratukas prikimba prie galinio dviračio rato ir jį suka.

Įdomus faktai praskaidrina nuotaiką, palengvina mokymąsi ir nustebina kompaniją... Interestingfacts.net siūlo pasidomėti visu sąrašu tokių faktų. 21. Kad galėtų skristi, drugelio kūno temperatūra turi būti ne žemesnė nei 30 laipsnių. 22. Šalis, kurioje pagaminama daugiausia pieno (matuojant tūrį), yra Indija. 23. Manoma, kad šachmatai kilo iš šiaurinės Indijos. Kaip ir kiti žaidimai, kuriems daugiau nei 1000 metų, anksčiau šachmatai buvo žaidžiami kitaip nei šiais laikais.

Šis įrenginys labiau panašus į kamuoliuką, kuriame galima patalpinti žiurkėną, kad šis bėgiotų po kambarį, tačiau kartu negalėtų nieko sugraužti. Vis tik su graužikais tai neturi nieko bendra: tai yra robotas „Rosphere“, kuris greitu metu imsis prižiūrėti daržuose esančius augalus. Robotas sukurtas Madrido Politechninio universiteto mokslininkų. Be mechanizmo su švytuokle, kuri įrenginiui leidžia ristis, jame dar įmontuotas Wi-Fi modulis ir daugybė sensorių.

Kai kurie keisčiausi ir sunkiausiai suvokiami moksliniai eksperimentai istorijoje buvo, techniškai kalbant, nesėkmingi – arba vykdytojai nepasisekdavo norėto rezultato, arba jis būdavo kur kas keistesnis nei buvo tikėtasi ar norėta. Listverse.com siūlo pasidomėti net 10 tokių keistų ir net kraupių eksperimentų. 10. Unabomberį sukūrė CŽV Genijus Unabomberis (nuotr. Listverse.com) (nuotr. Balsas.

Yra žmonių, kurie tiki, kad valstybė juos peršviečia rentgeno spinduliais, skaito jų mintis, pasitelkdama tik fantastikos filmuose matomus įrenginius ir t.t. Vis tik šį kartą viskas nutiko atvirkščiai: FTB sulaikė du bendražygius, kurie kūrė rentgeno pabūklą.

Mokslinė fantastika pamažu veržiasi į kasdienį mūsų visų gyvenimą. Lietuvių mokslininkas ir įmonės „My research“ įkūrėjas Aleksėjus Zaitsevskis sukūrė pirmąją pasaulyje saulės energija varomą daugiasraigtę skraidyklę (ang. multicopter, multirotor), kuri savo išvaizda šiek tiek primena filme „Atgal į ateitį“ matytas skraidančias riedlentes.

Nedidelė tyrėjų grupė iš korporacijos „Bell Labs“ sukūrė fotokamerą, kuri neturi objektyvo su lęšiais. Tradiciniai fotoaparatai naudoja vienodą fotografavimo principą: šviesa, praeinanti per objektyvą, yra fokusuojama į fotojuostą ar elektroninį jutiklį, o gyvų organizmų atveju – į šviesai jautrią biologinę medžiagą – tinklainę. Šis principas leidžia gauti daugiausiai įmanomų duomenų ir atkurti kokybišką vaizdą.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Manoma, kad šis išradimas pakeis mūsų kasdienybę, o galbūt net sukels pramonės revoliuciją. Tai – trimatis spausdintuvas, kuriuo įmanoma pasigaminti įvairiausių daiktų: nuo paprasto puodelio iki karaliaus Ričardo III kaukolės kopijos. Dar daugiau, įmanoma atsispausdinti tiek dviratį, tiek naujus žmogaus organų audinius. 1445-ieji.

Visi turime idėjų, kurios vienu metu mums sukelia euforiją, o po kurio laiko paskatina kelti klausimą, ką tuo metu galvojome. Naminiai eksperimentai dažniausiai pasibaigia nedidele gėda, tačiau viskas yra visai kitaip, kai kalbama apie masinę naujovių gamybą. Nepavykę eksperimentai – tai didžiulės reklamai iššvaistytos lėšos, pilni sandėliai neišparduotų produktų ir žmonių patyčios internete iki gyvenimo pabaigos. Ir štai jums 10 listverse.com pavyzdžių.

