išnykimas

Praėjusių metų pabaigoje ne vienoje Vakarų Antarktidos veisimosi vietoje žuvo bejėgiai imperatoriškųjų pingvinų jaunikliai, kurie nuskendo arba sušalo, kai dėl visuotinio atšilimo įlūžęs jūros ledas įtraukė jų kojytes, ketvirtadienį pranešė mokslininkai. Iš penkių stebėtų vietų Belingshauzeno jūros regione visose, išskyrus vieną, jauniklių sumažėjo 100 proc., rašoma pranešime „Nature“ žurnale „Communications: Earth & Environment“. Jie tai pavadino katastrofiška veisimo nesėkme.

Nerūpestingai ant ledo čiuožinėjantiems Imperatoriškiems pingvinams – dabar tikras išbandymų metas. Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba paskelbė įtraukianti būtent šią pingvinų rūšį į nykstančių rūšių sąrašą. Mat dėl klimato kaitos ir tirpstančių ledynų šie pūkuotieji atsidūrė pavojuje ir net ant išnykimo ribos. Didžiausi pasaulyje pingvinai veisiasi ant ledo ir gyvena Antarktidoje – stingdančioje oro temperatūroje, kurioje paprastas mirtingasis sunkiai išgyventų.

Po medžius besikarstančios ir pasaulį džiuginančios koalos – pavojuje. Štai tokie gaisrai, per kuriuos jos beprasmiškai bando slėptis, per pastaruosius dvejus metus išnaikino trečdalį šių pūkuotų gyvūnėlių. Tad Australija svarsto galimybę jas įtraukti į nykstančių rūšių sąrašą. Tiesa, dėl jų nykimo kalti ne tik gaisrai. Jos nyksta dėl medžių kirtimo, urbanizacijos, plintančių infekcijų.

Australijoje liepsnojant dideliems miškų gaisrams auga susirūpinimas dėl šalies koalų populiacijos. Skaičiuojama, kad vien per paskutinius metus, dėl nuolat kylančių gaisrų, žuvo dešimtys tūkstančių šių retų ir saugomų gyvūnų. Aplinkosaugininkai sako, kad gaisrų pavojuj nemažėjant, ilgametės pastangos padidinti šių gyvūnų populiacija gali nueiti šuniui ant uodegos. Koalos krepšiuose ilsisi Pietų Australijoje esančioje gyvūnų prieglaudoje. Šalia padėta šių gyvūnų mėgstamų eukalipto lapų.

Unikaliems paukščiams – juodiesiems čiurliams – kyla pavojus. Jie nyksta. Dėl sumažėjusių perėjimo vietų gamtoje į miestus persikėlę įspūdingais skrydžiais stebinantys sparnuočiai ir praranda jaunikliams auginti tinkančias buveines daugiabučiuose. Angas užbetonuoja gyventojai arba jos aklinai uždengiamos renovuojant namus. Tad iki šiol tik prašiusi įmonių renovuojant pastatus palikti čiurliams angas, dabar Aplinkos ministerija jau žada griežtinti toną.

Bemaž vienam milijonui augalų ir gyvūnų rūšių gresia išnykimas dėl žmogaus veiklos, sakoma Jungtinių Tautų parengtoje ataskaitoje apie gamtiniams ištekliams, nuo kurių priklauso žmonijos išlikimas, kylančią grėsmę.

Popiežius Pranciškus penktadienį perspėjo Europos Sąjungos vadovus, kad Bendrijai gresia išnykimas be naujos ateities vizijos, pagrįstos solidarumo principais, ant kurių pamatų ji ir buvo sukurta. Griežtu kreipimusi rūpesčių kupinos Europos Sąjungos 60-ųjų metinių šventės išvakarėse argentinietis popiežius išvardijo daugelį problemų, kurios teks Sąjungai, greit prarasiančiai Britaniją iš savo gretų.

Lietuvoje vis labiau mažėjant gimstamumui ir ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei stebima gyventojų senėjimo tendencija. 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 979 tūkst. gyventojų, tai yra 31,7 tūkst. mažiau nei 2012 metų pradžioje. Be to, praeitais metais 100-ui vaikų iki 15 metų teko 124 pagyvenę žmonės, o 2001 metais – tik 71, akivaizdu, kad Lietuvos demografinė ateitis kelia didelį nerimą.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje įgyvendinamos ant išnykimo ribos atsidūrusių europinių ungurių ir eršketų išteklių atkūrimo programos. Eršketų jaunikliai paleidžiami į švarias upes, o unguriais įžuvinami didieji Lietuvos ežerai. Unguriukai Laukystos cecho baseinuose jau trys savaitės, sveria daugiau kaip pusę gramo – dvigubai daugiau nei kai čia atkeliavo iš Anglijos.