Sutikite „Mantis“ − didžiausią pasaulyje vabzdžių anatomijos pavyzdžiu sukonstruotą robotą. Projektuodami ir konstruodami vaikščiojantį robotą, kuris būtų pakankamai didelis, kad galėtų gabenti keleivį, „Micronagic Systems“ ir jos įkūrėjas bei vyriausiasis inžinierius Mattas Dentonas užtruko ketverius metus.

Moteris – tai emocijos ir jausmai. Vyras – tai šaltas protas ir logika. Kaip tik šie teiginiai įbruka išvadą, kad moteris tiesiog negali išrasti, sugalvoti ko nors progresyvaus ir naudingo, esą ji gali būti tik tylia stipraus vyro mūza. Ar tikrai taip? Nuo seno moteris laikyta namų židinio sergėtoja, todėl mokslas ir kita visuomeninė veikla būdavo vadinama vyriška zona.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas pranešė pristatęs prietaisą, gebantį atpažinti judančio žmogaus tapatybę pagal akies rainelę. Ši naujovė gali pasitarnauti ypatingo saugumo reikalaujančiose zonose arba kitose srityje, siekiant identifikuoti didelį žmonių srautą, sakoma VGTU pranešime. Žmogaus biometriniai bruožai, tokie kaip veidas, pirštų antspaudas, delno atvaizdas ir kiti, yra plačiai naudojami asmens tapatybės atpažinimui.

Visi žinome, kad išradimo komercializavimas yra sunkus procesas. Išradimas tarsi laukinis arklys su sparnais, skrendantis ten kur nori ir neklausantis savo šeimininko – išradėjo. Taip pat žinoma, kad sėkmingam išradimo komercializavimui reikia ne tik išradėjo pastangų, bet ir atitinkamų sričių specialistų, komersantų bei teisininkų komandos rimto darbo. Išradimą galima laikyti naujo verslo pradžia, jo branduoliu, nuo kurio viskas ir prasideda.

Jau šių metų pabaigoje Kinijoje ketinama pradėti tiesti 186 kilometrų ilgio kelią neįprastai transporto priemonei – „3D Fast Bus”. Autobuso koncepcija pristatyta prieš keletą metų. Neįprasta transporto priemonė važiuoja aplenkdama spūstis bei vienu metu gali vežti daugiau nei tūkstantį keleivių. „3D Fast Bus” - tai milžiniškas įrenginys, važiuojantis specialiais kelio pakraštyje nutiestais bėgiais.

Papūga vardu Pepperis buvo tikras skausmas šeimininkams. Kokia problema? Paukštis tiesiog neužsičiaupdavo. Gelbėjantis nuo tokio erzinančio jos elgesio ir buvo sukonstruotas šis išradimas, pavadintas tiesiog „Bird Buggy“. „Kuomet mūsų papūgos patina paliekamas vienas, jis cypauja.

Žmogus visada svajojo užlipti į aukščiausius kalnus. Tiesa, po to dažniausiai reikia ir nusileisti. Paprastai tai daroma nuosavomis kojomis. Tačiau adrenalino mėgėjams olandų bendrovė „KOGA“ siūlo gerokai atraktyvesnį būdą – į pakalnes leistis skuteriais. Kaip juos ten užsigabenti? Tiesiog susilankstyti, užsimesti ant pečių ir nesunkiai nešte užnešti – skuteris ne tik sulankstomas, bet ir labai lengvas.

Joshas Bechtelas – šio dviračio kūrėjas, savo kūrinį vadina supaprastintu dviračiu. Čia nėra jokios grandinės – pedalai įmontuoti tiesiai ant galinio rato, todėl jo mynimas primena važiavimą vienračiu. Tačiau čia yra ir dar vienas ratas, ant kurio įmontuotas vairas. Antrasis ratas su vairu yra prijungtas specialiu besisukiojančiu rėmu. Šiuo metu tai tik prototipinis modelis, ir ar kada nors prasidės masinė jo prekyba, nėra aišku. Nėra aiški ir orientacinė kaina.

Milžiniškais žingsniais į priekį šuoliuojančios technologijos yra nesustabdomos. Kai technologijų dėka naujos technologijos keičia senąsias, dėl naujų produktų atsiradimo ankstesnieji  tampa mažiau patrauklūs ir vartojami, o kai kurie – visiškai nereikalingi, rašo CNBC. Ir taip buvo visuomet. Kažkada svarbiausia transporto priemonė buvo arklio tempiama karieta, tačiau išradus automobilius karietų gamintojai buvo priversti susirasti kitą darbą.

Vidutinis vairuotojas amerikietis transporto kamščiuose per metus vidutiniškai praleidžia savaitę. Tad Ozanas Tonguzas, telekomunikacijų tyrėjas iš Carnegie Mellon universiteto Pitsburge bando pamėgdžioti būdą, kuriuo skruzdės, termitai ir bitės informuoja apie pirmumo teisę judėti judriose kolonijose ir aviliuose. O. Tonguzo kompanija „Virtual Traffic Lights“ neseniai pristatė algoritmą, padedantį reguliuoti eismą judriose sankryžose.

Didžiosios Britanijos mokslininkai sukūrė pigų ir lengvai naudojamą testą, kuris gali aptikti pradinę virusinių ligų ir kai kurių vėžio rūšių stadiją, informuoja BBC. Atliekant šį testą, priklausomai nuo to ar atsakymas teigiamas ar neigiamas, pakinta specialaus skysčio spalva. Testą sukūrė Londono karališkojo koledžo mokslininkai. Anot jų, išradimas gali pasitarnauti tiriant dėl ŽIV viruso ir kitų ligų tose šalyse, kur nepakanka lėšų kitokiems tyrimams.

Vien iš kartono pagamintas ir nė 55 litų nekainuosiantis dviratis gali iš pagrindų pakeisti pasaulį ir skurdžiausių gyventojų susisiekimo įpročius, teigia išradėjas iš Izraelio.

Žmonės yra pamišę dėl išradimų, tai kuo puikiausiai įrodo Masačusetso technologijų instituto studentų kūrinys – pripučiama liemenė „Like-A-Hug“. Ši liemenė prisipildo oro ir imituoja kito žmogaus apkabinimą vos tik kas nors paspaudžia mygtuką „like“ ties jūsų „Facebook“ pranešimu.

Naujos identifikavimo technologijos, pavyzdžiui, NFC (Near field communication) – artimo lauko ryšio, leidžiančio netoli, keliasdešimties centimetrų atstumu vienas nuo kito esantiems elektroniniams prietaisams keistis duomenimis,  RFID (Radio-frequency identification – radijo dažnio identifikavimas, leidžiantis nuskaityti prekės, turinčios šio standarto žymeklį, informaciją) ar QR (Quick Response Code) dvimačiai brūkšniniai kodai jau tampa kasdienio gyvenimo dalimi.

Vien iš kartono pagamintas ir nė 55 litų nekainuosiantis dviratis gali iš pagrindų pakeisti pasaulį ir skurdžiausių gyventojų susisiekimo įpročius, teigia išradėjas iš Izraelio.

Atrodytų, autonominių robotų – valytojų ir kitų pažangių valymo technologijų laikais jau neturėtų reikėti rankomis valyti plaukais apsivyniojusių dulkių siurblio volelių ir šepečių. Deja, iki šiol tą tekdavo daryti. Tačiau pagaliau, atrodo, rastas ir šios problemos sprendimas. Jį pasiūlė garsios Anglijos firmos „Dyson“ inžinieriai. Jie į įprastinius siurblių šepečius pažvelgė kiek kitaip ir pasiūlė juose naudoti du vertikaliai priešingomis kryptimis besisukančias šepečių galvutes.

P. Korėjoje sukurtas inovatyvus hibridinis dviratis (video) Pietų Korėjos automobilių detalių gamintoja „Mando“ pranešė sukūrusi hibridinį dviratį, kuris Europos rinką turėtų pasiekti jau kitais metais. Apžvalgininkai teigia, kad dviračio dizainas primena „Apple“ minimalistinę koncepciją, ir, nors hibridinis – elektra ir raumenų jėga varomas dviratis jau tikrai nebėra naujiena, tačiau tai, kad gamintoja atsisakė grandininės pavaros, yra inovatyvus sprendimas.