Mokslininkai iškėlė naują mamutų išnykimo teoriją. Gali būti, kad didieji žinduoliai išdvėsė, nes dėl klimato kaitos išnyko svarbiausias jų maistas – laukinės gėlės. Kadangi mamutai gyveno šaltose klimato zonose, jų mitybos racioną sudarė žoliniai stepių augalai. Mokslininkai, ištyrę suledėjusius mamutų skrandžių turinius ir DNR, nustatė, kad jų mėgstamiausias maistas buvo laukinės gėlės – dobilai, saulėgrąžos, kanapės, karpažolės ir t. t. Tokie augalai yra kupini baltymų.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvių kalbos padėtis informacinėje erdvėje po truputį gerėja, bet dar reikia daug nuveikti, kad mūsų kalba išliktų ir netaptų buitine, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė. Anot jos, nunykusios arba buitinės kalbos likimas gali laukti visų kalbų, kurių nebus globalioje informacinėje erdvėje.

Daugiau nei 95 Šiaurės Amerikoje gyvenančių vėžlių rūšys atsidūrė ties išnykimo riba, nustatė JAV mokslininkai. Jų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „PLoS One“. Tyrėjai nagrinėjo klimato pokyčių šiame žemyne per paskutiniuosius 320 tūkstančių metų poveikį vėžlių populiacijai. Pasak mokslininkų, jei anksčiau vėžliai galėjo keisti savo gyvenamąsias vietoves prisitaikydami prie besikeičiančio klimato, tai dabar tai padaryti neįmanoma.

Kas galėjo numatyti, kad kai kurie garsai išnyks kaip ir pašto karvelis. Priklausomai nuo tavo amžiaus, tu, tavo vaikai ar proanūkiai žemiau pateiktus garsus galėjo girdėti tik filmuose. Aišku, išimčių gali būti. 1. Senoviniai telefonai Galbūt tokius telefonus dar galima pamatyti kur nors atokiuose kaimuose. Jis yra gerai žinomas dėl specialaus telenono numerio rinkimo būdo.

Ši istorija – apie gana senus įvykius. Ji prasidėjo prieš 60 metų, tačiau griaunanti banga, kurią sukėlė tie įvykiai, atsirito iki mūsų dienų. Tai istorija apie įvykius, vykusius toli nuo mūsų – Afrikoje. Taigi, už kelių tūkstančių kilometrų; bet kažkas panašaus gali nutikti bet kur – ir Amerikoje, ir Azijoje ir pas mus, ir bet kada.

Jei dinozaurų era išties pasibaigė dėl vulkaninės kilmės planetos klimato pokyčių, tai jie nebuvo pirmieji – prieš 200 milijonų metų, teigia mokslininkai, tas pats nutiko iki jų Žemėje paplitusioms gyvūnų rūšims. Grupė mokslininkų iš prestižinių JAV, Kanados ir Maroko universitetų paskelbė turį įrodymų, kad dinozaurų viešpatavimas mūsų planetoje prasidėjo staiga išnykus anksčiau dominavusioms rūšims. Katastrofa įvyko Triaso eros pabaigoje, daugiau kaip prieš 200 milijonų metų.

Žemė nuolat kinta. Dėl žmogaus veiklos, ar dėl pokyčių saulėje, yra neabejojama, kad Žemės ateitį paįvairins chaosas. Pateikiame jums sąrašą kataklizmų, kurie galėtų ištikti per ateinančius milijardus metų. 10. Naujas vandenynas (~10 milijonų metų) Viena karščiausių vietų Žemėje, Afaro žemuma, esanti tarp Etiopijos ir Eritrėjos, yra apytiksliai 100 m. žemiau jūros lygio. Čia žemės paviršių ir kunkuliuojančią magmą planetos šerdyje skiria tik 20 kilometrų.

Baltijos jūroje be grėsmės populiacijai galima sugauti 70 tūkst. lašišų, rekomenduoja mokslininkai. Europos Sąjungos Taryba praėjusią savaitę regiono šalims leido 2013 m. Baltijoje sugauti 124 tūkst. lašišų. Dar apie 70 tūkst. lašišų sugaunama nelegaliai. Tris kartus mokslininkų rekomendacijas viršijantis žvejybos mastas – didžiausia grėsmė Baltijos lašišų populiacijos išlikimui.