Pasaulį pasiekė naujas žaisliukas – mokslininkai sukūrė specialią liemenę, kuri prisipučia ir taip „apkabina“ jos dėvėtoją, kai kuriam nors iš jo „Facebook“ draugų šiame socialiniame tinkle „Patinka“ (angl. „Like“) jo publikuotas nuotrauka, vaizdo įrašas ar paskyros statusas. Išradėjai tikina, kad naujasis drabužis leižia jį dėvinčiam žmogui pajusti „šilumą, padrąsinimą, paramą ar meilę, lyg šis būtų apkabinamas realybėje“, skelbia orange.co.uk.

Jau netrukus plačiai paplitęs bevielio ryšio standartas Wi-Fi gali sulaukti konkurento – technologijos Li-Fi, kurią sukūrė Edinburgo universiteto (D. Britanija) specialistai, vadovaujami profesoriaus Haraldo Haaso. Skirtingai nei Wi-Fi tinklai, kuriuose duomenys perduodami radijo kanalų dėka, Li-Fi siūlo informacija keistis, panaudojant šviesą.

Druskininkų pašonėje, Ratnyčios kaime, ant sraunios Ratnyčėlės kranto įsikūrusioje Tauro ir Aušros Česnulevičių sodyboje ramybe alsuoja tik gamta. O pačios kūrėjų šeimos gyvenimas – intensyvus, energingas ir veržlus. Tauras – medžio drožėjas, skulptorius, baldžius. Aušra – menotyrininkė, buvusi pripažinta geriausia šalies gide, dabar – unikalaus druskos projekto autorė. Prieš trejus metus jos įkurtas netradicinis verslas išgarsino šeimą ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.

Japonijos mokslininkai sukūrė mikroskopiškai ploną juostelę, kuri gali apsaugoti dantį nuo ėduonies, skelbia AFP. „Dantų pleistras“ yra sukurtas iš labai lanksčios medžiagos, pagamintos iš  hidroksiapatito – vieno iš svarbiausių mineralų, esančių dantų emalyje. „Tikimės, kad šis pleistras padės apsaugant dantis arba siekiant sutvarkyti pažeistą emalį“, – sako profesorius Shigeki Hontsu. Mokslininkai šią dantis apsaugančią juostelę gali pagaminti 0,004 mm storumo.

Išradimai nebūtinai turi būti sudėtingi – tai dar kartą įrodė dizaineris Gabrielius Diamanti, sukūręs orkaitę, skirtą sūriam vandeniui gėlinti. Ją pavadino „Elio domestico“ – saule namuose. Ji skirta naudoti tokiose vietose, kur trūksta švaraus geriamojo vandens, o jo konstrukcija tokia paprasta, kad tokią orkaitę galima nesunkiai pasigaminti patiems, naudojant nebrangias ir lengvai prieinamas medžiagas.

Keli išradėjai, įkvėpti kino filmų, kuriuose kokteilius milijonieriams ruošia asmeniniai barmenai, nutarė įrodyti, kad asmeninis barmenas prieinamas ir jiems. Jie pagamino kokteilius maišantį robotą. Jis valdomas paprastai: tereikia iš valdymo meniu pasirinkti norimą kokteilį, o viskuo pasirūpins automatika.

Danas Vatsonas (Dan Watson), Glazgo menų koledžo absolventas, laimėjo Džeimso Daisono (James Dyson), garsaus britų išradėjo, premiją už naujoviško žvejybos tralo išradimą. Dabar Danas Vatsonas kartu su 17 kitų šalių finalistų varžysis dėl prestižinio didžiojo prizo, kurio laimėtojas bus paskelbtas lapkričio mėnesį. Jis pasiūlė tralo – tinklo, tempiamo paskui lėtai plaukiantį laivą, patobulinimą, kuris leistų išsaugoti mažesnes žuvis.