Kompanija „LinkedIn“ apklausė 7 tūkst. profesionalų 10 pasaulio šalių, siekdama išsiaiškinti, kokia biuro įranga ir prietaisai tikėtina, kad iki 2017 metų išnyks iš biuro. Didžioji dalis apklaustųjų įvardytų prietaisų išnykimą motyvavo besikeičiančiomis technologijomis. „Business Insider“ sudarė tokių daiktų sąrašą. Siūlome su juo susipažinti: - Kopijavimo aparatai. Juos įvardijo 13 proc. respondentų. - Vizitinės kortelės – 15 proc. - Pertvarkos biuruose, skiriančios erdves – 16 proc.

Tokios nedidelės ir silpnos aviacijos bendrovės kaip „Estonian Air“ ir „airBaltic“ išnyks arba susijungs su stambiomis kompanijomis, pareiškė aviacijos bendrovės „Finnair“ viceprezidentas Mika Vehvilainenas (Mika Vehvilainen), lankydamasis Taline. „Mes vienu „Finnair“ maršrutu nuskraidiname daugiau žmonių nei „Estonian Air“ visais savo maršrutais, o juk mes Europos mastu esame nedideli dalyviai“, - jo žodžius cituoja Db.lv.

Naujo tyrimo rezultatai neigia ligšiolinę neandertaliečių išnykimo Europoje priežastį. Tai ne ledynmmečio kaltė, teigiama tarptautinės mokslininkų grupės tyrimo išvadose. Archeologinių radinių ir fosilijų tyrimas atskleidė, kad neandertaliečių populiacija Europoje pradėjo mažėti dar gerokai iki milžiniško ugnikalnio išsiveržimo maždaug prieš 40 tūkstančių metų, kuomet Europos teritoriją padengė vulkaninių pelenų sluoksnis ir ėmė keistis klimatas.

Didžiosios Britanijos princas Williamas ragina imtis veiksmų ir užkirsti kelią nelegaliai prekybai raganosių ragais, įspėdamas, kad gyvūnai žudomi tokiu greičiu, kad jie gali greitai išnykti, skelbia BBC. „Kartu su drambliais tai yra dvi labiausiai pasaulyje brakonierių mėgstamos gyvūnų rūšys, – sakė princas Williamas. – Jeigu mes nieko nedarysime, tai bus tragiška netektis kiekvienam“. Brakonieriai Afrikoje nužudo daugiau raganosių nei bet kada anksčiau, įspėja gamtosaugininkai.

JAV mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, kad dėl klimato kaitos per ateinančius 70 metų daugiau nei pusė pandų buveinių gali išnykti. Šiuo metu laisvėje gyvena mažiau nei 1 tūkst. 600 pandų, skelbia foxnews.com. Norėdami apsaugoti šiuos gyvūnus, zoologai siekia išsiaiškinti, kaip būtų galima pagerinti pandų gyvenimą nelaisvėje. Mokslininkai, atlikę dar vieną tyrimą, išsiaiškino, kad pandų patinai, priešingai nei patelės, gali poruotis daugiau nei šešis mėnesius per metus.

Vyrams vis dėlto negresia išnykimas. Naujas tyrimas rodo, kad Y chromosoma sparčiai nedegraduoja ir mažai tikėtina, jog išnyks. Mintis, kad vyrišką lytį lemiančios chromosomos ir jos turėtojų vieną dieną nebeliks remiasi procesu, kurio metu mūsų ląstelės formuoja spermą ir kiaušinėlius. Kiekvienoje šių ląstelių yra chromosomų poros. Kai šios ląstelės dalinasi, jų chromosomų poros proceso, vadinamo rekombinacija, metu apsikeičia genetine informacija.

Mokslininkai mano, kad „Facebook“, „YouTube“ ir net trumposios žinutės gali išgelbėti daug nykstančių pasaulio kalbų, praneša BBC. Spėjama, kad iki 21 amžiaus pabaigos išnyks apie pusę iš maždaug 7 tūkst. pasaulio kalbų. Dėl to dažniausiai kaltinama globalizacija, bet kai kurie modernaus pasaulio aspektai, ypač skaitmeninės technologijos, daro priešingą įtaką. Šiaurės Amerikos gentys naudojasi socialiniais tinklalapiais, kad pritrauktų jaunimą.

Asteroido, prieš 65 mln. metų pražudžiusio dinozaurus, kilmė vis dar lieka paslaptimi, teigiama naujame tyrime. Kai kurie tyrėjai manė, kad mirtį nešantis asteroidas buvo didesnio kosminio kūno, vadinamo Baptistina, dalimi. Teorija teigė, kad Baptistina suskilo per didžiulį prieš maždaug 160 mln. metų kosmose įvykusį susidūrimą, po kurio pasklido daugybė kalno dydžio uolienų nuolaužų. Viena jų galiausiai nukrito į Žemę, pražudydama dinozaurus ir daugelį kitų rūšių, rašo SPACE.com.

Lietuvoje kelių paukščių rūšių atstovų belikę vos po kelias dešimtis ar net vienetus. Pavojuje atsidūrę ir kai kurie augalai. Tačiau per artimiausius 10 m. išnykimas negresia nė vienai žinduolių rūšiai. Ekspertai sako, kad biologinei įvairovei didelių grėsmių mūsų šalyje nėra, padėtis esą geresnė nei neretai manoma. Vis dėlto jie pripažįsta, kad nereikėtų laukti, kol gimtosios žemės apylinkėse lakstys vienintelis likęs baltasis zuikis.

Nors ekonominis bičių indėlis kasmet vertinamas 22 mlrd. eurų, dėl žmogaus veiklos bitėms Europoje gresia išnykimas, praneša Europos Parlementas. Tokius nuogąstavimus Europos Parlamentui (EP) išsakę bitininkai tikisi pagalbos. Šiemet bičių išlikimo problemai spręsti jau skirta 8 mln. eurų, tačiau Europos parlamentarų nuomone, šių pinigų nepakanka.

Penktadaliui pasaulio stuburinių gyvūnų gresia išnykimas, tačiau išsaugojimo programos jų skaičiaus mažėjimą šiek tiek pristabdo, teigia mokslininkai. Kaip teigiama trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje, pagrindinė šio „nerimą keliančio“ pasaulio žinduolių, paukščių, roplių ir žuvų nykimo priežastis – jų natūralių gyvenimo vietų naikinimas, praneša naujienų agentūra AFP.

Kai kalbama apie genus, dydis turi reikšmę, teigia Kew botanikos sode dirbantys britų mokslininkai. Jų įsitikinimu, nuo genų skaičiaus priklauso netgi rūšies išnykimo tikimybė. Vienas šį faktą patvirtinančių pavyzdžių – Japonijoje augantis didžiausią pasaulyje genomą turintis augalas Paris japonica, kuriam, deja, gresia išnykti.

Sausumos plotų Nemuno deltoje pokyčius stebintys geologai teigia, jog jei dabartinės čia pasireiškiančios sausumos ploto mažėjimo tendencijos nesikeis, po 50 metų delta gali būti užlieta vandens.

Mamutai išnyko ne todėl, kad juos išmedžiojo žmonės, o todėl, kad ėmė mažėti pievų, teigia mokslininkai. Kaip atskleidė Durhamo universiteto mokslininkų tyrimas, po šalčiausio paskutiniojo ledynmečio laikotarpio prieš 21 tūkst. metų, dramatiškai sumažėjo ganyklų, kuriose maitinosi mamutai. Vilnomis apaugę mamutai kadaise buvo gana plačiai paplitę visose Europos dalyse. Prieš 14 tūkst. metų jie pasitraukė į šiaurės Sibirą, o maždaug prieš 4 tūkst. metų visai išnyko.

Homo sapiens kartu su daugybe kitų Žemėje gyvenančių rūšių išnyks per artimiausią šimtmetį, pareiškė pasaulį nuo raupų išvaduoti padėjęs mokslininkas. Australijos Nacionalinio universiteto mikrobiologijos profesorius emeritas Frankas Fenneris, kurio tyrimai padėjo įveikti raupus sukeliantį virusą, prognozuoja, kad per artimiausią šimtmetį žmonija išnyks. Pasak mokslininko, žmonių rasė nesugebės atlaikyti planetos gyventojų skaičiaus didėjimo ir nežaboto vartojimo.

Leidybos specialistų manymu, maždaug po kokių dešimties metų erotiniai ir pornografiniai žurnalai visiškai išnyks iš parduotuvių ir kioskų, rašo „The Australia Telegraph“. Priežastis labai paprasta: kam pirkti žurnalą, jei intymių nuotraukų ir video galima laisvai ir nemokamai iki soties prisižiūrėti internete. Vienintelis, kas gali „peršokti“ pornografijos produkciją internete, tai erotinio pobūdžio ir video pardavimas mobiliesiems telefonams.

Viešoji įstaiga Alytaus verslo inkubatorius gyvuoja nuo 1998-ųjų pabaigos. Jo dalininkai - Ūkio ministerija, Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus kolegija ir viešoji įstaiga Alytaus verslo inovacijų centras. Dzūkijos sostinėje veikiančiam verslo inkubatoriui sunkios dienos prasidėjo maždaug prieš dvejus metus, kai finansavimą jam nutraukė Ūkio ministerija. Gautos europinės lėšos daugeliu atvejų panaudotos mokymams rengti.